2021-08-04 Nr. CB-7384-2-68-3-10238-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4292

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10238-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. liepos 27 d. paduotu atsakovo S. A. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas S. A. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Santaka“ ieškinius atsakovams S. A. ir A. R. bei A. J. dėl skolos priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad: pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesirėmė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo normomis, kurios įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., tačiau nenurodė, koks naujas teisinis reguliavimas jomis buvo nustatytas ir kodėl šios naujos teisės normos netaikytinos ginčo teisiniam santykiui kvalifikuoti ir nagrinėti; teismams neatskleidus bendrijos narių ir kitų asmenų sąvokų skirtumų, netinkamai pritaikius Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, netinkamai aiškinus ir taikius sodininkų bendrijų veiklos turinį apibrėžiančias teisės normas, buvo nepagrįstai pripažinta, kad atsakovas privalo atsiskaityti su bendrija lygiais pagrindais su bendrijos nariais; teismas, viršydamas jam CPK nustatytame įrodinėjimo procese suteiktus įgaliojimus, privačių subjektų ginče už ieškovę atliko įrodinėjimo pareigą ir, nesiremdamas jokiais byloje esančiais įrodymais, net ir pripažinęs, kad byloje nėra pateikta bendrojo naudojimo objektų aprašo, nepagrįstai padarė Sodininkų bendrijų įstatymo normoms prieštaraujančią išvadą apie atsakovo, kaip bendrasavininkio, teisinį statusą; teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui ieškovei tenkančią įrodinėjimo pareigą dėl bendrijos vykdomos veiklos apimties ir funkcijų; teismai, nurodydami, kad visos sąskaitoje įvardintos mokėtinos sumos pagrįstos, neįvertino atsakovo argumentų, kad administravimo paslaugų eilutėje nebuvo atskirtos bendrijos, kaip juridinio asmens, administravimo ir bendrojo naudojimo objektų administravimo išlaidos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti atsakovui S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20 (dvidešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. liepos 26 d. banke „Swedbank“ AB.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas