b45312ce-74de-427d-bbb2-bfc3467a24dd · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-2593-505/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03582-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.5; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 5 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. Z. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 15–18) nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. bausmę atliko Kybartų pataisos namų gyvenamosiose patalpose, kuriose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kadangi jose buvo apgyvendinta nuo 9 iki 10 nuteistųjų.

Didelę patalpos ploto dalį užėmė baldai ir kitas inventorius. Pažymėjo, jog kalinimo įstaigos administracija nesuteikdavo jokių prasmingų veiklų. Teigė, kad nuėjus į tualetÄ ar prausyklÄ tekdavo laukti eilėje, kadangi buvo per mažas skaičius inventoriaus, o bÅ«ryje gyveno nuo 65 iki 85 asmenų. Pažymėjo, kad duÅ¡ai buvo įrengti kitame pastate, vanduo duÅ¡uose buvo vos Å¡iltas, kabinos neatitvertos užuolaidėlėmis, muilo užtekdavo vos vienam kartui nusiprausti, pasinaudoti duÅ¡u buvo galima tik 15 min.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, patalynė buvo skalbiama netinkamai, be miltelių. Nors po duÅ¡o kaskart jis sirgdavo sloga, tačiau medicininės pagalbos buvo neįmanoma sulaukti. Nurodė, kad maitinimas buvo labai prastas, maistas Å¡altas, sudėtas į pažymėtas lėkÅ¡tes, kadangi administracija toleravo subkultÅ«rÄ . Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ nepatogumais, neigiamais iÅ¡gyvenimais, garbės ir orumo pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.

Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 23–30). Nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose kameros yra įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, todėl grindų konstrukcija iÅ¡ cementinio skiedinio nepažeidžia minėto teisės akto.

Pažymėjo, jog kalinimo įstaigoje yra tinkamai užtikrinama dirbtinė apÅ¡vieta, lempose nėra gyvsidabrio. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas gali naudotis bibliotekos paslaugomis, leisti laisvalaikį užimtumo kambaryje, lankyti dailės studijÄ , įvairias programas, žaisti krepÅ¡inį, mankÅ¡tintis. Atsakovės atstovo įsitikinimu, krepÅ¡inio aikÅ¡telės danga yra normalios bÅ«klės, pakankamai lygi ir plati, kad bÅ«tų galima tinkamai ja naudotis. Akcentavo, jog Marijampolės visuomenės sveikatos centras atliko kalinimo įstaigos patikrinimus, tačiau pažeidimų nustatyta nebuvo, t. y. atitiko reikalavimus tiek oro temperatÅ«ra, tiek patalpos vėdinimas, apÅ¡vieta yra tinkama, drėgmė nenustatyta.

Taip pat pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus specialistai atlieka patalpų patikrinimÄ ir, esant poreikiui, paprastus patalpų remonto einamuosius darbus, suraÅ¡o avarinių gedimų Å¡alinimo ir atliktų darbų aktus. PaaiÅ¡kino, jog nuteistieji pasinaudoti duÅ¡u gali pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ , duÅ¡inėje esantys dozatoriai yra pildomi pagal poreikį, kad visada bÅ«tų pakankamai pripildyti, tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, jog nuteistieji prausimuisi skirtas priemones naudoja neracionaliai, nuteistiesiems, kurie yra nemokÅ«s, iÅ¡duodamas tualetinis muilas prausimuisi, kadangi pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu buvo mokus, todėl Å¡ampÅ«no ar muilo galėjo nusipirkti ir pats.

Nurodė, kad Marijampolės pataisos namai yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su uždarÄ ja akcine bendrove „Dezinfa“, kuri nuolat stebi ir prižiÅ«ri kalinimo įstaigos patalpas, prireikus atlieka parazitų naikinimÄ , taip pat pažymėjo, jog įstaigos administracija neturi duomenų, jog pareiÅ¡kėjo kameroje bÅ«tų atsiradę pelėsio, taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ar į kitÄ pareigÅ«nÄ dėl esamo pelėsio kameroje.

Atkreipė dėmesį, kad dėl paskelbto visuotinio karantino dvasininkai ir kunigai neatvyksta, tačiau Marijampolės pataisos namuose yra koplytėlė ir pareiÅ¡kėjui niekas netrukdė iÅ¡pažinti savo tikėjimo ir nesusitinkant su dvasininku. Pabrėžė, jog Marijampolės pataisos namai, gavę nuteistųjų praÅ¡ymus dėl artimųjų informavimo apie nuteistųjų perkėlimÄ iÅ¡ vienos kalinimo įstaigos į kitÄ , nedelsdami į tai reaguoja, taip buvo padaryta ir prieÅ¡ perkeliant pareiÅ¡kėjÄ , t. y. apie nuteistojo atvykimÄ Ä¯ pataisos namus buvo informuoti pareiÅ¡kėjo žmona ir tėvas.

Atsakovės atstovo nuomone, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, dirbtinis dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas yra viena iÅ¡ priemonių, skirta užtikrinti nuolatinę kamerose atliekančių bausmę nuteistųjų kontrolę ir priežiÅ«rÄ , iÅ¡jungus naktinį apÅ¡vietimÄ pareigÅ«nai negalėtų užkardyti galimų nuteistųjų drausmės pažeidimų ir savęs žalojimo atvejų, taip pat teisės aktai nenumato galimybės pareiÅ¡kėjui turėti žaidimų kompiuterį pataisos namuose.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl gyvenimo sÄ lygų į psichologus nesikreipė, į gydytojus dėl įvairių nusiskundimų sveikata pareiÅ¡kėjas kreipėsi 16 kartų, taip pat minėtu laikotarpiu jis lankė Å¡ias programas: „Bendravimo įgÅ«džių ir emocijų valdymo psichologinio konsultavimo programa“, „Mandalų terapija“ ir „Biblioterapija“. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra nepagrįsti ir niekuo neparemti, kadangi Marijampolės pataisos namai laikosi galiojančių teisės aktų ir juos tinkamai įgyvendina.

Darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui pataisos namuose buvo sudarytos tinkamos kalinimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia ir konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo kalbėti apie neturtinės žalos atlyginimÄ . Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos, kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę netinkamomis kalinimo sÄ lygomis Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) Kybartų sektoriuje laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d., atlyginimÄ . Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijų darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje bendrabučio tipo patalpose neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (aktas, galiojęs nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) 111.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį bendrabučio tipo patalpų plotÄ , kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintos naujos redakcijos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (aktas, galiojęs nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.) nenumatyta, koks minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose turėtų tekti vienam asmeniui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d.

įsakymas Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2021 m. spalio 1 d.) reglamentuoja, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis nei 3,1 kv. m (2.1 p.).

Pažymėtina, jog nei senojoje, nei naujojoje Vidaus tvarkos taisyklių redakcijoje, nei minėtame Ä®sakyme neįtvirtintas reikalavimas vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir esančių baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Ä® kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuomet pareiÅ¡kėjui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto, bet ne konstatuojant atsakovės atstovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018).

Ä®vertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje bÅ«tina įvertinti, ar ginčo laikotarpiu nebuvo pažeistas Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte ir Ä®sakymo 2.1 punkte nustatytas reikalavimas, jog pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,1 kv. m, tačiau atliekant vertinimÄ nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų ir inventoriaus užimamÄ plotÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. atliko bausmę 5 bÅ«rio 505.1 gyvenamojoje patalpoje (b. l. 32), kurios plotas 36,78 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų (b. l. 33), todėl pareiÅ¡kėjui teko ne mažiau kaip 3,34 kv. m ploto.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. bausmę atliko 3 būrio 304.6 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 36,66 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų (b. l. 34), todėl pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,33 kv. m ploto. Pareiškėjas nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. bausmę atliko 3 būrio 305 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 36,78 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų (b. l. 34), todėl pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,34 kv. m ploto.

Pareiškėjas skunde teigė, kad miegamuosiuose kambariuose buvo nuo 9 iki 10 asmenų, todėl akivaizdu, kad vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo dar didesnis. Konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose teko ne mažiau kaip 3,16 kv. m ploto, o tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad kalinimo įstaigos administracija nesuteikė jokių prasmingų veiklų, tačiau konkrečiai neįvardijo, kas, jo nuomone, yra prasminga veikla.

Teismas pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad nuteistiesiems buvo suteikta galimybė lankytis miÅ¡iose, koplytėlėje, stadione, salėje ar bibliotekoje. Taigi, byloje esantys įrodymai (b. l. 38–49) patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo suteikta galimybė sportuoti, lankytis bibliotekoje ar leisti laikÄ koplytėlėje. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymais užsiimti individualia darbine, kÅ«rybine ar kitokia, jo nuomone, prasminga veikla bÅ«tų kreipęsis į Marijampolės PN Kybartų sektoriaus administracijÄ , todėl teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentu, kad nebuvo suteikta jam prasmingų veiklų.

Teismas, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo argumentus dėl duÅ¡e buvusio muilo tik vienam kartui nusiprausti, pažymi, kad skunde pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė Å¡ias aplinkybes, tačiau nedetalizavo jokių su Å¡iuo jo teiginiu susijusių aplinkybių, t. y. kada konkrečiai jam trÅ«ko muilo (ar iÅ¡kart pareiÅ¡kėjui atvykus į pataisos namus, ar vėliau, ar tam tikrais laiko tarpais), ar pareiÅ¡kėjas dėl to kreipėsi į administracijÄ , todėl neaiÅ¡ku, kokias konkrečiai aplinkybes teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti.

Teismas pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuteistiesiems, kurie yra nemokūs, išduodamas prausimuisi skirtas tualetinis muilas. Pareiškėjas skunde neneigė, kad jam muilas nebuvo išduodamas, atvirkščiai, teigė, kad muilo gavo, bet per mažai, todėl pareiškėjo argumentai dėl muilo per mažo kiekio išdavimo, nesant konkrečių aplinkybių, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitariniame mazge trūko inventoriaus, todėl tekdavo laukti eilėse. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 7.4 punktu, 1 praustuvė skiriama ne daugiau kaip 15-ai asmenų, 7.6 punktu – 1 klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15-ai asmenų, t. y. turi būti 1 kietasis įrenginys (unitazas arba pisuaras), tenkantis 15 nuteistųjų.

Marijampolės PN atsiliepime į skundÄ nurodė, jog 5 bÅ«ryje laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo iki 84 nuteistųjų, o 3 bÅ«ryje viso ginčo laikotarpiu buvo iki 89 asmenų (b. l. 25). PareiÅ¡kėjas skunde taip pat patvirtino, kad bÅ«ryje gyveno nuo 65 iki 85 nuteistųjų (b. l. 15). Atsakovės atstovas nurodė, kad 5 bÅ«rio sanitariniame mazge yra 6 unitazai ir 6 pisuarai, iÅ¡ viso 12 kietųjų įrenginių, prausykloje – 7 praustuvės, 3 bÅ«rio sanitariniame mazge yra 6 unitazai ir 6 pisuarai, iÅ¡ viso 12 kietųjų įrenginių, prausykloje – 8 praustuvės, todėl, teismo vertinimu, pagal apskaičiavimÄ , sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis 180 nuteistųjų (12 įrenginių x 15 nuteistųjų), praustuvėmis 105/120 nuteistųjų (7/8 praustuvės x 15 nuteistųjų), todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl per mažai įrengtų sanitarinių įrenginių yra nepagrįstas ir atmestinas.

Vertinant pareiÅ¡kėjo teiginius dėl to, kad duÅ¡o kabinose nebuvo užuolaidėlių ir taip nebuvo užtikrintas jo privatumas, pažymėtina, kad bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų duÅ¡inės įrengtos atskirai nuo gyvenamųjų patalpų atskiroje tam skirtoje patalpoje. Tai patvirtino skunde ir pats pareiÅ¡kėjas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato pačių duÅ¡o kabinų ir tuo labiau užuolaidėlių įrengimo duÅ¡o kabinose, o nustato duÅ¡o kabinų įrengimÄ tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose, reikalavimai nuteistųjų duÅ¡inėms ir bÅ«riuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti.

