b44abd92-4f4b-4b8a-ac54-307a67b07ec1 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-17645-944/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11015-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.19(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 20 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjams L. B., S. M. įgaliotam asmeniui A. Z., jų atstovui advokatui Pauliui Čerkai,suinteresuoto asmens L. M. atstovei advokato padėjėjai Žanai VaÅ¡covai,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L.

B. ir S. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims valstybei, atstovaujamai VÄ® Turto banko, L. M. dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, bei suinteresuoto asmens L. M. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. M. priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio K. M. mirties faktiÅ¡kai jį pradėjusi valdyti; nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad sÅ«nÅ«s A.

M. ir S. M. priėmė palikimÄ po savo motinos S. M. mirties pradėję faktiÅ¡kai jį valdyti; nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. B. priėmė palikimÄ po savo tėvo A. M. mirties faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti. Nurodė, kad palikėjai rÅ«pinosi paveldėtu turtu jį prižiÅ«rėjo. Tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. PareiÅ¡kėja L. B. nurodė, kad bÅ«dama maža pamena, kad po dieduko – K.

M. mirties močiutė (S. M.) tvarkėsi dokumentus pas notarÄ . Ji taip pat nurodė, kad po savo tėčio mirtie nuvyko pas notarÄ ir tvarkėsi dokumentus. Sutiko su suinteresuoto asmens L. M. (sesers) reikalavimu, kad ji priėmė palikimÄ faktiniu valdymu. PareiÅ¡kėjÄ S. M. atstovaujantis įgaliotas asmuo nurodė, kad sutinka su suinteresuoto asmens savarankiÅ¡ku reikalavimu. Nurodė, kad nebuvo sutvarkyti nekilnojamojo turto dokumentai, todėl jo nuomone, nebuvo kÄ paveldėti. Teigė, kad visÄ laikÄ buvo gyvenama ginčo turte, juo rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo.PareiÅ¡kėjų atstovas advokatas nurodė, kad nėra draudžiama paveldėti kreipiantis į notarÄ ir į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.

Å iais abiem atvejais yra galima kreiptis su tokio pobÅ«džio reikalavimais. Jo vertinimu nepaisant to, kad buvo paraÅ¡yti pareiÅ¡kimai priimti palikimÄ pas notarÄ ir užvestos paveldėjimo bylos, realiai palikimas priimtas faktiniu valdymu, nes buvo gyvenama tame bÅ«ste, jis prižiÅ«rėtas ir t. t. Suinteresuotas asmuo valstybę, atstovaujantis VÄ® Turto bankas, atsiliepimu nurodė, kad pateikus duomenų, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu, pareiÅ¡kimui neprieÅ¡taraus.Suinteresuotas asmuo L. M. pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , kuriuo prašė nustatyti judinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad priėmė palikimÄ po tėvo mirties faktiniu valdymu.

Nurodė, kad jos tėvas buvo priėmęs palikimÄ po savo tėvo K. M. ir motinos S. M. mirties. Iki tėvo mirties suinteresuotam asmeniui ir pareiÅ¡kėjai L. B. faktiÅ¡kai buvo padalytas namas, kuriame gyveno tėvas. Jai priskirtuose kambariuose laikė savo daiktus, grįžusi į LietuvÄ duodavo lėšų priežiÅ«rai ir pan. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai sutinka su jos reikalavimu, todėl papildomai Å¡ių aplinkybių įrodinėti nereikia.Per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimų į suinteresuoto asmens savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ negauta.

Teismas k o n s t a t u o j a: bylos dalis nutrauktina, reikalavimas dėl palikimo priėmimo po S. M. tenkintinas, suinteresuoto asmens savarankiškas reikalavimas tenkintinas, atsisakytina tvirtinti taikos sutartį.Iš bylos duomenų nustatyta, kad K. M. ir S. D. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 56). K. M. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 55). Nekilnojamasis turtas esantis (duomenys neskelbtini), registruotas K. M. vardu (el. b. l. 57–58). S. M. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 54). S. M. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 66).

A. M. tėvai K. M. ir S. D. (el. b. l. 51). A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 53). L. M. tėvai A. M. ir B. M. (el. b. l. 52). L. B. santuokos liudijimas (el. b. l. 67). S. M. tėvai S. M. ir K. M. (el. b. l. 68). Byloje pateiktas 2015-10-20 liudijimas, kad po K. M. mirties paveldėjimo bylÄ užvedė S. M., S. M. ir A. M. (el. b. l. 13). Byloje pateiktas 2016-10-17 liudijimas, kad po S. M. mirties nėra užvestos paveldėjimo bylos (el. b. l. 14). 2005-10-20 pažyma, kad po S. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta (el. b. l. 16).

Byloje pateiktas 2012-04-20 liudijimas, kad po A. M. mirties paveldėjimo bylÄ užvedė L. B. (el. b. l. 15). Komunalinių mokesčių kvitai (el. b. l. 17–50) Bylos dalis nutrauktina.Teismas nurodo, kad juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės: praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas; pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai).

Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. L. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V.

G. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-175/2009; kt.). Atsižvelgdamas į Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , jeigu teismas nustato, kad praÅ¡omas nustatyti faktas nesukels pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių, tai civilinė byla dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo turi bÅ«ti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas), nes toks praÅ¡omas nustatyti faktas negali bÅ«ti laikomas juridiniu faktu ir jo nustatymas pagal civilinio proceso normas yra negalimas (CPK 444 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu pareiÅ¡kėjai kreipėsi dėl trijų juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, kad buvo priimtas palikimas faktiniu valdymu.

Teismas iÅ¡sireikalavo K. M. ir A. M. paveldėjimo bylas, kuriuose pateikti duomenys, kad po K. M. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi žmona S. M. ir sÅ«nÅ«s S. M. ir A. M. (K. M. paveldėjimo bylos l. 1, 16). Atitinkamai teismui iÅ¡reikalavus A. M. paveldėjimo bylÄ paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėja L. B. po savo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad buvo pas notarÄ ir tvarkėsi dokumentus.

Be to ji nurodė, kad ji atsimena, kaip močiutė tvarkė paveldėjimo dokumentus po senelio mirties. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovo nuomone galima priimti palikimÄ tiek kreipiantis pas notarÄ , tiek kreipiantis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Jo vertinimu Å¡ie bÅ«dai vienas kitam neprieÅ¡tarauja, todėl palaikė reikalavimus. IÅ¡aiÅ¡kintina, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po Å¡io juridiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo bÅ«dai nurodyti CK 5.51 straipsnio 1 dalyje, t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ ARBA padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Å ie bÅ«dai yra alternatyvÅ«s, todėl turi bÅ«ti pasirenkamas tik vienas palikimo priėmimo bÅ«das. Pastebėtina, kad notarui pateiktas pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo yra neterminuotas, t. y. galioja į ateitį neribotÄ laikÄ .

Teismui iÅ¡reikalavus minėtas paveldėjimo bylas, paaiÅ¡kėjo, kad du pareiÅ¡kimo reikalavimai, kad S. M. priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio K. M. mirties faktiÅ¡kai jį pradėjusi valdyti; kad L. B. priėmė palikimÄ po savo tėvo A. M. mirties faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, nesukels pareiÅ¡kėjams teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bylos dalis dėl reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad S. M. priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio K.

M. mirties faktiÅ¡kai jį pradėjusi valdyti; kad L. B. priėmė palikimÄ po savo tėvo A. M. mirties faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, nutrauktina. Reikalavimai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu po S. M. ir A. M. mirties tenkintini.Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po Å¡io juridiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , tačiau faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali bÅ«ti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Ä®statyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rÅ«pinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimÄ pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimÄ teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti.

Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Nagrinėjamu atveju po S. M. mirties primos eilės įpėdiniai paveldėti turtÄ yra jos sÅ«nÅ«s, t. y. S. M. ir A. M. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal byloje esančius duomenis realus paveldimas turtas buvo nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio dokumentai buvo nesutvarkyti ir tik 2016-08-08 Å¡is turtas registruotas K. M. vardu. Å is turtas įgytas santuokos metu. Vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, t. y. SÅ K 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kuriÄ turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

Darytina iÅ¡vada, kad nors ir nėra S. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto, tačiau laikytina, kad pusė K. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausė ir jo sutuoktinei.IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį Å¡iuo turtu buvo rÅ«pinamasi, mokami mokesčiai, kuriuos mokėjo A. M., vėliau jo dukra – L. B., S. M. įgaliotas asmuo rÅ«pinosi dokumentų tvarkymu. Teismo posėdžio metu buvo paaiÅ¡kinta, kad S. M. vardu nebuvo registruotino turto, į notarÄ niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Teismas nurodo, kad byloje pateikti duomenys dėl mokesčių mokėjimo, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, kurie laikytini įrodymais CPK 186 straipsnio prasme, patvirtina, kad po S. M. mirties jos sÅ«nÅ«s toliau liko gyventi ginčo bÅ«ste, juo rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo, todėl reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. M. ir S. M. priėmė palikimÄ po savo motinos S. M. mirties pradėję faktiÅ¡kai jį valdyti tenkintinas.Suinteresuotas asmuo L. M. pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad priėmė palikimÄ po savo tėvo A.

M. mirties faktiniu valdymu. Pagal A. M. paveldėjimo bylÄ , nustatyta, kad po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ kreipėsi jo dukra L. B.. Byloje duomenų, kad bÅ«tų iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai nėra. PareiÅ¡kėja L. B. sutinka su reikalavimu, kad jos sesuo priėmė palikimÄ faktiniu valdymu. Teismas nurodo, kad L. M. ir mirusiojo A. M. dukra, todėl pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas yra pirmos eilės įpėdinė. Teismas nurodo, kad tiek pareiÅ¡kėja L. B., tiek L.

M. yra mirusio A. M. dukros, todėl pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas palikimas gali bÅ«ti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismÄ , jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimÄ Ä¯pėdiniai. Å iuo atveju vienintelė A. M. įpėdinė L. B. su reikalavimu sutinka, todėl jis tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis). Taikos sutartį atsisakytina tvirtinti.PareiÅ¡kėjai L. B., S. M. įgaliotas asmuo A. Z. ir L. M. teismo posėdžio metu pasirašė taikos sutartį, kuria L.

M. sutiko sumokėti 3000 Eur sumÄ dėl iÅ¡laidų susijusių su palikimo metu buvusio turto priežiÅ«ra.Pirmiausia teismas nurodo, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo iÅ¡laidų dėl paveldimo turto, kompensavimo klausimas, t. y. Å¡ioje byloje teismo priimti reikalavimai susiję su juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymu. Teismas nurodo, kad įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip Å¡alių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).

Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du (CK 6.156 straipsnis) iÅ¡sprendžia ginÄÄ , sutarties sÄ lygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis Å¡ios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų bÅ«du, tai taikos sutarties sÄ lygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikÅ¡mės, tačiau Å¡alims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. Å¡i sutartis turi Å¡alių teises ir pareigas nustatančiÄ reikÅ¡mę.

Ä®statymo nurodytais atvejais teismas Å¡alių pateiktos taikos sutarties netvirtina (jei sutartis prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui). Teismas vykdo teisingumÄ , taigi jam ex officio tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebÅ«tų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo priimamais procesiniais sprendimais nebÅ«tų įtvirtintas neteisėtumas. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo įsipareigojo, kaip įpėdinė atlyginti dalį iÅ¡laidų, susijusių su paveldimo turto priežiÅ«ra.

Teismas nurodo, kad įpėdinis atsako už palikėjo skolas nuo palikimo priėmimo (CK 5.52 straipsnis). Šiuo atveju nei taikos sudarymo metu, nei teismo sprendimo metu L. M. dar nelaikytina A. M. įpėdine. Išaiškintina, kad tik įsiteisėjus šiam teismo sprendimui suinteresuotam asmeniui L. M., kaip A. M. įpėdinei, kiltų pareiga prisidėti prie paveldėto turto išlaikymo išlaidų. Darytina išvada, kad šioje byloje pateikta taikos sutartis negali būti šiuo metu tvirtinama, nes nesusijusi su reiškiamasi reikalavimais.

IÅ¡aiÅ¡kintina, kad tik įsiteisėjus Å¡iam sprendimui įpėdiniai gali pateikti teismui tvirtinti taikos sutartį susijusiÄ su paveldimo turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų kompensavimu, pagal CK 6.983–6.986 straipsnių nuostatas. Å ioje proceso stadijoje pateiktÄ taikos sutartį atsisakytina tvirtinti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniai, teismas n u s p r e n d ž i a: bylos dalį dėl reikalavimų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio K.

M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai jį pradėjusi valdyti; kad L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo tėvo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, nutraukti.PareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies:nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos S. M., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ pradėję faktiÅ¡kai jį valdyti.

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.Suinteresuoto asmens L. M. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ tenkinti:nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. M. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.Atsisakyti tvirtinti pateiktÄ procesinį dokumentÄ , pavadintÄ taikos sutartimi. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                               Aušra Barškietytė