b448fe7a-0bfb-46b4-ae3c-c1a5a97bef07 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-1208-258/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23326-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės UAB „Saulės sonata“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Veikmės statyba“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Saulės sonata“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Atsakovė UAB „Saulės sonata“ prašė panaikinti 2020-08-17 teismo nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, pasikeitus aplinkybėms. PraÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo grindė tuo, jog Vilniaus apygardos teismui 2021 m. sausio 21 d. nutartimi panaikinus nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ užtikrinti atsakovo patiriamų nuostolių atlyginimÄ , vėl tapo aktualus klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo peržiÅ«rėjimo.

Papildomai nurodė, jog bÅ«tinumÄ peržiÅ«rėti klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡ioje byloje sÄ lygoja ir 2021 m. vasario 4 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2A-245-798/2021, kurioje ginčas vyksta tarp tų pačių Å¡alių, kaip ir Å¡ioje byloje, skiriantis tik ginčo sumai, nustatytos faktinės aplinkybės, neabejotinai turinčios prejudicinę reikÅ¡mę ir Å¡ioje byloje.

2. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, prašė teismo jį atmesti. Nurodė, jog praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodytos aplinkybės ir argumentai nepatvirtinta to, jog Å¡iai dienai yra iÅ¡nykęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, todėl jos negali ir neturi bÅ«ti panaikintos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.

4. Teismas nurodė, kad atsakovės dėstomi argumentai bei pateikti duomenys apie Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi nustatytas faktines aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad aplinkybės, kurių pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pasikeitė ar išnyko. Teismas taip pat pažymėjo, jog, priešingai nei nurodo atsakovė, laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1350-781/2020).

Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti atsakovės atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – UAB „Saulės sonata“ 2021-02-09 praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-17 nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, perduodant nutartį vykdyti skubiai.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia argumentais: 5.1. pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1350-781/2020) byloje, kurios ratio decidendi nesutampa su Å¡ios bylos ratio decidendi. 5.2. Apeliantė vadovavosi ir prašė atsižvelgti į aukÅ¡tesnės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes kitoje byloje, kurios yra (arba turėjo bÅ«ti) tyrimo objektas ir Å¡ioje byloje, sprendžiant konkretų klausimÄ â€“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumo; abiejose bylose yra ne tik tos pačios ginčo Å¡alys, bet ir ginčų pobÅ«dis tapatus – turtiniai ginčai, praÅ¡omos pritaikyti tapačios laikinosios apsaugos priemonės – turto areÅ¡tas; norint taikyti turto apribojimus, bÅ«tina nustatyti tapačias faktines aplinkybes bei prielaidas, sudarančias teisinį pagrindÄ spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo. 5.3.

Lietuvos apeliacinis teismas 2021-02-04 nutartimi c.b. Nr. e2A-245-798/2021, spręsdamas dėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantei pagrįstumo kaip tik ir aiškinosi, ar egzistuoja prielaidos, iš kurių būtų galima spręsti, kad būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantei c.b. Nr. e2A-245-798/2021 iš esmės buvo grindžiamas tapačiomis aplinkybėmis, tais pačiais faktais ir netgi ta pačia argumentacija, kaip ir šioje byloje, tačiau aukštesnės instancijos teismas nenustatė, kad egzistuoja teisinės prielaidos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui apeliantės turto atžvilgiu. 5.4.

Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-04 nutartimi c.b. Nr. e2A-245-798/2021 nustatytos faktinės aplinkybės dėl apeliantės turtinės padėties ir elgesio vertinimo sÄ Å¾iningumo aspektu konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu (ieÅ¡kovės ir apeliantės turtiniai ginčai, kilę iÅ¡ sutarčių) atitinka prejudicinių faktų požymius, kaip juos yra apibrėžęs Lietuvos kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, o bÅ«tent – 1) abiejose bylose ginčo Å¡alys yra tos pačios, ta pati netgi jų procesinė padėtis, ginčai turtiniai, 2) teismai vertino praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – apeliantei priklausančio turto areÅ¡tÄ â€“ pagrįstumÄ , t.y. nustatinėjo, ar egzistuoja teisinės prielaidos apeliantės turto areÅ¡tui taikyti, vertino apeliantės turtinę padėtį, veiksmus sÄ Å¾iningumo aspektu, t.y. abiejose bylose nustatinėjo tas pačias faktines aplinkybes;

3) šalių įrodinėjamos aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;

4) Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-04 nutartis c.b. Nr. e2A-245-798/2021 yra iÅ¡ esmės iÅ¡spręstas konkretus praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2021-02-04 nutartimi c.b. Nr. e2A-245-798/2021 suformulavo aktualiÄ taisyklę, kurios negali ignoruoti žemesnės instancijos teismai kitose bylose, numatančiÄ , kad atsakovės komercinė Å«kinė veikla, vykdoma besitęsiančios koronaviruso pandemijos metu, negali nukentėti dėl IeÅ¡kovo pradėto teisminio proceso. 5.5.

Panaikinus ieÅ¡kovei prievolę pateikti apeliantės patiriamų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimÄ , tai taip pat laikytina naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, kuriÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo ir dėl jos net nepasisakė, nors pats pripažino, kad nuostolius apeliantė patyrė ir patiria iki Å¡iol. 5.6. Apeliantei pateikus 2021-02-09 praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, bet teismui dar nepriėmus skundžiamos nutarties, paaiÅ¡kėjo, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje irgi yra nagrinėjamas analogiÅ¡ko dydžio turtinis ginčas tarp tų pačių Å¡alių, kaip ir Å¡ioje byloje, Vilniaus apygardos teismas 2021-02-11 nutartimi c.b.

Nr. e2S-512-779/2021 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-23 nutartį, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones apeliantui, nepakeistÄ , nurodydamas, kad faktas, kad atsakovė neatsiskaito su ieÅ¡kove, yra pagrindas kreiptis į teismÄ , bet ne pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir savaime nesudaro teisinio pagrindo besÄ lygiÅ¡kai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. 5.7. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose, kuriose yra panaÅ¡aus dydžio turtiniai ginčai tarp tų pačių Å¡alių, kuriose Å¡alių procesinė padėtis yra vienoda ir kuriose ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus argumentus, teikė tuos pačius įrodymus, teismai priėmė skirtingas nutartis ir tokia situacija nelaikytina tuo teisiniu teisingumu, kurį užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir gina Lietuvos Respublikos teismai.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atmesti atsakovės atskirÄ jį skundÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo tokius argumentus: 6.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartyje nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios ir vieningos pozicijos, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo neturi prejudicinės galios. 6.2.

Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo c. b. Nr. e2A-245-798/2021 nebuvo grindžiamas identiÅ¡komis aplinkybėmis ir argumentais kaip praÅ¡ymas, pateiktas nagrinėjamoje byloje. Antra vertus, atsakovė ginčo atveju turėjo ne nurodyti, kÄ Lietuvos apeliacinis teismas nustatė ir (ar) ko nenustatė spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ c. b. Nr. e2A-245-798/2021, bet įrodyti, jog pasikeitė aplinkybės, kuriomis remiantis buvo konstatuotas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones Å¡ioje konkrečioje byloje.

Tačiau atsakovė ne tik neįrodė, bet netgi aiÅ¡kiai nenurodė (neįvardino), kokios gi aplinkybės, egzistavusios laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo momentu, Å¡iÄ dienÄ pasikeitė ir kaip pasikeitė. PraÅ¡yme iÅ¡ esmės net nebuvo mėginama įrodyti faktinės situacijos pasikeitimo. 6.3. Atsakovė iki pat Å¡iol nėra pateikusi Juridinių asmenų registro tvarkytojui, t. y. VÄ® Registrų centrui, savo finansinių ataskaitų rinkinio už 2019 m. atsakovė galėjo pateikti šį finansinių ataskaitų rinkinį bent jau į bylÄ , kartu su praÅ¡ymu, tačiau to nepadarė.

Taigi, yra daugiau nei akivaizdu, jog atsakovas sÄ moningai (piktybiÅ¡kai) slepia savo turtinę padėtį. Be to, kaip jau minėta, atsakovas ne tik slepia savo turtinę padėtį, bet galimai ir klastoja jÄ . Byloje esančioje pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2018 m. atsakovė yra nurodžiusi, jog 2018 m. gavo 1 145 815 EUR pajamų. Tačiau byloje taip pat esančioje 2021 m. vasario 1 d. pažymoje Nr. SS-2021/02/01-1 „Apie UAB „Saulės sonata“ 2018-2020 metais gautas pajamas“ atsakovė nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gavo 1 717 196 EUR be PVM pajamų.

Vadinasi, atsakovė arba Juridinių asmenų registro tvarkytojui, arba teismui pateikė galimai suklastotÄ (neteisingÄ , tikrovės neatitinkančiÄ ar pan.) informacijÄ . 6.4. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 str. 2 d., apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Å is imperatyvus draudimas taikomas ir atskiriesiems skundams. PraÅ¡yme atsakovė nesirėmė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, tad ja negali remtis ir atskirajame skunde. 6.5.

Atsakovė turi galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais net ir esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kas reiškia, jog šios priemonės nesukelia jam reikšmingų neigiamų pasekmių, nebent tik laikino pobūdžio nepatogumus. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkinamas.

7. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme CPK 338 str.. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , ir tuo užtikrinti jo privalomumÄ .

10. CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, jog laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu gali bÅ«ti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylÄ iÅ¡ esmės, nutartimi. Teismas gali panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu iÅ¡nyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindÄ manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra bÅ«tinas (CPK 149 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1462/2014).

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad teismas turėtų netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos, taip pat jas panaikinti tuomet kai išnyksta šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016, 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017, 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).

11. Taigi, praÅ¡ymas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones gali ir turi bÅ«ti grindžiamas tik pasikeitusiomis, palyginus su tuo momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis, o ne nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, motyvų vėlesniu kvestionavimu. Dėl Å¡ios priežasties tokie praÅ¡yme bei atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikintos, nes kitose bylose tarp tų pačių Å¡alių buvo priimtos nutartys, kuriomis atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, neturi teisinės reikÅ¡mės.

12. Atsakovė praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-245-798/2021 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (atsakovo faktinio mokumo bÅ«sena; aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismas nenustatė galimo atsakovo nesÄ Å¾iningumo ir/ar ketinimų paslėpti, perleisti ar įkeisti turimÄ turtÄ ir pan.), neabejotinai turinčios prejudicinę reikÅ¡mę ir Å¡ioje byloje.

13. Apeliantė, nurodžiusi tokius argumentus, neįrodinėjo situacijos pasikeitimo (pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti iÅ¡nykimo), iÅ¡ esmės kvestionuodama įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimÄ (nutartį). Tačiau, įstatymų leidėjo valia, įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma visoms be iÅ¡imtiems institucijoms ir visiems asmenims (CPK 18 str.), kitaip tariant, ji turi res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas) galiÄ . Todėl CPK 149 straipsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo institutas negali bÅ«ti aiÅ¡kinimas ir taikomas kaip priemonė įsiteisėjusių procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui iÅ¡ naujo vertinti.

14. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad vien tai, jog kitoje civilinėje byloje apeliantės atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos, nereiÅ¡kia, kad ir nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savaime turėtų bÅ«ti naikinamos. Teismas, spręsdamas tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek jų galiojimo klausimus visuomet privalo vertinti bÅ«tent konkrečioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes ir situacijÄ . Kitoje byloje priimta, sprendžiant tokio pobÅ«džio procesinius klausimus, nutartis, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, neturi prejudicinės galios ar kitokio privalomo poveikio. Toks faktas (t .y. kitoje byloje priimta apeliantei palanki nutartis) taip pat niekaip neįrodo aplinkybių nagrinėjamoje byloje pasikeitimo CPK 149 straipsnio taikymo aspektu.

15. Kaip minėta, nėra ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo vertinamas įsiteisėjusios teismo 2020-08-17 nutarties, kuria apeliantės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas. Naujų aplinkybių, teikiančių pagrindÄ kitaip spręsti šį klausimÄ dabar, taip pat nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nepagrįstai remiasi argumentu, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėdamas vykdyti veiklos, patiria didžiulius nuostolius (kÄ pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas 2020-11-13 nutartimi įpareigodamas ieÅ¡kovę įneÅ¡ti depozitÄ ) ir kurių atlyginimas Å¡iai dienai nėra užtikrintas.

16. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos kaip apeliacinės instancijos teismas 2021-01-21 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, susijusiÄ su nuostolių atlyginimo užtikinimo instituto taikymu ir klausimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės – netekino atsakovo UAB „Saulės sonata“ praÅ¡ymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 23 punkte nurodė, kad atsakovė neįrodė grėsmės, jog ieÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai ir netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto, atsakovės galimai patirtų nuostolių atlyginimas iÅ¡ esmės pasunkės arba taps neįmanomu.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nepagrįstai buvo taikytas nuostolių užtikrinimo institutas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nurodyta aplinkybė, kad netenkinus praÅ¡ymo dėl nuostolių užtikrinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat negali bÅ«ti laikoma naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, kuri sudaro pagrindÄ manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra bÅ«tinas.

17. Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais dėl taikytų apeliantei ribojimų neproporcingumo ar Å¡alių interesų pusiausvyros pažeidimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam tikrų nepatogumų ar suvaržymų, tačiau vien tai nereiÅ¡kia, kad Å¡ie principai yra pažeisti. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į padarinius, kurių galėtų atsirasti ieÅ¡kovei, jeigu atitinkamas jo praÅ¡ymas nebÅ«tų patenkintas, ir atsakovei, jeigu jo turtas bÅ«tų areÅ¡tuotas.

Bylos duomenimis, apeliantė turi jai priklausančio nekilnojamojo turto. Nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kinio sumos ribose pirmÄ ja eile buvo areÅ¡tuotas apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas, antrÄ ja eile – kilnojamasis turtas ir tik trečiÄ ja eile – turtinės teisės ar piniginės lėšos. Å ia nutartimi apeliantei leista atlikti pagal įstatymus privalomus mokėjimus valstybės ar savivaldybės biudžetams, o taip pat atsiskaityti su darbuotojais. Tokio pobÅ«džio laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti laikomos neproporcingomis.

Tuo labiau, kad apeliantė nepateikė jokių konkrečių duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – jos turto areÅ¡tas – sukėlė ar sukelia jai kokiÄ nors neproporcingÄ Å¾alÄ ar dėl kitos priežasties akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus ir dėl to jau neatitinka jų taikymo tikslų. Taip pat nepateikė ir įrodymų, pagrindžiančių naujų aplinkybių atsiradimÄ ir / ar jų pasikeitimÄ po to, kai jai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones.

PrieÅ¡ingai, apeliantei pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo toks praÅ¡ymas įsiteisėjusia nutartimi buvo atmestas.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai neiÅ¡nyko (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Be to, kaip minėta, Å¡iuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka proporcingumo ar ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimų, pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Rita Kisielienė