Tokiu bÅ«du teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumÄ ribojančias pertvaras ar atskiras kabinas nuteistųjų duÅ¡inėse, juo labiau užuolaidėlių kabinose. IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l.

26) nustatyta, kad dušo patalpa įrengta tinkamai, tarp dušų įrengtos pertvaros. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esančios nuotraukos (b. l. 79–85), kad dušo patalpose dušinės yra atskirtos pertvaromis, to neneigė ir pats pareiškėjas, tik nurodė, kad nėra užuolaidėlės, nors iš vienos nuotraukos matyti, kad dušinėje su pertvara yra pakabinta užuolaida (b. l. 82). Vertinant anksčiau nurodytus duomenis, daroma prielaida, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dušo patalpose naudojosi dušinėmis, kurios viena nuo kitos buvo atskirtos pertvaromis, todėl pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas.

Pagal vyraujančiÄ naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ , duÅ¡uose bent iÅ¡ Å¡onų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiÅ¡ko privatumo) savaime nėra pagrindu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-892-492/2021).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad duÅ¡u galėjo naudotis tik 15 minučių, vienu metu duÅ¡u naudojosi nuo 12 iki 20 asmenų, vanduo duÅ¡uose buvo drungnas, duÅ¡ai buvo įrengti kitame pastate, todėl į duÅ¡Ä tekdavo eiti per laukÄ . Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte buvo numatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2021 m. gegužės 25 d.), 17.5 punkte buvo numatyta, kad iÅ¡ užrakintų gyvenamųjų aukÅ¡tų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) iÅ¡leidžiami į duÅ¡Ä ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kÅ«rybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Nuo 2021 m. gegužės 26 d. galiojančioje Taisyklių 17.5 punkto redakcijoje numatyta, kad iÅ¡ užrakintų gyvenamųjų aukÅ¡tų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) iÅ¡leidžiami į duÅ¡Ä ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sÄ lygos – kasdien. Aplinkybę, jog nuteistiesiems, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ , yra sudarytos sÄ lygos vienÄ kartÄ per savaitę praustis duÅ¡e, patvirtina Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d.

įsakymu Nr. 7/07K-181 patvirtintas Naudojimosi duÅ¡o paslaugomis grafikas (b. l. 53–54). PareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kia pretenzijų dėl naudojimosi duÅ¡u periodiÅ¡kumo, tačiau nurodo, jog prausimosi laikas buvo per trumpas. Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato minimalios maudymosi duÅ¡e trukmės. Taip pat teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas duÅ¡Ä Ä¯rengti kitame pastate, nei nuteistųjų gyvenamosios patalpos. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde detaliai neiÅ¡dėstė aplinkybių, susijusių su jo subjektinių teisių pažeidimu dėl netinkamos vandens temperatÅ«ros duÅ¡uose ir dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus, taip pat duomenų, kad ginčo laikotarpiu dėl to bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas pataisos namų administracijai, kreipęsis į kompetentingas institucijas.

Todėl Å¡iuo aspektu pagal skunde iÅ¡dėstytas abstrakčias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas teigia, jog duÅ¡o dienÄ buvo keičiama patalynė, bet ji nebÅ«davo tinkamai iÅ¡skalbta. Ä® bylÄ pateikti įrodymai – DuÅ¡inės, skalbyklos, kirpyklos, avalynės ir drabužių taisyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarka, Marijampolės pataisos namų, (duomenys neskelbtini), buitinių paslaugų teikimo nuteistiesiems tvarka (b. l. 55–56) – patvirtina, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje patalynė skalbiama centralizuotai skalbykloje, neÅ¡vari patalynė nuteistajam ar bÅ«rio tvarkdariui į Å¡variÄ patalynę keičiama iÅ¡ karto perdavus neÅ¡variÄ .

PareiÅ¡kėjas neneigia, jog iÅ¡skalbta patalynė jam buvo suteikiama kartÄ per savaitę, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl netinkamai iÅ¡skalbtos patalynės, bÅ«tų prašęs jÄ pakeisti ir tokie jo praÅ¡ymai bÅ«tų buvę netenkinti. Taip pat pareiÅ¡kėjas nenurodo, kada konkrečiai yra gavęs netinkamai iÅ¡skalbtÄ patalynę, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir atmestini. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog valgykloje buvo tiekiamas prastas, atÅ¡alęs maistas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji maistu aprÅ«pinami nemokamai, pagal fiziologines mitybos normas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) 5 punktÄ , nuteistųjų maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija.

Maitinimo organizavimo taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimÄ pagal aukÅ¡tesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 12 punktÄ , Å¡iluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatÅ«ra jo viduje turi bÅ«ti ne žemesnė kaip +75 °C. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Kauno technologijos universiteto maisto instituto ir Marijampolės PN darbuotojų atliktų maisto ir jo gaminimo procesų bei laikymo sÄ lygų patikrinimo aktÄ (b. l. 59– 64), kuriame nebuvo nustatyta jokių nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės ar laikymo bei gaminimo procedÅ«rų pažeidimų.

Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais duomenimis, kadangi pareiÅ¡kėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, taip pat skundo Å¡ioje dalyje nedetalizavo, iÅ¡samiai nepaaiÅ¡kino, kada tiksliai ir koks bÅ«tent maistas buvo tiekiamas atÅ¡alęs, kokiu bÅ«du ir kuo remiantis pareiÅ¡kėjas nustatė tiekiamo maisto temperatÅ«rÄ . Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo maisto nesikreipė į pataisos įstaigos administracijÄ ir nesant duomenų, kad administracija nesiėmė priemonių Å¡ias problemas iÅ¡spręsti teismas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl blogos maisto kokybės laiko abstrakčiais ir nepagrįstais.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat grindžia aplinkybėmis, kad kalinimo įstaigos administracija (pareigÅ«nai) toleruoja nuteistųjų elgesio subkultÅ«rÄ , kadangi maistas patiekiamas pažymėtuose induose. BVK 6 straipsnis nustato, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygÅ«s nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiÅ«rų ir partiÅ¡kumo, iÅ¡silavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rÅ«Å¡ies ir pobÅ«džio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skundo argumentus dėl kastų susidarymo ir Marijampolės PN administracijos jų toleravimo. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namų administracija nepripažįsta nuteistųjų suskirstymo ir visi nuteistieji yra lygūs. Tariamas susiskirstymas į kastas yra susijęs išskirtinai su pareiškėjo suvokimu, bendravimu su kitais nuteistaisiais ir socialiniais įgūdžiais. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik abstrakčiai teigia, kad jis turėjo valgyti iš pažymėtų indų.

Aplinkybė, kad indai yra pažymėti, niekaip nelemia lygybės principo pažeidimo ir Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, nes nėra tokių duomenų, jog atitinkamai pažymėti indai būtų išduodami tik atrinktų kalinamų asmenų grupei. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas realiai priklauso tam tikrai kastai ir dėl to patiria konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, pareiškėjo teiginiai dėl kastų susidarymo ir jų toleravimo vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmetami.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinėja. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieÅ¡ OlandijÄ , 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieÅ¡ SuomijÄ ;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). PareiÅ¡kėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas teigia, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų blogai miegojo naktimis, patyrė garbės ir orumo pažeminimÄ , diskomfortÄ , iÅ¡gyvenimų, tačiau nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė Marijampolės PN Antrojo resocializacijos skyriaus pažymÄ (b. l. 35), kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų pataisos namuose ir dėl to pablogėjusios psichologinės, emocinės bÅ«senos į įstaigos psichologus nesikreipė. IÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022 m. vasario 3 d. pažymos Nr. MPN-12 (b. l.

36) matyti, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu į Marijampolės PN Kybartų sektoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos medikus nesikreipė. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti abstraktÅ«s teiginiai, jų nepagrindžiant, negali bÅ«ti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė pažeminimÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų ir kita.

Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Ä®vertinus pirmiau nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto ir atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. Z. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė