2025-06-18 Nr. AB-10505-3-63-3-02591-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-423-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02591-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 14:10: 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Astekas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Astekas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimų pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Astekas“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. J26-1226/2023 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1) paskirtą ekonominę sankciją – 4 000 Eur pakeisti į 400 Eur dydžio ekonominę sankciją; 2) Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. J26-1234/2023 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 2) paskirtą ekonominę sankciją – 600 Eur pakeisti į 100 Eur dydžio ekonominę sankciją; 3) teismui nesutikus pakeisti Nutarimu Nr. 1 bei Nutarimų Nr. 2 paskirtų ekonominių sankcijų dydžius, išdėstyti galutinai paskirtos ekonominės sankcijos mokėjimą vienerių metų laikotarpiui.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjas sutinka su Nutarime Nr. 1 bei Nutarime Nr. 2 nustatytais teisės aktų pažeidimais, tačiau laikosi pozicijos, kad juose nėra nurodytos visos aktualios faktinės aplinkybės, todėl yra teisinis pagrindas sumažinti jais paskirtų ekonominių sankcijų dydžius.

2.2. 2023 m. balandžio 3 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) atliko Bendrovės planinį patikrinimą. Patikrinimo metu atsakovas nustatė, jog Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir Agentūra) išnagrinėjo pareiškėjo priemonių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo formą ir priėmė sprendimą ją suderinti. Bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. D1-265 „Dėl atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių vykdymo“ patvirtinto Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, gavusi Agentūros sprendimą privalėjo pateikti Departamentui prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Bendra apskaičiuota įmonės prievolių, susijusių su nepavojingosiomis, inertinėms ir pavojingoms atliekoms, įvykdymo užtikrinimo suma – 15 120,26 Eur. Pareiškėjas iki nustatyto termino pabaigos Departamentui nepateikė draudimo įmonės išduotos laidavimo draudimo sutarties ar banko išduotos garantijos.

2.3. Atsakovas, planinio patikrinimo metu nustatęs, jog Bendrovė nepateikė draudimo įmonės išduoto laidavimo draudimo sutarties ar banko išduoto garanto, 2023 m. gegužės 5 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-372 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2023 m. gegužės 16 d. pateikti atsakovui prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Pareiškėjas per nustatytą terminą neįvykdė Privalomajame nurodyme suformuluoto reikalavimo.

2.4. Departamentas už anksčiau minėtus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) bei Aprašo nuostatų pažeidimus pareiškėjui surašė Nutarimą Nr. 1 bei Nutarimą Nr. 2 bei atitinkamai paskyrė 4 000 Eur bei 600 Eur dydžio ekonomines sankcijas.

2.5. Minėtais nutarimais paskirtos ekonominės sankcijos yra akivaizdžiai neproporcingos padarytiems teisės pažeidimams. Nors skundžiamais nutarimais Bendrovei skirtos minimalios baudos, numatytos AAĮ 851 straipsnio bei AAĮ 126 straipsnio 1 dalies sankcijose, tačiau AAĮ 52 straipsnio nuostatos numato, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

2.6. Pagal naujai įsigaliojusį Aprašą Bendrovei apskaičiuota prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento suma 15 120,26 Eur buvo neproporcingai didelė, kadangi jai priklausančioje atliekų tvarkymo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aikštelė) veiklos nevykdė ir joje nelaikė atliekų. Taip pat pareiškėjas neturi turto bei pastovių pajamų, todėl draudimo bendrovės ir kredito įstaigos sutiko išduoti užtikrinimo dokumentą tik su sąlyga, jog būtų deponuota visa užtikrinimo suma. Šios sąlygos pareiškėjas dėl savo turtinės padėties negalėjo užtikrinti, todėl pažeidė Aprašo 17 punkto reikalavimus. Dėl padarytų teisės aktų pažeidimų nebuvo padaryta žala aplinkai ar valstybės finansiniams interesams. Pareiškėjas gailisi dėl padarytų pažeidimų, neginčijo Departamento nustatytų faktinių aplinkybių, atsakovas nenustatė Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

2.7. Skundžiamais nutarimais paskirtos piniginės baudos yra akivaizdžiai per didelės ir neproporcingos padarytam pažeidimui. Jų sumokėjimas būtu nepakeliama našta ekonominiu požiūriu, todėl paskirtos baudos mažintinos. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų palikti nutarimus nepakeistus arba iš dalies tenkintų skundą, tačiau nustatytų didesnes sankcijas nei prašė pareiškėjas, vadovaujantis AAĮ 53 straipsnio 2 dalimi teismo sprendimu galutinai paskirtų baudų mokėjimas išdėstytinas vienų metų laikotarpiui.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Pareiškėjas padarė du teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir abejais atvejais jam buvo skirta AAĮ numatyta minimali ekonominė sankcija. Priimant Nutarimą Nr. 1 bei Nutarimą Nr. 2 buvo vadovautasi AAĮ 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, įvertinta, kad Bendrovė neginčijo padarytų pažeidimų fakto, savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams, ir padėjo tyrimo metu. Pareiškėjas jam inkriminuotus pažeidimus atliko pirmą kartą, nedelsiant ėmėsi priemonių jiems pašalinti, bendradarbiavo su Departamento pareigūnais, dėl padarytų pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ar žmonėms nekilo.

4.2. Skundo argumentai, kad skundžiamais nutarimais paskirtos ekonominės sankcijos yra per griežtos, neproporcingos padarytiems teisės aktų reikalavimų pažeidimams, nepagrįsti. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje pripažįstama, jog teisingumo principas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį. Nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtu tiek lengva, kad nepadarytu poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims.

4.3. Pareiškėjas skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių paskirta ekonominė sankcija teisės pažeidėjui būtu akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Nors Bendrovė šiuo metu veiklos nevykdo ir neturėjo galimybės paspartinti taršos leidimo sąlygų tikslinimo procedūrų, tačiau tai negali būti priežastis išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus. Baudos paskyrimas turi ir prevencinę funkciją, kadangi kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, jog už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne bauda.

4.4. Atsakovas, priimdamas skundžiamus nutarimus, tinkamai taikė AAĮ teisės normas, įvertino pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nustatytos išskirtinės aplinkybės, leidžiančios mažinti paskirtas ekonomines sankcijas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Astekas“ skundą tenkino iš dalies: pakeitė Nutarimą Nr. 1 ir UAB „Astekas“ už AAĮ 851 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą paskirtą 4 000 Eur ekonominę sankciją sumažino iki 2 000 Eur; pakeitė Nutarimą Nr. 2 ir pareiškėjui už AAĮ 126 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą paskirtą 600 Eur ekonominę sankciją sumažino iki 300 Eur. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

6. Iš byloje esančių įrodymų, teismas nustatė, kad:

6.1. Inspekcijos specialistai 2023 m. balandžio 3 d. atliko Bendrovės planinį patikrinimą. Planinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės yra nurodytos 2023 m. gegužės 4 d. patikrinimo akte Nr. PA-1695 (toliau – ir Aktas). Akte teigiama, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas Departamentui nepateikė draudimo įmonės išduoto laidavimo draudimo sutarties ar banko išduoto garanto ir kartu Bendrovė nepateikė įmokos už šių dokumentų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

6.2. Inspekcija, vadovaudamasi Akte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, 2023 m. gegužės 17 d. pareiškėjui surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J26-1226/2023. Jame teigiama, kad Agentūra 2023 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (30-4)A4E-844 išnagrinėjo Bendrovės pateiktą priemonių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo formą, parengtą vadovaujantis Aprašo reikalavimais ir ją suderino. Pareiškėjas gavęs minėtą Agentūros sprendimą, vadovaujantis Aprašo 17 punkto nuostatomis, privalėjo Departamentui pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Bendra pareiškėjo prievolių, susijusių su nepavojingomis, inertinėmis ir pavojingomis atliekomis, įvykdymo užtikrinimo suma – 15 120,26 Eur. Pareiškėjas minėtos prievolės neįvykdė, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 11 straipsnio 2 bei 3 dalies ir Aprašo 20 punkto nuostatas. Atsakomybė už minėtą pažeidimą nustatyta AAĮ 851 straipsnio 1 dalyje.

