b45136bf-2a52-4689-85fe-940551dfdae4 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-1884-1132/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53026-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 25 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, kaltinamajam D. D., jo gynėjui advokato padėjėjui Petrui Varkaliui, civilinei ieškovei V.

T., civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui K. G., laiduotojai E. S. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. D., asmens kodas gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas nustatė: D. D. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 13.50 val. Kaune, vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas link V. Krėvės pr. daugiabučių kiemų pravažiavime ties V. Krėvės pr. namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 128 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę, kai tokia teisė atimta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nes atsiradus kliūčiai – einančiam iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį pėsčiajam A.

D., nesulėtino greičio, nesustabdė automobilio arba pėsčiojo neapvažiavo, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu automobilio priekine dalimi jis partrenkė nukentėjusįjį A. D. ir dėl to jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 15 d. išvažinėdamas iš daugiabučio kiemų ir važiuodamas nuo V.

Krėvės pr. (duomenys neskelbtini) namo, link pagrindinio V. Krėvės prospekto, užsižiÅ«rėjo į kairėje kelio pusėje esančio prekybos centro ,,Rimi“ parkavimo aikÅ¡telę, kurioje vyko didelis judėjimas. Važiavo lėtai, greitis nebuvo didesnis nei 20 km/val. Kairėje kelio pusėje pamatė sėdintį senyvo amžiaus vyrÄ , kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, A. D. Sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, paklausė, kodėl jis sėdi, ar nereikia pagalbos. A. D. pasakė, kad pagalbos nereikia, jam skauda kojÄ .

Negirdėjo A. D. sakant, kad jis buvo partrenktas. Å alia matė lazdelę, maiÅ¡elį su daiktais. Aplink susirinko daugiau žmonių. A. D. paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nes skaudėjo kojÄ . Pats iÅ¡ namų buvo iÅ¡važiavęs trumpam, su savimi neturėjo mobiliojo ryÅ¡io telefono, todėl greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ iÅ¡kvietė Å¡alia buvę moterys. Tuo metu patraukė automobilį, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Patraukęs automobilį bandė pakelti A. D., bet nepavyko.

Pamatęs atvykstančius medikus iÅ¡vyko. Po kelių dienų peržiÅ«rėjęs automobilio vaizdo registratoriaus įraÅ¡us pamatė, kad savo automobiliu partrenkė A. D. Einančio A. D. nematė, todėl nesupranta kaip įvyko eismo įvykis. Tik iÅ¡ vaizdo registratoriaus įraÅ¡o pamatė, kad A. D. atėjo iÅ¡ deÅ¡inės pusės. PeržiÅ«rėjęs vaizdo registratoriaus medžiagÄ nuvyko pas tyrėjÄ , pateikė vaizdo registratoriaus medžiagÄ . Sutinka, kad buvo nepakankamai atidus, todėl ir įvyko eismo įvykis.

Automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, tačiau įvykio dienÄ to nesuprato. 2019 m. liepos mėnesį buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir jam skirta piniginė bauda bei specialiosios teisės atėmimas trims mėnesiams. PaskirtÄ baudÄ sumokėjo, tačiau nesutiko su specialiosios teisės atėmimu, todėl padavė skundÄ . Trijų mėnesių specialios teisės atėmimÄ skaičiavo nuo nutarimo priėmimo dienos 2019 m. liepos mėnesį ir nežinojo, kad nutarimo apskundimas sustabdo specialiosios teisės atėmimo skaičiavimo terminÄ .

Vairuotojo pažymėjimo valstybės įmonei „Regitra“ nebuvo grÄ Å¾inęs, ir buvo klaidingai įsitikinęs, kad jau nuo 2019 m. lapkričio mėnesio vėl gali vairuoti transporto priemonę be jokių papildomų leidimų ar kreipimųsi į valstybės įmonę ,,Regitra“. Dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi ir praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (2 t., b. l. 91–92). Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiÅ¡kai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu iÅ¡vardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Atsižvelgiant į tai, kad klausimas kilo tik dėl žalos atlyginimo, paaiÅ¡kinimus dėl civilinio ieÅ¡kinio teikė civilinė ieÅ¡kovė ir civilinis atsakovas. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja E. S. D. paaiÅ¡kino, kad kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ vertina neigiamai. Su kaltinamuoju santuokoje gyvena beveik 30 metų ir jį gali apibÅ«dinti kaip gerÄ ir darbÅ¡tų žmogų. Å eimoje visus klausimus sprendžia kartu, pasitiki vienas kitu. Automobilis priklauso jai, tačiau kaltinamasis visada atsiklausia pasiimdamas automobilį.

Žino, kad kaltinamajam buvo atimta teisė vairuoti ir tuo metu jis automobiliu nesinaudojo. Veikos padarymo metu buvo leidusi kaltinamajam naudotis automobiliu, nes, kaip paaiÅ¡kino sutuoktinis, tuo metu jau buvo pasibaigęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Ji kaltinamuoju pasitikėjo, todėl Å¡ios aplinkybės netikrino. Ji nėra bausta, teista, laikosi įstatymų, todėl teismui atleidus kaltinamÄ jį pagal laidavimÄ ir jÄ paskyrus laiduotoja, galės sutuoktiniui daryti teigiamÄ Ä¯takÄ .

Kaltinamasis D. D. iÅ¡gyvena dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, matosi, jog nuoÅ¡irdžiai gailisi ir po įvykio tapo atidesnis, atsargesnis. Supranta, kad praÅ¡ydama paskirti jÄ laiduotoja prisiima didelę atsakomybę, tačiau tokiu atveju ir kaltinamasis turėtų moralinį įsipareigojimÄ prieÅ¡ Å¡eimÄ , kas sulaikytų jį nuo naujų veikų darymo. PraÅ¡o atleisti D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nes Å¡eimos finansinė padėtis nėra labai gera, santaupų neturi, moka paskolÄ už įsigytÄ automobilį, kurį laikÄ ji viena iÅ¡laikė Å¡eimÄ , tačiau pradėjus dirbti ir kaltinamajam finansinė padėtis pagerės. Jei bÅ«tų paskirtas užstatas tektų imti paskolÄ (2 t., b. l. 92–94).

Teisiamojo posėdžio metu civilinė ieÅ¡kovė V. T. paaiÅ¡kino, kad yra nukentėjusiojo A. D. duktė ir civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė dėl 600 Eur turtinės ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad dėl eismo įvykio metu patirto A. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė bent 500 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro A. D. skirtų medikamentų, maisto papildų, higienos prekių, maisto produktų, drabužių įsigijimo iÅ¡laidos, taip pat kelionės autobusu bilietų ir degalų įsigijimo iÅ¡laidos lankant A.

D. gydymo įstaigoje, pietÅ«s su artimaisiais, tai yra sÅ«numi ir anÅ«kais, lankant A. D. bei įvairios kitos iÅ¡laidos. A. D. maistÄ , medikamentus, kitus daiktus pirkdavo iÅ¡ jo asmeninių lėšų, apmokėdama turima A. D. banko kortele, tačiau pasibaigus pinigams A. D. banko kortelėje, naudodavo asmenines lėšas. Kiek asmeninių lėšų tiksliai skyrė A. D. priežiÅ«rai įvardinti negali, nes nerinko kvitų. Ji važiuodavo lankyti A. D. į kitÄ miestÄ , pirkdavo „kiniečių“ kompanijoje parduodamus maisto papildus, datulių sultis, spirulinÄ , kurie gerindavo A.

D. kraujo rodmenis. Gydytojų skiriamais medikamentais nepasitikėjo, jie buvo neveiksmingi, todėl nepirko. Kaune nerado slaugos namų, todėl A. D. buvo paguldytas į Marijampolės slaugos namus. Jo lankyti vykdavo apie du kartus per savaitę, vykstant į kitÄ miestÄ susidarė nemažos iÅ¡laidos, Marijampolės gerai nežinojo, todėl naudojosi ir taksi paslaugomis. FinansiÅ¡kai tėvo iÅ¡laikoma nebuvo. Dėl A. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , skriaudÄ , jai dreba rankos, nemiega naktimis, turi gerti įvairius papildus.

Kas atlygins patirtÄ Å¾alÄ jai nesvarbu, svarbu, kad žala bÅ«tų atlyginta ir kuo greičiau, nes turi sutvarkyti A. D. kapavietę. Norėtų, kad žalÄ atlygintų draudimo bendrovė, nes taip bus greičiau (2 t., b. l. 94–96). Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas K. G. civilinį ieÅ¡kinį prašė atmesti ir paaiÅ¡kino, kad civilinio ieÅ¡kinio dalis susijusi su turtine žala yra pilnai atlyginta. Sutiko, kad dėl eismo įvykio A.

D. galėjo patirti turtinės žalos, tačiau laiko, kad žalÄ atlygino, nes Å¡iuo atveju sudėtinga atskirti, kokia dalis iÅ¡laidų, susijusių su įvykusiu eismo įvykiu, buvo dengiama iÅ¡ A. D. lėšų, kokia iÅ¡ civilinės ieÅ¡kovės piniginių lėšų. Patirtų iÅ¡laidų neskirstė ir pilnai atlygino visÄ , civilinės ieÅ¡kovės, manoma, pagrįstai praÅ¡omÄ turtinę žalÄ , susijusiÄ su eismo įvykiu. Suma yra iÅ¡mokėta abiem A. D. turto paveldėtojams. Nurodė, kad A.

D. kapavietės tvarkymo iÅ¡laidos negali bÅ«ti atlyginamos, nes nukentėjusiojo mirties priežastis nesusijusi su eismo įvykiu. Neturtinė žala dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo artimiesiems taip pat neatlygintina. Å ioje byloje nėra susiklosčiusi tokia iÅ¡imtinė situacija, kuri leistų daryti prielaidÄ , kad Å¡iuo atveju civilinė ieÅ¡kovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ (2 t., b. l. 96). IÅ¡ sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo A. D. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A.

D. parodė, jog 2019 m. gruodžio 15 d. apie 13.45 val. išėjo iÅ¡ namų, (duomenys neskelbtini), iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡les į konteinerį, kuris yra kitoje namo iÅ¡važiavimo iÅ¡ kiemo, pusėje, prie prekybos centro „Rimi“. Nešė Å¡iukÅ¡les deÅ¡inėje rankoje, polietileniniame maiÅ¡elyje. Ėjo vienas. Einant per asfaltuotÄ iÅ¡važiavimÄ link V. Krėvės pr., staiga iÅ¡ kairės pusės pagal ėjimo kryptį, giliau nuo daugiabučių kiemo atvažiavo sidabrinės spalvos minivenas ir jį partrenkė.

Nuo smÅ«gio iÅ¡kart buvo parverstas žemėn. SÄ monės neprarado. Netrukus iÅ¡ miniveno iÅ¡lipo vyriÅ¡kis ir priėjo. Vairuotojas jam kažkÄ sakė, bet dabar nepamena. Jam griežtai atsakė: ,,Tu mane partrenkei. Kviesk greit greitÄ jÄ !“. VyriÅ¡kis dvejojo. Tada priėjo moterys. Viena laikė rankoje telefonÄ . Suprato, kad moteris iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Susirinko daugiau žmonių. Jį bandė kelti, bet jam aÅ¡triai skaudėjo abiejose kojose, todėl atsikelti nesugebėjo.

Dar po kelių minučių atvyko policijos ir greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Greitosios medicinos pagalbos medikui pasakė, kad jį partrenkė automobilis. Medikai ratukais jį nutransportavo iki savo automobilio. Medikams davė dukters V. T. vizitinę kortelę, kad paskambintų ir pasakytų, kas nutiko. Tuo metu partrenkusio automobilio įvykio vietoje jau nebuvo. Suprato, kad vairuotojas su automobiliu nuvažiavo. Nuvežus medikams jį į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, nustatyti lūžiai abiejose kojose – kairės kojos kelias ir dešinės kojos šlaunikaulis.

Taip pat sumušta dešinė ranka, veidas. Jau atlikta kairiojo kelio operacija, ruošiamas dešinio šlaunikaulio operacijai. Jam nesuprantama, kodėl jį partrenkusio automobilio vairuotojas pasišalino ir kodėl priėjęs prie jo sakė: ,,Ne aš tave partrenkiau“. Įsitikinęs, kad jį partrenkė sidabrinės spalvos minivenas, kurio vairuotojas išlipęs prie jo priėjo (1 t., b. l. 81–82). Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos D. J. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D.

J. parodė, jog 2019 m. gruodžio 16 d. jai telefonu paskambino D. D.. Sakė, kad V. Krėvės pr. daugiabučių kieme kilo incidentas – jis sustojo prie sėdinčio ant žemės žmogaus, norėjo jam padėti, susirinko žmonės, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , jis nuvažiavo. Vėliau paskambino policija, liepė atvykti, automobilį uždarė aikÅ¡telėje. Žmogui, prie kurio priėjo, lūžusios abi kojos. Ji trumpai paaiÅ¡kino, kad reikia policijoje duoti teisingus parodymus – viskÄ taip, kaip buvo, o procesinius sprendimus priima prokuroras ir teisėjas.

D. D. nesakė, kad bÅ«tų pats partrenkęs pėsčiÄ jį. Vėliau dar kelis kartus skambino, klausė, kaip atsiimti policijos aikÅ¡telėje uždarytÄ automobilį. PaaiÅ¡kino, kad ikiteisminiame tyrime tokį sprendimÄ priima tyrimÄ kuruojantis prokuroras. D. D. taip pat klausė, ar jam priklauso nemokamas gynėjas. Vėliau su D. nebendravo. D. D. nesakė, kad bÅ«tų partrenkęs žmogų. Minėjo tik, kad kilo toks incidentas ir kaip reiktų jį spręsti (1 t., b. l. 75–76). IÅ¡ sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos A.

U. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. U. parodė, jog 2019 m. gruodžio 15 d. apie 13.45 val. ėjo iš parduotuvės ,,Rimi“, V. Krėvės pr. (šalia Dainavos turgaus) į namus. Einant link išvažiavimo iš daugiabučių kiemo į V. Krėvės pr. pamatė ties išvažiavimo viduriu sėdintį sulenktomis kojomis labai senyvo amžiaus vyriškį. Prie jo buvo priėjęs maždaug 50 metų amžiaus vyriškis. Šalia maždaug 1 metro atstumu stovėjo sidabrinės spalvos minivenas.

Girdėjo, kaip senolis sakė minėto miniveno vairuotojui: ,,Neliesk, manęs, neliesk, tik greičiau kviesk greitÄ jÄ â€œ. Senolis sakė: ,,Tu partrenkei, tai tu partrenkei!“. O miniveno vairuotojas atÅ¡ovė: ,,Ne, ne aÅ¡ partrenkiau!“. Kadangi senolis aimanavo, sakė vairuotojui, kad jis sulaužė kojas, nedelsdama savo mobiliuoju telefonu paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ , pranešė, kad skubiai reikalingi medikai, sužeistas pėsčiasis. Dar iki jai prieinant prie senolio buvo dar 2 moterys.

Viena iÅ¡ jų užsirašė miniveno valstybinius numerius. Miniveno vairuotojas apie 2 minutes vaikÅ¡tinėjo įvykio vietoje netoli senolio. Per tÄ laikÄ susibÅ«rė daugiau žmonių. Kelios moterys jį užsipuolė, kad tai jis kaltas dėl sužaloto senolio. Vėliau, tuo metu ji dar kalbėjo su bendrosios pagalbos stoties operatore, vairuotojas pajudėjo iÅ¡ vietos atbulomis ir nuvažiavo iki atokesnės vietos maždaug už 10 metrų. Manė, kad dėl to, kad pravažiuotų kiti automobiliai.

Dar sugrįžo iki įvykio vietos, bet vėl netrukus dingo. Pastebėjo, kad jau nėra ir jo automobilio. Maždaug po 10–12 minučių po įvykio pirmi atvažiavo policijos patruliai. Viena iÅ¡ pirmų dviejų moteriÅ¡kių, atskubėjusių į įvykio vietÄ , pareigÅ«nui pasakė pasiÅ¡alinusio automobilio valstybinius numerius. Čia pat atvyko ir greitosios medikai. Sužalotas senolis neÅ¡tuvais buvo nutransportuotas į greitosios automobilį ir po to nuvežtas į gydymo įstaigÄ . Girdėjo, kad senolis medikams taip pat minėjo, kad jį partrenkė automobilis.

Tačiau pėsčiasis nekonkretizavo, koks automobilis jį partrenkė. Taip pat įsiminė, kad miniveno vairuotojas labai norėjo nukelti senolį nuo važiuojamosios dalies į kelkraštį, tačiau nesisiūlė jo vežti pas medikus. Paties eismo įvykio epizodo nematė ir negali tvirtinti, kad minėto miniveno vairuotojas partrenkė senolį. Ar buvo kitų automobilių jai prieinant prie senolio, tiksliai nepamena. Labiau tikėtina, kad nebuvo (1 t., b. l. 78–79). Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos V.

A. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. A. parodė, jog 2019 m. gruodžio 15 d. apie 12.45 val. ėjo iÅ¡ prekybos centro ,,Rimi“, esančio V. Krėvės pr. prie Dainavos turgavietės. Eidama link V. Krėvės pr. pamatė iÅ¡važiavime iÅ¡ daugiabučių kiemo sėdintį senolį, kelias moteris ir stovintį sidabrinės spalvos minivenÄ su taksi užraÅ¡ais Å¡onuose. Priėjo arčiau. IÅ¡girdo, kaip taksi vairuotojas ragino sėdintį senolį keltis: ,,Keliamės, keliamės!“.

Taksi vairuotojas sakė, kad senolis parkrito pats. Tačiau pargriautas senolis aiÅ¡kiai taksi vairuotojui pasakė: ,,Tai tu mane partrenkei, tu“. Taksi vairuotojas bandė savo jėgomis senolį pakelti, tačiau nepajėgė. Buvo matyti, kad senoliui labai skauda kojas, jis aimanavo. Å alia buvusi kita moteris savo telefonu iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Lyg nujausdama, kad vairuotojas gali pasiÅ¡alinti, iÅ¡sitraukė savo užrašų knygutę ir užsirašė ,,Taksi“ miniveno valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) Tada taksi vairuotojas sėdo į savo minivenÄ , pavažiavo atbulas į prekybos centro ,,Rimi“ aikÅ¡telę, sustojo.

Buvo dar vėl priėjęs prie visų susirinkusiųjų, patrypčiojo vietoje. Vėliau nuėjo iki savo automobilio, įsėdo ir nuvažiavo giliau į daugiabučių kiemus. Tuojau pat atvažiavo policijos automobilis, paskui – greitosios ekipažas. Medikai iÅ¡kart pripuolė prie sėdinčio senolio, jį apžiÅ«rėjo, paklausinėjo, įkėlė į savo automobilį. Policijos patruliams paaiÅ¡kino, kad išėjusi iÅ¡ prekybos centro ,,Rimi“ iÅ¡kart pamatė gulintį senolį, o Å¡alia taksi automobilį ir kalbantį jo vairuotojÄ .

PareigÅ«nams pasakė pasiÅ¡alinusio taksi automobilio valstybinius numerius, taip pat, kad senolis užtikrintai įvardino taksi vairuotojÄ , kaip jį sužalojusį asmenį. Vėliau V. A. nuėjo namo. V. A. tiesiogiai eismo įvykio nematė, tačiau pagal taksi vairuotojo elgesį buvo akivaizdu, kad jis partrenkė ir po to puolė kelti nuo įvažiavimo senolį. Tiesiog vairuotojas bandė iÅ¡naudoti situacijÄ , kad partrenkė seno amžiaus vyriÅ¡kį, kurio pasakojimu gali nepatikėti aplinkiniai.

Be to pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, bandydamas iÅ¡vengti atsakomybės (1 t., b. l. 88–89). IÅ¡ sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo G. G. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, jog 2019 m. gruodžio 15 d. 13.54 val. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ budėtojo, kad adresu V. Krėvės pr. 25, Kaunas, yra sužalotas pėsčiasis. Atvykus į eismo įvykio vietÄ rado iÅ¡važiavime iÅ¡ daugiabučių kiemo, maždaug 30–40 metrų atstumu nuo V.

Krėvės pr. ant žemės sėdintį pensinio amžiaus vyriškį, kuris aimanavo iš skausmo. Vyriškis nieko nekalbėjo. Dar paklausė, kas jį partrenkė, kas čia įvyko, tačiau senolis nieko neatsakė. Buvo aplink susirinkę daug žmonių. Paklausė, kas iš susirinkusiųjų matė įvykį, kaip buvo sužalotas senolis. Tuomet žmonės pradėjo skirstytis. Tik V. A. pasakė mačiusi kaip vyriškis bandė pakelti nuo žemės senolį. Moteris taip pat buvo užsirašiusi automobilio, iš kurio išlipęs vairuotojas priėjo prie senolio, valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) automobilis „Ford“.

Taip pat V. A. pasakė, kad minėto „Ford“ vairuotojas bandė nuo žemės pakelti senolį. Nepavykus to padaryti, vairuotojas sėdo į „Ford“ automobilį, pavažiavo atbulas, apsisuko ir nuvažiavo toliau į daugiabučių kiemus. Paties automobilio atvykus, įvykio vietoje jau nebuvo. Paskui juos, gal 30 sekundžių vėliau į įvykio vietÄ atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Medikai apžiÅ«rėjo senolį, užkėlė ant neÅ¡tuvų ir nutransportavo į savo automobilį.

Vėliau senolis buvo vežamas į gydymo įstaigÄ . Per radijo ryšį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojui pranešė, kad pagal aplinkybes, tai eismo įvykis, bus reikalingi Kelių policijos pareigÅ«nai. Liko laukti kito policijos ekipažo. Susirinkę žmonės iÅ¡siskirstė. Surašė automobilyje tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl Å¡io eismo įvykio. Kiek vėliau atvyko Kelių policijos ekipažas. PareigÅ«nams paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, perdavė tarnybinį praneÅ¡imÄ ir iÅ¡vyko (1 t., b. l. 85–86).

IÅ¡ sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos V. T. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. T. parodė, jog A. D. turėjo jÄ kaip vienturtę dukrÄ . 2019 m. gruodžio 15 d. tėvÄ partrenkė kieme ir sužalojo automobilis. Tėvas patyrė lūžius abiejose kojose, buvo ilgai gydomas Kauno klinikų stacionare, vėliau tęsė reabilitacijÄ Kauno ortopedijos klinikoje, o paskutiniu metu gydėsi Marijampolės pirminės sveikatos priežiÅ«ros centre, kur 2020 m. vasario 27 d. mirė (1 t., b. l. 106).

Dėl įrodymų vertinimo Be kaltinamojo D. D. visiÅ¡ko prisipažinimo, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintų liudytojų parodymų, jo kaltę įrodo: tarnybinis praneÅ¡imas dėl techninio eismo įvykio, kuriame užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietÄ pareigÅ«nai rado ant žemės sėdintį A. D., kuris negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl ten sėdi, tik aimanavo iÅ¡ skausmo. Liudininkė V. A. paaiÅ¡kino, kad matė ant žemės gulintį vyrÄ , o Å¡alia stovėjo automobilis „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kurio buvo iÅ¡lipęs vyras, kuris bandė pakelti nuo žemės gulintį A.

D.. Nepakėlęs vyro nuo žemės, automobilio vairuotojas atsisėdo atgal į savo vairuojamÄ automobilį ir nuvažiavo toliau į daugiabučių kiemus (1 t., b. l. 8); eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 9); kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas su fotolentelėmis, kuriame užfiksuota eismo įvykio, įvykusio 2019 m. gruodžio 15 d. apie 13.50 val. Kaune, V. Krėvės pr. ties namu Nr. 25, vieta (1 t., b. l. 20–28); transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio nustatyta, kad automobilis neapgadintas, užfiksuotos purvo braukimo žymės ant variklio gaubto priekinio deÅ¡inio kampo ties žibintu, braukimas link priekinių automobilio grotelių, galimai pėsčiojo ranka (likę pėdsakai bÅ«dingi pirÅ¡tų braukimui) (1 t., b. l. 29–31); kitų objektų apžiÅ«ros protokolas su fotolentelėmis, kuriame užfiksuota, kad apžiÅ«rimas policijos saugomoje aikÅ¡telėje, Chemijos g. 4B, Kaunas, laikinai saugomas automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pagal pirminius duomenis ant variklio dangčio deÅ¡inėje jo pusėje ties priekiniu žibintu eismo įvykio dienÄ buvo purvo braukimo žymė, galimai palikta pėsčiojo.

Dėl sezoninio oro – intensyvaus lietaus, apžiūros momentu pėdsakų nelikę. Įvertintas „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinės dalies atsikišusių dalių aukštis. Matuotas pridėjus mastelinę liniuotę. Priekinės bamperio apdailos apatinės dalies aukštis nuo žemės – 25 cm. Priekinio bamperio (sidabrinės spalvos dalies) aukštis nuo apatinės apdailos dalies iki variklio dangčio – nuo 43 cm iki 75 cm. Variklio dangtis prasideda 75 cm aukštyje.

Variklio dangčio ilgis nuo priekinio bamperio iki priekinio stiklo – 80 cm. Priekinis stiklas be dūžių ir įbrėžimų. Apėjus automobilio priekinę dalį kontakto žymių, būdingų įspaudų ir deformacijų su ne kietaisiais kūnais neaptikta. Ant automobilio šono parašytas taksi telefono numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36–43); alkotesterio parodymų kvitas, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 15 d. D. D. nustatytas 0,00 prom. blaivumas (1 t., b. l. 44); daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad atliekama automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vaizdo registratoriaus vaizdo medžiagos apžiūra.

PeržiÅ«rėtas vairuotojo D. D. pateiktas eismo įvykio, įvykusio 2019 m. gruodžio 15 d. apie 13.50 val., kurio metu D. D., vairuodamas automobilį „F. G.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaune, V. Krėvės pr. daugiabučių kiemų pravažiavime partrenkia pėsčiÄ jį A. D.. Vaizdo įraÅ¡as pateiktas elektroninėje CD laikmenoje, sudarytoje iÅ¡ 10 dalių, aktualios eismo įvykio tyrimui yra pirmos 5 dalys. Stebima 1 dalis. Matoma, kad automobiliu pajudama iÅ¡ vietos (D. D. parodymu, nuo V.

Krėvės pr. (duomenys neskelbtini) namo), važiuojama siauru iÅ¡važiavimu nuo daugiabučio namo. Toliau sukama kairėn ir važiuojama link V. Krėvės pr. DeÅ¡inėje pusėje pagal važiavimo kryptį matyti statmenai, kiek kampu į pėsčiųjų Å¡aligatvį, palikti stovėti lengvieji automobiliai. Važiuojama gana lėtai. Pravažiavimas sukasi deÅ¡iniau, važiuojama toliau. DeÅ¡inėje pusėje, paliktų stovėti automobilių pusėje stovi baltos spalvos minivenas. Pravažiavus minėtÄ minivenÄ , atsivėrus matomumui, matome iÅ¡ deÅ¡inės pusės per pravažiavimÄ Ä¯ kitÄ pusę link prekybos centro su lazdele deÅ¡inėje rankoje einantį vyriÅ¡kį (kairėje rankoje laiko polietileninį maiÅ¡elį).

Artėjama prie pėsčiojo. 43 sekundę vaizdas nutrÅ«ksta, dar neįvykus kontaktui. Toliau stebima 2 vaizdo įraÅ¡o dalis. 2 vaizdo įraÅ¡o sekundę minėtas pėsčiasis yra partrenkiamas automobilio priekine puse. Pėsčiasis parkrenta, automobilis sustoja. Parkritęs vyriÅ¡kis pakelia galvÄ . IÅ¡ vaizdo registratoriaus padėties matyti tik pėsčiojo galva. Vairuotojas iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio, prieina prie partrenkto pėsčiojo. Matyti, kad vairuotojas – tai D. D.. D. D. abejomis rankomis bando už rankos pakelti partrenktÄ senolį, tačiau nesigauna.

Pro D. D. automobilio deÅ¡inę pusę pravažiuoja sidabrinės spalvos „Toyota Avensis“ modelio automobilis, valstybinių numerių nesimato. Tolėliau prie V. Krėvės pr. matosi praeinantis žmogus. Vaizdo įraÅ¡o 2 dalis baigiasi. Stebima 3 vaizdo įraÅ¡o dalis. Minėtas „Toyota Avensis“ su pravertu vairuotojo langu. Jo vairuotojas kažkÄ pasako ir pamažu nuvažiuoja link V. Krėvės pr. Paskui „Toyota Avensis“, taip pat pro deÅ¡inįjį Å¡onÄ dar pravažiuoja sidabrinės spalvos „Seat“ lengvasis automobilis.

Jo valstybinių numerių taip pat nesimato. Dar po kelių sekundžių pro deÅ¡inįjį Å¡onÄ pravažiuoja baltos ir geltonos spalvos minivenai. D. D. su trumpomis pauzėmis bando nuo žemės už rankos pakelti partrenktÄ senolį, bet vis nesėkmingai. Nuo V. Krėvės pr. kieman įvažiuoja keli lengvi automobiliai, kurie pravažiuoja pro deÅ¡iniÄ jÄ pusę. Laiku 1 minutė 2 sekundės 3 dalies vaizdas nutrÅ«ksta. Stebima 4 vaizdo įraÅ¡o dalis. Matoma prieina 2 moterys: viena iÅ¡ priekio – byloje apklausta, tai V.

A., kita nuo automobilio galo, byloje taip pat apklausta, tai A. U.. Moterys kažkÄ kalba su vairuotoju D. D. ir partrenktu pėsčiuoju (tyrime nustatyta – A. D.). Tuomet D. D. atsitraukia nuo pėsčiojo, nueina už kameros zonos. V. A. iÅ¡ savo rankinės iÅ¡sitraukia kažkÄ panaÅ¡aus į užrašų knygutę. Moterys staiga Å¡iek tiek atsitraukia į Å¡onus nuo partrenkto ir sėdinčio pravažiavime senolio. Automobilis, iÅ¡ kurio filmuojama vaizdo registratoriumi, pradeda važiuoti atbuline eiga atgal. (Vairuoja D.

D.). Partrenktas senolis dar kilsteli galvÄ Å¾iÅ«rėdamas, kaip D. D. automobiliu atbulas nuvažiuoja. Automobilis pavažiuoja 20–30 metrų ir pasuka į prekybos centro „Rimi“ aikÅ¡telę. Vaizdo įraÅ¡as baigiasi. Stebima 5 vaizdo įraÅ¡o dalis. Matoma, kaip D. D. vairuojamu automobiliu važiuoja atbulas, galiausiai sustoja prekybos centro „Rimi“ aikÅ¡telėje. Kurį laikÄ nematyti jokio judėjimo. Po to D. D. iÅ¡lipa iÅ¡ savo automobilio ir nueina kryptimi link tos pusės, kur buvo paliktas partrenktas pėsčiasis.

Laiku 1 minutė 00 sekundžių 5 dalies vaizdas nutrÅ«ksta (1 t. b. l. 90–91); D. D. pateiktas iÅ¡ vaizdo registratoriaus įraÅ¡ytas Å¡io eismo įvykio vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ jo automobilio vaizdo registratoriaus (1 t., b. l. 92); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 436/2020 (02), kurioje užfiksuota, kad A. D. konstatuota Å¡launikaulio pergÅ«brinis, kairio Å¡launikaulio vidinio antkrumplio, kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio laterodorsalinės dalies skeveldrinis intrasÄ narinis, tarpkrumplinės pakylos lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 116–117); specialisto iÅ¡vada Nr. pG 911/2020 (02), kurioje užfiksuota, kad:

1) A. D. konstatuota Å¡launikaulio pergÅ«brinis, kairio Å¡launikaulio vidinio antkrumplio, kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio laterodorsalinės dalies skeveldrinis intrasÄ narinis, tarpkrumplinės pakylos lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ; 2) 2020 m. sausio 3 d. nustatytas deÅ¡inio V-o padikaulio lūžis, apie kurį duomenų tuoj po 2019 m. gruodžio 15 d. įvykusios traumos nerasta. Vertinant rentgenologinio tyrimo apraÅ¡ymÄ , Å¡io lūžio tikslesnio laiko nustatyti negalima. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ;

3) Vertinant A. D. senyvÄ amžių, įvairias lėtines patologijas, tokias kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga, iÅ¡eminė Å¡irdies liga su Å¡irdies nepakankamumu ir kita, tikėtina, kad 2019 m. gruodžio 15 d. patirti sužalojimai galėjo turėti įtakos bendros sveikatos bÅ«klės pablogėjimui, tačiau kategoriÅ¡kai teigti apie sužalojimų tiesioginę įtakÄ mirčiai negalima (1 t., b. l. 124–126) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Dėl veikos kvalifikavimo BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Å ios teisės normos dispozicija yra blanketinė, tai yra kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikÅ¡ti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. IÅ¡ BK 281 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos konstrukcijos matyti, kad kvalifikuojant veikÄ pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik atitinkamÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų.

Toks priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvaus pobÅ«džio, dėsningas, todėl konstatuojamas tuo atveju, kai bÅ«tent pavojinga veika, o ne kitos priežastys yra nulėmę padarinių atsiradimÄ . IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir buvo bÅ«tiname priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, bÅ«tinÄ ja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga pripažįstama tada, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis su atsiradusiais padariniais neįvyktų (žr., Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, Nr. 2K-245/2014, Nr. 2K-228-303/2015). Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikÅ¡mę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

Ä®vertinus visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ â€“ kaltinamojo D. D. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus nukentėjusiojo A. D., liudytojų D. J., A. U., V. A., G. G., V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, raÅ¡ytinius ir daiktinius įrodymus, pripažintina, kad D. D. įvykdė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad D. D. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 13.50 val. Kaune, vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas link V.

Krėvės pr. daugiabučių kiemų pravažiavime ties V. Krėvės pr. namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 128 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę, kai tokia teisė atimta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nes atsiradus kliūčiai – einančiam iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį pėsčiajam A. D., nesulėtino greičio, nesustabdė automobilio arba pėsčiojo neapvažiavo, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu automobilio priekine dalimi jis partrenkė nukentėjusįjį A.

D. ir dėl to jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 436/2020(02) nustatyta, kad A. D. nustatyti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 116–117). Taigi, kaltinamojo D. D. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir bÅ«tina sÄ lyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, todėl tarp D. D. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. pG 911/2020 (02) nustatyta, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai galėjo turėti įtakos bendros A. D. sveikatos bÅ«klės pablogėjimui, tačiau kategoriÅ¡kai teigti apie sužalojimų tiesioginę įtakÄ mirčiai negalima, kas leidžia konstatuoti, kad nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato ir perduoti jį sutuoktinės E. S. D. atsakomybėn. Kaltinamojo sutuoktinė E. S. D. praÅ¡yme ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad santuokoje su kaltinamuoju gyvena apie trisdeÅ¡imt metų, todėl jį gerai pažįsta ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Ji yra neteista, nebausta, charakterizuojama teigiamai, dirba, todėl yra verta teismo pasitikėjimo.

Kaltinamojo veikÄ vertina kritiÅ¡kai ir mato, kad po veikos padarymo kaltinamasis tapo atsakingesnis. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei, pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sÄ lygų visuma (Lietuvos A.

T. nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti iÅ¡vadÄ , jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018).

Teismo iÅ¡vada Å¡iuo aspektu turi bÅ«ti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar prieÅ¡ingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat bÅ«tina įvertinti ir aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir pan.

Sprendžiant šį klausimÄ neturi likti neaiÅ¡kumų ar abejonių dėl to, ar iÅ¡ tiesų visos aplinkybės yra tokios aiÅ¡kios, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-329/2013). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra formalios BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl D. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris laikytinas neatsargiu nusikaltimu, padarytas nusikalstamo nerÅ«pestingumo forma. Byloje nustatyta, kad D. D. anksčiau neteistas, taigi jis nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, pripažino esmines faktines bylos aplinkybes, dėl savo poelgio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ bent iÅ¡ dalies atlygino už kaltinamÄ jį materialiai atsakingas civilinis atsakovas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2–3 punktai).

Visgi, vien formalių sÄ lygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, kaltinamasis D. D. Å¡ios sÄ lygos neatitinka, nes nors yra neteistas, dirba, gailisi dėl padarytos veikos, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, tačiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nelaikytini nesunkiais, t. y. 2019 m. liepos 16 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2019 m. balandžio 27 d. 6.22 val.

Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. vairuodamas transporto priemonę leistinÄ greitį virÅ¡ijo 56 km/val. ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , nuobauda neįvykdyta, sudaryta mokestinės paskolos sutartis; 2019 m. balandžio 9 d. nutarimu nubaustas pagal 417 straipsnio 8 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį, paskirtÄ baudÄ sumokėjo, tačiau veikos padarymo metu nebuvo suėjęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas; 2019 m. vasario 23 d. 7.17 val.

Kaune, Jonavos g. 178 vairuodamas transporto priemonę leistinÄ greitį virÅ¡ijo 28 km/val. ir tuo padarė ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , paskirtÄ baudÄ sumokėjo, tačiau veikos padarymo metu nebuvo suėjęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas; 2018 m. spalio 29 d. 12.50 val. Kaune, Ateities pl. 50 vairuodamas transporto priemonės nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė ir apgadino kitÄ stovėjusiÄ transporto priemonę.

Padaręs turtinę žalÄ ir nesant nukentėjusio asmens įvyko vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiam asmeniui, o iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir tuo padarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus; iÅ¡ viso per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas 22 kartus, iÅ¡ jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – 13 kartų; įvykdęs ne visas jam paskirtas nuobaudas, nusikalstamÄ veikÄ padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jam buvo atimta, be to po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2020 m. rugpjūčio 5 d. baustas pagal ANK 228 straipsnio 1 dalį.

Nors nusikalstamos veikos padarymo metu administracinė nuobauda už ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus (kelių eismo taisyklių pažeidimai, iÅ¡skyrus numatytuosius ANK ir pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos) jau nebegaliojo (nusikalstama veika padaryta 2019 m. gruodžio 15 d., administracinė nuobauda galiojo iki 2019 m. gruodžio 12 d.), tačiau 2019 m. paskirtos administracinės nuobaudos už greičio virÅ¡ijimÄ galiojo, ir minėtų duomenų visuma, neigiamai apibÅ«dinanti kaltinamojo asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad D.

D. linkęs nesilaikyti įstatymų ir kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad kaltinamojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad D. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors kaltinamojo gynėjas tvirtino, kad padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir jų kiekis sietini su kaltinamojo D.

D. profesija (vairuotojas), tačiau teismas su tuo nesutinka, kadangi paminėti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, susiję su žymiu greičio virÅ¡ijimu vairuojant transporto priemonę miesto teritorijoje, taip pat kitos transporto priemonės apgadinimu ir pasitraukimu iÅ¡ eismo įvykio vietos, kas rodo asmens sÄ moningus veiksmus, jo polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir nesietini su turima profesija. Å ios aplinkybės leidžia teismui abejoti E. S. D., kaip laiduotojos, tinkamumu, atsižvelgdamas į tai, kad nors Å¡iuo metu ji gyvena kartu su sutuoktiniu, tačiau realios įtakos jam, kaip asmeniui, ji negalėjo padaryti nei praeityje, nei, teismo nuomone, negalės daryti ateityje.

Nors kaltinamÄ jį ir jo sutuoktinę sieja artimi ryÅ¡iai, Å¡iuo metu jie kartu gyvena, tai nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotoja savo sutuoktiniui gali daryti kokiÄ nors realiÄ teigiamÄ Ä¯takÄ , nes kaltinamasis gyvendamas ir vesdamas bendrÄ Å«kį su sutuoktine, elgėsi prieÅ¡ingai teisei – bÅ«damas baustas administracine tvarka, įskaitant ir už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, nepakeitė savo elgesio ir nuo nusikalstamos veikos padarymo tai jo nesulaikė. Be to, kaltinamasis administracine tvarka nubaustas ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Vadinasi, kad pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali bÅ«ti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ (Lietuvos A.

T. nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K- 160/2010). Nagrinėjamu atveju, administracinio baustumo buvimas teismo vertintinas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu, t. y. sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nesant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų, praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , netenkintinas. Dėl bausmės skyrimo Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra:

į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, – padarytas neatsargus nusikaltimas nusikalstamo nerÅ«pestingumo forma, materiali nusikaltimo sudėtis; veikos padarymo motyvus, – nusikalsta dėl neatsakingo požiÅ«rio į kelių eismo saugumÄ ; nusikalstamos veikos stadijÄ , – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, amžių, – pilnametis, vedęs, neteistas (1 t., b. l. 48), baustas (1 t., b. 1. 49–64), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neregistruotas, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju;

į tai, kad civilinis atsakovas įsipareigojo atlyginti turtinę žalÄ Kauno teritorinei ligonių kasai (2 t., b. l. 79–82), nukentėjusiojo A. D. įpėdiniams atlyginta bendra 596,49 Eur turtinė žala (2 t., b. l. 84–86); į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmÄ kartÄ , padarė neatsargų nusikaltimÄ , todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra sveikas, pradėjo dirbti ir gaus pastovias pajamas, išlaikytinių neturi, turto ar santaupų neturi, kaltinamajam skirtina artima minimaliai 51 MGL, t. y. 2 550 Eur bauda. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 34 MGL, t. y. 1 700 Eur bauda.

Bauda turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimÄ bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimÄ ir apskaičiavimÄ , vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“.

Nusikaltimo padarymo metu galiojo bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (toliau – ir BBND) – 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“). Dėl specialiosios teisės atėmimo BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ skiriant bausmę.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos A.

T. nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam bÅ«tų užkirstas kelias dirbti (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-95/2013, Å iaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-141-309/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis D. D. nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas transporto priemonę, kai tokia teisė jam buvo atimta, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis D.

D. buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir įvykdęs ne visas paskirtas nuobaudas, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veikÄ kaltinamasis padarė bÅ«damas blaivus, tačiau kaltinamasis D. D. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 128 punktuose nustatytų nuostatų, ir Å¡ie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su nukentėjusiojo A.

D. patirtu sveikatos sutrikdymu. Visgi, įvertinęs tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmÄ kartÄ , dirba vairuotoju, duomenų apie kitas jo profesijas byloje nėra, uždraudus kaltinamajam vairuoti kelių transporto priemones, jis prarastų ir galimybę dirbti, teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones Å¡iuo atveju nebÅ«tų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir taptų nepagrįstu suvaržymu, nes užkirstų keliÄ dirbti pagal turimÄ kvalifikacijÄ , todėl baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), neskirtina.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio V. T., ikiteisminio tyrimo metu pripažinta civiline ieÅ¡kove, pateikė civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡ydama priteisti 600 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro iÅ¡laidos, patirtos perkant medikamentus, drabužius, maistÄ , maisto papildus, vienkartines sauskelnes nukentėjusiajam A. D. ir jos asmeninės iÅ¡laidos, patirtos lankant nukentėjusįjį A. D. ligoninėje, t. y. kuro sÄ naudos, autobusų bilietai, taksi paslaugos, nukentėjusįjį lankiusių Å¡eimos narių pietÅ«s bei 6 000 Eur neturtinę žalÄ , kuriÄ sudaro neigiami iÅ¡gyvenimai dėl tėvo A.

D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo (1 t., b. l. 143). Teisiamojo posėdžio metu civilinė ieÅ¡kovė nurodė, kad jos pateiktas civilinis ieÅ¡kinys yra per mažas, patirtÄ Å¾alÄ vertina apytiksliai 1 000 Eur, tačiau teismui pasiÅ«lius daryti teisiamojo posėdžio pertraukÄ ir patikslinti civilinį ieÅ¡kinį, nurodė civilinio ieÅ¡kinio nebepalaikanti. V. T. paaiÅ¡kinus civilinio ieÅ¡kinio atsisakymo teisines pasekmes, pateikto civilinio ieÅ¡kinio V. T. neatsisakė ir nurodė, kad palaiko pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 600 Eur turtinės žalos priteisimo, asmeniÅ¡kai galėjo patirti apie 500 Eur turtinę žalÄ , kitas iÅ¡laidas patyrė jos artimieji, tačiau kokios konkrečiai sumos buvo iÅ¡leistos nežino, dėl neturtinės žalos dydžio nepasisakė, todėl teismas sprendžia, kad ji palaiko ieÅ¡kinį dalyje dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinę ir neturtinę žalÄ prašė priteisti iÅ¡ civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“. Kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusiajam A. D. buvo padaryta turtinė žala ir sutiko jÄ atlyginti pateikus patirtÄ Å¾alÄ pagrindžiančius dokumentus, tačiau nesutiko su V. T. reikalavimu atlyginti jos pačios patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Kaltinamojo D. D. valdytos transporto priemonės savininkė E. S. D. buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (1 t., b. l.

12) dėl įvykyje dalyvavusios transporto priemonės ,,Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su draudimo bendrove „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialu, kurios teisių perėmėja yra akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo liudijime nurodytÄ transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, todėl pareiga atlyginti eismo įvykio metu atsiradusiÄ Å¾alÄ draudimo sutarties pagrindu atsiranda draudimo įmonei.

Civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas prašė civilinį ieÅ¡kinį atmesti ir paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiojo įpėdiniams jau atlyginta 486,49 Eur dydžio, tiesiogiai su eismo įvykiu ir nukentėjusiajam A. D. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, susijusi turtinė žala ir 110 Eur kelionės autobusu iÅ¡laidos. Nurodė, kad turtinę žalÄ , susiję su eismo įvykiu, atlygino pilna apimtimi, nes V. T. nepateikė jokių patirtas iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, iÅ¡ V.

T. paaiÅ¡kinimų ir pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti kokiÄ turtinę žalÄ patyrė nukentėjusysis A. D., o kokiÄ civilinė ieÅ¡kovė V. T., todėl atlyginant turtinę žalÄ Å¡ių iÅ¡laidų kilmės neskirstė. Neturtinė žala yra asmeninio pobÅ«džio, todėl atlyginama tik pačiam nukentėjusiajam. Kadangi nukentėjusysis civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kęs nebuvo, todėl civilinė atsakovė neturi pareigos atlyginti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos nukentėjusiojo dukrai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliekamas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto A. D., todėl nukentėjusiuoju šioje byloje buvo pripažintas A. D., nes dėl patirto sveikatos sutrikdymo jis pats patyrė fizinės bei galėjo patirti turtinės ar neturtinės (moralinės) žalos. Kadangi pats nukentėjusysis A. D. mirė nepareiškęs civilinio ieškinio dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo mirtis nebuvo susijusi su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, ikiteisminio tyrimo metu buvo panaikinta V.

T. suteikta nukentėjusiosios procesinė padėtis, tačiau ji pripažinta civiline ieÅ¡kove ir V. T. civilinis ieÅ¡kinys prijungtas prie baudžiamosios bylos (1 t., b. l. 140, 143). Atsiliepimu civilinis atsakovas sutiko atlyginti A. D., tiesiogiai su eismo įvykiu, patirtÄ turtinę žalÄ pateikus patirtÄ Å¾alÄ pagrindžiančius dokumentus (2 t., b. l. 3–5). V. T. paveldėjo dalį A. D. piniginių lėšų (2 t., b. l. 83). IÅ¡ bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad civilinė ieÅ¡kovė pateikė pretenzijÄ civiliniam atsakovui tiek dėl A.

D., tiek dėl savo patirtos turtinės žalos atlyginimo, nediferencijuodama, kas konkrečiai ir kokio dydžio turtinę žalÄ patyrė, ir pridėjo A. D. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. vasario 27 d. (2 t., b. l. 69–71). Civiliniu ieÅ¡kiniu V. T. prašė atlyginti turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro civilinės ieÅ¡kovės ir jos Å¡eimos narių iÅ¡laidos, ir neturtinę žalÄ (1 t., b. l. 143). Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima:

a) nusikalstama veika padarytÄ tiesioginę turtinę žalÄ (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.);

b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika);

c) iÅ¡laidas, kurios patirtos paÅ¡alinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo iÅ¡laidos ir pan.). Pažymėtina, kad gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens patirtos iÅ¡laidos, turi atitikti tokius požymius:

1) jos turi bÅ«ti priverstinės, 2) jos turi bÅ«ti bÅ«tinos, 3) jos privalo bÅ«ti protingos. Teismas, spręsdamas, ar praÅ¡omos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar iÅ¡laidos atitinka Å¡iuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-479/2002). Be to žalÄ patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo iÅ¡laidų pagrįstumÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad gydymo iÅ¡laidų bÅ«tinumas yra akivaizdus, kad iÅ¡laidos, susijusios bÅ«tent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos iÅ¡laidos yra realios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-643/2005, 3K-3-174/2009).

Kaip matyti iÅ¡ civilinio atsakovo į bylÄ pateiktos civilinės ieÅ¡kovės V. T. suvestinės apie iÅ¡laidas, civilinė ieÅ¡kovė draudimo bendrovei pateikė pretenzijÄ dėl 1 239 Eur turtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ jų 400 Eur sudaro V. T. iÅ¡laidos, t. y. kelionė autobusu, kelionė automobiliu ir pietÅ«s lankant ligonį, kitos iÅ¡laidos (839 Eur) – nukentėjusiajam A. D. skirtos prekės (2 t., b. l. 69). Duomenų, kas konkrečiai padengė Å¡ias iÅ¡laidas (A. D. ar V. T.) ir kokio dydžio, civilinė ieÅ¡kovė nepateikė nei civiliniam atsakovui, nei teismui, kadangi nurodė to nežinanti, kvitų nerinkusi.

Civilinė ieÅ¡kovė taip pat paaiÅ¡kino, kad iÅ¡laidas pirmiausia dengusi A. D. piniginėmis lėšomis, o jų trÅ«kstant, naudojusi savo asmenines lėšas. Nepaisant to, civilinė atsakovė akcinė draudimo bendrovė ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atlygino nukentėjusiojo A. D. įpėdiniams lygiomis dalimis 596,49 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro tiesiogiai su A. D. susijusios iÅ¡laidos: 20 Eur už kelnes, 53 Eur – kalcį (po kaulų lūžių), 28 Eur – SpirulinÄ (kraujui atstatyti), 90 Eur – ampules nuo kreÅ¡ulių, 100 Eur – sauskelnes, 21 Eur – drėgnas servetėles, 6 Eur – kremÄ nuo pragulų, 8,49 Eur – prausimosi kremÄ , 60 Eur – sugadintÄ striukę, 40 Eur – sugadintas kelnes, 40 Eur – batus, 20 Eur – laikrodį bei 110 Eur sumÄ už V.

T. patirtas iÅ¡laidas vykstant lankyti nukentėjusįjį (2 t., b. l. 84). Kaip matyti iÅ¡ A. D. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (2 t., b. l. 70–71), iÅ¡ sÄ skaitos buvo iÅ¡imami grynieji pinigai, mokami komunaliniai mokesčiai, apmokama už pirkinius maisto prekių parduotuvėse, optikose, vaistinėse, spaudos kioskuose, tačiau nesant jokių duomenų apie tai, kas konkrečiai buvo perkama, kokiu tikslu, taip pat nesant duomenų, kad perkamos prekės (maisto produktai, medikamentai, maisto papildai ir pan.) buvo bÅ«tinos A.

D. ir tiesiogiai susiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, už tokias prekes patirtos iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažįstamos nukentėjusiojo (Å¡iuo atveju, ir civilinės ieÅ¡kovės) patirtais nuostoliais, nes neatitinka joms keliamų reikalavimų. Kaip matyti iÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio ir civilinės ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, V. T. patirtos turtinės žalos nediferencijavo ir negalėjo nurodyti kokiÄ iÅ¡laidų sumÄ patyrė asmeniÅ¡kai A. D., o kokiÄ ji. Ä®vertinęs atlygintų iÅ¡laidų pobÅ«dį (už sugadintus drabužius, batus, laikrodį, kitos nukentėjusiajam skirtos prekės) bei civilinės ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad visos iÅ¡laidos pirmiausia buvo dengiamos paties A.

D. lėšomis, teismas laiko, kad civilinis atsakovas atlygino bÅ«tent nukentėjusiojo A. D. patirtÄ turtinę žalÄ (489,49 Eur), nurodytÄ sumÄ pervesdamas įpėdiniams lygiomis dalimis ir plačiau dėl jos nepasisako. Kadangi byloje nėra jokių patirtas iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, V. T. negalėjo nurodyti, kokiÄ konkrečiai turtinę žalÄ patyrė A. D. ir neginčijo, kad atlyginta ne visa A. D. patirta žala, teismas vertina, kad V. T. neįrodė, jog A. D. patyrė didesnę turtinę žalÄ nei atlygino civilinis atsakovas.

Civilinė ieškovė nurodė, kad tas pačias A. D. pirktas prekes (medikamentus, maisto produktus, maisto papildus, drabužius ir pan.), nepakankant A. D. piniginių lėšų, galimai dengė savo lėšomis, tačiau negalėjo įvardinti išleistų sumų dydžio, todėl teismas toliau pasisako būtent dėl jų. V. T. viso proceso metu tvirtino, kad jai reikalingi pinigai, nes būtina sutvarkyti nukentėjusiojo A. D. kapavietę, tačiau teismas pažymi, kad eismo įvykio metu patirti A. D. sužalojimai įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir negali būti laikomi kaip A.

D. mirties priežastis, todėl nukentėjusiojo A. D. kapavietės sutvarkymo išlaidos nėra nusikalstamos veikos padarinių šalinimo išlaidos ir nėra atlyginamos. Civilinė ieškovė V. T. jokių medikamentų, maisto papildų, vitaminų, geresnio maisto ar kitų A. D. pirktų būtinų daiktų įsigijimo dokumentų nepateikė, nors teismas būtent civilinio ieškinio pagrindimui bei kvalifikuotai advokato pagalbai gauti atidėjo teismo posėdį ir įpareigojo V. T. pateikti jos civilinį ieškinį pagrindžiančius dokumentus.

Civilinė ieÅ¡kovė pateikė A. D. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuris tik patvirtina galimai maisto produktų, medikamentų ir kitų prekių pirkimo faktÄ nurodytu laikotarpiu, tačiau neįrodo turėtų iÅ¡laidų, be to, kaip jau minėta, teismas laiko, kad A. D. patirta turtinė žala yra pilnai atlyginta, o kitų įrodymų, kurie patvirtintų V. T. patirtus nuostolius, nepateikta. IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad A. D. iÅ¡ esmės be pertraukų gulėjo gydymosi įstaigose nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki mirties 2020 m. vasario 27 d.

Išrašant nukentėjusįjį iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų nurodyta, kad A. D. gydytas nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (Spiriva) ir prostatos padidėjimo sukeltų simptomų (Flosin). Reabilitacijos metu akcinėje bendrovėje „Ortopedijos technika“ skirti medikamentai nuo kraujo krešulių susidarymo (Xarelto), lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (Spiriva), prostatos padidėjimo sukeltų simptomų gydymo (Flosin), bronchų spazmų gydymui, kurį sukelia lėtinė obstrukcinė plaučių liga (Salbutamol), skausmo (Ketonal), senyvo amžiaus žmonių susijaudinimo ir agresijos (Tiparid), gastrito (Omep), vidurių užkietėjimo (Gutalax, Microlax), taip pat maisto papildai kraujui gerinti (Spirulina), hematomoms tepti (Lioton).

A. D. taip pat paskirta dieta (P1). IÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ reabilitacijos rekomenduota tęsti medikamentinį gydymÄ nuo kraujo kreÅ¡ulių susidarymo (Xarelto), lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (Spiriva), prostatos padidėjimo sukeltų simptomų (Flosin), bronchų spazmų gydymui, kurį sukelia lėtinė obstrukcinė plaučių liga (Salbutamol) ir nuo skausmo esant poreikiui. Kaip matyti iÅ¡ A. D. skirtų medikamentų, jis iÅ¡ esmės buvo gydomas medikamentais nuo įsisenėjusių, lėtinių ligų, susijusių su vidaus organų veikla.

Net ir maisto papildai kraujui atstatyti, kurie rekomenduoti naudoti pooperaciniu laikotarpiu siekiant pagerinti kraujo būklę galimai dėl operacijų metu buvusių kraujavimų, jam buvo reikalingi ir dėl anksčiau konstatuotų vitamino B12, D, geležies stokos ir buvo vartojami dar prieš eismo įvykį. Teismas sutinka, kad vaistai nuo skausmo, krešulių susidarymo, tepalai žaizdoms, hematomoms tepti, žaizdų perrišimui naudojami tvarsčiai yra susiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais ir, kaip minėta, šios išlaidos atlygintos pilna apimtimi, tačiau kategoriškai teigti, kad medikamentai ar kitos priemonės nuo įsisenėjusios lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, prostatos, gastrito yra susiję su eismo įvykiu, negali.

Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajam esant gydymosi įstaigose jam paskirti medikamentai nebūtų suteikti, taip pat nepateikti duomenys kokie medikamentai buvo kompensuojami, o kuriuos teko įsigyti asmeninėmis lėšomis. Civilinė ieškovė V. T. nurodė, kad ji medikų paskirtais medikamentais nepasitikėjo, jų nepirko ir maisto papildus ar kitus jos nuožiūra parinktus preparatus A. D. pirko iš „kinietiškais“ maisto papildais prekiaujančių įmonių. Pažymėtina, kad iš V.

T. pirktų maisto papildų, tik kraujui atstatyti skirti papildai (Spirulina) buvo rekomenduoti A. D. gydžiusių medikų, tačiau iÅ¡laidos Å¡iems papildams jau yra atlygintos. A. D. buvo skirta speciali dieta, tačiau medicininiuose dokumentuose neužfiksuota jokių duomenų apie jam reikalingÄ pagerintÄ maitinimÄ ar specialų maistÄ , kurio neužtikrintų gydymosi įstaigos. Ä®vertinus nukentėjusiojo sužalojimus, jam pirktus medikamentus bei maisto papildus, kitas prekes ir teismų praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V.

T. neįrodė, kad nukentėjusiajam buvo būtinas specialus pagerintas maitinimas, kuris nebuvo suteikiamas gydymosi įstaigose ar, kad pirkti papildomi maisto produktai buvo būtini jo gydymosi po patirto eismo įvykio procesui, ar kad ji būtų patyrusi tokių išlaidų. V. T. nurodytos išlaidos kininių datulių sultims, baltyminiam kokteiliui neatlygintinos, nes šie produktai nebuvo paskirti gydžiusių gydytojų, o duomenų, kad jie buvo būtini gydant nukentėjusįjį, byloje nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad spanguolių sultys kisieliui virti ir virškinimui gerinti ar rijimui palengvinti buvo tiesiogiai susiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, kadangi lėtinis atrofinis gastritas nukentėjusiajam buvo diagnozuotas jau 2017 m., be to, kaip minėta, nėra jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Iš V. T. civiliniam atsakovui pateiktos suvestinės apie išlaidas matyti, kad, be kita ko, patirtos 70 Eur išlaidos naujos striukės įsigijimui, 20 Eur plačiam megztiniui, 24 Eur vilnonėms kojinėms, 30 Eur lydinčiam asmeniui (2 t., b. l. 69). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, civilinis atsakovas atlygino sugadintos striukės vertę, taip pat nesant duomenų, kad šios išlaidos tiesiogiai susiję su eismo įvykiu, teismas vertina, kad jos neatitinka šioms išlaidoms keliamų reikalavimų.

Teismas sutinka, kad V. T., rÅ«pindamasi A. D., galėjo turėti tam tikrų iÅ¡laidų, susijusių su kelione į gydymosi įstaigÄ ir dėl to patyrė žalos, tačiau kaip nustatyta iÅ¡ civilinio atsakovo pateiktų dokumentų, V. T. atlyginta 110 Eur žala patirta vykstant lankyti nukentėjusįjį. V. T. taip pat nurodė, kad naudojosi ir taksi paslaugomis, tačiau teismas vertina, kad V. T. iÅ¡laidos taksi paslaugoms nebuvo nei priverstinės, nei bÅ«tinos, todėl neatlygintinos. Ji taip pat nurodė, kad savaitgaliais lankyti nukentėjusiojo jÄ veždavo sÅ«nus su Å¡eima ir dėl to ji dengdavo sÅ«naus patirtas iÅ¡laidas, tačiau V.

T. negalėjo pasakyti kokia transporto priemone vyko, nežinojo kuro sÄ naudų dydžio, praÅ¡omÄ atlyginti sumÄ nurodė savo nuožiÅ«ra ir nepateikė jokių Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, nors bÅ«tent jai ir tenka pareiga įrodyti patirtÄ Å¾alÄ . Civilinės ieÅ¡kovės praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos, kurias patyrė pietaudama lankant nukentėjusįjį A. D., taip pat neatlygintinos, kadangi Å¡ios iÅ¡laidos neatitinka joms keliamų reikalavimų, be to į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičiuotos ir visų nukentėjusįjį lankiusių artimųjų iÅ¡laidos, kurios tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu nėra susiję su eismo įvykiu.

Atsižvelgiant į tai, kad V. T. nepateikė jokių patirtÄ turtinę žalÄ patvirtinančių įrodymų, duomenų, kad draudimo bendrovė bÅ«tų atsisakiusi atlyginti kokias nors civilinės ieÅ¡kovės turėtas įrodymais pagrįstas iÅ¡laidas teismui nepateikta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad civilinio atsakovo apskaičiuotas ir atlygintas turtinės žalos dydis yra protingas ir pakankamas, civilinė ieÅ¡kovė neįrodė patyrusi didesnę turtinę žalÄ , todėl civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas.

Neturtinė žala yra asmeninio pobÅ«džio, t. y. tiesiogiai susijusi su nukentėjusiuoju asmeniu. Sveikatos sužalojimo atveju neturtinė žala paprastai yra atlyginama tik pačiam sužalotam asmeniui. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu nesunkų sveikatos sutrikdymÄ patyrė civilinės ieÅ¡kovės tėvas A. D., todėl tik jis iki buvo gyvas turėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Jis tokios valios įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡reiÅ¡kęs nebuvo. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardinti tik tie teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turintys subjektai, kurie su nukentėjusiuoju (maitintoju) iki jo mirties buvo susieti iÅ¡laikymo ryÅ¡iais.

Å iÄ normÄ sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant su deliktinės atsakomybės taisyklėmis, bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250, 6.263 straipsniais) teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007), tačiau net ir Å¡iuo atveju sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimÄ , atsižvelgiama į Å¡ių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 15 d. eismo įvykio metu patirti A. D. sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 116–117). Taigi neturtinės žalos atlyginimo klausimas šioje byloje siejamas ne su pačiu sužalojimu ar jo mastu, bet su nukentėjusiojo giminaičio išgyvenimais dėl sužaloto žmogaus sveikatos ateityje, siejamas su ilgu laiko tarpu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2019 m. gruodžio 15 d., A. D. mirė 2020 m. vasario 27 d. (1 t., b. l. 111).

IÅ¡ medicininių dokumentų nustatyta, kad po eismo įvykio A. D. buvo sÄ moningas, jam atliktos dvi chirurginės operacijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto K. K. buvo gydomas nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. Gydant stacionare buvo gydomas ir nuo pneumonijos. IÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ Å¡ios gydymo įstaigos bendra A. D. bÅ«klė buvo gera, skausmas sumažėjęs. Pooperacinės žaizdos ramios, gyja pirminiu bÅ«du, tvarsčiai sausi, kraujotaka ir inervacija operuotose galÅ«nėse nesutrikusi, imobilizacija tvarkinga.

Esant sklandžiai pooperacinei eigai, iÅ¡raÅ¡ytas tolimesniam reabilitaciniam gydymui (1 t., b. l. 116–117). A. D., nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 17 d., taikyta reabilitacija akcinėje bendrovė „Ortopedijos technika“. IÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ Å¡ios gydymo įstaigos konstatuota, kad dėl padikaulio lūžio (pažymėtina, kad padikaulio lūžis po eismo įvykio konstatuotas nebuvo ir dėl Å¡io lūžio reabilitacija nebuvo galima) iÅ¡lieka apsunkintas mobilumas, reabilitacijos procese lovoje pasėdi, sodinamas su kontaktine pagalba, atsistoja su pagalba prie aukÅ¡tos vaikÅ¡tynės, eina palatos ribose, nedidelį atstumÄ pavažiuoja su mechaniniu vežimėliu, paduotÄ susmulkintÄ maistÄ suvalgo, kituose veiksmuose reikalinga pagalba.

Nuotaika skaidri, nerimas ir streso lygis normos ribose, psichoemocinė būklė stabili, pozityvi, A. D. nukreiptas šeimos gydytojo priežiūrai dėl slaugos poreikio nustatymo ir tolimesniam gydymui išsiųstas į Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių (1 t., b. l. 110). Iš specialisto išvadoje užfiksuotų Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje atliktų medicininių įrašų nustatyta, kad bendra A.

D. bÅ«klė sunkoka, sÄ moningas, nekritiÅ¡kas savo bÅ«klės atžvilgiu, aptarnaujamas, vartomas, dubens organų veiklos nekontroliuoja, plaučiuose vezikulinis alsavimas, iÅ¡klausomi staziniai karkalai, nuo 2020 m. vasario 7 d. skirti antibiotikai. Diagnozė – aterosklerozinė Å¡irdies liga, nepatikslintos kraujagyslės pažeidimas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, progresuojantis Å¡irdies nepakankamumas, III funkcinė klasė. Nukentėjusysis mirė 2020 m. vasario 27 d., tiesioginė mirties priežastis – progresuojantis Å¡irdies nepakankamumas III funkcinė klasė, tarpinė mirties priežastis – lėtinė obstrukcinė plaučių liga, pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – aterosklerozinė Å¡irdies liga, nepatikslintos kraujagyslės pažeidimas (1 t., b. l. 111, 124–126).

IÅ¡ specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotų K. D. poliklinikos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos 1-oje kortelės įrašų nustatyta, kad 2014 m. A. D. be kita ko konstatuota iÅ¡eminė Å¡irdies liga, lėtinė obstrukcinė plaučių liga; patyrė galvos traumÄ ; 2016 m. konstatuota kita osteoporozė su patologiniu lūžiu, dauginės vietos; 2017 m. konstatuota osteoporozė, nustatytas senas lūžis; 2018 m. konstatuotos kitos patikslintos cerebrovaskulinės ligos, nepatikslinta kraujagyslinė demencija, iÅ¡sekimas dėl prastos mitybos, iÅ¡eminė Å¡irdies liga, krÅ«tinės angina, I funkcinės klasės Å¡irdies nepakankamumas, judėjimas apsunkintas dėl galvos svaigimo, pusiausvyros sutrikimo, vitamino D stoka; 2019 m. konstatuota vitamino B12 stokos anemija (1 t., b. l. 124–126).

Nors civilinė ieÅ¡kovė V. T. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad A. D. iki eismo įvykio buvo visiÅ¡kai sveikas, tačiau tai paneigia byloje esantys įraÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų. IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent įsisenėjusios, lėtinės ligos, susijusios su vidaus organų veikla, ir buvo tikroji A. D. mirties priežastis, kuri aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyta mirties liudijime, ir neturi tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su 2019 m. gruodžio 15 d. eismo įvykio metu patirtomis A.

D. traumomis. Byloje taip pat nustatyta, kad V. T. su tėvu negyveno, nebuvo nukentėjusiojo A. D. iÅ¡laikoma. Teismas sutinka, jog artimo žmogaus – tėvo patirtas nesunkus sveikatos sužalojimas sukelia papildomÄ rÅ«pestį bei pergyvenimus artimiesiems, Å¡iuo atveju dukrai, natÅ«ralu, kad V. T. patyrė stresÄ , kadangi jie yra Å¡eimos nariai ir su tėvu jÄ siejo artimi santykiai, tačiau nėra pagrindas konstatuoti, jog tai atitinka neturtinės žalos kaip nusikaltimo padarinių kriterijus. Nukentėjusiojo artimieji teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyja tik nukentėjusiojo mirties atveju.

Å iuo atveju A. D. mirtis nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kaltinamojo D. D. padarytais nusikalstamais veiksmais, todėl esant Å¡ioms aplinkybėms, V. T. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl patirtos neturtinės žalos atmestinas. Dėl civilinės ieÅ¡kovės Kauno teritorinės ligonių kasos Teisiamojo posėdžio metu Kauno teritorinę ligonių kasÄ pripažinus civiline ieÅ¡kove ir jai iÅ¡aiÅ¡kinus teisę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, civiline ieÅ¡kove pripažinta Kauno teritorinė ligonių kasa 2020 m. rugpjūčio 12 d. pateikė informacijÄ , kad civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, nes civilinė atsakovė akcinė draudimo bendrovė ,,Compensa Vienna Insurance Group“, 2020 m. rugpjūčio 11 d.

įsipareigojo atlyginti 5 962,77 Eur žalÄ , patirtÄ gydant nukentėjusįjį A. D. (2 t., b. l. 82). Atsižvelgiant į tai, Kauno teritorinės ligonių kasos procesinė padėtis panaikinama. Kiti klausimai Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – D. D. pateikta elektroninė CD laikmena su vaizdo registratoriumi užfiksuotu 2019 m. gruodžio 15 d. apie 13.15 val. Kaune, V. Krėvės pr. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusiu eismo įvykiu, saugoma baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 92), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Kaltinamajam D. D. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 101–102), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, teismas nusprendžia: D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 (penkiasdeÅ¡imt vieno) MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų) baudÄ .

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. D. 34 (trisdeÅ¡imt keturių) MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų eurų) baudÄ . Bauda turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudÄ , banko kvitÄ privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paÅ¡tu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis). Civilinės ieÅ¡kovės V. T. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti. DaiktÄ , turėjusį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, elektroninę CD laikmenÄ , saugomÄ baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Vilma TamoÅ¡aitienė