b44bacda-2106-419e-b3db-e5c398d3e6ef · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-348/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58569-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei, Laurai Kiškiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui, išteisintajam A.

K., jo gynėjui advokatui Ruslan Mazurov, nukentėjusiajam B. K. nedalyvaujant, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui M. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Andriaus Braso (toliau – prokuroras) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A.

K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2016 metų pradžios iki 2018 metų pavasario, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2016 m. (duomenys neskelbtini) tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, muÅ¡damas, t. y. tyčia suduodamas diržu ne mažiau 15 kartų į įvairias kÅ«no vietas nukentėjusiajam – mažamečiui sÅ«nui B. K. ir 2018 metų pavasarį restorane, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, muÅ¡damas, t. y. tyčia kumščiu suduodamas vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ nukentėjusiajam – mažamečiui sÅ«nui B. K., sukėlė fizinį skausmÄ ir tokiu bÅ«du muÅ¡damas nukentėjusįjį mažametį savo sÅ«nų B. K., gim. (duomenys neskelbtini), jį susargdino, nes naudodamas smurtÄ prieÅ¡ B. K., sukėlė jam stresogeninius iÅ¡gyvenimus, dėl ko mažamečiui B. K. iÅ¡sivystė laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresÄ (F43.8).

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendyje konstatuota, jog iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ nebuvo nustatyta, kad A. K. veikdamas tiesiogine tyčia nesunkiai sužalojo savo mažametį sÅ«nų B. K.. Teismas nurodė, jog A. K. veiksmuose nebuvo nustatyta veikos objektyvioji pusė – neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog A. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir A. K. dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus iÅ¡teisino.

3. Prokuroras skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti A. K. kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti. Taip pat pilnai tenkinti nukentėjusiojo atstovo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. 3.1.

Prokuroras nurodo, jog skundžiamÄ nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas vadovavosi iÅ¡imtinai tik nukentėjusiojo B. K. parodymais, duotais teismo ekspertizės atlikimo metu bei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo apklausa pirmosios instancijos teisme vyko po to, kai atlikus ekspertizę 2019 m. lapkričio 12 d.-gruodžio 20 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad ekspertizės atlikimo metu B.

K. negali duoti objektyvių parodymų, nes tėtis galimai jam daro poveikį neigti įtarimus. 3.2. Skunde prokuroras analizuoja ekspertizės akto išvadas ir nurodo, kad ekspertizės atlikimo metu buvo pastebėta, jog B. K. emocinė reakcija neatitinka jo kalbos turinio, pastebėtas nerimas, įtampa ir emocijų slopinimas kalbant apie bylai reikšmingas aplinkybes ir santykius su tėvu. Be to, ekspertizės akte pažymėta, kad 2019 m. vasario 8 d. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnės atliktos B. K. apklausos vaizdo ir garso įrašo analizė parodė, kad tiriamasis geba tinkamai suvokti ir prasmingai atsakyti į užduodamus klausimus, gana tiksliai nupasakoti įvykio aplinkybes, dalį įvykių sekos nupasakojo savarankiškai, nuosekliai, suprantamai.

Visos apklausos metu stebėtas padidėjęs tiriamojo nerimastingumas, įtampa, dirglumas – atitinka jo parodymų turinį. Tuo tarpu jau vėliau, paskyrus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę atliekamo ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės metu B. K., kuris tuo metu gyveno su tėvu, vengė kalbėti apie byloje tiriamus įvykius, nenoriai atsakinėjo į užduodamus klausimus, emociniame fone vyravo nerimas, įtampa ir emocijų slopinimas, daugiau išryškėjęs kalbant apie bylai reikšmingas aplinkybes ir santykius su tėvu.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad tyrimo metu tiriamasis neigė ankstesnės apklausos metu duotus parodymus, jam kalbant pastebėtos pasakojimo turinio neatitinkančios emocinės reakcijos. Taigi padaryta išvada, kad nors ekspertizės metu B. K. neigia anksčiau duotus savo parodymus, tačiau jo pateiktų argumentų nepagrindžia psichologinio įvertinimo rezultatų visuma. Be to, ekspertai nenustatė priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti ar remtis B. K. parodymais, duotais 2019 m. vasario 8 d. vykusioje apklausoje.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nurodoma bÅ«tinybė užtikrinti reguliarų B. K. bendravimÄ su močiute, siekiant labiau atliepti emocinius vaiko poreikius, nedalyvaujant tėčiui. Prokuroro vertinimu, atliekant šį proceso veiksmÄ , buvo užfiksuotas teigiamas mažamečio B. K. santykis su močiute. Å iuos teiginius prokuroras grindžia teisiamojo posėdžio metu apklaustų eksperčių D. P. bei R. D. parodymais, kuriais jos patvirtino ekspertizės aktÄ ir pažymėjo, jog iÅ¡ vaiko B. K. emocijų, elgsenos matyti, jog jam daromas poveikis nekalbėti apie netinkamÄ tėvo elgesį, pasakojant apie tėtį, jo emocinės reakcijos ne visiÅ¡kai atitinka pasakojimo turinį, buvo matomos neigiamos reakcijos į byloje nagrinėjamus įvykius, tėtį. 3.3.

Å ių duomenų kontekste prokuroras nurodo, jog skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas nesiėmė jokių procesinių priemonių atlikti specialiųjų žinių reikalaujantį proceso veiksmÄ â€“ papildomÄ teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę, taip pat siekiant paÅ¡alinti abejones dėl vaiko galėjimo ir toliau duoti parodymus. To neatlikęs ir nepaÅ¡alinęs prieÅ¡taravimų, teismas atliko B. K. apklausÄ ir rėmėsi Å¡ios apklausos metu duotais parodymais, kaip vieninteliais teisingais, nevertindamas kitų, ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu duotų parodymų.

Prokuroro vertinimu, tokiu bÅ«du teismas neteisingai, nevisapusiÅ¡kai atlikęs duomenų tyrimÄ , atliko duomenų vertinimÄ ir priėmė sprendimÄ dėl A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių nebuvimo. 3.4. Dėl mažamečio parodymų vertinimo skundÄ pateikęs prokuroras nurodo, jog mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų bÅ«ti vertinamas taip griežtai ir kategoriÅ¡kai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai.

Prokuroras dar kartÄ akcentuoja tai, kad nors teismo ekspertai nerekomendavo atlikti nukentėjusiojo mažamečio apklausos, tačiau jis buvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kur jis davė iÅ¡ esmės panaÅ¡ius parodymus kaip ir ekspertams, kuriuo Å¡ie nurodė esant nepatikimais dėl vaikui daromo poveikio nekalbėti apie netinkamÄ tėvo elgesį. Prokuroro vertinimu teismas negalėjo apklausti mažamečio, o apklausęs rėmėsi tik teisiamojo posėdžio metu B. K. duotais parodymais, be to, formaliai atmetė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Prokuroras nurodo, jog be nukentėjusiojo parodymų teismas vadovavosi ir liudytojų parodymais, kurie nematė smurto panaudojimo atvejų ir pėdsakų ant nukentėjusiojo B. K. kÅ«no, tačiau Å¡iuo aspektu pažymi, kad vaikas ir nenurodė, kad kiti asmenys galėjo matyti jo atžvilgiu naudojamÄ smurtÄ . Atkreipiamas dėmesys, jog nėra pagrindo tikėti ir paties kaltinamojo parodymais, kadangi prokuroro manymu jie nenuoseklÅ«s, nenuoÅ¡irdÅ«s ir neteisingi.

4. Atsiliepimu į prokuroro skundÄ iÅ¡teisintasis prašė prokuroro skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pateikė iÅ¡samius motyvus, kodėl 2019 m. vasario 8 d. nepilnamečio apklausa buvo atlikta ydingai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiajam laikinÄ sveikatos sutrikimÄ galėjo sukelti ne neteisėti smurtiniai tėvo veiksmai, bet patirtas stresas dėl motinos mirties, blogų tėvo ir močiutės santykių, priklausomybe nuo kompiuterio. Byloje nenustatyta, kad B. K. buvo muÅ¡amas, apklausti liudytojai nurodė, jog nėra matę smurtinių veiksmų.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu, iÅ¡teisintasis A. K. ir jo gynėjas advokatas Ruslan Mazurov prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendį. Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nagrinėjamu atveju prokuroras nesutinka su A. K. atžvilgiu priimtu iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, kuriuo jis buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, t. y., jog savo sÅ«nui mažamečiui B. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

7. Prokuroras apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir Å¡io teismo iÅ¡vadomis dėl iÅ¡teisintojo A. K. nekaltumo padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, A. K. iÅ¡teisino nepagrįstai. Prokuroro įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina iÅ¡teisintojo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, todėl praÅ¡o pripažint jį kaltu.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl įrodymų vertinimo 8. Asmuo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima reikalauti įstatymo atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje.

Jeigu pareigÄ Ä¯rodinėti turintys valstybės pareigÅ«nai ir instancijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neiÅ¡samÅ«s, neleidžia daryti patikimų iÅ¡vadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

9. Teismų formuojamoje praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, t. y., jog visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-317-719/2018, 2K-43-458/2021).

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes dėl A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų. Apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Prokuroro iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas paremtas prielaidomis, kuriomis negali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė.

11. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2016 metų pradžios iki 2018 metų pavasario, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2016 m. (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, muÅ¡damas, t. y. tyčia suduodamas diržu ne mažiau 15 kartų į įvairias kÅ«no vietas nukentėjusiajam – mažamečiui sÅ«nui B. K. ir 2018 metų pavasarį restorane, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, muÅ¡damas, t. y. tyčia kumščiu suduodamas vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ nukentėjusiajam – mažamečiui sÅ«nui B.

K., sukėlė fizinį skausmÄ ir tokiu bÅ«du muÅ¡damas nukentėjusįjį mažametį savo sÅ«nų B. K., gim. (duomenys neskelbtini), jį susargdino, nes naudodamas smurtÄ prieÅ¡ B. K., sukėlė jam stresogeninius iÅ¡gyvenimus, dėl ko mažamečiui B. K. iÅ¡sivystė laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresÄ (F43.8), t. y. savo sÅ«nui mažamečiui B. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

12. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, A. K. parodė, kad jis nuo trejų metų vienas augina savo sÅ«nų, kurio niekada nemušė nei su diržu, nei su rankomis, jis juo nuolat rÅ«pinasi, jį iÅ¡laiko. PareikÅ¡ti kaltinimai nepagrįsti, kadangi jo sÅ«naus sveikatÄ Ä¯takojo ne jis, o močiutė D. G. ir nuolat besikeičiančios Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės. Vaiko emocinei bÅ«klei įtakos turėjo ir jo motinos mirtis, jis jautriai reaguodavo, kai bÅ«davo kalbama apie mamÄ . Nesutarimai prasidėjo 2018 m., kai mirusios žmonos mama D. G. pradėjo intensyviai kiÅ¡tis į jo ir B. gyvenimÄ , nupirko jam kompiuterį, leisdavo neribotai žaisti ir taip juo manipuliuodavo. Ji pradėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimus Vaiko teisių apsaugos tarnyboms, po kurių į jo namus atvykdavo specialistės, tikrindavo sÅ«naus aplinkÄ .

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių procesinių priemonių atlikti specialiųjų žinių reikalaujantį proceso veiksmÄ â€“ papildomÄ teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę, siekiant paÅ¡alinti abejones dėl vaiko galėjimo ir toliau duoti parodymus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas sprendė klausimÄ dėl papildomos B. K. teismo psichologinės ekspertizės skyrimo, tačiau 2021 m. birželio 3 d. nutartimi šį praÅ¡ymÄ atmetė.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka ir atlikus įrodymų tyrimÄ , 2022 m. balandžio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo nutarta nukentėjusiajam B. K. paskirti papildomÄ ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadoje nurodyta, kad B. K. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mÄ stymo ypatumai dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir, praėjus laikui, atgaminti apklausų metų.

Tačiau vertinama, kad objektyvių parodymų prieš tėtį B. K. negali duoti ir jis jų duoti negalėjo nei pirminės ekspertizės metu, nei pakartotinėje jo apklausoje (2020 m. lapkričio 27 d.). Duoti objektyvių parodymų B. K. labiausiai negalėjo dėl galimai patirto poveikio, t. y., prasidėjus tyrimui, vaikas susidūrė su neigiamomis pasekmėmis, kurių dėl savo amžiaus negalėjo numatyti (matė, jog tėtis jaudinasi, prastai miega, yra be nuotaikos, piktas; neatmetama galimybė, jog tėtis galėjo sūnui priekaištauti dėl prasidėjusio tyrimo).

Dėl ištikusių pasekmių B. K. jautėsi kaltas ir, toliau gyvendamas su tėčiu, kuris buvo pagrindinis (šiuo metu ir vienintelis) jam artimas suaugęs asmuo, jis emociškai nebegalėjo laikytis pirminių savo parodymų, todėl galimai juos nuneigė ir šios pozicijos laikos iki šiol, nes objektyviai jo gyvenime niekas nesikeičia – jis toliau gyvena su tėčiu, su kuriuo tapatinasi, ir nepalaiko jokio santykio su močiute (ji yra visiškai atstumta, lyginant su tuo, kas buvo stebima pirminės ekspertizės metu).

IÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad analizuojant pirminės B. K. apklausos (2019 m. vasario 8 d.) vaizdo įraÅ¡Ä , matoma, jog jis duoda parodymus pagal savo amžių, stebima jo bÅ«sena yra adekvati jo pasakojimo turiniui (pokalbio aktyviai nepalaiko, kalbėti labiau vengia, jo nuotaika yra labiau pažeminta, jis nerimauja, savo reakcijos į galimai netinkamÄ tėčio elgesį apibÅ«dina adekvačiai, pvz., sako, kad tėčio elgesys kėlė jam baimę). Stebint apklausos įraÅ¡Ä , nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti Å¡iais B.

K. parodymais, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad į kai kuriuos klausimus vaikas galėjo atsakyti, perteikdamas ne tiek tikslias aplinkybes, kiek labiau savo įspūdį, kaip jam tuo metu galėjo atrodyti (tai yra klausimai apie tai, kiek kartų jam galimai sudavė, kiek ilgai skaudėjo, ar buvo ir kur tiksliai buvo mėlynė) (3 t., b. l. 127–131).

14. Apeliacinio proceso tvarka minėtÄ ekspertizės iÅ¡vadÄ pateikusi ekspertė D. P., apklausta teismo posėdžio metu, patvirtino ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ ir parodė, kad aprašė kontaktÄ su tiriamuoju, jis buvo apsunkintas, kadangi tiek vaikas, tiek jį atlydėjęs tėvas prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs visai ekspertinei situacijai. Ekspertė paaiÅ¡kino, jog ji įvertino vaiko reakcijas, ar jos atitinkamos amžiui, ar adekvačios amžiui, taip pat aprašė, kad tokio amžiaus vaikas pirminėje apklausoje dar nėra susidÅ«ręs su pasekmėmis, kurios jį vėliau iÅ¡tiko, t. y. apie atskyrimÄ nuo tėvo.

Vaikas pamatė pasekmes, kurios kelia jam stresÄ ir tai galėjo turėti įtakos parodymų pasikeitimui. Tokio amžiaus vaikai gali tiksliai nepasakyti, kiek laiko jiems skaudėjo ar kiek kartų buvo suduota, jie daugiau kalba iÅ¡ įspÅ«džio. Ekspertė nurodė, kad neatmeta galimybės, jog galimai buvę konfliktai tarp tėvo ir močiutės, turi įtakos vaiko bÅ«senai. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad paprastai jei tarp vaikų ir tėvų santykiai nėra sutrikę, netgi esant tokiam hipotetiniam poveikiui, vaikas nėra taip paveikiamas, kad jis galėtų taip kalbėti.

Ä®vertinus pirminius vaiko parodymus bei įraÅ¡Ä , ekspertė nenustatė priežasčių, dėl ko nebÅ«tų galima tikėti tais parodymais. Vaikas tapatinasi su tėvu, jis yra prieÅ¡iÅ¡kas, nenusiteikęs, piktas, įtarus, stebimi emociniai sunkumai, kurie nebuvo pirminės ekspertizės metu taip stipriai stebimi.

15. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį nevertino mažamečio nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuose nukentėjusysis teigė, jog tėtis dažnai ant jo rėkia, vartoja alkoholį, triukÅ¡mauja, prieÅ¡ tris metus su diržu trenkė jam 15-17 smÅ«gių į įvairias vietas, iÅ¡skyrus veidÄ . Dėl Å¡ių veiksmų jam skaudėjo. Po muÅ¡imo jam labiausiai skaudėjo rankas ir nugarÄ , ant kairės rankos buvo raudonos žymės ant deÅ¡inės rankos mėlynė. Be to, prieÅ¡ maždaug metus buvo su tėčiu kažkokiam restorane, jam iÅ¡krito Å¡akutė ir tėvas jam su kumščiu sudavė į kojÄ , jis sėdėjo Å¡alia jo, jam skaudėjo tris valandas, nežiÅ«rėjo ar buvo kažkokia žymė (1 t., b. l. 36–37).

16. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta mažamečio B. K. apklausa buvo atlikta ydingai, pažeidžiant BPK nuostatas, kam iÅ¡ esmės pritaria ir teisėjų kolegija. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad vertinant įrodymų leistinumÄ , svarbu nustatyti, jog įrodymai gauti teisėtais bÅ«dais ir jų patikimumÄ galimÄ patikrinti BPK priemonėmis. Mažametis B. K. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ â€“ tyrėjÄ G. J.. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d.

įsakyme Nr. I-126 „Dėl rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos patvirtinimo“ 18 punkte nurodyta, kad prokuroras raÅ¡tu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos esant BPK 184 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams; esant pagrįstam nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo atstovo praÅ¡ymui; esant pagrįstam įtariamojo gynėjo praÅ¡ymui. To paties įsakymo 19 punkte nurodyta, kad prokuroras, siekdamas apsaugoti nepilnametį liudytojÄ , nukentėjusįjį nuo baudžiamojo proceso žalojančio poveikio jo psichikai bei antrinio traumavimo bylos nagrinėjimo teisme metu, kiekvienu atveju dar vykstant ikiteisminiam tyrimui turi įvertinti nepilnamečio parodymų svarbÄ , nustatant esmines įrodinėtinas aplinkybes, bylos nagrinėjimui teisme ir priėjęs iÅ¡vadÄ , kad nepilnamečio parodymai yra itin svarbÅ«s esminėms įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti ir kad kitais įrodymų Å¡altiniais Å¡ių aplinkybių įrodyti nėra galimybės arba įrodinėjimais kitais įrodymų Å¡altiniais yra sudėtingas, privalo kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl nepilnamečio apklausos ir siekti, kad nepilnametis nebÅ«tų kviečiamas į teismo posėdį, o jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, bÅ«tų perskaityti teismo posėdyje BPK 276 straipsnio 2 dalies tvarka.

17. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. lapkričio 27 d. gavus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 26 d. gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje Nr. M-1-01-83020-18. Tyrimo metu buvo apklaustas nepilnametis B.

K., kuris nurodė, kad patyrė fizinį smurtÄ iÅ¡ tėvo A. K. (1 t., b. l. 19). Pastebėtina, kad gavus minėtÄ praneÅ¡imÄ , liudytoja buvo apklausta mažamečio vaiko močiutė D. G. bei liudytoja A. A., kuri dirba socialine darbuotoja su Å¡eimomis Kauno rajono socialinių paslaugų centre. Atlikus minėtas apklausas, 2019 m. vasario 8 d. buvo apklaustas mažametis B. K. dėl galimai jo atžvilgiu patiriamo smurto. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, itin svarbiÄ reikÅ¡mę turi mažamečio duoti parodymai, turintys reikÅ¡mingų duomenų bylos esmei, dėl ko prokuroro pareiga buvo, vadovaujantis BPK 184 straipsniu, kreiptis pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ su praÅ¡ymu apklausti mažametį.

Siekiant užtikrinti nepilnamečio interesus, jo apklausÄ turėtų atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjas. Å iuo atveju, kai mažamečio apklausÄ atliko tyrėja, kyla abejonių, ar buvo pakankamai užtikrinti mažamečio asmens interesai. Juolab, kaip teisingai ir nurodyta apylinkės teismo nuosprendyje, iÅ¡ byloje pateikto vaizdo ir garso įraÅ¡o (3 t., b. l. 36), matyti, kad nepilnamečio apklausa buvo vykdoma pažeidžiant BPK 186 straipsnio reikalavimus. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, privalo bÅ«ti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandÄ .

Ir nors iÅ¡ nepilnamečio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad pas tyrėjÄ apklausiant B. K. dalyvavo psichologė J. M., tačiau vaizdo ir garso įraÅ¡as patvirtina, kad klausimai buvo uždavinėjami ne per psichologę, o klausimus tiesiogiai uždavinėjo tyrėja, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja – tyrėja G. J.. Be to, BPK 186 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, iÅ¡skyrus psichologÄ ir nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo atstovÄ , neleidžiama bÅ«ti patalpoje, kurioje atliekama apklausa.

Taip pat pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu, dar prieÅ¡ atliekant nukentėjusiojo apklausÄ , iÅ¡ liudytojos A. A. parodymų buvo galima spręsti apie galimus konfliktinius santykius tarp A. K. ir D. G., kuri dalyvavo mažamečio apklausoje kaip B. K. atstovė pagal įstatymÄ . Ir nors tuo metu A. K. dar nebuvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, tačiau Å¡iuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad A. K. nebuvo sudarytos sÄ lygos dalyvauti apklausoje ir užduoti klausimus.

Šių aptartų duomenų visumoje, teisėjų kolegijos manymu ikiteisminio tyrimo metu atlikta mažamečio nukentėjusiojo apklausa atlikta pažeidžiant BPK nuostatas.

18. Apeliaciniame skunde taip pat abejojama nukentėjusiojo B. K. duotais parodymais jį apklausiant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kadangi nukentėjusiojo apklausa pirmosios instancijos teisme vyko po to, kai atlikus ekspertizę 2019 m. lapkričio 12 d.-gruodžio 20 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad ekspertizės atlikimo metu B. K. negali duoti objektyvių parodymų, nes tėtis galimai jam daro poveikį neigti įtarimus. Atlikus papildomÄ teismo psichologijos ekspertizę, iÅ¡ esmės buvo patvirtintos iÅ¡vados nurodytos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini).

Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju dėl anksčiau aptartų BPK pažeidimų atliekant mažamečio B. K. apklausÄ , nepaisant ekspertų rekomendacijų, buvo bÅ«tina nukentėjusįjį pakartotinai apklausti teisme. Dėl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismo iniciatyva B. K. buvo apklaustas teismo posėdžio metu, kurio metu parodė, kad Å¡iuo metu kaip ir anksčiau gyvena su tėčiu. Jam yra gerai gyventi su tėčiu, su juo gerai sutaria. Tėtis yra draugiÅ¡kas, geras, nedaro to, kas jam nepatinka.

Jis kartu su tėčiu atostogauja, pramogauja. Pastaruoju metu su tėčiu neturėjo konfliktų, gyvenant su tėčiu jam nieko netrūksta. Būdamas policijoje jis šmeižė tėtį, nes už tai jam buvo pažadėję nupirkti kompiuterį. Močiutė liepė taip elgtis, nes ji nemėgsta tėčio. Jį primokino sakyti, kad yra tuščias šaldytuvas, kad jį muša. Po parodymų policijoje jis atsiprašė tėčio ir pastarasis jam atleido, tačiau tėtis nepritaria jo buvimui su močiute, o jis pats ir nenori su ja būti, nes ji negražiai kalba apie tėtį.

Policijoje jis kalbėjo močiutės melus. Jis nurodė, kad tėtis jam sudavė 15-17 smÅ«gių, nes močiutė liepė sakyti didelį smÅ«gių skaičių, o restorane, kai atnešė maistÄ , tėtis jam nespyrė, o tik prilietė, tačiau močiutė liepė sakyti, kad spyrė. Jis nurodė, kad jam skaudėjo tris valandas, nes taip liepė močiutė, ji sugalvojo tokį skaičių. Pas ekspertes jis kalbėjo tiesÄ , viskÄ papasakojo apie tėtį, kalbėjo nuoÅ¡irdžiai, bet labai buvo alkanas, daug dėmesio nekreipė.

Å iuo metu jis turi močiutės nupirktÄ kompiuterį. Tėtis su močiute sutaria blogai, bet jis su tėčiu apie močiutę daug nekalba, taip pat nekalba apie bylÄ (2 t., b. l. 186–188).

19. Analizuojant 2019 m. lapkričio 12 d. – gruodžio 20 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėtina, kad jame nurodyta, jog yra galimai daromas įtariamojo poveikis neigiamai veikia tolimesnį vaiko atsiskleidimÄ â€“ ekspertizės metu B. K. neigia ankstesnius parodymus ir kaltę verčia močiutei, sakydamas, kad norėjo kompiuterio, todėl paprašė močiutės, o ji sakė, kad jeigu jis pameluos apie tėtį, ji nupirks. B. K. teigė, kad melavo, jog tėtis jį muÅ¡a, tėtis neskriaudžia, kai bÅ«na blogas, jis paaiÅ¡kina ko nedaryti.

Močiutė nupirko kompiuterį, primokino jį. Močiutė sakė sakyti, kad tėtis trenkė į kojÄ restorane, kad muÅ¡a įvairiai. Tyrimo metu tiriamasis neigė ankstesnės apklausos metu duotus parodymus, jam kalbant stebėtas tiriamojo emocinis reagavimas (liÅ«desys, graudinimasis) kalbant apie motinÄ . Ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, kad B. K. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mÄ stymo ir kiti individualÅ«s psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų.

Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis B. K. parodymais, kuriuos jis davė 2019 m. vasario 8 d. apklausoje. Šiuo (ekspertizės atlikimo) metu B. K. nebegali duoti objektyvių parodymų, nes įtariamasis jam galimai daro poveikį neigti įtarimus. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektyvių parodymų prieš tėtį B. K. negali duoti ir jis jų negalėjo duoti nei pirminės ekspertizės metu, nei pakartotinėje apklausoje (2022 m. lapkričio 27 d.).

Duoti objektyvių parodymų B. K. labiausiai negalėjo dėl galimai patiriamo poveikio, t. y. prasidėjus tyrimui, vaikas susidÅ«rė su neigiamomis pasekmėmis, dėl kurių jis emociÅ¡kai nebegalėjo laikytis pirminių savo parodymų. Å iame kontekste aukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad ekspertizės aktas (taip pat ir specialisto iÅ¡vada) yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris teismo turi bÅ«ti įvertintas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019).

Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-484/2013, 2K-537/2015, 2K-129-495/2020). Be to, kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, B. K. teismo posėdžio metu buvo apklaustas atskirame tam pritaikytame apklausų kambarėlyje, teisėjos bei proceso dalyvių klausimus užduodant psichologės pagalba. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė J.

V., padėjusi vykdyti mažamečio apklausÄ teisme, parodė, kad buvo matomos neigiamos B. K. emocijos. PrieÅ¡ nukentėjusiojo apklausÄ ji buvo susipažinusi su jo parodymais duotais pareigÅ«nams, o su vaizdo įraÅ¡u susipažino po apklausos. Jos nuomone, vaiko verbalikos skiriasi, apklausos policijos metu, vaikas buvo aktyvesnis, linksmesnis, jam nebuvo skaudu kalbėti. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktus, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų eksperčių R.

D., D. P. parodymus bei bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apklaustos ekspertės D. P. parodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju pilna apimtimi vadovautis nukentėjusiojo B. K. duotais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme bÅ«tų netikslinga, dėl ko nagrinėjamu atveju svarbiÄ reikÅ¡mę turi kiti byloje surinkti bei iÅ¡tirti įrodymai.

20. Be to, nors minėtose abiejuose teismo ekspertizių aktuose nurodyta, jog negauta duomenų apie kitų asmenų poveikį B. K. parodymams, kuriuos jis davė 2019 m. vasario 8 d. apklausoje, tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl A. K. ir D. G. susidariusiÄ konfliktinę situacijÄ , pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad neatmetama galimybė, jog ir D. G. galėjo daryti įtakÄ B. K. bei jo parodymams. Tai, kad tarp D. G. ir A. K. yra susiklostę tarpusavio konfliktiniai santykiai patvirtina ne tik A.

K. parodymai, kuriuose jis teigė, kad mirusios žmonos mama – D. G. intensyviai kiÅ¡asi į jo ir B. K. gyvenimÄ , nupirko jam kompiuterį, leisdavo neribotai juo žaisti ir taip juo manipuliuodavo. D. G. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad su A. K. dažnai kyla konfliktinės situacijos dėl bendravimu su anÅ«ku – B. K.. Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose buvo nagrinėjama civilinė byla dėl įpareigojimo sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su močiute, dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. A., kuri yra Kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, taip pat nurodė, kad A. K. buvo skirti įpareigojimai, kad kartu su močiute užtikrintų saugiÄ ir palankiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ B. K.. Paslaugos buvo pradėtos teikti, nes buvo gauta informacija apie tai, kad yra ilgai trunkantis konfliktas tarp A. K. ir uoÅ¡vienės. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina apie konfliktÄ dėl B. K. nesaikingo kompiuterio naudojimo, dėl ko Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centre buvo su B.

K. ir A. K. suderinta naudojimosi kompiuteriu tvarka, kurios įsipareigojo laikytis ir močiutė, jos namuose būnant anūkui. Taigi, įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad nukentėjusiojo parodymus galėjo įtakoti ne tik A. K. bei D. G. tarpusavio konfliktiški santykiai, tačiau ir pačios močiutės netinkamas D. G. elgesys.

21. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimÄ , dėl nukentėjusiojo B. K. parodymų patikimumo, kaip teisingai pastebėta ir skundžiamame nuosprendyje, abejotina, kad mažametis galėtų įvardinti tikslų gan didelį smÅ«gių skaičių (15-17 smÅ«gių), ypač įvertinus tai, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas B. K. nurodė, jog tėvas prieÅ¡ jį smurtavo prieÅ¡ 3 metus, bei nurodydamas, kad tuo metu kai prieÅ¡ metus laiko tėvas sudavė kumščiu per kojÄ , jam skaudėjo 3 valandas.

Taigi esminę reikÅ¡mę vertinant nukentėjusiojo B. K. parodymus, įgyja kitų liudytojų parodymų bei surinktų įrodymų vertinimas. Liudytoja apklausta D. G. parodė, kad anÅ«kas B. K. jai yra pasakojęs, kad jo atžvilgiu tėvas naudoja smurtÄ . A. K. yra Å«maus bÅ«do, dėl ko galėjo panaudoti fizinę jėgÄ prieÅ¡ B. K.. Visgi pastebėtina ir tam tikrų Å¡ios liudytojus parodymų prieÅ¡taravimų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad nors jai B. K. rodė ant kojos mėlynę, tačiau jai kilo abejonių, jog tai galėjo padaryti A.

K., kadangi vaikas tuo metu aktyviai sportavo, lankė tiek futbolo, tiek krepÅ¡inio bÅ«relius, dėl ko ant jo kojų dažnai pasitaikydavo mėlynių. Nors D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matydavo vaikÄ , einant neÅ¡variais rÅ«bais į mokyklÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų, t. y. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus raÅ¡to (3 t., b. l. 149) matyti, kad pateiktoje charakteristikoje apie B. K. nurodyta, kad B. K. yra aprÅ«pintas mokymuisi reikalingomis priemonėmis, į gimnazijÄ ateina tvarkingai apsirengęs. IÅ¡ esmės nei vienas byloje apklaustas liudytojas negalėjo patvirtinti, kad 2016 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei 2018 m. metų pavasarį, A.

K. naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sÅ«nų mažametį B. K.. Liudytoju apklaustas A. K. sÅ«nus R. K. nurodė, kad nors su broliu B. K. bendrauja retai, tačiau jis nėra matęs ant jo kÅ«no sužalojimų, pastarasis jam nėra skundęsis, kad jam kažkÄ skaudÄ . Kai gyveno kartu su tėvu, jis jo nėra mušęs. Liudytoja A. G., kuri yra B. K. gydytoja taip pat nurodė, kad nėra mačiusi sužalojimų ant vaiko kÅ«no, pastarasis nėra pasakojęs, kad bÅ«tų sužalotas, visada ateina kartu su tėčiu.

B. K. visuomet atrodo tvarkingai. Liudytoja apklausta kaimynė D. M. nurodė, kad ji nėra mačiusi konfliktinių situacijų, A. K. visuomet prižiÅ«rėjo savo vaikÄ . Liudytoja R. J. nurodė, kad yra sodų bendrijos pirmininkė, A. K. Å¡ioje bendrijoje turi sodÄ . Liudytoja parodė, kad A. K. labai rÅ«pinasi B. K.. Ji nėra pastebėjusi netinkamo A. K. elgesio sÅ«naus atžvilgiu. Vaikas taip pat nėra pasakojęs, kad patyrė kažkokį smurtÄ . Taigi, byloje nėra patvirtinančių duomenų, jog A.

K. nuo 2016 m. iki 2018 m. pavasario, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tyčia sudavė ne mažiau 15 kartų į įvairias kÅ«no vietas mažamečiui sÅ«nui B. K., bei 2018 m. pavasarį, tyčiÄ kumščiu sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ . Byloje apklausti liudytojai nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes, t. y., jog mirus B. K. mamai, tėvas A. K. rÅ«pinosi savo mažamečiu vaiku, ir nei vienas iÅ¡ liudytojų negalėjo patvirtinti smurto atvejo.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į neabejotinų duomenų, patvirtinančių A. K. fiziÅ¡kai smurtaujant prieÅ¡ savo sÅ«nų, jam diržu suduodant ne mažiau 15 kartų į įvairias kÅ«no vietas, tyčia kumščiu suduodant vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ , nebuvimÄ , priežastinio ryÅ¡io tarp A. K. elgesio ir B. K. nustatyto laikino psichikos sutrikimo – kitos reakcijos į stiprų stresÄ (F43.8), nenustatė, todėl nėra pagrindo pripažinti jį kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus.

Sprendžiant klausimÄ dėl priežastinio ryÅ¡io tarp A. K. veiksmų ir B. K. nustatyto psichikos sutrikimo, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į pirmosios instancijos teismo pažymėtÄ aplinkybę, jog vaikui galėjo stresÄ sukelti konfliktinė situacija susiklosčiusi tarp tėvo ir močiutės bei mamos netektis. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė R. D. nurodė, kad B. K. bÅ«senai įtakos turėjo ir 2016 metų įvykiai, t. y., kai mirė jo mama. 2019 m. lapkričio 12 d. – gruodžio 20 d.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vaiko projekcijose išryškėjo vienišumo ir mamos ilgesio temos. Pats nukentėjusysis B. K. nurodė, jog tėtis su močiute pykstasi, nors jis norėtų bendrauti tiek su močiute, tiek su tėčiu. Minėtame ekspertizės akte taip pat aprašomas ir Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro raštas, kuriame nurodyta, kad dėl didelių įsisenėjusių tarpusavio nesutarimų, itin konfliktiškų A.

K. ir D. G. tarpusavio santykių ir vaiko galimo nuteikinėjimo, manipuliacijų, vaiko prastos emocinės bÅ«klės, galimos priklausomybės nuo kompiuterio, tėvui, močiutei ir vaikui reikalinga skubi pagalba, bÅ«tina vaikui užtikrinti psichologo konsultacijų teikimÄ (1 t., b. l. 99–105). Taigi, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog B. K. psichinę bÅ«klę galėjo įtakoti ir kiti veiksniai, nutikę jo gyvenime, todėl negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog B. K. nustatyti laikini psichikos sutrikimai atsirado dėl neteisėtų A.

K. veiksmų.

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nesurinkta neginčytinų A. K. kaltės įrodymų, byloje liko nepaÅ¡alintos abejonės ir prieÅ¡taravimai dėl A. K. fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ mažametį sÅ«nų B. K., dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį A. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose. Esant Å¡iems duomenimis, sutikti su prokuroro apeliacinio skundo motyvais ir jų pagrindais naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

24. Nors prokuroras apeliaciniu skundu taip pat prašė tenkinti byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad aukÅ¡tesnysis teismas konstatavo, kad apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįsta iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o iÅ¡teisinamajame nuosprendyje nurodyti civilinio ieÅ¡kinio nepriteisimo argumentai, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl iÅ¡samiau dėl civilinio ieÅ¡kinio nepasisakytina. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Andriaus Braso apeliacinį skundÄ atmesti. Å i nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Valdas Vitunskas