2016-01-26 Nr. AB-1828-3-61-3-02559-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-239-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02559-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.8; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Č. M. skundą atsakovams Trakų rajono apylinkės teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja Č. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti 11 529,37 Lt neišmokėto atlyginimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, susidariusį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.

Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. lapkričio 12 d. dekretu Nr. 1449 ir 2003 m. sausio 10 d. dekretu Nr. 2011 ji paskirta Trakų rajono apylinkės teismo teisėja. Pareiškėja paaiškino, kad pagal šio teismo pirmininkės patvirtintus budėjimo grafikus 2009 metais budėjo ir toliau budi poilsio ir švenčių dienomis, vykdydama įstatymais numatytas teisėjo funkcijas, tačiau nei 2009 metais, nei vėliau jai nebuvo mokama už darbą poilsio ir švenčių dienomis, išskyrus 2011 m. gruodžio 21 d. teismo pirmininkės įsakymu Nr. P-72 išmokėtą 800 Lt vienkartinę priemoką už budėjimus poilsio ir švenčių dienomis bei Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. vasario 14 d. nutarime padaryta išvada, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau – ir Teisėjų atlyginimo įstatymas) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėja nurodė, kad specialiu įstatymu apmokėjimas teisėjams už darbą poilsio ir švenčių dienomis nėra reglamentuotas, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą darbuotojams už darbą poilsio iš švenčių dienomis.

Pareiškėja pažymėjo, kad iš teismo pirmininkės patvirtintų teisėjų budėjimo grafikų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad teisėjai dirbo poilsio ir švenčių dienomis pagal iš anksto patvirtinus grafikus, o kai dėl ligos, atostogų, kitų iš anksto nenumatytų priežasčių teisėjas negalėdavo budėti pagal patvirtintą grafiką, jį keisdavo kitas teisėjas. Pareiškėja nurodė, kad faktiškai budėtas darbo laikas apskaitytas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, o budėjimo laikas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d. nurodytas pagal 2011 m. rugpjūčio 29 d. teismo pirmininkės įsakymu Nr. I-48 patvirtintą teisėjų ir kitų darbuotojų budėjimo grafiką Europos vyrų krepšinio čempionato metu. Pareiškėja nurodė, kad pagal darbo švenčių ir poilsio dienomis apskaitos žiniaraščius Trakų rajono apylinkės teismas už darbą poilsio ir švenčių dienomis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. jai turėjo apskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokestį pagal Trakų rajono apylinkės teismo Neišmokėto darbo užmokesčio už darbą švenčių ir poilsio dienomis lenteles.

Atsakovas Trakų rajono apylinkės teismas atsiliepime vadovavosi Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu ir pažymėjo, kad po šio Konstitucinio Teismo nutarimo teisėjų apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis specialiu įstatymu nebuvo sureguliuotas, todėl atsakovas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos DK nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą darbuotojams už darbą poilsio iš švenčių dienomis. Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2009 metų Trakų rajono apylinkės teismui skiriami darbo užmokesčio asignavimai buvo sumažinti: 2009–2012 metais skirti asignavimai buvo mažesni nei buvo reikalinga darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime taip pat vadovavosi Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu ir sutiko, kad atsiradusi teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant DK nuostatas, tačiau teigė, jog nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime yra aiškiai nurodytos papildomos sąlygos, kurioms egzistuojant būtų galima tenkinti pareiškėjos skundą ir teigė, kad pareiškėjai atlyginti už budėjimus poilsio dienomis būtų galima tik tokiu atveju, jeigu teisėja būtų atlikusi konkrečias funkcijas: sprendusi suėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus ar kt. Atsakovas nurodė, kad byloje esantys budėjimo grafikai nepatvirtina, jog pareiškėja realiai vykdė funkcijas, todėl skundas turi būti atmestas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjos Č. M. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 1 412,23 Eur už darbą švenčių ir poilsio dienomis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d.

Teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014.