6.3. Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius, įvertinęs Akte bei 2023 m. gegužės 17 d. protokole nurodytas faktines aplinkybes, priėmė Nutarimą Nr. 1. Jame buvo konstatuota, kad pareiškėjas atsakovui nepateikdamas draudimo įmonės išduotos laidavimo draudimo sutarties ar banko išduotos garantijos bei įmokos už šių dokumentų apmokėjimą patvirtinančio dokumento pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalies bei Aprašo 20 punkto reikalavimus, taip padarydamas teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė nustatyta AAĮ 851 straipsnio 1 dalyje. Nutarime Nr. 1 teigiama, kad pareiškėjas neginčijo padaryto pažeidimo, pažeidimas padarytas pirmą kartą, padėjo tyrimo metu, bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimus ir tai pripažino kaip Bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakovas, atsižvelgdamas į anksčiau minėtą bei vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei AAĮ 51 straipsniu nusprendė pareiškėjui skirti 4 000 Eur dydžio ekonominę sankciją.

6.4. Taip pat Inspekcija, atsižvelgdama į planinio patikrinimo metu nustatytą teisės aktų pažeidimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, 2023 m. gegužės 5 d. pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą. Privalomuoju nurodymu Bendrovė buvo įpareigota iki 2023 m. gegužės 16 d. pateikti atsakovui prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą.

6.5. Iš Inspekcijos 2023 m. gegužės 19 d. patikrinimo akto Nr. PA-2094 turinio matyti, jog pareiškėjas per nustatytą Privalomajame nurodyme suformuluoto reikalavimo neįvykdė. Inspekcija 2023 m. gegužės 22 d. Bendrovei surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J26-1234/2023. Jame buvo konstatuota, kad pareiškėjas per nustatytą terminą neįvykdydamas Privalomojo nurodymo pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus, už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta AAĮ 126 straipsnio 1 dalyje.

7. Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos matyti, kad Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius įvertinęs Inspekcijos 2023 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte bei 2023 m. gegužės 22 d. protokole nurodytas faktines aplinkybes priėmė Nutarimą Nr. 2. Nutarime Nr. 2 padaryta išvada, kad pareiškėjas per nustatytą terminą neįvykdęs Privalomajame nurodyme suformuluoto reikalavimo pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta AAĮ 126 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas neginčijo padaryto pažeidimo, pažeidimas padarytas pirmą kartą, padėjo tyrimo metu, bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimus ir tai pripažinta kaip Bendrovės atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakovas, atsižvelgdamas į anksčiau minėtą bei vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei AAĮ 51 straipsniu nusprendė pareiškėjui skirti 600 Eur dydžio ekonominę sankciją.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde neginčija skundžiamuose nutarimuose nurodytų faktinių aplinkybių, neneigia, kad savo neteisėtais veiksmais padarė teisės pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta AAĮ 851 straipsnio 1 dalyje bei AAĮ 126 straipsnio 1 dalyje, tačiau laikosi pozicijos, kad Nutarimu Nr. 1 bei Nutarimu Nr. 2 paskirtos ekonominės sankcijos yra neteisingos, akivaizdžiai per didelės ir neproporcingos padarytiems teisės aktų reikalavimų pažeidimams, todėl teismo prašė sumažinti paskirtų ekonominių sankcijų dydžius.

9. Pacitavęs AAĮ 51 straipsnio 1 ir 4 dalis, 52 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad Nutarimu Nr. 1 Bendrovei už AAĮ 851 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą buvo skirta 4 000 Eur dydžio ekonominė sankcija, o Nutarimu Nr. 2 pareiškėjui už AAĮ 126 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą skirta 600 Eur dydžio ekonominė sankcija, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjui ekonominę sankciją, įvertino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir skyrė jam AAĮ 851 straipsnio 1 dalies bei AAĮ 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytą minimalaus dydžio ekonominę sankciją.

10. Vertindamas pareiškėjo prašymą sumažinti paskirtas baudas, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog pareiškėjas skundžiamuose nutarimuose nurodytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus padarė pirmą kartą, jis bendradarbiavo su Departamento pareigūnais, gailėjosi dėl padarytų pažeidimų, nėra jokių duomenų, kad dėl padarytų pažeidimų buvo padaryta žala aplinkai ar žmonėms. Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą dėl jo turimo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo patikslinimo ir prievolių įvykdymo sumos sumažinimo. Agentūrai priėmus teigiamą sprendimą bei sumažinus prievolių įvykdymo sumą, pareiškėjas įvykdė Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 bei 3 dalyse ir Aprašo 20 punkte nustatytą reikalavimą pateikti Departamentui prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą.

11. Teismas vertino, kad pareiškėjo buhalterinėje pažymoje Nr. 2024/01-1 pateikta informacija, jog pareiškėjas nei įmonės kasoje, nei banko sąskaitose neturi piniginių lėšų, neatitinka tikrovės, kadangi iš bylos duomenų nustatyta, kad Bendrovė turi apyvartinių lėšų paslaugų teikėjų apmokėjimui, pvz. advokatų kontorai už teisines paslaugas sumokėjo 2 758 Eur.

12. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį ir priežastis, nustatęs, kad pareiškėjui ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, į tai, kad pareiškėjas bendradarbiavo su Departamentu, savo noru ėmėsi veiksmų pašalinti pažeidimus, aplinkybę, jog dėl atliktų pažeidimų nebuvo padaryta žala aplinkai ar žmonėms, atsižvelgęs į taikomą teisinį reguliavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui už AAĮ 851 straipsnio 1 dalyje bei AAĮ 126 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą paskirtos 4 000 Eur ir 600 Eur piniginės baudos nėra proporcingos Bendrovės padarytiems pažeidimams.

13. Teismo vertinimu, įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnės ekonominės sankcijos. Tačiau byloje vertinant pareiškėjo turtinę padėtį nėra faktinio pagrindo pripažinti, kad jos finansinė situacija yra tokia prasta, jog būtų pagrindas visiškai tenkinti skundo reikalavimą sumažinti paskirtų ekonominių sankcijų dydį atitinkamai nuo 4 000 Eur iki 400 Eur ir nuo 600 Eur iki 100 Eur.

14. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendė, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį pažeidimus padariusiam pareiškėjui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog pakankama ir pagrįsta bauda už AAĮ 851 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymą yra 2 000 Eur, o už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymą – 300 Eur.

15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui, nepateikė duomenų apie aplinkybes, kurios apsunkintų jo vykdymą, nenurodė kitų išskirtinių aplinkybių, trukdančių jam sumokėti Departamento nutarimais paskirtas ekonomines sankcijas. Teismas konstatavo, kad Bendrovė neįrodė pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

16. Vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose situacijose, teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nenustatęs tam teisinio pagrindo.

III. 17. Pareiškėjas UAB „Astekas“ apeliaciniame skunde prašo 1) pakeisti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 30 d. (2023 m. lapkričio 15 d. laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. J26-1226/2023 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ paskirtą ekonominę sankciją sumažinti iki 400 Eur; 2) pakeisti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimą dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. J26-1234/2023 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ paskirtą ekonominę sankciją sumažinti iki 100 Eur; arba (alternatyvus reikalavimas) 3) apeliacinės instancijos teismui nesutikus sumažinti pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą prašomoje dalyje, išdėstyti teismo sprendimu galutinai paskirtų sumų mokėjimą vienų metų laikotarpiui mokant įmokas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

18.1. Teismas iš dalies netinkamai įvertino pareiškėjo į bylą pateiktus duomenis ir paskyrė per griežtą ekonominę sankciją, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir į pareiškėjo padėtį lengvinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas ekonomines sankcijas, susitelkė į bausmės, kaip prevencinės priemonės, tikslą, ir nepakankamai individualiai bylos faktinių aplinkybių kontekste įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, tokio pažeidimo neigiamų padarinių nebuvimą ir ekonominius duomenis apie pareiškėjo finansinę padėtį.

18.2. Atsakovas ginčijamuose nutarimuose konstatavo esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kadangi pareiškėjas neginčijo padaryto pažeidimo, padėjo tyrimo metu, pažeidimas padarytas pirmą kartą, bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimus, 2023 m. gegužės 4 d. patikrinimo aktu Nr. PA-1695 atsakovas nustatė, kad pareiškėjo Aikštelėje atliekų apdorojimas nebuvo vykdomas, aikštelė buvo tuščia ir nenaudojama. Remiantis GPAIS duomenų apskaitos duomenimis, statybinių atlieku apdorojimo veikla Aikštelėje yra sustabdyta nuo 2023 m. sausio 23 d., kada buvo susmulkintos paskutinės nepavojingos statybinės atliekos. Atsakovas ginčijamuose nutarimuose nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Į bylą pateikti ekonominio pobūdžio duomenys patvirtina pareiškėjo sunkią finansinę padėtį. 2022 m. finansinės ataskaitos dokumentai rodo, jog pareiškėjas turėjo 3 303 Eur pelno; pareiškėjo pajamos ženkliai sumažėjo lyginant su 2021 m. (50 060 Eur pelnas 2021 m.). Pareiškėjo 2023 m. I ketv. finansinė ataskaita rodo, jog pareiškėjas 2023 m. I ketv. turėjo 3 867 Eur pelno, tačiau turi 117 745 Eur trumpalaikių įsipareigojimų. 2023 m. lapkričio 9 d. pareiškėjo pažyma Nr. 2023/11-1 patvirtina, jog šiai dienai pareiškėjo banko sąskaitose ir kasoje nėra lėšų ir pareiškėjas turi 10 056,20 Eur skolą mokesčių administratoriui (banko sąskaitai taikytas inkasinis nurodymas dėl lėšų nuskaitymo); šiuos duomenis patvirtina banko sąskaitų išrašai. Taip pat pateikiami duomenys patvirtina, kad šiuo metu Bendrovėje yra 2 darbuotojai (vienas jų – vaiko priežiūros atostogose); šiuo metu, Bendrovei sumažinus veiklos mąstą, mėnesinės įmonės sąnaudos sudaro 1 101,61 Eur.

18.3. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog pareiškėjo finansinė padėtis nėra tokia prasta, kad būtų pagrindas visiškai tenkinti pareiškėjo skunde pateiktus reikalavimus, pareiškėjo į bylą pateiktus duomenis vertino nepakankamai atsižvelgdamas į realią Bendrovės ekonominę būklę. Todėl pirmosios instancijos teismo atliktas dalinis ginčijamais nutarimais skirtų ekonominių sankcijų sumažinimas nebuvo pakankamai teisingas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

18.4. Įvertinus pareiškėjo į bylą pateiktas finansines ataskaitas, atsižvelgiant į trumpalaikių įsipareigojimų dydį ir į tai, kad jau du metus iš eilės Bendrovės pajamos (atitinkamai ir pelnas) yra ženkliai sumažėjusios, matyti, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra itin sunki, o paskirtos ekonominės sankcijos dydis proporcingai neatitinka pareiškėjo generuojamų pajamų (pelno) dydžio. Paskirtos ekonominės sankcijos dydis iš esmės sumažina pareiškėjo galimybes atstatyti Bendrovės vykdomos veiklos efektyvumą ir gali įtakoti Bendrovės mokumą. Paskirtų baudų sumažinimas iki pareiškėjo prašomų dydžių, atsižvelgiant į sunkią Bendrovės ekonominę būklę, būtų pakankama pareiškėjo atgrasymo priemonė nuo pažeidimų darymo ateityje ir visiškai įgyvendintų įstatymo leidėjo ekonominėmis sankcijomis siekiamus tikslus.

18.5. Vien faktas, kad pareiškėjas nesutikdamas su ginčijamais nutarimais kreipėsi į kompetentingus atstovus ir įgyvendino savo teisę į teisinę gynybą (atitinkamai sumokėdamas už jam suteiktas teisines paslaugas) negali būti vertinama Bendrovės nenaudai ar kaip paneigianti aplinkybė dėl Bendrovės turtinės padėties. Teismas neįvertino paties apmokėjimo už teisines paslaugas šaltinio. Analizuodamas pareiškėjo piniginių lėšų likutį / finansinę padėtį, turėjo atsižvelgti į šaltinių, iš kurių buvo atliktas pavedimas pareiškėjo atstovui kilmę. Mokėjimas buvo atliktas pareiškėjo vadovo asmeninėmis lėšomis (kaip atskaitingo asmens). Todėl tokio mokėjimo atlikimas negali būti vertinamas kaip pareiškėjo finansinę padėtį nustatantis įrodymas arba juo paneigiami kiti finansiniai dokumentai.

18.6. Bendrovės finansiniai duomenys ir įsipareigojimai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirtos ekonominės sankcijos dydžiai yra neproporcingi pareiškėjo turtinei padėčiai ir būtų neproporcinga našta ekonominiu požiūriu. Pareiškėjas savo prašymą išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą grindžia Bendrovės sunkia finansine padėtimi ir apyvartinių lėšų trūkumu bei jų būtinybe vykdant kasdienę Bendrovės veiklą ir siekiant padidinti jos veiklos efektyvumą. Galimos teismo sprendimo neišdėstymo pasekmės – įmonės bankrotas, todėl, apeliacinės instancijos teismui reikėtų pasverti teisinius gėrius ir įvertinti, ar Bendrovės, kaip ekonominio vieneto, išsaugojimas nėra svarbesnis interesas už baudos valstybei sumokėjimą jos neišdėsčius dalimis.

18.7. Jeigu ekonominės sankcijos apeliacinės instancijos teismo sprendimu nebūtų dar labiau sumažintos, tai jos išdėstymas būtų naudingas ir valstybei, kadangi valstybės interesas – realus teismo sprendimo įvykdymas.

19. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai išsprendė administracinę bylą. Departamentas mano, kad pirmosios instancijos teismas detaliai atsakė į pareiškėjo skundo argumentus, tinkamai taikė teisės aktų reikalavimus, priimtas sprendimas yra išsamiai motyvuotas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja tas pačias aplinkybes kaip ir teikiant skundą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, teisinį reguliavimą ir suformuotą teisminę praktiką, todėl sprendė taikyti AAĮ 52 straipsnį nagrinėjamu atveju ir ekonomines sankcijas sušvelnino. Visos pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl ekonominių sankcijų sumažinimo jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, jam priimant sprendimą tenkinti iš dalies pareiškėjo skundą, taip pat Departamento pareigūnas, priimdamas nutarimus administracinėse bylose, įvertino visas lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir skyrė minimalią baudą, pareiškėjas iš esmės jokių papildomų išskirtinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą papildomai dar mažinti jam paskirtas ekonomines sankcijas, nenurodė. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo dar ženkliai sumažinti paskirtas ekonomines sankcijas, nes jos yra proporcingos atitinkančios pažeidimų pobūdį ir AAĮ tikslus.

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalyką sudaro Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. J26-1226/2023 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ ir 2023 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. J26-1234/2023 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ paskirtų ekonominių sankcijų dydžio pagrįstumas.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Astekas“ skundą tenkino iš dalies, pareiškėjui 2023 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. J26-1226/2023 paskirtą 4 000 Eur ekonominę sankciją sumažino iki 2 000 Eur, 2023 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. J26-1234/2023 paskirtą 600 Eur ekonominę sankciją sumažino iki 300 Eur; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė pakeisti teismo sprendimą, ir 2023 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. J26-1226/2023 paskirtą ekonominę sankciją sumažinti iki 400 Eur, o 2023 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. J26-1234/2023 paskirtą ekonominę sankciją sumažinti iki 100 Eur, arba išdėstyti galutinai paskirtų sumų mokėjimą vienų metų laikotarpiui mokant įmokas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo tinkamai įvertinta atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nebuvimas, pareiškėjo itin sunki finansinė padėtis, nepagrįstai išlaidos advokato pagalbai, kurias padengė įmonės vadovas iš asmeninių lėšų, buvo įvertintos kaip paneigiančios pateiktus tiesioginius duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį.

23. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Nutarimu Nr. 1 buvo konstatuota, kad pareiškėjas, atsakovui nepateikdamas draudimo įmonės išduotos laidavimo draudimo sutarties ar banko išduotos garantijos bei įmokos už šių dokumentų apmokėjimą patvirtinančio dokumento, pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalies bei Aprašo 20 punkto reikalavimus, taip padarydamas teisės pažeidimą už kurį atsakomybė nustatyta AAĮ 851 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas neginčijo padaryto pažeidimo, pažeidimas padarytas pirmą kartą, padėjo tyrimo metu, bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimus ir tai pripažinta kaip Bendrovės atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakovas, atsižvelgdamas į anksčiau minėtą bei vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei AAĮ 51 straipsniu nusprendė pareiškėjui skirti minimalią 4 000 Eur dydžio ekonominę sankciją.

25. 2023 m. gegužės 5 d. Privalomuoju nurodymu Bendrovė buvo įpareigota iki 2023 m. gegužės 16 d. pateikti atsakovui prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą.

26. Nutarime Nr. 2 konstatuota, kad pareiškėjas, per nustatytą terminą neįvykdęs Privalomajame nurodyme suformuluoto reikalavimo, pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta AAĮ 126 straipsnio 1 dalyje. Nurodoma, kad pareiškėjas neginčijo padaryto pažeidimo, pažeidimas padarytas pirmą kartą, padėjo tyrimo metu, bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimus, ir tai pripažinta kaip Bendrovės atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakovas, atsižvelgdamas į anksčiau minėtą bei vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei AAĮ 51 straipsniu nusprendė pareiškėjui skirti minimalią 600 Eur dydžio ekonominę sankciją.

27. AAĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (AAĮ 51 str. 4 d.).

28. AAĮ 52 straipsnyje numatyta, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

29. Teismas, spręsdamas dėl paskirtų ekonominių sankcijų proporcingumo, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo išaiškinimais, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, be kita ko, pažymima, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr., pvz., LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas ir proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Be to, LVAT, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016, 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-750-556/2023 ir kt.).

31. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, vertina pažeidimo padarymo pobūdį, ūkinės ir finansinės veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų pašalinimo operatyvumą, bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimą ir kita (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

32. Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už AAĮ 851 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirti Bendrovei mažesnę baudą, nei įstatymo normoje nustatyta minimali bauda. Skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, yra teismo prerogatyva, diskrecijos teisė, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.

33. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas skundžiamuose nutarimuose nurodytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus padarė pirmą kartą, bendradarbiavo su Departamento pareigūnais, gailėjosi dėl padarytų pažeidimų, nėra jokių duomenų, kad dėl padarytų pažeidimų buvo padaryta žala aplinkai ar žmonėms.

34. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sunkios finansinės padėties, vertino duomenis buhalterinėje pažymoje Nr. 2024/01-1, kurioje nurodyta, 2024 m. sausio 9 d. duomenimis Bendrovės banko sąskaitose bei įmonės kasoje turimų lėšų suma – 0,00 Eur, o įsiskolinimas valstybei siekia 6 086,53 Eur, tačiau atkreipė dėmesį, kad advokatų kontorai už teisines paslaugas sumokėjo 2 758 Eur, dėl to padarė išvadą, kad esama apyvartinių lėšų, ir atsižvelgdamas į šias aplinkybes, paskirtas ekonomines sankcijas sumažino per pusę. Prašymo dėl išdėstymo netenkino konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

35. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta apelianto argumentus, kad nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl pareiškėjo turimų apyvartinių lėšų, teismas nepagrįstai rėmėsi mokėjimais advokatų kontorai, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad išlaidos neviršijo rekomenduojamų dydžių. Pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad tokiu vertinimu paneigiama jo galimybė efektyviai ginti savo teises teisme. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, nenustatė pagrindų labiau mažinti ekonominę sankciją, negu nustatyta teismo sprendimu.

36. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas pateikė UAB „Astekas“ banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. kovo 1 d. išrašą, patvirtinantį, kad sąskaitos likutį sudaro 3,23 Eur; bei duomenis, kad 2024 m. vasario 28 d. banko sąskaitoje yra rezervuota 7 237,22 Eur skola mokesčių administratoriui.

37. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ekonominės sankcijos santykio su pažeidėjo turtine – finansine situacija, pažymi, kad pažeidėjo atsakomybės už padarytą pažeidimą mastas negali būti tiesiogiai priklausomas nuo jo ekonominės situacijos, nes tai neatitiktų skiriamų ekonominių sankcijų už padarytus AAĮ pažeidimus paskirties, kas yra ne tik nubausti pažeidėją, bet ir atgrasyti kitus subjektus nuo panašaus pobūdžio pažeidimų ateityje. Tokie tikslai negali būti pasiekiami skiriant simbolinio dydžio ekonomines sankcijas, ypač nagrinėjamu atveju, kai pažeidimai nevertintini kaip mažareikšmiai. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą (nepateikė draudimo įmonės išduotos laidavimo draudimo sutarties ar banko išduotos garantijos), kas yra būtina jo ūkinės veiklos sąlyga, bendra pareiškėjo prievolių, susijusių su nepavojingomis, inertinėmis ir pavojingomis atliekomis, įvykdymo užtikrinimo suma – 15 120,26 Eur, per nustatytą terminą neįvykdė Privalomajame nurodyme suformuluoto reikalavimo. Tokie veiksmai yra pažeidėjo kaltas, sąmoningas, valinis elgesys, todėl veika negali būti vertiname kaip mažareikšmė, pareiškėjui už ją taikomų ekonominių sankcijų mažinti labiau, negu nustatė teismas, nėra pagrindo.

38. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo išdėstyti paskirtų baudų mokėjimą vienerių metų laikotarpiui lygiomis dalimis, įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo finansine padėtį, padarė išvadą, kad jie nepagrindžia būtinumo tenkinti tokį prašymą.

39. Apeliacinio skundo argumentai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ekonominę sankciją išdėstyti 12 mėnesių mokėjimo laikotarpiui, nes pareiškėjas yra ūkinę veiklą plėtojantis ūkio subjektas, byloje Bendrovės pateikiami duomenys tik iš dalies atspindi įmonės ekonominę situaciją (pateikti tik duomenys apie įmonės lėšas), todėl nėra objektyvios galimybės spręsti apie pareiškėjo finansinę būklę, jo ekonominę veiklą, gaunamas pajamas ir pan. Taigi nebuvo pateikti įrodymai, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas dėl savo finansinės padėties negali sumokėti 2 300 Eur baudos. Be to, nuo ginčijamų nutarimų priėmimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas ir pareiškėjas turėjo laiko planuoti minėtos sankcijos sumokėjimą.

40. Teisėjų kolegija, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi šioje nutartyje aptartomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Astekas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė