b448e302-e4ef-4259-834d-948568175328 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1976-390/2012Pirmosios instancijos teismo teisėja Snieguolė VilutienėProcesinio sprendimo kategorija:30.9.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-219-748/2012 pagal ieÅ¡kovės V. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams M. G. ir A. J. G. dėl turto atidalijimo ir atsakovų M. G. ir A. J. G. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ dėl turto atidalijimo ir pažeistų teisių. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama: atidalinti atsakovams M. G. ir A. J. G. priklausančias lygiomis dalimis rÅ«sio patalpas R-l/5,1 ;

R- 3/13,80; R-4/13,10 ir dalį rÅ«sio patalpos R-5/1,63, esančias gyvenamajame name 2Alm, (duomenys neskelbtini) iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant asmeninės nuosavybės teises į Å¡ias patalpas ieÅ¡kovei, įpareigojant jÄ iÅ¡mokėti kiekvienam atsakovui po 2357,50 Lt piniginę kompensacijÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: žyminį mokestį, už advokato paslaugas bei ekspertizes iÅ¡laidas (t.1, b.l. 83-89, t.2, b.l. 57). Nurodė, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame dviejų butų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijo nusipirkdama atskirus butus Nr.3 ir Nr.4 su rÅ«sio patalpomis, dalis rÅ«sio patalpų priklauso jai, o dalis - atsakovams.

IÅ¡Â 3-io buto yra tiesioginis patekimas laiptais žemyn į rÅ«sio patalpÄ R-2/13,04 kv.m. ButÄ Nr. 4-Ä jį ji įgijo su rÅ«siu R-5/6,94 kv.m., tačiau natÅ«roje rÅ«sio patalpos R-5/6,94 kv.m. gyvenamajame name nėra. IeÅ¡kovei priklauso dalis rÅ«sio patalpos R-5/6,94 kv.m., o abiems atsakovams lygiomis dalimis kita dalis rÅ«sio patalpos R-5 (1,63 kv.m) bei likusios rÅ«sio patalpos R-l (5,15), R-3 (13,80), R-4 (13,10). RÅ«sio patalpa R-5 įregistruota kaip bendro naudojimo patalpa. Tokios patalpos R-5 8,57 kv.m. (6,94 kv.m. + 1,63 kv.m.) kadastrinių matavimų byloje Å¡iuo metu nėra.

RÅ«sio patalpa R-5 dabar yra 7,41 kv.m. ploto. IeÅ¡kovė į jai priklausančios patalpos dalį (R-5/6,94 kv.m.) patenka iÅ¡ kiemo pusės per atsakovams priklausančiÄ patalpÄ R-1/5,15 kv.m, nes kitokio patekimo nėra. IeÅ¡kovei yra sudėtinga tinkamai ir racionaliai naudotis savo nuosavybe, jos naudojimasis žemės sklypu yra apsunkintas, nes negali įsivesti signalizacijos, užsirakinti kiemo vartelių, pažeidžiamas jos privatumas atsakovams vaikÅ¡tant į rÅ«sį pro jos langus. Žemės sklype yra seniai pastatyta ir inventorizuota tvora, skirianti ieÅ¡kovei bei atsakovams priklausančius namus bei jų naudojamus žemės sklypus.

Atsakovai turi rÅ«sio patalpÄ po savo gyvenamojo namo priestatu 2a1m, Å«kinę patalpÄ - garaÅ¾Ä . IeÅ¡kovė pageidauja, kad jai asmeninės nuosavybės teise atitektų visos rÅ«sio patalpos, esančios po gyvenamuoju namu 2Alm, Kranto 18-oji g. Nr. 14, o ji iÅ¡mokėtų atsakovams piniginę kompensacijÄ už jiems priklausančiÄ turto (rÅ«sio patalpų) dalį.Atsakovai patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė: įpareigoti ieÅ¡kovę nugriauti tarp gyvenamųjų namų 1Alm ir 2Alm pastatytÄ nuo Å¡ulinio iki tualeto metalinę tvorÄ iÅ¡ geležinių strypų ir paÅ¡alinti Å¡iltnamio langų rėmus su stiklais, sudėtais tarp Å¡ulinio ir medinės tvoros bei netrukdyti prieiti prie rÅ«sio patalpų gyvenamajame name 2A1m per bendrÄ Å¾emės sklypÄ ; atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su ieÅ¡kove rÅ«sio patalpas R-l/5,15 kv. m., R-3/13,30 kv. m., R-4/I3,10 kv.m., R-5/8,57 kv. m., esančias (duomenys neskelbtini), priteisiant jiems lygiomis dalimis jų bendrojon nuosavybėn 752/1000 rÅ«sio, esančio (duomenys neskelbtini), o V.

B. pripažinti nuosavybės teises į 248/1000 dalis rÅ«sio, priteisiant jai iÅ¡ jų už atidalintÄ R-5 6, 49 kv.m rÅ«sio patalpos dalį piniginę kompensacijÄ 972 Lt; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas. Nurodė, kad naudojimasis žemės sklypu nenustatytas, tačiau ieÅ¡kovė, savavaliÅ¡kai, be atsakovų sutikimo tarp atsakovų gyvenamojo namo 1A1 m ir 2A1m užtvėrė tvora ir užgriozdė praėjimÄ tarp namų buvusio Å¡iltnamio langais dėl ko atsakovai nebegali tiesiai per bendrÄ Å¾emės sklypÄ patekti į savo rÅ«sio patalpas, kurios yra po gyvenamuoju namu 2A1m.

RÅ«sio patalpas atsakovai naudoja malkoms, daržovėms bei įvairiems daiktams laikyti. IeÅ¡kovei nesutinkant geranoriÅ¡kai naudotis bendru turtu - atsakovai sutinka atidalinti rÅ«sio patalpÄ R-5/694 kv.m. ploto iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės už 8,57 kv.m. R-5/6,94 kv. m. dalį iÅ¡mokėti 972 Lt. Likusias rÅ«sio patalpas galima atidalinti natÅ«roje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies - įpareigojo ieÅ¡kovę V.

B. nugriauti tarp gyvenamųjų namų 1Alm ir 2Alm pastatytÄ nuo Å¡ulinio iki tualeto metalinę tvorÄ iÅ¡ geležinių strypų ir paÅ¡alinti Å¡iltnamio langų rėmus su stiklais, sudėtus tarp Å¡ulinio ir medinės tvoros bei įpareigojo V. B. netrukdyti atsakovams prieiti prie rÅ«sio patalpų gyvenamajame name 2A1m per žemės sklypÄ . Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nėra gyvenamojo namo 2A1m rÅ«sio patalpų R-l, R-3, R-4, dėl kurių atidalijimo ji pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, bendraturtė, todėl neturi teisės reikalauti atidalyti Å¡ias atsakovams priklausančias rÅ«sio patalpas, pripažįstant jai Å¡ių rÅ«sio patalpų asmeninės nuosavybės teisę, o atsakovams iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ (CK 4.80 str. 1 d.).

Tik rÅ«sio patalpa R-5 yra bendroji dalinė ieÅ¡kovės ir atsakovų nuosavybė. Atsakovai nėra patalpos R-2 bendraturčiai, nes Å¡i patalpa priklauso ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, o ieÅ¡kovė nėra patalpų R-1, R-3, R-4 bendraturtė, nes minėtos rÅ«sio patalpos priklauso tik atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieÅ¡kovei pripažinti nuosavybės teisę į rÅ«sio patalpas R-l, R-3, R-4 gyvenamajame name 2A1m, o taip pat pripažinti Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teisę į rÅ«sio patalpas R-1, R-2, R-3, R-4, padalinant jas idealiosiomis dalimis po 752/1000 ir 248/1000, nes nuosavybės teisė į daiktÄ gali atsirasti tik CK 4.47 str. numatytais pagrindais, o tokių pagrindų nei ieÅ¡kovė, nei atsakovai nenurodė.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas yra suformuluotas kaip vieningas dėl visų rÅ«sio patalpų, ji nepareiÅ¡kė reikalavimo atidalinti atsakovams priklausančiÄ patalpos R-5/ 1,63 dalį iÅ¡mokant jiems piniginę kompensacijÄ , nenurodė ir kompensacijos dydžio už Å¡iÄ patalpÄ . Atsakovai neįrodinėjo, kad nėra galimybės atidalinti natÅ«ra ieÅ¡kovei priklausančiÄ rÅ«sio patalpos R-5 dalį 6,94 kv.m. kiek galima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Duomenų, jog atidalijimas natÅ«ra neįmanomas teismui nepateikta.

Teismas sprendė, kad neiÅ¡naudojus galimybės natÅ«ra atidalinti patalpÄ R-5 iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nepagrįstai bÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovės nuosavybės teisės. Teismas konstatavo, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , kad atsakovai nebegali reikalauti nugriauti tvorÄ , kadangi nuo tvoros pastatymo yra praėję daugiau nei vieneri metai ir atsakovai nepateikė dėl to pretenzijų, kadangi nustatė, jog atsakovai iÅ¡kart reiÅ¡kė pretenzijas, nesutiko su tvoros pastatymu bendrame žemės sklype ir praėjimo užtvėrimu.

IeÅ¡kovės argumentus, kad atsakovai vaikščiodami per žemės sklypÄ , eidami į rÅ«sį pro jos buto langus pažeidžia jos privatumÄ bei teises užsirakinti vartelius, apsaugoti savo turtÄ , teismas nelaikė pakankamais tam, kad bÅ«tų ribojamos bendraturčių teisės, trukdant praeiti per bendrÄ Å¾emės sklypÄ . Taip pat nurodė, kad teisėtas ir pagrįstas atsakovų naudojimasis bendru daiktu – žemės sklypu nelaikytinas ieÅ¡kovės teisių pažeidimu. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė pažeidė atsakovų teises naudotis bendru žemės sklypu pastatydama tarp gyvenamųjų namų 1Alm ir 2Alm nuo Å¡ulinio iki tualeto metalinę tvorÄ iÅ¡ geležinių strypų ir Å¡iltnamio langų rėmus su stiklais, sudėtais tarp Å¡ulinio ir medinės tvoros bei tokiu bÅ«du trukdydama atsakovams prieiti prie rÅ«sio patalpų gyvenamajame name 2A1m per bendrÄ Å¾emės sklypÄ , todėl patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai.              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. B. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-11 sprendimÄ panaikinti iÅ¡ dalies:

1) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kovės reikalavimai, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovės reikalavimus patenkinti visiÅ¡kai;

2) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, priimti naujÄ sprendimÄ ir Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti;

3) pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaidų priteisimo;

4) kitos sprendimo dalies, kuria atmestas priešieškinis nekeisti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:             Visos rūsio patalpos yra įrengtos po ieškovei priklausančių gyvenamuoju namu, o tai reiškia, kad namo pagrindinės konstrukcijos (sienos, lubos ir t.t.) yra bendros, todėl šalys laikytinos bendraturčiais pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį ir turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.             Atsakovams priklausančios rūsio patalpos po ieškovei priklausančiu gyvenamuoju namu yra atsakovams priklausančio gyvenamojo namo 1A1m priklausinys.

Gyvenamieji namai yra atidalinti. Atsakovų naudojimasis rūsio patalpomis tik po ieškovei priklausančiu namu 2A1m neužtikrina tinkamo ir savarankiško šio nekilnojamojo turto naudojimo ir iššaukia pastovius konfliktus iš šalių. Patenkinus ieškinį šie konfliktai baigsis ir kiekvienas turto savininkas savo turtu galės naudotis bei valdyti tinkamai, nekils ginčo dėl namo pamatų kapitalinio remonto bei rūsio patalpų remonto.             Atsakovams priklausančioms rūsio patalpoms žemės sklypas nebuvo priskirtas, bet atsakovai naudojasi ieškovei priklausančiu žemės sklypu po jai nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu.

Å ioje byloje atsakovai taip pat teigė, kad prie ginčo rÅ«sių jie privažiuoja per gyvenamajam namui 2A1m priskirtÄ Å¾emės sklypÄ , tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nevertino, dėl jų nepasisakė.              Teismas nepagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovę paÅ¡alinti metalinę tvorÄ iÅ¡ geležinių strypų, kuri pastatyta 2005 m. ir dėl kurios atsakovai iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. Teismas neatsižvelgė, kad nuo 2005 m. yra nusistovėjęs faktinis naudojimasis žemės sklypu pagal teismui pateiktÄ planÄ (t.

I, b.l.

13) ir visos Å¡alys pripažino Å¡iÄ aplinkybę. Atsakovai buvo pareiÅ¡kę reikalavimÄ dėl anksčiau pastatytos vielinės tvoros, kuri 2008 m. buvo nugriauta kartu su Å¡iltnamiu. Nesant pagrindo tenkinti reikalavimÄ dėl ginčo tvoros panaikinimo, atmestinas ir reikalavimas dėl Å¡iltnamio rėmų paÅ¡alinimo, kurie yra sudėti faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės naudojamame žemės sklype už metalinių strypų tvoros. Net ir vadovaujantis teismo teiginiu, kad ginčo tvora pastatyta 2008 m., laikytina, kad atsakovai dėl jos pretenzijų nereiÅ¡kė beveik 4 m. ir jų sutikimai nereikalingi.             Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ atsakovai M.

G. ir A. J. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:             Žemės sklypas, kuriame pastatyti gyvenamieji namai yra 478 kv. m. ploto, taigi nėra vietos pastatyti Å«kinius pastatus. Dėl Å¡ios priežasties atsakovei buvo parduoti du butai ir ne visa rÅ«sio patalpa, o tik jos dalis. Atsakovai, netekę rÅ«sio patalpų, neturės kur laikyti kuro ir negalės racionaliai ir patogiai eksploatuoti atsakovams priklausančių gyvenamųjų patalpų.

IeÅ¡kovė, pirkdama butus, žinojo, kad dalis rÅ«sio patalpų priklauso atsakovams ir su tokiomis sÄ lygomis sutiko. Atsakovai ieÅ¡kovei netrukdė patekti į jai priklausančias rÅ«sio patalpas ir jos teisės nebuvo pažeistos.              Pagal 2005-12-16 žemės sklypo planÄ buvo nustatytos žemės sklypo ribos, o ne naudojimosi žemės sklypu tvarka. IeÅ¡kovė ginčo tvorÄ užtvėrė savavaliÅ¡kai, be atsakovų sutikimo, todėl teismas pagrįstai įpareigojo jÄ nugriauti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.              Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis ). Dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo 2A1m butai su rÅ«siu R-2 ir dalimi rÅ«sio R-5 (6,94 kv.m), o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas 1A1m ir namo 2A1m rÅ«sio patalpos R-l, R-3, R-4 ir dalis rÅ«sio patalpos R-5 (1,63 kv.m).

IeÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ atidalinti visas po jai priklausančiu namu esančias rÅ«sio patalpas, pripažįstant asmeninės nuosavybės teises į Å¡ias patalpas ieÅ¡kovei, o atsakovams iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ . Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ , kadangi ieÅ¡kovė nėra gyvenamojo namo 2A1m rÅ«sio patalpų R-l, R-3, R-4, dėl kurių atidalijimo ji pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, bendraturtė, todėl neturi teisės reikalauti atidalyti Å¡ias atsakovams priklausančias rÅ«sio patalpas, pripažįstant jai Å¡ių rÅ«sio patalpų asmeninės nuosavybės teisę, o atsakovams iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ .

Kadangi ieÅ¡kovės reikalavimas yra suformuluotas kaip vieningas dėl visų rÅ«sio patalpų, ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė reikalavimo atidalinti atsakovams priklausančiÄ patalpos R-5/ 1,63 dalį iÅ¡mokant jiems piniginę kompensacijÄ , nenurodė ir kompensacijos dydžio už Å¡iÄ patalpÄ â€“ teismas atmetė ir reikalavimÄ dėl rÅ«sio patalpos R-5 atidalijimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus.

Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Å iuo bÅ«du įgyvendinus nuosavybės teises reiÅ¡kia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Tai yra įvyksta transformacija iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę. Taigi, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tik daikto savininkas, kartu su kitais bendraturčiais nuosavybės teise valdantis, naudojantis daiktÄ ir juo disponuojantis, gali reikÅ¡ti reikalavimÄ atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.1d.) yra visiÅ¡kai pagrįsta.

Apeliantės teigimu, visos rÅ«sio patalpos yra įrengtos po apeliantei priklausančių gyvenamuoju namu, o tai reiÅ¡kia, kad namo pagrindinės konstrukcijos (sienos, lubos ir t.t.) yra bendros, todėl Å¡alys laikytinos bendraturčiais pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį ir turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta kai teisiÅ¡kai nepagrįstÄ . Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Bendrojo naudojimo patalpos – tai tokios patalpos, kurios nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Gyvenamojo namo patalpos, nuosavybės teise priklausančios atskiriems asmenims, nepriskiriamos bendrojo naudojimo patalpoms, esančioms bendrÄ ja daline nuosavybe. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo 2A1m butai su rÅ«siu R-2 ir dalimi rÅ«sio R-5 (6,94 kv.m), o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas 1A1m ir namo 2A1m rÅ«sio patalpos R-l, R-3, R-4 ir dalis rÅ«sio patalpos R-5 (1,63kv.m).

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, ji nėra rÅ«sio patalpų R-l, R-3, R-4 bendraturtė. Kadangi ieÅ¡kovė nėra minėtų patalpų bendraturtė nėra galimas ir Å¡ių patalpų atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ginčo patalpas paskiriant ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė taip pat reiÅ¡kė ir reikalavimÄ dėl rÅ«sio patalpos R-5, kuri ieÅ¡kovei ir atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, atidalijimo. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio bei apeliacinio skundo turinio ieÅ¡kovės tikslas ir interesas yra vieningas visų rÅ«sio patalpų atidalijimas, patalpas paskiriant ieÅ¡kovei, o atsakovams iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kovės dėstomų aplinkybių bei argumentų, kurie jos manymu, sudaro pagrindÄ atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės jos dalį, matyti, kad ieÅ¡kovė neturi intereso, t.y. nesiekia vien tik rÅ«sio patalpos R-5 atidalijimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį visa apimtimi. Dėl metalinės tvoros nugriovimo ir Å¡iltnamio langų rėmų su stiklais paÅ¡alinimo.Nustatyta, kad žemės sklypas 0,0478 ha ploto, priklauso bylos Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise, žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta.

IeÅ¡kovė tarp gyvenamųjų namų 1Alm ir 2Alm nuo Å¡ulinio iki tualeto pastatė metalinę tvorÄ iÅ¡ geležinių strypų ir sudėjo Å¡iltnamio langų rėmus su stiklais tarp Å¡ulinio ir medinės tvoros. Atsakovai Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė negatorinį prieÅ¡ieÅ¡kinį. Asmuo, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovai yra žemės sklypo savininkai.

Jų teisių pažeidimas pasireiÅ¡kia tuo, kad atsakovei pastačius metalinę tvorÄ ir sustačius Å¡iltnamio langų rėmus su stiklais, buvo užtverta dalis žemės sklypo, ir kad dėl tokių jos veiksmų atsakovai nebeteko galimybės tiesiai iÅ¡ savo gyvenamojo namo 1A1m bendru žemės sklypu praeiti į gyvenamojo namo 2A1m rÅ«sio patalpas, todėl vaikÅ¡to į rÅ«sį per gatvę. IeÅ¡kovei pastačius tvorÄ ir sustačius Å¡iltnamio langų rėmus su stiklais taip užtveriant dalį žemės sklypo ir sukuriant kliÅ«tis atsakovams per jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ patekti į jiems nuosavybės teise priklausančias rÅ«sio patalpas – buvo pažeistos atsakovų kaip žemės sklypo bendraturčių teisės. IeÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovai eidami pro jos buto langus pažeidžia jos privatumÄ , nesuteikia teisės ieÅ¡kovei apriboti kitų teisėtų žemės sklypo bendraturčių naudojimÄ si nuosavybe.

IeÅ¡kovė taip pat teigia, kad ginčo tvora buvo pastatyta 2005 m. dėl jos atsakovai pretenzijų nereiÅ¡kė iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo, todėl vadovaujantis LR statybos įstatymo 1,2,3,5,6,12,16,20,21,23,24,27,28,33,35,40,42,45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Å¡eÅ¡tojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, reikalavimas turėjo bÅ«ti atmestas. LR statybos įstatymo 23 straipsnyje yra iÅ¡vardinti statybÄ leidžiantys dokumentai.

Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyti ir sklypo savininkų rašytiniai sutikimai. Apeliantė savo atsikirtimus grindžia LR statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, kurioje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.

Minėtas straipsnis reglamentuoja kokius dokumentus privalo pateikti asmuo institucijai, turinčiai iÅ¡duoti leidimÄ ar raÅ¡ytinį pritarimÄ statybai. LR statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje įtvirtinta nuostata reiÅ¡kia tai, kad asmuo, Å¡alindamas savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y. siekdamas įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , įgaliotai institucijai neprivalo pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimų, kai yra praėję daugiau nei vieneri metai nuo pastatytų statinių. Tačiau Å¡ioje įstatymo normoje nėra įtvirtintas ieÅ¡kinio senaties termino institutas, kas reikÅ¡tų, jog asmuo, praleidęs vienerių metų terminÄ prarandÄ teisę apginti pažeistas teises teismine tvarka.

Nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1. 125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Taigi, apeliantės argumentai, jog ginčo tvora buvo pastatyta ne 2008 m., o 2005 m., neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi bet kuriuo atveju, atsakovai nėra praleidę ieÅ¡kinio senaties termino negatoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė tiek materialinės teisės, tiek ir procesinės teisės normas, naikinti apylinkės teismo sprendimÄ apeliantės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.Atmetus apeliantės apeliacinį skundÄ iÅ¡ jos atsakovui M.

G. pagal CPK 98 straipsnio taisykles priteistina 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų apeliacinės instancijos teisme.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, nutaria:              Apeliacinį skundÄ atmesti.             Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             IÅ¡ ieÅ¡kovės V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui M.

G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti turėtų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos teisėjai                                                    Aušra Baubienė                                                                               Algimantas Kukalis                                                                               Arvydas Žibas