Teismas Darbo kodekso 155 straipsnio 2, 3 dalyse, 193 straipsnyje, 194 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą vertindamas kartu su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, pateiktais išaiškinimais, šios administracinės bylos kontekste padarė tokias išvadas: pareiškėjos darbas teisme poilsio ir švenčių dienomis ne pagal grafiką (už šį darbą pareiškėjai nekompensavus kitais įstatyme nurodytais būdais) yra apmokamas ne mažiau kaip dvigubu jai priklausančiu darbo užmokesčiu; pareiškėjos budėjimas namuose pagal grafiką poilsio dieną prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko, o toks darbas (už šį darbą pareiškėjai nekompensavus kitais įstatyme nurodytais būdais) yra apmokamas ne mažiau kaip pusantro pareiškėjai priklausančio darbo užmokesčio; pareiškėjos budėjimas namuose pagal grafiką švenčių dieną prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko, o toks darbas (už šį darbą pareiškėjai nekompensavus kitais įstatyme nurodytais būdais) yra apmokamas ne mažiau kaip dvigubu pareiškėjai priklausančiu darbo užmokesčiu.

Teismas nustatė, jog faktą, kad nuo 2009 m. sausio - 2013 m. liepos mėnesiais pareiškėja dirbo teisme švenčių ir poilsio dienomis ne pagal grafiką, budėjo namuose pagal grafiką poilsio dienomis ir švenčių dienomis, patvirtina Trakų rajono apylinkės teismo pirmininko patvirtinti Teisėjų budėjimo nedarbo ir švenčių dienomis grafikai; šio teismo Teisėjų darbo laiko pagal grafiką apskaitos žiniaraščiai, Teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio bei švenčių dienomis ir budėjimų apskaitos žiniaraščiai; Trakų rajono apylinkės teismo pirmininko 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. I-48 patvirtinti Trakų rajono apylinkės teismo darbuotojų (teisėjų, posėdžio sekretorių, vertėjų bei kitų reikalingų darbuotojų budėjimo grafikai Europos vyrų krepšinio čempionato metu t. y. nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d).

Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog už darbą teisme švenčių ir poilsio dienomis ne pagal grafiką ir budėjimą namuose pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. pareiškėjai nebuvo kompensuojama kitais Darbo kodekse nurodytais būdais, t. y. nesuteiktas atitinkamas poilsio laikas, toks laikas nepridėtas prie kasmetinių atostogų.

Remdamasis Trakų rajono apylinkės teismo apskaičiavimais, teismas nustatė, kad iš viso nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. už darbą teisme švenčių ir poilsio dienomis ne pagal grafiką ir budėjimą namuose pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis pareiškėjai turėjo būti sumokėta 5 676,15 Lt. Teismas nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismo pirmininko 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. P-75 „Dėl vienkartinių priemokų teisėjams skyrimo“ pareiškėjai buvo paskirta vienkartinė 800 Lt priemoka už budėjimus poilsio ir švenčių dienomis. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, teismas konstatavo, kad už darbą teisme švenčių ir poilsio dienomis ne pagal grafiką ir budėjimą namuose pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis pareiškėjai liko neišmokėta 4 876,15 Lt (1 412,23 Eur).

Teismas konstatavo, kad Lietuvos valstybės atstovo Teisingumo ministerijos teiginys, jog pareiškėjai už budėjimus poilsio dienomis būtų galima atlyginti tik tokiu atveju, jeigu teisėja tuo metu būtų atlikusi konkrečias funkcijas, t. y. sprendusi suėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių klausimus ar kt., prieštarauja DK 155 straipsnio 2, 3 dalyse, 193 straipsnyje, 194 straipsnyje nustatytam teisiniam reguliavimui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, pateiktiems išaiškinimams.

Atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimą, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjai priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už darbą švenčių ir poilsio dienomis už visą laikotarpį, t. y. – nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d.

Teismas pažymėjo, kad išskirtinis teisėjo santykis su valstybe bei valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, inter alia tinkamą teisėjų atlyginimų mokėjimą, taip pat tinkamą kompensavimą už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, taip pat šioje konkrečioje situacijoje aptartas įstatymų leidėjo neveikimas, suponuoja tai, kad būtent valstybė yra atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjai neišmokėta kompensacija už budėjimą poilsio dienomis priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš Trakų rajono apylinkės teismo.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas remiasi Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalių redakcija, galiojusia nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. vasario 17 d., Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 13P-211-(7.1.2) patvirtinto Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašo 1 ir 3 punktais, Teisėjų tarybos 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo teismų pirmininkai įpareigoti patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Paaiškina, kad tvarkos aprašuose (2008 m. gruodžio 5 d. ir 2009 m. balandžio 24 d.) viršvalandinio darbo apmokėjimo nuostatos yra tapačios – vienkartinė priemoka išmokama neviršijant teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui kalendorinių metų gruodžio mėnesį; dydis nustatomas atsižvelgiant į teisėjo teisme dirbtą laiką per kalendorinius metus, viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, išnagrinėtų bylų skaičių ir bendrą krūvį.

Atsakovas remiasi Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu ir teigia, kad įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog teismas nevertino aplinkybės, kokius procesinius veiksmus atliko pareiškėja poilsio dienomis ir ar apskritai juos atliko. Atsakovas tvirtino, kad pateikti budėjimo grafikai nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėja būtų atlikusi procesinius veiksmus nurodytomis poilsio dienomis. Atsakovas teigia, jog tik nustačius, kad pareiškėja būtų atlikusi konkrečias funkcijas: sprendusi suėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus ar kt., teismo sprendimas būtų pagrįstas.

Atsakovas Trakų rajono apylinkės teismas atsiliepime į apeliacinį skundą vadovaujasi Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėja pagrįstai prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis ginčo laikotarpiu. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atlyginti pareiškėjai už budėjimus poilsio dienomis būtų galima tik jei ji būtų atlikusi konkrečias funkcijas. Atsakovas vadovaujasi DK 155 straipsnio 2 dalimi ir pažymi, kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl apmokėjimo pareiškėjai (Trakų rajono apylinkės teismo teisėjai) už darbą poilsio ir švenčių dienomis pagal grafiką už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, priteisęs pareiškėjai už minėtą laikotarpį 1 412,23 Eur, t.y. mažesnę sumą nei prašė pareiškėja.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašydamas jį panaikinti bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinį skundą grindžia pagrindiniu argumentu, kad teismas nevertino aplinkybės, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų realiai vykdžiusi įstatymuose nustatytas teisėjo funkcijas poilsio dienomis Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarime išvardintais atvejais.

Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2008, Nr. 131-5022) tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama arba už šį darbą nebūtų apmokama teisingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, kurios aplinkybės yra panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad nors Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarimu Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau po šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo įstatymų leidėjas nėra priėmęs teisės akto, kuriuo būtų nustatytas kompensavimas teisėjams už viršvalandinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, be to, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje pažymėta, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas galima užpildyti ad hoc teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę, konstatavo, kad minėta teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias apmokėjimą už viršvalandinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad teismai turi užtikrinti įstatymuose numatytų teismų kompetencijai priskirtų neatidėliotinų veiksmų atlikimą poilsio ir švenčių dienoms. Veiksmų atlikimo neatidėliotinumą lemia įstatymų nustatyti itin trumpi kai kurių veiksmų atlikimo terminai, dėl kurių atitinkamų veiksmų atlikimas negali būti perkeltas į teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą teismo darbo laiką (pvz., BPK 123 str. 4 d., 173 str. 1 d. 1 p. ir kt.). Taigi teisėjų budėjimas poilsio bei švenčių dienomis pagal teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką yra skirtas užtikrinti neatidėliotinų veiksmų, kurių negalima atlikti teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytu darbo laiku (darbo dienomis), atlikimą. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad teisėjo budėjimas pagal grafiką poilsio dieną neturėtų būti tapatinamas su teisėjo darbu poilsio dieną, atliekamu teismo pirmininko nustatyta tvarka ne pagal budėjimo grafiką, nes teisėjui budint pagal grafiką poilsio ar švenčių dienomis, neatidėliotini procesiniai veiksmai, neiškilus tam poreikio, neatliekami.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant individualiai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis jau išnagrinėtose analogiškose bylose. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies bei Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą nėra pagrindo kurti naują precedentą ir nukrypti nuo LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A146-1252/2014) suformuotos praktikos, į kurią atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, ir kuri nuosekliai plėtojama kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1466/2014, 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį Nr. A438-1438/2014, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2504-261/2015, 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1318-146/2015 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad ginčui aktualaus laikotarpio Trakų rajono apylinkės teismo teisėjų budėjimo poilsio ir švenčių dienomis grafikuose, kurie buvo sudaromi kiekvienam metų ketvirčiui ir tvirtinami teismo pirmininkės, teisėjų budėjimo vieta (darbe ar namuose) nebuvo nustatyta. Šiuose grafikuose, be kita ko nurodant, kad jie skirti ir Trakų rajono apylinkės prokuratūros bei atitinkamų policijos komisariatų žiniai, t.y. institucijoms, kurioms suteikti įgaliojimai inicijuoti neatidėliotinų įstatymuose numatytų teisėjo kompetencijai priskirtų procesinių veiksmų atlikimą, buvo nurodytos Trakų rajono apylinkės teismo teisėjų, tarp jų pareiškėjos, budėjimo datos, darbo, namų, taip pat mobiliųjų telefonų numeriai. Budėjimo grafikuose buvo nustatyta budėjimo trukmė valandomis (po 4 valandas) ir konkrečios budėjimo valandos (2009 m. nuo 9.00 val. iki 13.00 val., 2010 -2013 m. nuo 10.00 iki 14.00 val.), taip pat įrašyta pastaba, kad budėjimo metu teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas pagal teismo pirmininko 2003 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr.4. Į bylą pateiktuose ginčui aktualaus laikotarpio Trakų rajono apylinkės teismo teisėjų darbo, darbo poilsio bei švenčių dienomis ir budėjimų apskaitos žiniaraščiuose pareiškėjos budėjimai pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis pažymėti būtent šių reikšmių sutartiniais ženklais, visais atvejais nurodant 4 valandų budėjimo trukmę. Pažymėtina, kad pareiškėja į bylą yra pateikusi rašytinius įrodymus apie 2009 – 2012 metais poilsio ir švenčių dienomis atliktus neatidėliotinus procesinius veiksmus ( kardomosios priemonės skyrimo ar pakeitimo, smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės taikymo ir pan.) (b.t.1, l.122-145), kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino priimdamas sprendimą. Taip paneigiamas apelianto argumentas, kad byloje nėra nustatytas faktas, jog pareiškėja poilsio dienomis vykdė įstatymuose numatytas teisėjo funkcijas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir jas išsamiai ištyrė. Atsižvelgdamas į po Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimo priėmimo susidariusią teisinio reguliavimo spragą, teismas Darbo kodekso normas pagal analogiją (ABTĮ 4 str. 6 d.) taikė pagrįstai ir pagal faktines bylos aplinkybes teisingai. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, be kita ko, pažymėjo, kad įvertinus teisėjų budėjimo pagal grafiką poilsio bei švenčių dienomis užtikrinamus tikslus bei paskirtį, taip pat tai, kad pagal Darbo kodekso nuostatas budėjimas yra priskiriamas darbo laikui, darytina išvada, jog negalima tokia situacija, kad už teisėjo budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis nebūtų kompensuojama jokiomis priemonėmis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu budėjo pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis ir jai nebuvo kompensuota kitu galimu pagal įstatymą būdu (suteikiant kitą poilsio dieną ar pridedant prie atostogų), o aplinkybę, kad Trakų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. P-72 pareiškėjai buvo išmokėta vienkartinė 800 Lt priemoka, pirmosios instancijos teismas įvertino šia suma sumažindamas pareiškėjai priteistiną sumą. Teismas, spręsdamas pareiškėjos reikalavimą nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pagrįstai atsižvelgė į Darbo kodekse numatytus apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis pagal grafiką ypatumus (DK 155 str. 3 d., 194 str. 2 d.). Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo atstovo apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius