b447cbda-d1a4-4803-90a5-e083fadd5cf5 · Lietuvos apeliacinis teismas



Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-627/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47123-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.14.4.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.1.15.1.2; 2.4.5.2.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1; 2.4.7

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei Lisauskienei,

nuteistajam R. K., jo gynėjui advokatui Rimui Andrikiui,

nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui,

nuteistajam S. D., jo gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

nukentėjusiajam T. K., jo atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka miÅ¡riu bÅ«du, tiesiogiai ir naudojant informacines ir elektroninių ryÅ¡ių technologijas, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. K., S. D. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė daliniu bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2021m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2021m. liepos 7 d. ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendžius.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 1 ir 5 punktais, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iÅ¡ dalies atidėtas, nustatant, jog R. K. privalo nedelsiant atlikti 1 metus laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos įstaigoje, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant R. K. atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo T. K. bei dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje. Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 1 ir 5 punktais, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iÅ¡ dalies atidėtas, nustatant, jog nuteistasis privalo nedelsiant atlikti 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos įstaigoje, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. K. atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo T. K. bei dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje. Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – užstatas palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 1 ir 5 punktais, S. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iÅ¡ dalies atidėtas, nustatant, jog nuteistasis privalo nedelsiant atlikti 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos įstaigoje, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant S. D. atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo T. K. bei dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje. Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.

S. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš nuteistųjų R. K., A. K. ir S. D. solidariai priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo T. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas ir jam iš nuteistųjų R. K., A. K. ir S. D. priteista po 666,67 Eur išlaidų, patirtų dėl advokato teisinių paslaugų jam suteikimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Skundžiamu nuosprendžiu R. K., A. K. ir S. D. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo ir bendrininkų naudai, vertė nukentėjusįjį T. K. perduoti turtÄ , o bÅ«tent: iÅ¡ anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. lapkričio 29 d., tiksliau nenustatytu laiku, R. K. paprašė S. D. ir A. K. nuvykti pas T. K. ir pareikalauti sumokėti 5 000 Eur už tariamÄ jo įžeidimÄ konflikto, įvykusio 2020 m. lapkričio 28 d., metu, po ko S. D. ir A. K., vykdydami R. K. praÅ¡ymÄ , 2020 m. lapkričio 29 d. apie 15.20 val., A. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), S. D. panaudojus psichinę prievartÄ , tai yra, grasinant T. K. panaudoti prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ â€“ sulaužyti ir pasodinti į invalido vežimėlį, o A. K. fizinę prievartÄ , tai yra, sudavus kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , tuo padarius kairio skruosto sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kiantį poodine kraujosruva ir audinių patinimu, sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pareikalavo iki 2020 m. gruodžio 1 d. perduoti 5 000 Eur R. K. pravarde ,,G.“, tokiu bÅ«du R. K. sukurstė S. D. ir A. K., o Å¡ie neturėdami teisėto pagrindo, atvirai jų visų trijų naudai vertė (prievartavo) T. K. perduoti 5 000 Eur. Å ie nuteistųjų A. K. ir S. D. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo R. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, S. D. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. birželio 1 d. apie 18.30 – 19.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į veidÄ E. P., dėl ko pastarasis nugriuvo ant sofos, o nukentėjusiajam atsistojus, laidu sudavė jam tris kartus per deÅ¡inę rankÄ , Å¡eÅ¡is kartus per deÅ¡inę kojÄ , keturis kartus per nugarÄ , Å¡iais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. P. fizinį skausmÄ ir padarė jam poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, nugaroje, deÅ¡iniame dilbyje ir abiejose Å¡launyse, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu bÅ«du S. D. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: iÅ¡teisinti A. K. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nuteistasis nedalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ yra nuteistas, dėl ko byloje nenustatyta nei subjektyviųjų, nei objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, numatytų BK 181 straipsnio 2 dalyje. Skunde teigiama, jog teismas iÅ¡vadas grindė nepatikimais įrodymais – vien nukentėjusiojo parodymais, o nuteistojo iÅ¡kelta versija nebuvo tikrinama.

3.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl veikos kvalifikavimo, nuteistajam veikiant bendrininkų grupėje, yra nepagrįstos, padarytos remiantis prielaidomis. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog nuteistieji veikė bendrai. Skunde pažymi, jog tarp nuteistųjų nebuvo jokio susitarimo. Nuteistasis nežinojo apie R. K. ir T. K. konfliktÄ . Nežinojo, jog tame konflikte dalyvavo ir jo posÅ«nis E. Å ., kuris, žinodamas apelianto atvykimo į LietuvÄ tikslÄ (dėl brolio laidotuvių), nenorėdamas jaudinti, nepasakojo apie jokius konfliktus.

3.3. Ginčijant bendrininkavimo sudėtį, skunde pažymima, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistieji yra draugai, ar gerai pažįstami, ar bÅ«tų palaikomas nuolatinis ryÅ¡ys; teisme niekas nepatvirtino nuteistųjų tarpusavio bendro ryÅ¡io, ar susitarimo veikti bendrai. Kvestionuojama, kokiu pagrindu teismas nuteistuosius įvardino kaip gerus pažįstamus, ar nustatė susitarimÄ veikti bendrai ir bendrininkų suvokimÄ , kad yra kėsinamasi į tÄ patį objektÄ .

3.4. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuteistasis ir S. D. žinojo, kad T. K. yra pas A. S., tačiau byloje tokių duomenų nėra. Apelianto vertinimu, nepagrįstos ir teismo įrodytomis pripažintos aplinkybės, jog vienas iÅ¡ grasinimų buvo nukentėjusįjį nusivesti į laukÄ , kur laukė dar septyni asmenys. Minimi septyni asmenys byloje nėra nustatyti – atliekant eksperimentÄ buvo matomos ant pastatų Kėdainių sav. priklausančios stebėjimo vaizdo kameros, tačiau aplinkybės dėl nurodomų asmenų nebuvo tiriamos. Taip pat pažymima, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistasis priėmė kaltinime nurodytÄ nuteistojo R. K. praÅ¡ymÄ , kurį įvykdė.

3.5. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡taisė ikiteisminio tyrimo metu padarytų klaidų. Teigiama, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ , ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, rinkdami įrodymus, netinkamai pasirinkto tyrimo taktikÄ , tinkamai neapžiÅ«rėjo įvykio vietos, nesurinko reikiamų nuteistojo nekaltumui pagrįsti duomenų, neatliko paieÅ¡kos priemonių „karÅ¡tomis pėdomis“, kas bÅ«tų leidę po įvykio surasti kaltininkus, juos identifikuoti. Be to, nuteistojo A. K. praÅ¡ymas tikrintis poligrafu, tikslu įrodyti savo nekaltumÄ , nepagrįstai atmestas.

3.6. Apelianto teigimu, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas paneigia jo dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme, kadangi jokių nuteistojo pėdsakų įvykio vietoje nerasta, o nuteistojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nuoseklÅ«s – įvykio vietoje nebuvo, su Å¡eima buvo prekybos centre „Mega“. Byloje nėra duomenų, kad kas nors įvykio vietoje bÅ«tų naikinę pėdsakus, o įvykio vietoje neužfiksuota buvusių asmenų pirÅ¡tų atspaudų, nėra paimti biologiniai DNR pėdsakai, iÅ¡ įvykio vietos neiÅ¡imti kvapai. Ä®vykio vietos apžiÅ«ra atlikta per 10 min. Atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ niekas nedalyvavo, nors pagal bylos duomenis, įvykio vietoje buvo net trys asmenys (nukentėjusysis, buto savininkas ir jo draugė). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad jokios techninės priemonės nebuvo naudotos, nors prie protokolo pridėtos foto lentelės.

3.7. Skunde pabrėžiama, jog ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo teikiami praÅ¡ymai, kad nuteistojo ir nukentėjusiųjų parodymų patikrinimas bÅ«tų atliktas psichofiziologiniu metodu, bet praÅ¡ymai buvo atmesti, tinkamai nemotyvuoti. Nurodoma, kad tyrimÄ poligrafu atlieka specialistas, todėl toks tyrimas traktuotinas kaip specialisto iÅ¡vada. Baudžiamosiose bylose atliekami įvairÅ«s specialistų tyrimai, o specialisto iÅ¡vada yra įrodymų rÅ«Å¡is, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK).

3.8. Taip pat pabrėžiama, jog, atlikus eksperimentÄ , paaiÅ¡kėjo, kad nukentėjusiojo duoti parodymai melagingi. T. K. nurodė, kad septyni asmenys stovėjo prie parduotuvės „Iki“, tačiau minėtos parduotuvės nukentėjusiojo nurodytoje vietoje nėra. Be to, pažymima, jog prie pastatų buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau vaizdo medžiaga policijos pareigÅ«nų nebuvo iÅ¡reikalauta. Teisme apklausus policijos pareigÅ«nus, atvykusius į įvykio vietÄ , paaiÅ¡kėjo, jog pastarieji ant savo uniformos dėvėjo įrenginius, fiksuojančius vaizdÄ ir garsÄ , tačiau duomenų iÅ¡ minėtų kamerų neiÅ¡sireikalavo, kas rodo aplaidumÄ .

3.9. Skunde nurodoma, jog byloje nustatyta, kad ant nuteistojo veido, kaklo, rankų yra ir įvykio metu buvo ypatingi, iÅ¡skirtini požymiai, kurių nepastebėti neįmanoma. Tai liga - baltos pigmentinės dėmės, vadinamos baltme (lot. vitiligo), kurių paslėpti negalima. Nepaisant to, nukentėjusysis T. K. minėtų ypatingų požymių nenurodė nei praneÅ¡damas Bendrajam pagalbos centrui (toliau – ir BPC), nei policijos pareigÅ«nams, pirmiesiems atvykusiems į įvykio vietÄ . Pažymima, jog nukentėjusysis teigęs, kad nuteistÄ jį pažįsta iÅ¡ matymo, nenurodė nei vardo, nei pavardės, nei ypatingų požymių, o nurodė pravardę: „D.“. Teisme apklausti liudytojai nepatvirtino, kad kas nors nuteistÄ jį bÅ«tų vadinę nurodyta pravarde, be to, nebuvo patikrinta versijÄ , ar Kėdainių mieste yra ar buvo toks asmuo, vadinamas „D.“.

3.10. Skunde nesutinkama su teismo teiginiu, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo tikslinga nukentėjusiajam nurodyti skiriamuosius asmens bruožus, kadangi, apelianto teigimu, nukentėjusysis jo vardÄ ir pavardę sužinojo iÅ¡ savo giminaičio S. D., kuris teisme, be kita ko, parodė, jog nukentėjusysis: „nieko prieÅ¡ A. K. neturi, nes T. sakė, kad A. ten nebuvo“. Liudytojas S. D. teismui parodė, jog nukentėjusysis T. K. liudytojui skambino ir teiravosi nuteistojo A. K. vardo, pavardės bÅ«tent po kelių dienų, po konflikto, kas, apelianto vertinimu, rodo, kad nukentėjusysis iki pareiÅ¡kimo raÅ¡ymo nežinojo nuteistojo asmens duomenų. Apelianto manymu, nukentėjusysis, žinodamas, kad jis turtingas verslininkas, norėjo pasipelnyti arba supainiojo su kitu asmeniu, galimai posÅ«niu (E. Å .), su kuriuo dienÄ prieÅ¡ įvykį turėjo konfliktÄ â€“ nukentėjusysis posÅ«nį vaikėsi su peiliu rankoje.

3.11. Pabrėžiama, jog akistatos metu nuteistasis patvirtino savo nuoseklius parodymus, nurodydamas, kad nusikaltimo vietoje nebuvo. Nepaisant to, teismas vadovavosi išskirtinai nukentėjusiojo parodymais, nors akistatos metu nukentėjusysis negalėjo prisiminti ne tik įvykio dienos, bet negalėjo nurodyti ir įvykio mėnesio ir parodė: „<...> tikslios datos neprisimenu, 2020 metais tik nepamenu kada ar gruodį, ar rugsėjį“, tuo metu įvykis buvo 2020 m. lapkričio 29 d.

3.12. Teismas nurodė, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. K., tačiau teisme nustatyta, jog šis telefono numeris priklauso A. J.. Remiantis liudytojo A. J. parodymais, mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nepriklausė R. K., o apeliantas su R. K. nėra geri pažįstami ar draugai ir su juo nebendravo. Be to, nurodoma, kad apeliantas abonento numerį (duomenys neskelbtini), įsivedė užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kai telefonu bendraudavo su A. J..

3.13. Skunde pažymima, kad telefoniniai skambučiai nebuvo aprašyti nei pareikštame įtarime, nei kaltinamajame akte. Byloje nebuvo išaiškintas nurodytų telefoninių pokalbių turinys, data, laikas, vieta, kas apriboja galimybę tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Pažymima, jog į nuteistojo numerį skambino ir policijos pareigūnai, t. y., telefono numeris jiems buvo žinomas, tačiau nebuvo užduoti klausimai dėl darytų skambučių, telefonas nebuvo paimtas ir tinkamai specialisto apžiūrėtas.

3.14. Apelianto manymu, liudytojų parodymai leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog jis įvykio vietoje nebuvo, kas patvirtina jo parodymus bei paneigia nukentėjusiojo iÅ¡keltÄ versijÄ . Nuteistasis nurodė, jog 2020 m. lapkričio 29 d. apie 11 val., iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. iÅ¡važiavo į prekybos centrÄ â€žMegÄ â€œ. „Megoje“ atsiskaitė savo banko kortele. IÅ¡važiavo iÅ¡ „Megos“ apie 15 val., po pietų į Kėdainius, kur buvo apie 16-17 val. (duomenys neskelbtini). Susitiko su draugu R. B., kurį prašė kviesti į apklausÄ , tačiau praÅ¡ymas buvo atmestas. Nuteistasis A. K. su kitais nuteistaisiais tik pažįstamas, nes turi bendrÄ draugÄ A. J.. Ä®vykio dienomis su nuteistaisiais nebuvo susitikęs, neskambino.

3.15. Nuteistojo manymu, teismo teiginys, jog nei viename iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas E. Å . su dukra (t. 4, b. 1. 144); mokėjimo nurodymas, kad atsiskaityta už prekes mokėjimo kortele (t. 5, b. 1. 4)) nėra fiksuotas laikas, rodo, kad buvo netinkamai atliekamas tyrimas. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras, teismas privalėjo patikrinti iÅ¡keltÄ gynybinę versijÄ ir iÅ¡sireikalauti iÅ¡ prekybos centro „Mega“ įmonių, parduotuvių „TK- FASHION 5210“ ir „NS KING (Kaunas)“, kasos aparato prekių čekių kopijas, kuriose tiksliai nurodytas laikas.

3.16. Analizuojant byloje surinktus duomenis teigiama, jog pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas negalėjo grįsti prieÅ¡taringais, netiksliais, nepatikimais nukentėjusiojo parodymais. Niekas iÅ¡ nuteistųjų nepatvirtino, kad nuteistasis A. K. dalyvavo darant nusikaltimÄ arba žinojo, kad dienÄ prieÅ¡ įvykį nukentėjusysis su kažkuo turėjo konfliktÄ . Be to, byloje nustatyta, jog T. K. įvykio metu buvo neblaivus (nustatyta 2,01 promilės girtumo), dėl ko policijos pareigÅ«nai iÅ¡ neblaivaus nukentėjusiojo įvykio dienÄ negalėjo priimti pareiÅ¡kimo, kas, apelianto vertinimu, rodo tai, kad nukentėjusysis įvykio metu ir iÅ¡ karto po įvykio buvo paveiktas vartojamo alkoholio kiekio. T. K. įvykio dienÄ , skambindamas į BPC ir atvykusiems policijos pareigÅ«nams, nesugebėjo nurodyti nei nuteistojo vardo, nei pavardės, nei ypatingų požymių. Nukentėjusysis įvykio dienÄ apeliantÄ pavadino „D.“, tačiau apklausti liudytojai ir bylos medžiagos duomenys nepatvirtina, kad kas bÅ«tų vadinę apeliantÄ â€žD.“. Nustatyta ir tai, jog T. K. nuteistojo vardÄ ir pavardę sužinojo iÅ¡ savo giminaičio. Be to, nukentėjusysis negalėjo prisiminti ne tik įvykio dienos, bet ir nurodė, kad prie parduotuvės „Iki“ stovėjo septyni asmenys, kai tokios parduotuvės nurodytoje vietoje visai nėra, o septyni asmenys nenustatyti.

3.17. Skunde pabrėžiama, jog liudytojai A. S. ir S. G. buvo įvykio vietoje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistojo neatpažino ir nenurodė, kad nuteistasis bÅ«tų įvykio vietoje. A. S. ir S. G., prieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nenurodė, jog juos bÅ«tų bauginę ar reikalavę duoti neteisingus parodymus. Be to, liudytoja S. G. tiesiogiai matė asmenis, įeinančius į butÄ , todėl kliūčių atpažinti užpuolikus nebuvo. Liudytojai K. K. ir E. Å . parodė teisme, jog įvykio dienÄ visi buvo prekybos centre „Mega“; pastarieji patvirtino, jog nuteistasis mokėjo už prekes. Abu liudytojai taip pat patvirtino nuteistojo parodymus, jog iÅ¡ prekybos centro „Mega“ į Kėdainius grįžo apie 16 val. Tuo metu nukentėjusysis po įvykio skambino į BPC 15.26 val. Dėl ko, apelianto vertinimu, versija, jog nuteistasis su Å¡eima buvo prekybos centre – teisinga.

4. Nuteistasis S. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: iÅ¡teisinti S. D. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisingas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , pažeidė BPK 305 straipsnio 1–5 dalies reikalavimus.

4.2. Apelianto įsitikinimu, jis pagal BK 181 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, nes jo veiksmuose nėra Å¡io nusikaltimo sudėties požymių. Apelianto veiksmai nuosprendyje apraÅ¡yti, kaip psichinės prievartos naudojimas, grasinant T. K. panaudoti prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ , kurie buvo grindžiami iÅ¡imtinai nukentėjusiojo parodymais, kuris įvykio metu buvo neblaivus, o jo parodymai prieÅ¡tarauja kartu su nukentėjusiuoju buvusių asmenų parodymams. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nutylėjo, kad kvalifikavimui esminėse aplinkybėse nukentėjusysis buvo nenuoseklus. Nukentėjusysis T. K. nurodė, jog smurtas jo atžvilgiu buvo panaudotas ne reikalavimo užtikrinimui, tačiau dėl jo bendravimo (gestikuliavimo) su liudytoju A. S..

4.3. Skunde teigiama, kad byloje neatskleista, kokių įrodymų pagrindu apraÅ¡ytos kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės – kas pagrindžia psichinės prievartos naudojimÄ , patvirtina grasinimÄ panaudoti smurtÄ ar reikalavimÄ iki tam tikro laiko perduoti 5 000 Eur. Apelianto vertinimu, visos aplinkybės nustatytos iÅ¡imtinai tik kerÅ¡taujančio už nutrÅ«kusius santykius dėl merginos nukentėjusiojo parodymais arba spėjamojo pobÅ«džio modeliavimu, dėl ko nėra pagrindo Å¡iuos veiksmus kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Nurodoma, jog įžvelgtini nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 straipsnio 2 dalyje ar BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

4.4. Skunde nesutinkama, kad R. K. pateikė praÅ¡ymÄ S. D. ar A. K.. Jokių įrodymų Å¡iai kaltinime apraÅ¡ytai aplinkybei pagrįsti nėra. Skunde teigiama, jog byloje nebuvo atskleisti ir subjektyvÅ«s bendrininkavimo požymiai, o vertinant vien tik objektyviuosius požymius, galima klaida dėl subjekto. Kvestionuojama, kokie duomenys leidžia teigti, kad bÅ«tent tarp nuteistųjų buvo iÅ¡ankstinis susitarimas, kad įvykiai susiję iÅ¡imtinai tik su R. K., kodėl bÅ«tent jis kurstytojas.

4.5. IÅ¡vada, jog S. D. buvo atėjęs į A. S. butÄ , grindžiama iÅ¡imtinai nukentėjusiojo T. K. parodymais, tačiau dėl nukentėjusiojo prarastos merginos, kuriančios naujus santykius su vienu iÅ¡ nuteistųjų, bei nukentėjusiojo apsvaigimo nusikalstamos veikos padarymo metu, bÅ«tina nukentėjusiojo parodymus vertinti itin rÅ«pestingai. Pabrėžiama, jog bendraudamas su BPC darbuotojais, nukentėjusysis pateikė aplinkybes dėl jo atžvilgiu smurtÄ naudojusių asmenų, remiantis kuriomis nukentėjusysis asmeniÅ¡kai nuteistųjų nepažįsta, žino tik kaip juos vadina. Apelianto vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas privalėjo apklausti nukentėjusiuoju pripažintÄ asmenį apie individualius požymius, leidžiančius jam atpažinti galimai nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir atlikti procesinį veiksmÄ â€“ parodymÄ atpažinti, tačiau Å¡iuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas sudarė sÄ lygas nukentėjusiajam pačiam modeliuoti įvyko situacijÄ ir pasirinkti kaltininkus.

4.6. Skunde pabrėžiama, jog nukentėjusysis BPC darbuotojui nurodė, jog visi asmenys laukia prie parduotuvės, po to sėda į BMW, tačiau apklausiamas kitÄ dienÄ policijos pareigÅ«nų, T. K. prieÅ¡ jį tariamai smurtavusius asmenis jau įvardija vardais bei pavardėmis. Å ie parodymai skiriasi nuo asmens iÅ¡sakytų įvykio aplinkybių telefonu iÅ¡karto po įvykio. Sekant nukentėjusiojo parodymų pokyčius, teigiama, jog asmuo siekia pateikti tokiÄ Ä¯vykių versijÄ , kuri leistų dviejų dienų įvykius susieti į vienÄ . Tai parodo aplinkybė, kuomet 2021 m. sausio 8 d., t. y., daugiau nei po mėnesio laiko, savo parodymuose T. K. papildo visiÅ¡kai nauja aplinkybe, jog tuo metu, kai jo namuose buvo A. K. bei S. D., jis išėjęs į balkonÄ matė kažkokius asmenis, kurie stovėjo prie parduotuvės „Iki“, tarp kurių buvo ir R. K..

4.7. Teigiama, jog atliekant eksperimentÄ nukentėjęs asmuo nebuvo apklaustas apie tikrinamas aplinkybes (nėra aiÅ¡ku nei kurioje vietoje stovėjo, nei per kurį balkono langÄ matė, ar langas uždarytas ar ne ir kt.), o objektyvus ir patikimas eksperimentas yra tik tuo atveju, kuomet proceso dalyviai turi teisė tik stebėti procesÄ , bet ne jame tiesiogiai dalyvauti, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Å¡iuo procesiniu veiksmu surinktus duomenis įrodymu, kadangi atliktas veiksmas atitiktų nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo tvarkÄ . Nepaisant to, net ir Å¡ių nukentėjusiojo parodymų patikrinimo rezultate nustatyta, kad įvykio vietoje nėra IKI parduotuvės, o vizualiai atpažinti iÅ¡ veido bruožų asmenį iÅ¡ nukentėjusiojo buto ir nukentėjusiojo nurodytos aikÅ¡telės nėra galimybės.

4.8. Pažymima, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kėjo, jog pirmųjų į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų kÅ«no (angl. body) kameromis fiksuoto vaizdo nėra iÅ¡saugota, o atliekant eksperimentÄ , paaiÅ¡kėjo, jog iÅ¡ įvykio vietoje esančių kamerų vaizdo įraÅ¡ai nebuvo paimti. Pirminių bÅ«tinųjų proceso veiksmų, kaip iÅ¡sami įvykio vietos apžiÅ«ra ignoravimas, Å¡ioje byloje verčia daryti tik prielaidas, ko pasėkoje nėra galimybes remtis pradiniais objektyviais duomenimis.

4.9. Apelianto teigimu, nukentėjusiojo parodymų prieÅ¡taringumÄ patvirtina ir liudytojo A. S. parodymai, kuris paneigė bet kokį kontaktÄ su nuteistaisiais 2020 m. lapkričio 29 d. Nukentėjusiojo T. K. parodymus dėl atvykusių asmenų paneigė ir liudytoja S. G.. Skunde pabrėžiama, kad teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme liudytoja nurodė, jog apeliantas nėra tas asmuo, kuris buvo atvykęs į A. S. namus. Teismas nurodė, kad kaltinamieji įbaugino ne tik nukentėjusįjį, bet ir ten buvusiÄ S. G., tačiau liudytojai nebuvo užduotas klausimas apie bauginimÄ , todėl Å¡i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja BPK nustatyta tvarka gautiems ir iÅ¡tirtiems įrodymams. Apelianto teigimu, liudytojų parodymų menkinimas leidžia konstatuoti rungtyniÅ¡kumo principo pažeidimÄ ar Å¡aliÅ¡kumo demonstravimÄ , nes byloje ignoruojami kaltinimui nenaudingi duomenys.

4.10. Skunde teigiama, jog tai, kad nukentėjusysis sÄ moningai įvykius kreipia kerÅ¡tavimo linkme, patvirtina eilė objektyvių duomenų, esančių Å¡ioje byloje: tiek liudytojo A. P., K. K. parodymai, tiek ir paties nukentėjusiojo pareiÅ¡kimo ir liudytojo apklausos protokoluose fiksuoti duomenys, kuriuose nėra jokių nuorodų į įbauginimÄ , baimę, prieÅ¡ingai, nukentėjusysis pabrėžia ne turtinius reikalavimus, o savavaliÅ¡kus kaltinamųjų veiksmus, kerÅ¡taujant už iÅ¡vakarėse vykusį konfliktÄ . Nukentėjusysis nurodo, kad bÅ«tent jis iÅ¡vakarėse reikalavo piniginės skolos iÅ¡ R., pravarde „G.“, kuris kuria santykius su jo buvusia drauge R. D.. Pabrėžiama, jog nukentėjusysis T. K. teigia, jog smurtas jo atžvilgiu buvo panaudotas ne reikalavimo užtikrinimui, tačiau dėl jo bendravimo (pamerkė akį) su A. S..

4.11. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetÄ nukentėjusiojo parodymams ir bÅ«tent dėl to padarė teisės taikymo klaidÄ . PrielaidÄ vertinimui dėl palankumo sudaro tiek įrodinėtinų aplinkybių grindimas iÅ¡imtinai nukentėjusiojo parodymais, tiek teismo nuoroda į kaltinamųjų parodymų davimo eiliÅ¡kumÄ , kas demonstruoja iÅ¡ankstinę nuomonę. Skunde teigiama, jog teismo palankumas nukentėjusiajam pasireiÅ¡kia griežtos ir neproporcingos bausmės skyrimu, civilinio ieÅ¡kinio, kuris grįstas tik formaliais pagrindais – kaltinime apraÅ¡ytoms aplinkybėms, tenkinimu ir didelėmis, vertinant paruoÅ¡tus procesinius dokumentus, proceso iÅ¡laidomis.

4.12. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymÄ , skirdamas griežtas laisvės atėmimo bausmes. Teismas nenurodė, kodėl bausmės tikslus galima pasiekti tik skyrus laisvės atėmimo bausmes. Apeliantui liko neaiÅ¡ku, kokie duomenys rodo, jog bausmės tikslams pasiekti ir jo resocializacijai bÅ«tina net 1 metų ir 2 mėnesių bausmė, kodėl atsižvelgiant į asmens amžių, socialinius ir darbinius ryÅ¡ius, nėra pakankama – bauda. Teigiama, jog laisvės atėmimo bausmė nebus proporcinga padarytam nusikaltimui, nuteistojo asmenybei ir prieÅ¡taraus teisingumo principui, neužtikrins bausmės paskirties, nes dėl ilgalaikio laisvės atėmimo bausmės taikymo nutrÅ«ktų nuteistojo ryÅ¡iai su Å¡eimos nariais, kas turėtų neigiamos įtakos resocializacijai.

5. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: iÅ¡teisinti R. K. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas tendencingomis išvadomis, suformuotomis remiantis prielaidomis ir duomenimis, be pagrindo pripažintais įrodymais, bylos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai.

5.2. Skunde pažymima, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti nukentėjusiojo, liudytojo parodymai teisme gali būti perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti, tokie parodymai negali būti pripažinti įrodymais. Nuosprendyje nurodyta, kad buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų A. S., A. B., A. P., V. V. parodymai. Tokių parodymų pripažinimas įrodymais nėra teisėtas.

5.3. Teigiama, jog nuteistojo R. K. parodymus paneigiančių įrodymų byloje nėra, o jo parodymai nuosprendyje paneigiami prielaidomis, tendencingai suformuluotomis įvykio aplinkybių interpretacijomis. Nuosprendyje nepateikti jokie įrodymai, jog nuteistasis buvo susitaręs su A. K. ir S. D. atlikti nusikalstamo pobūdžio veiksmus T. K. atžvilgiu. Be to, dėl palankumo kaltinimui liko neįvertintas nukentėjusiojo T. K. samprotavimas – „O gal pats A. K. savo iniciatyva sudavė“.

5.4. Apelianto teigimu, teismo išvados nėra pagrįstos, padarytos neišsamiai išnagrinėjus bylos aplinkybes, šališkai jas įvertinus. Priešingai nei nustatyta pirmosios instancijos teismo, įvykio išvakarėse konfliktinė situacija kilo išimtinai dėl nukentėjusiojo T. K. neteisėtų veiksmų. Teismo nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusysis T. K. ir liudytojas A. S. „R. D. pakviesti grįžo prie pastarosios gyvenamojo namo“ niekuo nepatvirtinta, paneigta liudytojos R. D. parodymais, remiantis kuriais R. D. nekvietė T. K. ir A. S., kurie būdami girti, terorizavo R. D..

5.5. Teismas nustatė, jog R. D. pranešė bendruoju pagalbos telefonu apie tai, kad jos buvęs vaikinas su draugu daužo buto duris ir nori patekti į butÄ , tačiau, neįleidus į butÄ , jie pasiÅ¡alino, todėl R. D. policijos pagalbos atsisakė. Nepaisant to, teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino, nors bÅ«tent Å¡ios liudytojos parodymus patvirtina R. D. pateikti vaizdo įraÅ¡ai, iÅ¡ kurių seka, kad, automobiliu atvykus T. K. ir A. S., R. D. pareiÅ¡kė, jog: „atvažiavo dabar manęs užpulti“; įspėjo T. K., kad iÅ¡kvies policijÄ , jei girtas sės už vairo, o A. S. į jÄ kreipėsi nepadoriais žodžiais.

5.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kaip įžeidžiančiai kreipęsis į R. D. jaunuolis (A. S.) lipa į automobilį, kažkas jo rankoje blyksteli, R. D. tuo metu jam sako: „kur kur tu? Su peiliu? Davai davai. Jūs „mentai“ šiandien pagaus nepergyvenkit“, jaunuoliui įsėdus, matyti, kad jis galimai laiko rankose peilį, kuris yra ne mažesnės nei 15 cm geležtės, moteris tuo metu klausia: „kur peilis?“. Skunde pabrėžiama, jog vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina nuteistojo R. K. ir liudytojų E. Š. ir S. S. parodymus, kad nuo T. K. ir A. S. pradėjo bėgti pamatę pas juos peilį (peilius).

5.7. Pažymima, jog liudytojo A. S. parodymuose teigiama, kad jis ir T. K. apie 100 metrų vijosi nuteistÄ jį R. K. ir dar du asmenis, tuo metu T. K. rankose turėjo dujų balionėlį, o jis – „plastmasės gabalÄ , panašų kaip peilio imitacija“. Apsiribodamas tik Å¡ių parodymų paskelbimu, teismas nepaklausė liudytojo A. S. teisiamajame posėdyje, nors liudytojo A. S. iliustratyviai nurodytas „apsiginklavimas“ nepatvirtina kelionės taikiam kavos gėrimui.

5.8. Teismas nustatė, jog į A. S. butÄ atėjo ir paprašė parodyti kur yra T., S. D. ir A. K., tačiau ir Å¡ios iÅ¡vados grindžiamos iÅ¡imtinai nukentėjusiojo T. K. parodymais, o kiti bute buvę asmenys – liudytojai A. S. ir S. G. to nepatvirtino. Skunde pažymima, jog, skambindamas bendrosios pagalbos telefonu, T. K. apsilankiusių asmenų neįvardijo, nors dėl ligos A. K. turi specifinių veido bruožų, kurių T. K. nenurodė apibÅ«dindamas jam grasinusį vienÄ iÅ¡ dviejų vyriÅ¡kių, o įvardijo juos nekonkrečiais požymiais. Be to, įvykio metu T. K. buvo girtas, todėl teismo iÅ¡vada dėl A. S. bute buvusių asmenų tapatybių nustatymo nėra pagrįsta įrodymais.

5.9. Jokie įrodymai nepatvirtina ir T. K. parodymų, jog du atvykę vyriÅ¡kiai reikalavo iÅ¡ jo 5 000 Eur, taip pat – jog to liudytoja buvo S. G.. Pastaroji teigė negirdėjusi pokalbio tarp T. K. ir dviejų atvykusių vyriÅ¡kių. Nuosprendyje nurodoma, jog kaltinamieji įbaugino ne tik nukentėjusįjį, bet ir ten buvusiÄ S. G., tačiau S. G. psichologinės bÅ«senos tyrimas nebuvo atliekamas, ji ar kiti asmenys to nenurodė.

5.10. Apelianto vertinimu, S. G. galimas priekaiÅ¡tavimas T. K. dėl jo kreipimosi į policijÄ , užuominos apie įvykį ir kitos S. G. iÅ¡tartos frazės, užfiksuotos BPC atsiųstame garso įraÅ¡e, darytame T. K. skambinant po įvykio, negali bÅ«ti įvertintas kaip paneigiantis S. G. parodymus. Todėl, įvertinant ir tai, kad R. K. nebuvo A. S. bute, teismo iÅ¡vada apie S. G. įbauginimÄ yra nepagrįsta prielaida.

5.11. Teismas iÅ¡vadÄ dėl kaltinime nurodytos veikos įrodytumo kildina iÅ¡ nukentėjusiojo T. K. parodymų, tačiau skunde pateikiamos aplinkybės rodo, jog nukentėjusysis T. K. melavo apie įvykio iÅ¡vakarėse buvusio incidento aplinkybes, o teismas tokias aplinkybes nutylėjo ir jų nevertino. Nukentėjusiojo T. K. parodymai nėra iÅ¡samÅ«s, konkretizuoti esminių įvykio aplinkybių požiÅ«riu. Ä®vykio metu jis buvo neblaivus ir neblaivumo laipsnis (2,2 promilių) savaime leidžia pagrįstai teigti, kad jo suvokimas ir įvertinimas įvykio aplinkybių buvo apsunkintas.

5.12. Skunde pabrėžiama, jog T. K. parodymai, kad iÅ¡vakarėse įvykusio konflikto priežasties nežino, jis: „suprato, kad R. pasiskundė draugams ir dėl to jie atvažiavo pas A. S. <...>. Jis mano, kad jie matė, kaip dienÄ prieÅ¡, buvo kartu su A. S. <...>. Jo manymu, smÅ«gį į veidÄ A. K. galėjo suduoti <...>. O gal pats A. K. savo iniciatyva sudavė.“, nėra konkretÅ«s parodymai apie įvykio aplinkybes, o tėra prielaidos, manymas apie jas, todėl negali bÅ«ti pripažinti įrodymais.

5.13. Nuteistųjų, nukentėjusiojo bei liudytojos S. G. akistatų metu nepašalinti prieštaravimai nebuvo pašalinti ir teisme, jie nebuvo vertinami kaltinamojo naudai. Nuosprendyje pateikta elektroninių ryšių priemonių, kuriomis galimai naudojosi nuteistieji, nukentėjusysis, liudytojai S. G., R. D., analizė, tačiau nesant fonoskopinių duomenų (t. y. garso įrašų) tokia analizė neinformatyvi. Nustatyti tarpusavio pažinties, bendravimo faktai iš esmės nebuvo neigiami, o kai kurie priklauso privataus gyvenimo kategorijai, kurių informatyvumas yra nepakankamas reikšmingoms įvykio aplinkybės nustatyti.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji bei nuteistųjų gynėjai palaikė apeliacinius skundus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ .

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų A. K. ir S. D. apeliaciniai skundai atmestini. Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Nustačius, kad įrodymai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl R. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį yra įvertinti nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje, kuria R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis: R. K. iÅ¡teisinamas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas). Ä®vertinus tai, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamajame akte nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikos bendrininkai – nuteistieji A. K. ir S. D., nuosprendyje įrodytomis pripažintos faktinės aplinkybės tikslintinos BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu (past. – Å¡ioje dalyje nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas)), paÅ¡alinant iÅ¡teisintojo R. K. kurstytojo veiksmus, kas, be kita ko, eliminuoja apeliacinės instancijos teismo pareigÄ imtis BPK 303 straipsnio 6 dalyje numatytų veiksmų, t. y., perduoti bylÄ prokurorui, kad Å¡is imtųsi priemonių nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui nustatyti.

8. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, neperžengdama apeliacinių skundų ribų, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, byloje atlikusi įrodymų tyrimÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. ir S. D. pripažino kaltais padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje dalyje nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl nusikaltimo padarymo fakto ir jo kvalifikavimo bei nuteistųjų kaltės yra pagrįstos byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, kurių pagrindu nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės atitinka nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų požymius.

9. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad byloje, pripažįstant kaltais A. K. bei S. D., nebuvo imtasi priemonių nustatyti visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, ar tai, kad vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, ar Å¡ioje byloje iÅ¡vados bÅ«tų grindžiamos neleistinais ar nepatikimais įrodymais, jie bÅ«tų vertinti Å¡aliÅ¡kai, neiÅ¡samiai, ar byloje bÅ«tų ignoruojamos reikÅ¡mingos bylai teisingai iÅ¡spręsti aplinkybės. Patikrinusi bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų A. K. ir S. D. apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai dėl įrodymų vertinimo, jų neatitikties įstatymų reikalavimams, baudžiamojo įstatymo pažeidimų, yra nepagrįsti, prieÅ¡tarauja bylos medžiagai, dėl ko sprendžia, kad byloje nenustatyta esminių pažeidimų, sukliudžiusių teismui neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, remdamasis ir skunduose nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų ir panaikinti Å¡ios skundžiamo nuosprendžio dalies.

10. Taip pat, pakartotinai įvertinusi bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, adekvačios padarytai nusikalstamai veikai, taip pat atitinka nuteistųjų asmenybes, be to, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka visas civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, įvertindamas nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ pinigais, nustatė teisingÄ kompensacijÄ už patirtus iÅ¡gyvenimus, dėl ko nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taigi nuteistųjų A. K. ir S. D. apeliaciniai skundai atmetami.

11. Nepaisant to, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria R. K. pripažintas kaltu sukurstęs S. D. ir A. K., Å¡iems, nesant teisėto pagrindo, atvirai jų visų trijų naudai versti T. K. perduoti 5 000 Eur, nepagrįstai pripažinta įrodyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i iÅ¡vada neatitinka bylos aplinkybių, priimta visapusiÅ¡kai neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos, jų patikimumo ir pakankamumo aspektais. Analizuodamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nenustatė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, vertinant įrodymus darė klaidų dėl jų turinio, nepalygino jų kartu su iÅ¡ kitų įrodymų Å¡altinių gautais duomenimis, tokiu bÅ«du iÅ¡vadas grindė nepatikimais įrodymais – nukentėjusiojo iÅ¡kelta prielaida, kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys, ignoruojant reikÅ¡mingas bylai teisingai iÅ¡spręsti aplinkybes. Taigi, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl R. K. dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , po ko galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, Nr. 2K-96-697/2017, Nr. 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamÄ jį aktÄ suraÅ¡yti taip, kad iÅ¡ jo turinio bÅ«tų aiÅ¡ku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai paÅ¡alinti tam tikrų abejonių dėl reikÅ¡mingų aplinkybių nepavyksta, turi bÅ«ti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra iÅ¡naudotos ir kad iÅ¡vados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai iÅ¡tirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, Nr. 2K-84-489/2017, Nr. 2K-180-689/2018).

13. Skundžiamu nuosprendžiu R. K., S. D. ir A. K. nuteisti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog byloje esančiais įrodymais –patikimais nukentėjusiojo T. K. parodymais, kuriuos patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, neginčijamai nustatyta, kad R. K. paprašė S. D. ir A. K. nuvykti pas T. K. ir pareikalauti sumokėti 5 000 Eur už tariamÄ jo įžeidimÄ konflikto, įvykusio 2020 m. lapkričio 28 d., metu, po ko S. D. ir A. K., vykdant R. K. praÅ¡ymÄ , 2020 m. lapkričio 29 d. apie 15.20 val., A. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), S. D. panaudojus psichinę prievartÄ , tai yra, grasinant T. K. panaudoti prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ â€“ sulaužyti ir pasodinti į invalido vežimėlį, o A. K. fizinę prievartÄ , tai yra, sudavus kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , tuo padarius kairio skruosto sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kiantį poodine kraujosruva ir audinių patinimu, sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pareikalavo iki 2020 m. gruodžio 1 d. perduoti 5 000 Eur R. K. pravarde ,,G.“.

14. Nuteistieji R. K., S. D. ir A. K., nesutikdami su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, teigia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, iÅ¡vadas grindė nepatikimais įrodymais – vien suinteresuoto nukentėjusiojo nenuosekliais parodymais, dėl ko iÅ¡vados padarytos remiantis prielaidomis. Nurodo, jog teismas nepagrįstai ignoravo liudytojų parodymus, palankius nuteistiesiems, be kita ko, tiesioginių įvykio liudytojų A. S. ir S. G. parodymus, kurie prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo nurodomoms aplinkybėms, ignoravo faktÄ , jog byloje nebuvo atlikti visi bÅ«tini tyrimo veiksmai, be kita ko, parodymas atpažinti, nepagrįstai sudarant sÄ lygas nukentėjusiajam pasirinkti kaltininkus.

15. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuotina, jog aptarti apeliacinių skundų argumentai prieÅ¡tarauja bylos duomenims ir skundžiamo teismo nuosprendžio turiniui, taigi atmestini. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apygardos teismas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės grindė teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais ne tik patikimais nukentėjusiojo T. K. parodymais, kurie esminėse nuteistiesiems A. K. ir S. D. inkriminuojamose faktinėse turto prievartavimo aplinkybėse nekito viso baudžiamojo proceso metu, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais – liudytojų parodymais, tarp jų ir A. S. ir S. G. parodymų dalimi, kuriÄ patvirtino kiti bylos duomenys, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti įrodymai, kuriuos sugretinus tarpusavyje konstatuotina, kad jie neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, papildo vienas kitÄ , kartu yra pakankami kategoriÅ¡koms iÅ¡vadoms dėl nuteistųjų kaltės daryti. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistųjų A. K. ir S. D. kaltės, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡vadas grįsdamas teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, juos vertindamas tiek atskirai, tiek susiedamas į vientisÄ loginę grandinę, o nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl paminėtų įrodymų įrodomosios reikÅ¡mės, jų tarpusavio ryÅ¡io, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodytumo, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistuosius teisinančius – jų pačių parodymus. Taigi, teismas laikėsi BPK 20, 301 straipsnių nuostatų, įrodymus vertino nepažeisdamas in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai) principo.

16. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės, apibÅ«dinančios nusikalstamos veikos sudėties požymius, nustatytos remiantis leistinais įrodymais – proceso dalyvių parodymais, objektų apžiÅ«ros protokolais, specialisto iÅ¡vada bei kitais raÅ¡ytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis veikų padarymo aplinkybėmis, jog S. D., veikdamas kartu su A. K., S. D. panaudojus psichinę prievartÄ , tai yra, grasinant T. K. panaudoti prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ â€“ sulaužyti ir pasodinti į invalido vežimėlį, o A. K. fizinę prievartÄ , tai yra, sudavus kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , tuo padarius kairio skruosto sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kiantį poodine kraujosruva ir audinių patinimu, sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pareikalavo iÅ¡ T. K. iki 2020 m. gruodžio 1 d. perduoti 5 000 Eur.

17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai, susiję su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, vertintini kaip deklaratyvÅ«s, kadangi apeliacinių skundų argumentai neatitinka bylos duomenų – skunduose pateikiami byloje esančių įrodymų fragmentai, klaidingai perteikiant jų turinį, sÄ moningai ignoruojami nuteistiesiems nepalankÅ«s duomenys, be to, skunduose pateikiami subjektyvÅ«s byloje esančių įrodymų vertinimai, kurie yra prieÅ¡taringi tarpusavyje. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde ginčija aplinkybę, jog nuteistieji yra draugai ar gerai pažįstami, tuo metu veikos bendrininkas nuteistasis R. K. sutinkamai su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada skunde pripažįsta, jog yra nustatyti tarpusavio pažinties bei bendravimo faktai, kurie iÅ¡ esmės nėra neigiami. Be to, R. K. skunde analizuojamos faktinės aplinkybės dėl nukentėjusiojo atliktų veiksmų prieÅ¡ nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ , peržengia nagrinėjamos bylos ribas – Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas nukentėjusiojo atsakomybės klausimas; bylai taip pat nėra reikÅ¡mingas ir ankstesnio konflikto (2020 m. lapkričio 28 d.), o ne nagrinėjamos nusikalstamo veikos, iniciatorius. Aptartų aplinkybių kontekste, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, BPK normų nepažeidžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

18. Vis dėlto, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo R. K. apeliacinio skundo argumentu, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis R. K. buvo susitaręs su A. K. ir S. D. atlikti nusikalstamo pobÅ«džio veiksmus T. K. atžvilgiu, o bÅ«tent, kad 5 000 Eur suma buvo pareikalauta bÅ«tent nuteistojo R. K. nurodymu. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, Å¡i iÅ¡vada iÅ¡ esmės buvo grindžiama nukentėjusiojo T. K. parodymais, tačiau Å¡iuo aspektu pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino Å¡ių parodymų turinį, t. y., teismas ignoravo tai, jog T. K. Å¡iuo klausimu ne nurodė tam tikrus įvykius bei reiÅ¡kinius – bylai reikÅ¡mingas objektyvias faktines aplinkybes, kurias Å¡is tiesiogiai stebėjo ar girdėjo, ar kitokiu bÅ«du suvokė bei įsiminė, o iÅ¡ esmės pateikė subjektyvų vertinimÄ , samprotavimÄ , t. y., atsižvelgdamas į prieÅ¡ nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykusį konfliktÄ su R. K., iÅ¡kėlė tik prielaidÄ dėl galimo R. K. vaidmens, kurios nepatvirtino kiti objektyvÅ«s duomenys. Byloje esantys įrodymai, leidžiantys spręsti apie nuteistųjų tarpusavio ryšį, nesant ginčo, jog nuteistieji bendrauja tarpusavyje, Å¡iuo atveju nėra pakankamu bei neabejotinu nuteistojo R. K. kaltės įrodymu, kartu ir iÅ¡vadoms, kad nuteistieji A. K. bei S. D. prievartavo turtÄ iÅ¡skirtinai R. K. interesais. Å iuo gi aspektu ir pirmosios instancijos teismas nustatė galimÄ savarankiÅ¡kÄ bei tiesioginį nuteistojo A. K. suinteresuotumÄ â€“ teismas pripažino, jog iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusysis kilusio konflikto metu vaikėsi tiek nuteistÄ jį R. K., tiek nuteistojo A. K. posÅ«nį E. Å ..

19. Taigi, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, iÅ¡vada, jog R. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, buvo grindžiama nukentėjusiojo iÅ¡kelta prielaida, negretinant Å¡io parodymų su kitais byloje esančiais įrodymais, tokiu bÅ«du padarant klaidų dėl jų turinio. Tokiu bÅ«du nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, byloje įrodinėtinas aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikalstamos veikos sudėties požymius, nustatinėjo duomenimis, kurie nėra savarankiÅ¡ku įrodymų Å¡altiniu, be kita ko, nevertino Å¡io įrodymo patikimumo kitų įrodymų visumos kontekste, kadangi byloje esantys įrodymai, be kita ko, T. K. naudojamo mobilaus ryÅ¡io telefono elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamo informacijos turinio kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas bei pokalbių suvestinė (t. 2, b. l. 118–127), atskleidžia ir paties nukentėjusiojo abejones dėl jo iÅ¡keltos versijos – R. K. dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ , taigi byloje esantys įrodymai negali nustatyti ir tarpinių faktų ar sudaryti nuoseklios ir logiÅ¡kos įrodymų grandinės dėl nuteistojo R. K. kaltės. Dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai neįvertino proceso dalyvio parodymų įrodomosios reikÅ¡mės; pastarųjų parodymų negretino su kitais byloje esančiais įrodymais, taigi visapusiÅ¡kai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, nepatikrino kiekvieno jų sÄ sajumo, tarpusavio ryÅ¡io bei įrodomosios reikÅ¡mės, tokiu bÅ«du tinkamai nenustatė tarpinių faktų, jų nesusiejo su kitais byloje esančiais įrodymais, dėl ko padarė nemotyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo R. K. kaltės.

20. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019 ir kt.).

21. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina nuteistojo R. K. dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, konstatuotina, kad byloje neįrodyta, jog R. K. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, todėl Å¡ioje dalyje apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – R. K. dėl Å¡io nusikaltimo padarymo iÅ¡teisintinas (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Likusi nuosprendžio dalis, eliminavus iÅ¡teisintojo R. K. vaidmenį iÅ¡ nuteistiesiems pareikÅ¡to kaltinimo (BPK 328 straipsnio 3 punktas), paliekama nepakeista.

22. Analizuojant apeliantų A. K. ir S. D. skunduose ginčijamų nukentėjusiojo T. K. parodymų patikimumÄ pažymėtina tai, jog įrodymų patikimumas nustatomas visų pirma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , kuri nagrinėjamu atveju nėra ginčijama, bei patikrinus BPK nustatytais veiksmais – Å¡iuo gi atveju savo parodymus nukentėjusysis T. K. patvirtino apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu, posėdžių metu dalyvaujant nuteistiesiems, jų gynėjams. Kartu byloje esančių parodymų patikimumas vertinamas atsižvelgiant ir į parodymų nuoseklumÄ , palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pastaruoju aspektu pastebėtina tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo T. K. parodymai esminėse A. K. ir S. D. inkriminuojamose veikos aplinkybėse nuo nagrinėjamo įvykio dienos, kai jis iÅ¡ karto paskambino pagalbos telefonu ir iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus, nekito tiek dėl reikalaujamos perduoti sumos dydžio, tiek dėl dalyvavusių asmenų, tiek dėl jų atliktų veiksmų pobÅ«džio, t. y. dėl grasinimų, pavartoto jo atžvilgiu smurto. Taigi, teismas laiko nukentėjusiojo T. K. parodymus, dalyje dėl A. K. ir S. D. atliktų veiksmų, patikimais taip pat neturi pagrindo iÅ¡vadai dėl nukentėjusiojo suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistuosius – pastarųjų, t. y., T. K., A. K. ar S. D., skunde deklaruojamų asmeninių konfliktų nesiejo.

23. Vertinant baudžiamojoje byloje iÅ¡ karto surinktus pirminius duomenis, matyti, kad 2020 m. lapkričio 29 d. 15.26 val. paskambinęs telefonu T. K. pranešė, kad prieÅ¡ kelias minutes buvo atėję iÅ¡ matymo pažįstami asmenys, su ranka trenkė į veidÄ ir reikalavo pinigų 5 000 Eur, kitaip sakė sulaužys kojas; sakė, kad pinigus turi surinkti iki antradienio. Vienas su tamsia kepure, „D.“ vadina, kitas iÅ¡ kaimo (t. 1, b. l. 23). 2020 m. lapkričio 30 d. protokole pareiÅ¡kime T. K. nurodė, kad 2020 m. lapkričio 29 d. apie 15.20 val., jo pažįstami S. D. ir A. K. užsipuolė, kad jis iÅ¡vadino R., kurio pravardė „G.“, „gaidžiu“. Pradėjus aiÅ¡kintis, A. K. sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , abudu pradėjo grasinti susidorojimu bei pareikalavo iki antradienio sumokėti R. 5 000 Eur. Jeigu nesumokės, grasino jį sulaužyti ir pasodinti į invalido vežimėlį (t. 1, b. l. 1).

24. Detalizuodamas nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nukentėjusysis T. K. tiek pirminės apklausos (t. 1, b. l. 33–36), tiek papildomos apklausos (t. 1, b. l. 37–42) metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 29 d. apie 15.20 val. jis buvo pas savo draugÄ A. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu buvo jo draugė S. G.. Tuo metu į duris kažkas paskambino. S. G. atidarė buto duris ir į butÄ Ä¯Ä—jo pažįstami S. D. ir A. K.. Jis tuo metu miegojo, nes buvo neblaivus. Atėję S. D. ir A.

K. jį prižadino ir užsipuolė, kad jis iÅ¡vadino R., kurio pravardė yra „G.“, „gaidžiu“. Jo draugas A. jį užstojo, tuo metu jis A. pamerkė akį, kad jis nepultų prieÅ¡ juos, tai pastebėjęs A. K. sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , dėl ko jam pradėjo skaudėti galvÄ ir jis apsvaigo. S. D. ir A. K. pradėjo jam grasinti susidorojimu bei pareikalavo, kad jis iki antradienio (2020 m. gruodžio 1 d.) sumokėtų R. 5 000 Eur. Grasino sulaužyti ir pasodinti į invalido vežimėlį.

Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog R. yra jo pažįstamas, jam prieÅ¡ metus laiko yra paskolinęs 50 Eur. 2020 m. lapkričio 28 d. vakare jis skambino R. ir priminė apie skolÄ , paprašė grÄ Å¾inti. R. jo paklausė, kur jis yra, tačiau nusprendė, kad R. nenusiteikęs jam gražinti pinigų, dėl ko nurodė klaidingÄ buvimo vietÄ , suprasdamas, kad R. nori jį susirasti ir galimai sumuÅ¡ti. Apie 22.40 val. A. S. iÅ¡ jo telefono paskambino jo buvusiai draugei R. D., prašėsi pas jÄ Ä¯ svečius.

A. praÅ¡ymu jie nuvažiavo iki R. namų, tačiau R. neatidarė durų ir jie iÅ¡važiavo. IÅ¡važiavus, jam paskambino R. ir pasikvietė juos kavos, jie su A. apsisuko ir nutarė grįžti pas R.. Tik atvažiavus prie jos namų, juos pasitiko R. su dviem savo draugais, kurių jis nepažįsta. R. su draugais iÅ¡ karto pradėjo pulti juos. A. jį (T. K.) gynė. Jis (T. K.) irgi buvo pasiruošęs gintis, iÅ¡sitraukė savo turėtÄ dujų balionėlį. Tada jie visi trys pabėgo. TÄ vakarÄ viskas tuo ir pasibaigė, o sekmadienį, jam bÅ«nant pas A. (S.) namuose, atvyko S. D. ir A.

K., kurie iÅ¡ jo pareikalavo pinigų 5 000 Eur, kuriuos jis turi perduoti R., nes kitaip pagrasino jį suluoÅ¡inti. Mano, kad jiems jo draugo A. namų adresÄ pasakė R. D., nes ji žinojo kur gyvena A.. Å ias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje.

25. Tiriant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teisme, teismo posėdžio metu nukentėjusysis T. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, jog 2020 m. lapkričio 29 d., apie 14-14.30 val. būnant pas A. S. bute, atėjo S. D. ir A. K., kuriuos įleido liudytoja S. G.. Jis tuo metu miegojo. Nuteistieji pasikvietė jį pasikalbėti į virtuvę ir pasakė, kad jeigu išsiaiškins „viskas bus gerai“, jeigu nesusikalbės, tai „bus blogai“. Jam pagrasino, sakė sumuš ir sulaužys jį, į vežimėlį pasodins, pasakė, kad iki antradienio vakaro jis turi paduoti 5 000 Eur R.

K.. Pajuto, kad jam A. K. sudavė smÅ«gį į kairį skruostÄ , bereikalaujant tų pinigų. Jo manymu, smÅ«gį į veidÄ A. K. galėjo suduoti tiek kumščiu, tiek alkÅ«ne, nespėjo pastebėti. Kai jis mirktelėjo A., tai pamatė S. D., pradėjo rėkti kodėl jis mirktelėjo ir lyg kažkÄ parodė A. K., ar pats A. K. savo iniciatyva sudavė. Tada S. D. pasikvietė S. G., kad Å¡i paliudytų, jog jis pasakė, kad paduos pinigus R.. Kaip jis suprato, pinigus turėjo sumokėti dėl įvykusio konflikto, kuris įvyko dienÄ prieÅ¡, tarp jo, A.

S., R. K. bei pastarojo draugų. Jis suprato, kad R. pasiskundė draugams ir dėl to jie atvažiavo pas A. S.. Kai jis pasakė, kad atiduos tuos pinigus, jie pasiÅ¡alino. Pokalbio metu A. sėdėjo prie jo, o A. draugė buvo koridoriuje, vaikščiojo, buvo ir kambaryje. Kad iÅ¡ jo reikalavo pinigų girdėjo tiek S., tiek A.. A. ir S. iÅ¡važiavus, jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Nukentėjusysis taip pat paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ vakaro buvo konfliktas dėl merginos. Jo draugas A. kalbėjo per „Messenger“ aplikacijÄ su jo buvusia drauge R.

D.. Bekalbėdami susitarė, kad atvažiuos pas jÄ . A. papraÅ¡ius, jie nuvažiavo pas jÄ , bet ji neatidarė durų. Nuvažiavus 100 m, ji vėl skambino ir prašė, kad grįžtų atgal, kavos ar arbatos iÅ¡gerti. Grįžo atgal, tik iÅ¡lipus A. iÅ¡ maÅ¡inos prasidėjo triukÅ¡mas. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė, kad link jo eina R. K. ir rėkia: „ateik čia“. Tačiau vienu metu, jie pradėjo bėgti, pasivaikė vieni kitus ir tuo konfliktas baigėsi. Grįžę sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo.

Tas konfliktas galėjo būti dėl to, kad R. draugauja su Ra. (D.), jo buvusia drauge (t. 4, b. l. 58–64).

26. Aptartų parodymų kontekste, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo T. K. nurodytos pirminės aplinkybės visiÅ¡kai atitinka jo parodymus esminėse aplinkybėse dėl atviro vertimo perduoti 5 000 Eur, grasinant panaudoti fizinį smurtÄ bei šį panaudojant, Å¡iuos veiksmus atliekant konkretiems nukentėjusiojo pažįstamiems bei identifikuotiems asmenims, t. y. A. K. ir S. D.. Pastebėtina ir tai, jog nukentėjusysis nenuslėpė prieÅ¡ tai įvykusio konflikto fakto – neneigė, jog vijosi nuteistÄ jį R. K., taigi nėra pagrindo R. K. skunde dėstomai iÅ¡vadai, jog nukentėjusysis melavo apie nagrinėjamos nusikalstamos veikos iÅ¡vakarėse įvykusio konflikto aplinkybes. Taigi, pripažintina, jog nukentėjusiojo parodymai iÅ¡ esmės nekito ir buvo nuoseklÅ«s viso baudžiamojo proceso metu. Gretinant proceso dalyvio parodymus su baudžiamosios bylos medžiaga, pastebėtina ir tai, jog, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, bÅ«tent nukentėjusiojo T. K. parodymai papildo ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus, kartu iliustruoja nuteistųjų parodymų bei apeliacinių skundų argumentų prieÅ¡taringumÄ .

27. Liudytojas M. B. parodė, kad jis yra Kėdainių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus pareigÅ«no tarnybinį praneÅ¡imÄ (t. 2, b. l. 154), liudytojas patvirtino, kad 2020 m. lapkričio 29 d. 15.35 val. dirbant Kėdainių m. kartu su patruliu A. I. buvo gautas praneÅ¡imas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ kelias minutes buvo atėję iÅ¡ matymo pažįstami asmenys su ranka trenkė į veidÄ ir reikalavo pinigų 5 000 Eur, kitaip sulaužys kojas, sakė, kad pinigus surinktų iki antradienio. Nuvykus minėtu adresu, juos į namus įsileido T. K., kuriam nustatytas 2,01 promilių girtumas. Jam bÅ«nant draugo A. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), namus pro atrakintas duris įėjo 2 iÅ¡ matymo pažįstami asmenys. T. K. paaiÅ¡kino, kad vienas iÅ¡ jų buvo stambaus kÅ«no sudėjimo ir aukÅ¡tas, jie įėjo iki virtuvės, pastarasis trenkė virtuvėje vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , o kitas asmuo vardu S., pavardės nežino maždaug apie 175 Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo, kuris pasakė, kad iki antradienio jis turi surinkti penkis tÅ«kstančius Eur, kitaip sulaužys jam kojas, pinigus turi perduoti R. pravarde „G.“. Dėl girtumo buvo sunku iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, todėl T. K. buvo iÅ¡duotas Å¡aukimas. Policijos pareigÅ«nas, apklaustas liudytoju, paaiÅ¡kino, jog T. K. pareiÅ¡kimas nebuvo priimtas, nes jis buvo neblaivus. Patikino, jog asmenį pravarde „G.“ žino, jo ieÅ¡kojo (t. 4, b. l. 181–182). Liudytojas A. I. patikslino, kad nukentėjusiojo pareiÅ¡kimo nepriėmė tik dėl to, kad asmuo buvo neblaivus, o ne dėl to, kad nepatikėjo, kÄ pasakojo (t. 4, b. l. 182–183). Taigi, analogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams, apibÅ«dindamas veikos padaryme dalyvavusius asmenis, kurių policijos pareigÅ«nai patruliavimo metu ieÅ¡kojo.

28. Remiantis byloje esančiais objektų apžiÅ«ros protokolais konstatuotina, kad T. K. parodymus patvirtina ir byloje esantys objektyvÅ«s duomenys – BPC Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo T. K. praneÅ¡imas apie jo atžvilgiu padarytÄ nusikaltimÄ . Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiÅ«rėtas garso įraÅ¡as, kuris buvo atsiųstas iÅ¡ BPC Klaipėdos skyriaus elektroniniu paÅ¡tu. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad garso įraÅ¡as užfiksuotas 2020 m. lapkričio 29 d. 15.26 val.

Garso įraÅ¡as prasideda tuo, kad fone girdisi moteriÅ¡kas balsas (S. G.): ,,tu mokėjai, tai nieko nesakei“. VyriÅ¡kas balsas (T. K.): „kas mokėjo asile tu?“. MoteriÅ¡kas balsas Å¡aukia ant T. K., fone pasigirsta dar vieno vyriÅ¡kio balsas (A. S.). T. K. BPC darbuotojai nurodo: „(fone vyksta konfliktas, S. G. Å¡aukia necenzÅ«rinius žodžius) atvažiavo „mafijozai“, iÅ¡ mÅ«sų praÅ¡yt pinigų – „penkias „štÅ«kes“ Eur mums įkalė „nalogÄ â€œ (fone girdisi kaip kalba moteriÅ¡kas ir vyriÅ¡kas balsai, galimai S. G. kalba su A.

S.). Penkis tÅ«kstančius Eur, kitaip sakė sulaužys kojas. Trenkė jam į veidÄ . Buvo dviese – vienas gyvena (duomenys neskelbtini), S.. VienÄ (duomenys neskelbtini) vadina. Patikino, jog atsimins (asmenims esantiems Å¡alia sako: ,,mentus“ kviečiu aÅ¡ viskas“). Fone, girdisi Å¡alia moteriÅ¡kas balsas (S. G.), kuri sako: ,,tu daunas, kÄ â€žzajavÄ â€œ raÅ¡ysi?“, (T. K.) atsako: ,,Taip“. Tuomet (S. G.) Å¡aukdama sako: ,,(necenzÅ«rinis žodis), taigi „bahÅ«ras“, su „panetkėm“.

Vyriškas balsas (T. K.) atsako: ,,jokių „bahūrų“ nėr“, moteriškas balsas (S. G.), sako: ,,kokie „mentai“, tu durnas, nedurnas (necenzūrinis žodis)“. Toliau fone girdisi šaukiančios moters balsas. Vyriškas balsas (T. K.) (klausia šalia esančių asmenų) kelintas butas? Fone pasigirsta vėl moteriškas balsas (S. G.), sako: ,,koks skirtumas kelintas“. T. K. BPC darbuotojai taip pat nurodo: „Matau, kad jie stovi prie ,,Iki“ parduotuvės ten visi laukia mūsų, ne mūsų.

Matau, kad daug asmenų stovi prie ,,Iki“ parduotuvės. Iki antradienio davė terminÄ penkis tÅ«kstančius atneÅ¡t. Dabar sėdo į BMW“ (t. 1, b. l. 167–170).

29. Å iame kontekste, atsižvelgiant į tai, kad skunduose pabrėžiama, jog, atliekant eksperimentÄ , paaiÅ¡kėjo, jog nukentėjusiojo apibÅ«dinamoje vietoje nėra „Iki“ parduotuvės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no paklausimu, buvo užklausta, ar prekybos centras „Iki“ yra anksčiau buvęs adresu (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 168–170). Prekybos centro „IKI Lietuva“ Nekilnojamojo turto skyriaus vadovas 2022 m. gruodžio 12 d. praneÅ¡imu informavo, jog „Iki“ parduotuvė minėtu adresu buvo uždaryta 2014 m. kovo 24 d., patalpos savininkui grÄ Å¾intos 2014 m. kovo 31 d. Å iuo aspektu nukentėjusysis T. K., apklaustas apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 212–215) paaiÅ¡kino, jog netoli įvykio vietos anksčiau buvo „Iki“ parduotuvė, dabar ten yra prekyvietė.

30. Sugretinus byloje esančius BPC garso įraÅ¡us, policijos pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus bei jų parodymus kartu su nukentėjusiojo pareiÅ¡kimu bei apklausų metu nurodomomis aplinkybėmis matyti, jog nukentėjusysis nuosekliai teigė, jog nagrinėjamo įvykio dienÄ jo atpažinti asmenys – stambaus kÅ«no sudėjimo ir aukÅ¡tas, „D.“ vadina, kuris trenkė virtuvėje vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ (past. – prie bylos medžiagos pridėti A. K. Norvegijoje esančių dviejų įmonių pažymėjimai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis yra įmonių vadovas bei įsteigėjas, akcininkas (t. 6, b. l. 218–225)), ir „S.“ – S., apie 175 Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo, gyvena (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kaime) (past. – bylos duomenimis nustatyta, jog S. D. deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) kaime (t. 4 b. l. 25), kuriuos pareiÅ¡kime identifikavo kaip A. K. ir S. D., atvykę į liudytojo A. S. namus, adresu (duomenys neskelbtini), S. D. panaudojus psichinę prievartÄ , tai yra, grasinant T. K. panaudoti prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ â€“ sulaužyti ir pasodinti į invalido vežimėlį, o A. K. fizinę prievartÄ , tai yra, sudavus kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , tuo padarius kairio skruosto sumuÅ¡imÄ , pareikalavo iki 2020 m. gruodžio 1 d. perduoti 5 000 Eur.

31. Apeliantų vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai privalėjo apklausti nukentėjusiuoju pripažintÄ asmenį apie individualius požymius, leidžiančius jam atpažinti galimai nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir atlikti procesinį veiksmÄ â€“ parodymÄ atpažinti. BPK 191 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, kad apklausto asmens parodymams apie tam tikrÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ patikrinti gali bÅ«ti daromas parodymas atpažinti ir kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ , taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ .

32. Teisėjų kolegija sutinka, kad apklausto asmens parodymams apie tam tikrÄ asmenį patikrinti tikslinga atlikti parodymÄ atpažinti, vis dėlto, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, be kita ko ir BPC darbuotojui nurodė bendrus nuteistųjų bruožus, teigdamas, jog pažįsta Å¡iuos asmenis. Nustatyta ir tai, jog nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog A. K. pažinojo nuo 2007-2009 m. žinojo jo vardÄ , R. K. žinojo kaip „G.“, o S. vadino „S.“. Sakydamas „P. S.“ - tai S. D. turėjo omenyje, „D.“ - tai A. K. (t. 4, b. l. 58–64). Nukentėjusysis T. K. apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 212-215) paaiÅ¡kino, jog buvo primiršęs nuteistųjų vardus ir pavardes, pavyzdžiui S. D. žinojo tik pravardę „S.“ (past. – daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog R. K. telefonu buvo skambinta kontaktu „N. S.“, kuriuo naudojosi nuteistasis S. D. (t. 3, b. l. 56–57)), R. K. žinojo, o A. K. buvo primiršęs, lyg „D.“ jį vadino, po to prisiminė, kad jo vardas A.. Nukentėjusysis teigė, jog neskambino pusbroliui, kad pasitikslintų A. K. vardÄ , pats prisiminė. Taip pat nurodė, jog policijos pareigÅ«nams apibÅ«dino, kaip atrodė tie asmenys, tada policijos pareigÅ«nai parodė fotonuotraukas. Jam pateikė A. K. ir S. D. fotonuotraukas, pateikė po vienÄ nuotraukÄ . Pavardes sužinojo policijoje. PaaiÅ¡kino, jog Kėdainių mieste jie yra žinomi asmenys, taip vadinami „bachÅ«rai“, „šustrekai“.

33. Nagrinėjamu aspektu įvertinus tai, jog nuteistieji iÅ¡ esmės pripažino, kad yra pažįstami: nors nuteistasis A. K. teisme teigė, kad nuteistojo T. K. nepažinojo, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino (t. 3, b. l. 103-106), jog nežinojo tik nukentėjusiojo vardo, nes jį Kėdainių mieste vadina ,,Č.“; S. D. teisme parodė, kad T. K. žino nuo 2002 m. (t. 4, b. l. 186-187), teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodomomis aplinkybėmis, kuris neabejodamas tvirtino, jog nusikalstamus veiksmus jo atžvilgiu atliko bÅ«tent A. K. ir S. D., dėl ko BPK 191 straipsnyje įtvirtinto procesinio veiksmo – parodymo atpažinti neatlikimas nelaikytinas esminiu pažeidimu, sukliudžiusiu byloje nustatyti tiesÄ . Nagrinėjamoje byloje Å¡io procesinio veiksmo neatlikimas, nukentėjusiajam identifikavus konkrečius nusikalstamÄ veikÄ padariusius asmenis, neduoda pagrindo abejoti Å¡io asmens nuosekliais parodymais, o tai, kad bylai reikÅ¡mingi duomenys buvo gauti apklausų metu, nepaneigia jų patikimumo, kadangi pagal BPK nė viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitas, visi įrodymai yra vertinami bendra tvarka.‏‏‎ Teisėjų kolegija pastebi, jog individualių savybių identifikavimas yra nulemtas subjektyviu asmens suvokimu, gebėjimu įsiminti reiÅ¡kinius, be kita ko, Å¡iuos prisiminti, dėl ko nuteistojo A. K. vertinimu, svarbių jo savybių – baltmės nenurodydamas, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nuosekliai teigė, jog pažįsta kaltininkus, kuriuos identifikavo apklausų metu, be kita ko, nurodydamas, jo suvokimu svarbius nuteistojo A. K. bruožus – kÅ«no sudėjimÄ , pravardę „D.“, kuri iÅ¡ dalies yra paaiÅ¡kinama byloje nustatyta aplinkybe, jog nuteistasis yra įmonių vadovas bei įsteigėjas, akcininkas, nagrinėjamu atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog nukentėjusysis atpažino turtÄ prievartavusius asmenis, t. y., nukentėjusysis, kreipdamasis pagalbos ir praneÅ¡damas apie prieÅ¡ jį įvykdytÄ nusikaltimÄ , nurodė bÅ«tent S. D. esant iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo, o A. K. kaip „D.“.

34. Aptartas bylai reikšmingas aplinkybes dėl nurodytų asmenų atvykimo kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, taip pat ir nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų bei pareikšto turtinio reikalavimo, iš dalies patvirtina ir skunduose minimi liudytojų S. G. ir A. S. parodymai.

35. Liudytojas A. S. teisme prašė pagarsinti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose Å¡is teigė, kad kai atsikėlė 2020 m. lapkričio 29 d., toliau vartojo alkoholį. Dienos metu, dar buvo Å¡viesu, jie nusprendė vėl (po įvykusio konflikto) nuvažiuoti pas R. D.. Jie įėjo į namo laiptinę ir skambino į Ra. buto duris, tačiau durų niekas neatidarė, tada iÅ¡važiavo namo. Prabudo nuo to, kad jį žadino jo draugė S., sakydama jam keltis, nes policija atvažiavo. Kai prabudo, Å¡alia pastebėjo stovinčius du policijos pareigÅ«nus. SekančiÄ dienÄ , kai iÅ¡siblaivė, iÅ¡ T. K., važiuojant į darbÄ , sužinojo, kad buvo kažkokie seniai, bernai pas jį bute ir pradėjo iÅ¡ T. reikalauti pinigų. T. sakė, kad iÅ¡ jo reikalavo 5 000 Eur, už kÄ jie ir dėl ko buvo reikalaujami, T. sakė, kad pats nesuprato. T. jam sakė, kad Å¡ie asmenys pas jį į butÄ pateko, nes jo draugė atidarė jiems duris. Draugė S. jam sakė, kad tie asmenys, paskambinę į telefonspynę prisistatė kaip kaimynai, dėl to ji juos ir įsileido. Kai važiavo į darbÄ matė pas T. patinimÄ ant kairio žando (t. 1, b. l. 100–103). Pagarsinus parodymus, liudytojas A. S. papildomai nurodė, kad sekančiÄ dienÄ jis miegojo, buvo vienas kambaryje. Jį pažadino policijos pareigÅ«nai. PaaiÅ¡kino, kad jo balsas fone (BPC pateiktame garso įraÅ¡e) galėjo girdėtis, nes gal per miegus kažkÄ sakė. Kai tie asmenys įėjo į butÄ , jis jų nematė, nes miegojo kambaryje. Kad buvo du žmonės atėję, jis sužinojo sekančiÄ dienÄ , važiuodamas su T. į darbÄ (t. 4, b. l. 113–115). A. S. apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 208–210) taip pat teigė, jog miegojo tuo metu, kai pas T. K. buvo atėję asmenys. Apie tai, kad buvo atėję asmenys, sužinojo iÅ¡ T. K. kitÄ dienÄ . T. K. pasakė, kad buvo atvažiavę kažkokie asmenys ir prašė pinigų. Nurodė, jog nežino, kodėl garso įraÅ¡e užfiksuotas jo balsas, gal kalbėjo per miegus, gal nubudęs buvo. Parodė, jog 2020 m. lapkričio 28 d., konflikto metu, T. K. sužalotas nebuvo, sužalojimÄ veide pamatė kitÄ dienÄ .

36. Liudytoja S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji atidarė duris ir pamatė stovinčius du vyrus. Jų nepažįsta, juos matė pirmÄ kartÄ . Abu vyriÅ¡kiai buvo daugiau nei 50 metų amžiaus, kaip jie atrodė ji neprisimena tiksliai. Taip pat pamena, kad vienas iÅ¡ jų buvo jos Å«gio, tai yra 169 cm, o kitas aukÅ¡tesnis 10-15 cm, tai jis galėjo bÅ«ti apie 180 cm Å«gio. Abu vyriÅ¡kiai buvo stambÅ«s ir lygtais jie buvo abu su kepuraitėmis. Å ie vyriÅ¡kiai buvo labai mandagÅ«s, jie pasisveikino su ja ir paklausė, ar yra T.

K.. Ji pamanė, kad tai galbÅ«t T. K. draugai, dėl to juos pakvietė užeiti į butÄ . Ji jiems parodė kuriame kambaryje T. K. miega. Tie vyriÅ¡kiai nuėjo pas T. K. į kambarį, o ji nuėjo pas A. S. į kambarį, kuriame jis tuo metu snaudė. Ji užsidarė kambario duris ir jame tvarkėsi. Ji jokio triukÅ¡mo ar pakelto balso tono negirdėjo. Kaip vyriÅ¡kiai išėjo iÅ¡ buto ji negirdėjo, tik pastebėjo, kad gretimame kambaryje nesigirdi jokių balsų. Tada iÅ¡girdo kaip T. K. kalbasi su kažkuo telefonu, apie kÄ kalbėjo telefonu negirdėjo.

Maždaug po 10 minučių pas A. į namus atvažiavo policijos pareigÅ«nai (t. 1, b. l. 108–111). Papildomos apklausos metu, perklausius garso įraÅ¡Ä , atsiųstÄ elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ BPC Klaipėdos skyriaus, liudytoja parodė, kad Å¡iame garso įraÅ¡e yra užfiksuotas T. K. pokalbis telefonu. Kai vyko Å¡is pokalbis, bute buvo A., ji ir T.. Ji buvo kambaryje kartu su A., o T. K. kalbėjo telefonu koridoriuje. Ji girdėjo T. K. pokalbį telefonu. IÅ¡girdusi pokalbio metu T. K. pasakytÄ kažkokiÄ frazę, galbÅ«t ,,JÅ«s“, suprato, kad skambina policijai.

Dėl kokios priežasties T. K. skambino policijos pareigÅ«nams neįsivaizdavo. Liudytoja teigė, jog tarp jos su T. K. nebuvo konflikto. Kita vertus, taip pat pripažino, kad pyko ant T. K. dėl to, kad A. bus bėdų, kad į jo butÄ iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus. Nurodė ir kitas prieÅ¡taringas aplinkybes dėl konflikto – pyko ir dėl to, kad T. K. neišėjo jos praÅ¡ymu, nors ji norėjo sutvarkyti namus. Pastebėtina, jog apklausos metu liudytoja iÅ¡ esmės negalėjo paaiÅ¡kinti dėl ko kilo BPC garso įraÅ¡e užfiksuotas konfliktas su T.

K., nurodydama nenuoseklias aplinkybes, galiausiai pareiÅ¡kė, jog: „negali pasakyti“. Taip pat pripažino, jog melavo, kad visÄ laikÄ buvo kambaryje, nes negalvojo, kad „viskas taip rimta“. PareiÅ¡kė, jog negalėtų atpažinti įleistų asmenų, tačiau neneigė, jog su T. K. buvo pokalbis dėl pinigų: „jie susiginčijo dėl to, kad T. K. mokėjo pinigus kažkam“ (t. 1, b. l. 112–116).

37. Liudytoja S. G. teisme parodė, kad įleido du vyrus į butÄ . Pastebėtina, jog nors ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja teigė, jog negalėtų atpažinti įleistų asmenų, nurodydama, jog vienas iÅ¡ jų buvo jos Å«gio, tai yra 169 cm, o kitas aukÅ¡tesnis 10-15 cm, tai jis galėjo bÅ«ti apie 180 cm Å«gio; abu buvo stambÅ«s, teigė, jog teismo salėje tų dviejų vyrų nėra, vis tik dar ikiteisminio tyrimo metu nurodyti atvykusių asmenų bruožai atitiko nukentėjusiojo T. K. apibÅ«dinimus, nurodytus policijos pareigÅ«nams: vienas iÅ¡ jų buvo stambaus kÅ«no sudėjimo ir aukÅ¡tas, o kitas asmuo vardu S., pavardės nežino maždaug apie 175 Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo (t. 2, b. l. 154). Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja nurodė, jog vyrai paklausė, kur T., ji parodė ir nuėjo į kambarį. Vėliau iÅ¡girdo rėkaujantį T., jis telefonu kalbėjo. Teigė, jog, kai T. kalbėjo telefonu, ji su juo nesikalbėjo, priekaiÅ¡tavo A.. Ji nežinojo, kad T. skambino policijai. Jai tyrėja davė paklausyti įraÅ¡o, kur girdisi jos balsas. Ji galbÅ«t su A. kalbėjo, kad T. skambina policijai. Nepaisant to, liudytoja pripažino, jog jos žodžiai: „Tu daunas kÄ â€žzajavÄ â€œ raÅ¡ysi?“ buvo skirti T. K.. Sakydama „bachÅ«ras“ turėjo omenyje kietas, mandras (t. 4, b. l. 109–113).

38. Sugretinus liudytojų A. S. bei S. G. parodymus tiek su byloje esančiu BPC pateiktu garso įraÅ¡u, tiek su nukentėjusiojo T. K. parodymais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ių liudytojų parodymus nepripažino savarankiÅ¡kais įrodymais, kadangi nustatyti esminiai jų turinio prieÅ¡taravimai byloje esantiems įrodymams kelia pagrįstų abejonių Å¡ių liudytojų parodymų patikimumu, dėl ko, Å¡iems neatitinkant įrodymų patikimumo savybės – leistinumo kriterijaus, nėra pagrindo pripažinti, jog proceso dalyviai pasakojo visÄ , kas jiems žinoma apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, taigi, ir remtis Å¡iais parodymais, kaip savarankiÅ¡ku įrodymų Å¡altiniu bei jų pagrindu daryti kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas tikslinga tik tiek, kiek juos patvirtina kita bylos medžiaga.

39. Liudytojas A. S., patvirtinęs nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes dėl 2020 m. lapkričio 28 d. vakare įvykusio konflikto, nepatvirtino nukentėjusiojo nurodomų aplinkybių dėl bylai reikÅ¡mingų 2020 m. lapkričio 29 d. įvykio aplinkybių, teigdamas, jog tuo metu miegojo. Vis dėlto, tiek BPC garso įraÅ¡e yra girdimas A. S. balsas, tiek iÅ¡ S. G. parodymų (S. G. apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 206–208) parodė, jog A. gulėjo, bet nemiegojo, turbÅ«t turėjo girdėti, kas kambaryje vyksta) galima spręsti, jog nagrinėjamo įvykio metu A. S. negalėjo miegoti, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo T. K. nurodomomis aplinkybėmis, jog A. S., tiesiogiai stebėjęs nusikalstamos veikos aplinkybes, iÅ¡keldamas bylos duomenimis paneigtÄ versijÄ , nuslėpė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su nagrinėjimu įvykiu. Nepaisant to, iÅ¡ pastarojo parodymų matyti tai, jog Å¡is liudytojas patvirtino, jog nukentėjusysis 2020 m. lapkričio 28 d. vakare sužalotas nebuvo, jog T. K. ir jam nurodė, kad pas jį bute iÅ¡ T. K. reikalavo pinigų – 5 000 Eur. Pripažino, jog kitÄ dienÄ po nagrinėjamo įvykio matė pas T. K. patinimÄ ant kairio žando (t. 1, b. l. 100–103), be to, neneigė, jog BPC įraÅ¡e užfiksuota netiksli S. G. frazė: ,,tu mokėjai, tai nieko nesakei“, yra dalis T. K. ir S. G. pokalbio, kurio metu jie susiginčijo dėl to, kad T. K. „mokėjo pinigus kažkam“ (t. 1, b. l. 112–116). Pastebėtina ir tai, jog A. S. ir papildomos apklausos metu patvirtino, jog T. K. pradėjo rėkauti, kad pinigus reikės mokėti (t. 1, b. l. 104–106).

40. Liudytoja S. G., iÅ¡ esmės negalėdama identifikuoti atvykusių asmenų, patvirtino nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, kad buvo atvykę du asmenys, kurie bendravo su nukentėjusiuoju. Tačiau taip pat teigė, jog gretimame kambaryje, kur buvo T. K. su vyriÅ¡kiais, jokio triukÅ¡mo negirdėjo, nepatvirtino T. K. nurodomų aplinkybių, jog jos akivaizdoje T. K. buvo verčiamas pripažinti 5 000 Eur skolos faktÄ . Å i liudytoja taip pat teigė, jog kai vyrai išėjo iÅ¡ buto ji negirdėjo, negirdėjo ir T. K. telefoninio pokalbio, nes buvo kitame kambaryje. Nors iÅ¡ BPC pateikto garso įraÅ¡o matyti, kad S. G. girdėjo T. K. telefoninį pokalbį, suvokė faktÄ , jog nukentėjusysis ketina iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, tiesiogiai draudė nukentėjusiajam kviesti policijos pareigÅ«nus, konfliktavo su nukentėjusiuoju. Analizuojant pastarosios liudytojos parodymų patikimumÄ svarbu ir tai, jog liudytoja negalėjo paaiÅ¡kinti, dėl ko kilo konfliktas su T. K., nurodydama nenuoseklias aplinkybes, be to, papildomos apklausos metu pripažino, jog melavo, kad visÄ laikÄ buvo kambaryje, nes negalvojo, kad „viskas taip rimta“. Kita vertus, Å¡i liudytoja apklausų metu taip pat neneigė, jog su nukentėjusiuoju vyko pokalbis dėl pinigų: „jie susiginčijo dėl to, kad T. K. mokėjo pinigus kažkam“. MinėtÄ faktÄ patvirtina ir A. S. parodymai, jog T. K. kalbėjo su S. G. dėl pinigų, T. K. pradėjo rėkauti, kad pinigus reikės mokėti. Å iuo aspektu nukentėjusysis T. K. paaiÅ¡kino, jog liudytoja S. G. tuo metu pritarė S. D., nukentėjusiajam nurodė: „kÄ Äia tau reiÅ¡kia, sumokėsi tuos 5 000“ (t. 1, b. l. 53–55).

41. Analizuojant pastarųjų parodymų patikimumÄ , pastebėtina tai, jog nukentėjusysis apklausų metu taip pat nurodė, jog, kai policijos pareigÅ«nai paklausė A. S. ir S. G. apie įvykį, jie pasakė, kad nieko nematė, nes miegojo, nors taip nebuvo. PaaiÅ¡kino, jog dėl S. G. jis nenustebo, kodėl ji taip pasakė, nes kai jam pasakė: ,,nebÅ«k ožys“ suprato jos požiÅ«rį, o dėl A. S. mano, kad tai S. G. įtaka (t. 1, b. l. 37–42). Nors Å¡ioje dalyje nepasitvirtino pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl galimo liudytojų S. G. ir A. S. įbauginimo – pastarieji apklausti apeliacinės instancijos teisme neigė galimÄ nuteistųjų poveikį jų atžvilgiu (t. 6, b. l. 206-210). Byloje nustatyta, kad iÅ¡ karto po nusikaltimo, sekančiÄ dienÄ , tai yra 2020 m. lapkričio 30 d. 13.19 val., nuteistasis R. K. skambino liudytojai S. G., Å¡io skambučio metu pokalbis įvyko. Taip pat nustatyta, kad R. K. dar 2020 m. gruodžio 1 d. (po nusikaltimo) du kartus nakties metu 03.05 val. ir 03.06 val. skambino liudytojai S. G., tačiau į skambučius nebuvo atsakyta (t. 2, b. l. 11–13). Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja S. G. parodė, jog dirbo barmene, tuo metu jai skambindavo daug žmonių dėl maisto, dėl ko, prieÅ¡ingai nei ankstesnių apklausų metu, neneigė, jog galėjo bendrauti su nuteistaisiais darbo reikalais. Užsiimdavo visokia veikla, visokių renginių organizavimu, dėl ko teigė, jog R. K. galėjo jai skambinti. Kita vertus, taip pat pripažino, jog R. K. nė vieno renginio neorganizavo.

42. Nustatytas liudytojų A. S. ir S. G. parodymų nenuoseklumas bei prieÅ¡taravimas byloje esantiems įrodymams, faktas dėl liudytojų kontakto su nuteistaisiais, leidžia spręsti apie netiesioginį liudytojų suinteresuotumÄ , dėl ko teismas neturi pagrindo vadovautis liudytojų A. S. ir S. G. parodymais kaip savarankiÅ¡ku įrodymu Å¡altiniu ir jų pagrindų daryti kategoriÅ¡kų iÅ¡vadų dėl nukentėjusiojo parodymų neatitikimo faktinėms aplinkybėms. Nepaisant to, sugretinus Å¡ių liudytojų parodymus su kitais byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir nukentėjusiojo T. K. parodymais, matyti tai, jog apklausų metu Å¡ie liudytojai patvirtino dalį bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, jog nagrinėjamo įvykio metu A. S. namuose buvo du asmenys, kuriuos T. K. atpažino, kaip S. D. ir A. K., Å¡iems iÅ¡vykus nukentėjusysis skambino BPC ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, nurodydamas analogiÅ¡kas aplinkybes dėl panaudotos prievartos ir iÅ¡reikÅ¡to turtinio reikalavimo. Liudytojai (A. S. ir S. G.) pripažino, jog nukentėjusysis reiÅ¡kė pasipiktinimÄ dėl iÅ¡ jo pareikalautų pinigų, dėl to ginčijosi su S. G., kuri konflikto metu priekaiÅ¡tavo nukentėjusiajam dėl jo sumanymo kreiptis į teisėsaugos institucijas. Aptartos aplinkybės patvirtina byloje ginčijamÄ nukentėjusiojo T. K. parodymų patikimumÄ .

43. Å ias teismo iÅ¡vadas patvirtina ir kiti byloje nustatyti tarpiniai faktai. Antai, akistatos metu tarp nukentėjusiojo T. K. ir liudytojų S. G. ir A. S., T. K. detalizavo aplinkybes, susijusias su nuteistųjų A. K. ir S. D. bei liudytojo A. S. ir nukentėjusiojo iÅ¡sidėstymu nagrinėjamo įvykio metu virtuvėje, kur nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas (t. 1, b. l. 53–55, 56–58). Å i aplinkybė reikÅ¡minga analizuojant nukentėjusiojo apibÅ«dinamo jam sukelto sužalojimo mechanizmÄ . T. K. nurodė, jog virtuvėje sėdėjo A. K., jis (T. K.), A. S. ir S. D. (prie Å¡aldytuvo), kas atitinka tiek įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo priede užfiksuotas aplinkybes (remiantis apžiÅ«ros protokolu virtuvėje yra stalas su 4 kėdėmis (t. 1, b. l. 16), tiek nukentėjusiojo apibÅ«dinamÄ patirto sužalojimo susidarymo mechanizmÄ , A. K. suduodant smÅ«gį į nukentėjusiojo kairės pusės veido sritį, nuteistajam A. K. sėdint Å¡alia nukentėjusiojo, kuris sėdėjo bÅ«tent kaire kÅ«no sritimi nuteistojo A. K. atžvilgiu. Taigi, nukentėjusiojo nurodomas įvykio dalyvių iÅ¡sidėstymas atitinka jo apibÅ«dinamÄ smÅ«gio sudavimo ir patirto sužalojimo susidarymo mechanizmÄ , kurį patvirtino ir specialisto iÅ¡vada Nr. G2798/2020 (02), kurioje nustatyta, kad T. K. konstatuotas kairio skruosto sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva ir audinių patinimu Å¡ioje srityje. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, paveikus kairį skruostÄ mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. lapkričio 29 d. (t. 1, b. l. 68–74). Specialistas Ž. M. teisme patvirtino iÅ¡vadÄ . Papildomai nurodė, kad kietas, bukas daiktas gali bÅ«ti ranka, alkÅ«nė ar koja (t. 4, b. l. 146).

44. Analizuojant sužalojimo susidarymo laikÄ pabrėžtina ir tai, jog byloje apklausti liudytojai nuosekliai teigė, kad nukentėjusiojo veide sužalojimų 2020 m. lapkričio 28 d. po kilusio ankstesnio konflikto nebuvo, patinimÄ pastebėjo tik dienÄ po įvykio. Liudytojas A. S. nurodė, jog patinimÄ ant kairio žando matė tik kitÄ dienÄ (po 2020 m. lapkričio 29 d.); kartu Å¡is liudytojas nuosekliai teigė, jog lapkričio 28 d. vakare T. K. nebuvo sužalotas (t. 4, b. l. 113–115; t. 1, b. l. 100–103). Liudytoja R. D. teisme parodė, kad 2020 m. lapkričio 28 d. vakare bandė sustabdyti T. K., kuris buvo girtas, norėjo kviesti policijÄ , kad pamatytų, jog jis vairuoja neblaivus. Taigi, liudytoja po 2020 m. lapkričio 28 d. konflikto, tiesiogiai mačiusi nukentėjusįjį, nenurodė mačiusi, kokio nors pobÅ«džio sužalojimus nukentėjusiojo veide. PrieÅ¡ingai, teigė, jog sekančiÄ dienÄ , kai pas jÄ atvyko T. K., ji matė, kad ten buvo tikrai T. K.. Nukentėjusįjį matė gerai, veidÄ matė, jo veidas nebuvo sužalotas (t. 4, b. l. 106-109). Å iuos liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įraÅ¡as. Elektroniniu paÅ¡tu liudytoja R. D. atsiuntė tris vaizdo įraÅ¡us (t. 1, b. l. 82-95). ApžiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä ,,IMG_161128481.MOV“ nustatyta, jog jame užfiksuotas T. K., kuris eina link savo automobilio. Moteris (R. D.) sako: ,,sėsi girtas“, ir suÅ¡aukia garsiau: ,,K. čia, bėkit greičiau <...>“. Tuo metu filmuojant moteris bando sulaikyti atbėgusį vyriÅ¡kį, ranka laikydama jam už striukės ties jo krÅ«tine. Tuo metu vyriÅ¡kis prieina prie automobilio, įsėda į automobilį (t. 1, b. l. 96–98). Vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės patvirtina jau minėtÄ aplinkybę, jog liudytoja R. D. turėjo tiesioginį kontaktÄ su nukentėjusiuoju, tačiau jokių sužalojimų nematė, vaizdo įraÅ¡e tiesiogiai neužfiksuoti sužalojimai nukentėjusiojo veide. IÅ¡ aptarto seka, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusysis nebuvo sužalotas 2020 m. lapkričio 28 d. konflikto metu, o specialisto iÅ¡vadoje nustatytus sužalojimus patyrė jo nurodomu laiku ir aplinkybėmis.

45. Aptartos aplinkybės reikÅ¡mingos tiek analizuojant aptartÄ nukentėjusiojo parodymų patikimumÄ , tiek vertinant ir kitų byloje esančių įrodymų leistinumÄ . Byloje neginčytinai nustačius, jog nukentėjusysis sužalojimus patyrė jo nurodomomis aplinkybėmis, be kita ko, nustačius, kad jis negalėjo bÅ«ti sužalotas prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį, t. y., 2020 m. lapkričio 28 d. vakare, teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis byloje esantiems įrodymams prieÅ¡taraujančiais liudytojų E. Å . (nuteistojo A.

K. posÅ«nio) ir S. S. (E. Å . draugo) parodymais, jog 2020 m. lapkričio 28 d. jie išėjo iÅ¡ baro ir iÅ¡girdo, kad kažkas barasi. Pamatė ir atpažino T. K. bei R. K.. T. iÅ¡sitraukė peilį ir tuomet jie visi pradėjo bėgti. T. su draugu juos vijosi. Norėdamas jį sustabdyti, paleido iÅ¡ akmens ir pataikė T. į veidÄ (t. 4, b. l. 158–161; t. 4, b. l. 177–179). Sugretinus Å¡ių liudytojų parodymus su byloje nustatytomis aplinkybėmis matyti tai, jog Å¡ie proceso dalyviai nurodė nuteistajam A.

K. palankias aplinkybes, siekdami paneigti byloje neginčytinai nustatytas aplinkybes, jog A. K. sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Analizuojant Å¡ių liudytojų parodymų kaip įrodymų Å¡altinio patikimumÄ pabrėžtina ne tik tai, jog E. Å . yra nuteistojo A. K. posÅ«nis, o S. S. yra pastarojo draugas, tačiau tai, kad Å¡ių proceso dalyvių parodymai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Kaip minėta, byloje neginčytinai nustatytas sužalojimų susidarymo mechanizmas, įrodyta, kad 2020 m. lapkričio 28 d. vakare nukentėjusysis nebuvo sužalotas.

Primintina, jog byloje esantis vaizdo įraÅ¡as buvo darytas jau po aptariamo konflikto, tačiau jokių žymių, rodančių, kad akmeniu buvo pataikyta nukentėjusiajam į veidÄ , nebuvo užfiksuota. IÅ¡ aptartų parodymų turinio seka, jog liudytojai, apklausiami pirmosios instancijos teisme, nenurodė aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, tačiau pateikė su baudžiamosios bylos medžiaga suderintus parodymus – dėl nustatytų sužalojimų, siekdami paneigti nuteistajam A.

K. inkriminuotÄ fizinio smurto panaudojimo faktinę aplinkybę. Byloje nustatytos aplinkybės rodo tiesioginį liudytojų suinteresuotumÄ , dėl ko jų parodymai neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus. Å iuo aspektu bÅ«tina pabrėžti, jog tai lėmė ne iÅ¡skirtinai nustatyti jų ryÅ¡iai su nuteistuoju, tačiau jų parodymų neatitikimas patikimumo savybei, t. y., nustatytas tiesioginis suinteresuotumas, pasireiÅ¡kiantis parodymų prieÅ¡taringumu, tiesioginiu palankumu konkrečiam proceso dalyviui, taigi, paneigia įrodymams keliamÄ leistinumo reikalavimÄ , todėl Å¡ių liudytojų parodymai nepripažintini leistinais įrodymais baudžiamojoje byloje.

46. Analizuojant byloje esančius įrodymus R. D. nurodomų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog R. K. skunde yra klaidingai nurodomos faktinės bylos aplinkybės – liudytoja BPC skambino ne nagrinėjamo įvykio išvakarėse, t. y. 2020 m. lapkričio 28 d., o 2020 m. lapkričio 29 d. (t. 1., b. l. 162–164), dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo ar prieštaringumo.

47. Byloje analizuojamu nukentėjusiojo parodymų patikimumo aspektu svarbu pažymėti ir tai, jog vien tik formalus nukentėjusio asmens parodymų atmetimas, nustačius neesminius prieÅ¡taravimus (pavyzdžiui, apsirikimÄ nurodant įvykio datÄ ), negali bÅ«ti pateisinamas. Siekiant nustatyti tokių parodymų patikimumÄ , bÅ«tina juos įvertinti atidžiai, lyginant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumoje, o kai kurie prieÅ¡taravimai, netikslumai gali bÅ«ti paaiÅ¡kinami patirto streso ar praėjusiu laiko tarpu. A. K. skunde teigiama, jog akistatos metu nukentėjusysis negalėjo prisiminti įvykio dienos, mėnesio. Pastebėtina, kad akistata tarp A. K. ir T. K. buvo atliekama 2021 m. birželio 30 d. (t. 1, b. l. 59–62), tuo metu nagrinėjamas įvykis įvyko 2020 m. lapkričio 29 d., t. y., nuo nagrinėjamo įvykio praėjo virÅ¡ vienerių metų, taigi, nukentėjusiojo apsirikimas dėl nagrinėjamo įvykio datos, byloje nesant ginčo dėl konkretaus nusikaltimo padarymo laiko – laikas užfiksuotas tiek praneÅ¡ime BPC, tiek protokole – pareiÅ¡kime, tiek liudytojų parodymuose, nelaikytinas esminiu ir neturi įtakos nukentėjusiojo parodymų patikimumui.

48. Vertinant įrodymus taip pat tikrinama, kiek įrodymÄ patvirtina ar paneigia ir iÅ¡ kitų įrodymų Å¡altinių gauti duomenys. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiojo T. K. parodymai dėl esminių nuteistiesiems A. K. ir S. D. inkriminuojamų aplinkybių – panaudotos psichinės prievartos ir fizinio smurto, pareikÅ¡to turtinio pobÅ«džio reikalavimo, iÅ¡ esmės nekito ir buvo nuoseklÅ«s viso baudžiamojo proceso metu, o Å¡iuos patvirtina ir byloje esantys objektų apžiÅ«rių protokolai, kurių turinys rodo tai, kad nukentėjusysis ir trečiajam nesuinteresuotam asmeniui nurodė analogiÅ¡kas jau aptartas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kas taip pat leidžia pagrįstai spręsti apie nukentėjusiojo parodymų sÄ Å¾iningumÄ bei suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti asmenis nebuvimÄ .

49. T. K. naudojamo mobilaus ryšio telefono elektroninių ryšių tinklais perduodamo informacijos turinio kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei pokalbių suvestinėse užfiksuota (t. 2, b. l. 118–127), jog 2021 m. vasario 2 d. 22.13 val. T. K. bendravo su A. P., kuris pasakojo T. K., kad visi (t. y., A. K. ir S. D.) dėl įvykio kaltina asmenį pravarde „G.“ (R. K.), kad asmuo pravarde „G.“, turės sumokėti už visų advokatus, nes visi norėjo jam padėti, o po įvykio buvo parašytas pareiškimas policijai.

Šio pokalbio metu T. K. papasakoja nusikaltimo išvakarėse įvykusio konflikto tarp jo ir asmens, pravarde „G.“ aplinkybes ir įvardina konflikto priežastį. Taip pat T. K. pasakoja, kad nusikaltimo metu jam sudavė A. K.. Sako, kad S. D. yra jo pusbrolis, bet vis vien atvažiavo. O būtent: „<...>A. <...>, kai paskambimo Ra., supranti, aš sakau: „o, „G.“ man skolingas pinigų“. Žinai, tokia mintis, gal jis ten bus ar dar kas. Aš skambinu „G.“, sakau: „ar girdi, zdarov“.

Tas: „nu, zdarov“ <..>, sakau: „pem eurų gal turi? KÄ tu, kur esi tu, ar girdi, tuoj ...“ <...> Ir (necenzÅ«rinis žodis), sakau: „aÅ¡ namuose“. A. (A. S.) sako: „paveÅ¡i?“, Nu paveÅ¡iu, (necenzÅ«rinis žodis), žinai ir nesitikėjau net, nuvažiavom iki jos (R. D.), jisai atėjo, pasibaladojo, neįleidžia jinai. A. sako: „tai, Ra., (necenzÅ«rinis žodis), tarėmės taip, o tu čia neįleidi“. Mes išėjom, matyt, jinai per balkonÄ ar kaip pamatė, kad mes dviese, mane gal pamatė, žinai.

Ir mes išėjom, įsėdom į maÅ¡inÄ ir jau nuvažinėjom nuo to kalno. Jau atgal važiavom ir jinai paskambino, karoče, į telefonÄ A.. Sako: „oi, davai atvarykit atgal, atsigersim kavos, arbatos“. Matyt, per tÄ laikÄ susiskambino, supranti, su „G.“ ir „G.“ pasakė, kad mane sulaikytų. <...> pakilom į tÄ kalnÄ atgal, iÅ¡lipinėjom iÅ¡ maÅ¡inos, jau ant manęs puola tryse. O tasai A. netikėtai ten tÄ kažkokį peilį, iÅ¡ kur jis ten aÅ¡ pats net nežinau.

Ir viskas, kai jie pamatė jį, iÅ¡ karto bėgt pradėjo nuo mÅ«sų. <...> parvažiavom namo. O A., matai, pasiutęs, (necenzÅ«rinis žodis), galvoja, sako: kÄ jie čia, (necenzÅ«rinis žodis), nori, atvažiavom geranoriÅ¡kai, ko jie čia puola? <...> tas, karoče, iÅ¡ ryto dar kartÄ nuvažiavo pas „G.“, nu pas Ra., bet jau A. vienas nu, žinai. Jis ten, karoče, daužo tas duris, žinai, gatavas jisai ir rėkia, žinai, tipo: „G.“, ateik čia, pasiÅ¡nekėsim, (necenzÅ«rinis žodis).

O tie užsidarę dviese, bijo iÅ¡eit „G.“, supranti. Norėjo „mentus“ kviesi, sakė Ra.. Ir viskas, nu. O po to atėjau aÅ¡, sakau: „A., einam iÅ¡ tos laiptinės, nelįsk čia, (necenzÅ«rinis žodis), tikrai čia tuos „mentus“ iÅ¡kvies. Davai, tegul (necenzÅ«rinis žodis), iÅ¡lenda, pasiÅ¡nekėsim kÄ jis čia norėjo vakar“. <...> aÅ¡ maÅ¡inoj ten palaukiau, atvarė ir iÅ¡važiavom, viskas. <...> Ir atvažiavo po kiek ten, po 3-jų valandų, (necenzÅ«rinis žodis), tie, gal po 4-ių <...> reketuot.

Tai sakau, kad čia bÅ«tume patys, sakytume, susitikt bÅ«tume norėję. Dar plius, supranti, kaip gaunasi, jeigu taip iÅ¡eina, jeigu čia jie mane norėjo suvaryti, tai dėl ko jis čia mane norėjo suvaryt? Tai dėl to, kad Ra. jam „prisibėdnelino“, kad aÅ¡ jai, tipo, ten skoloj, ten Å¡tukÄ Eur, tipo, žinai. Jisai grynai čia už bobÄ Ä—jo, supranti. <...>, jis daugiau neturėjo dėl ko ant manęs pult, kÄ aÅ¡, kad papraÅ¡iau, kad atiduok 50 Eur, kur jis man skolingas ten nežinau, du metus, (necenzÅ«rinis žodis).<...> O gal jie patys sugalvojo, girdi, kad davai čia reikia pinigų paimti, (necenzÅ«rinis žodis)? Nežinau ar čia „G.“ jiems taip siÅ«lė.

Bet gali bÅ«ti, kad „G.“ jiems taip siÅ«lė. Greičiausiai jis taip sugalvojo. <...> AÅ¡ taip galvoju, nežinau tiksliai, jeigu jau bėgo pas juos. Nes, jeigu jau jie bÅ«tų norėję taip daužytis, tai aÅ¡ nesuprantu, bÅ«tų atėję ten su kokiais tai draugeliais, su kuriais ten buvo ir dar pasiėmę ...<...> Pikčiausia man, žinai, kad S. (S. D.), skaityk jis mano pusbrolis. <..> tasai A., tai jie vos ne geriausi draugai ten, S., jisai, A.. <...> sakau: A., kÄ tu čia darai? O jisai ten su „G.“ irgi ten draugeliai, žinai. <...> Tyli, jis man nieko nesako.

Ir „įpiso dar bankę“, <...>. AÅ¡ jiems ir pasakiau, tai jie visÄ gyvenimÄ su manim bendravo. Sakau: „ar girdi, ar kada nors raÅ¡iau, kiek sudaužytas buvau, nežinau, n sykių, n sykių, nu niekada nebuvo taip, kad užpieščiau kÄ nors, jeigu gavau, tai žinojau už kÄ gavau ar dar kažkÄ , bet, kai iÅ¡ oro atvažiuoja mane reketuot, iÅ¡ oro, tai atsipraÅ¡au, chebra, jus visai nesÄ mones darot.“

50. Aptartas T. K. naudojamo mobilaus ryÅ¡io telefono elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamo informacijos turinio kontrolės suvestinės turinys rodo tai, jog T. K. nesuinteresuotam asmeniui A. P. nurodė analogiÅ¡kas nagrinėjamo įvykio aplinkybes tiek dėl konflikto, įvykusio 2020 m. lapkričio 28 d. tarp jo, A. S. ir R. K., tiek dėl 2020 m. lapkričio 29 d. įvykdyto nusikaltimo, kurio metu S. D. ir A. K., panaudodami psichinę prievartÄ bei fizinį smurtÄ , reikalavo perduoti pinigus. Kita vertus, Å¡iuo aspektu pabrėžtina tai, jog nukentėjusysis T. K. iÅ¡ esmės pripažino, kad jis nėra tikras, ar S. D. ir A. K. atvyko nuteistojo R. K. nurodymu ir ar bÅ«tent jo naudai reikalavo turto: „O gal jie patys sugalvojo, girdi, kad davai čia reikia pinigų paimti, <...>? Nežinau ar čia „G.“ jiems taip siÅ«lė <...>“. Nukentėjusysis T. K. apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 212–215, 230–231) parodė, jog dėl penkių tÅ«kstančių Eur reikalavimus pateikė S. D., o jeigu ne, tai pasakė, kad važinės invalido vežimėlyje ir parodė tas vietas, kur lÅ«Å¡ kojos, per kelius. IÅ¡ A. K. tik buvo smÅ«gis. Kaip suprato, Å¡ie žmonės su tokiais reikalavimais yra atėję nuo R. K., kadangi konfliktas iÅ¡ vakaro buvo, žinojo, kad jie visi bendrauja. S. D. sakė, kad „G.“ pavadino gaidžiu, klausė už kÄ tie penki tÅ«kstančiai, o S. D. tada sakė: „tu supranti, tu supranti“. Paskelbus elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės fiksavimo ir kaupimo protokolÄ (t. 2, b. l. 117 – 119) ir telefoninių pokalbių suvestines (t. 2, b. l. 120 – 127) nukentėjusysis nurodė, jog A. P. tik sakė, kodėl jie atvažiavo pinigų praÅ¡yti. Jie atvažiavo dėl R. K., o kuris iÅ¡ jų sugalvojo, kad reikia susimokėti pinigus, negali pasakyti, nežino, čia tik spėlioti galima, ar jie bendrai taip sugalvojo, ar kuris vienas iÅ¡ jų sugalvojo. Mano, jog atvažiavo todėl, kad iÅ¡ vakaro tas įvykis buvo, nes daugiau dėl nieko kito negalėjo atvažiuoti. Klausė, už kÄ tokiÄ sumÄ pinigų mokėti, o jie sakė: „tu supranti, tu supranti“ ir po to dar paminėjo, kad kodėl „gaidžiu“ vadino R. K..

51. IÅ¡ aptartų nukentėjusiojo parodymų seka, jog nukentėjusysis tik iÅ¡kėlė prielaidÄ , kad S. D. ir A. K. turtÄ prievartavo R. K. nurodymu ar jo naudai, teigdamas, jog galima tik spėlioti, ar bendrai taip sugalvojo, ar kuris vienas iÅ¡ jų sugalvojo. Taigi, nukentėjusysis, atsižvelgdamas į dienÄ prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį įvykusi konfliktÄ , iÅ¡ esmės tik iÅ¡kėlė versijÄ dėl galimo R. K. dalyvavimo padarant nusikalstama veikÄ , nukentėjusiojo teigimu, daugiau dėl nieko kito negalėjo atvažiuoti. Vis tik aptartos aplinkybės leidžia spręsti tik apie galimas R. K. sÄ sajas su nagrinėjama nusikalstama veika, kartu nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadų dėl galimo bendravykdžių veiksmų bendrumo ar bylai reikÅ¡mingo vykdytojų eksceso, t. y., nukentėjusysis iÅ¡ esmės neatmetė tikimybės, jog A. K. ir S. D., net ir atvykę R. K. nurodymu dėl ankstesnio konflikto, vertė perduoti 5 000 Eur bÅ«tent jų naudai savo iniciatyva.

52. Å iuo aspektu vertinant nukentėjusiojo parodymų detalumÄ ir nuoseklumÄ , matyti tai, jog papildomos apklausos metu nukentėjusysis nurodė ir naujas aplinkybes, o bÅ«tent, kad liudytojo A. S. namuose iÅ¡girdo kaip kažkas sako: ,,kur jisai yra?“, A. atsakė: ,,miega“ ir A. įėjo pas jį į kambarį, o jam iÅ¡ paskos atėjo S. D. ir A. K.. Jam tada S. D. pasakė: ,,ateik čia reikia pasikalbėti“. Jie nuėjo į virtuvę ir visi susėdo prie stalo. IÅ¡ vieno stalo kraÅ¡to ir iÅ¡ kito atsisėdo D. su K., o jis su A. atsisėdo per vidurį prie stalo. D. jam pasakė, kad jei susitars viskas bus „normaliai“, o jei ne, tai dar 7 laukia apačioje. Jis (T. K.) pasakė, kad pasiims iÅ¡ balkono cigaretę ir tada galės kalbėti. Nuėjęs į balkonÄ , matė kad prie parduotuvės ,,Vynoteka“ kampo, prie ,,Giraitės“ prekyvietės kampo stovėjo 5-7 asmenys, tarp jų buvo R. pravarde ,,G.“. IÅ¡ 9-to aukÅ¡to sunku buvo išžiÅ«rėti, kas ten tokie stovi, tačiau R. atpažino iÅ¡ jo rėkimo, nes R. pamatęs jį balkone, kažkÄ Å¡aukė, kÄ negirdėjo tiksliai, vėliau matė, kad D. ir K. nuėjo link ten stovėjusių asmenų. D. grasino jam, kad jei jis nesutiks mokėti pinigų, tai vesis jį į apačiÄ , kur laukia jo septyni, kaip suprato, asmenys. Jam sutikus mokėti pinigus, D. vis tiek norėjo jį iÅ¡sivesti iÅ¡ A. buto, sakydamas K. ir sau, kad gal vedasi vis tiek į apačiÄ . Jis suprato tai kaip bauginimÄ , suprato, kad jis stengėsi jį įbauginti (t. 1, b. l. 37–42). Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių nukentėjusiojo parodymų, detalizuodamas nagrinėjamÄ situacijÄ , vėlesnių apklausų metu nukentėjusysis iÅ¡plėtė faktines veikos aplinkybes, teigdamas, jog nagrinėjamo įvykio metu dalyvavo ir nuteistasis R. K., t. y., buvo lauke, su nenustatytais asmenimis. Å ias aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teisme, teigdamas, jog kambaryje R. K. nebuvo, jis su kitais stovėjo lauke, prie prekyvietės „Vynoteka“. Jį pamatė, kai nuėjo į balkonÄ cigaretės.

53. Taigi, iÅ¡ to paties Å¡altinio gauti duomenys pakito vėlesnėje baudžiamojo proceso stadijoje, dėl ko nukentėjusysis buvo apklaustas ir teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusysis nurodė, kad pirminiuose savo parodymuose nenurodė, jog iÅ¡ balkono, nuėjęs parÅ«kyti, matė R. K., nes pamirÅ¡o. Nepaisant to, siekiant nustatyti, kokiu bÅ«du nukentėjusysis identifikavo R. K. lauke, Å¡is nurodė, kad: „R. K. atpažino iÅ¡ balso, kadangi dienÄ prieÅ¡ kalbėjosi su juo.

Jo veido nematė, suprato iÅ¡ kalbos. Jis kažkÄ rėkė, tačiau kÄ tiksliai, nežino. Kad Å¡aukimas skirtas jam nusprendė, nes jo galva buvo pakelta. Teksto negirdėjo, pamatė, kad rėkė, buvo atsisukęs“ (t. 4, b. l. 58–64). Pastebėtina, jog apklausiamas viso proceso metu nukentėjusysis tik numanė, jog A. K. ir S. D. atvyko R. K. nurodymu, kadangi diena prieÅ¡ tarp jų įvyko konfliktas, o nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai ne tik pakito, bet ir dalyje dėl R. K. identifikavimo yra prieÅ¡taringi – nukentėjusiojo teigimu, jis nuteistÄ jį R.

K. atpažino iÅ¡ jo balso, nes iÅ¡ devinto aukÅ¡to nieko nematė: „IÅ¡ 9-to aukÅ¡to sunku buvo išžiÅ«rėti, kas ten tokie stovi,“ tačiau pripažino ir tai, jog negirdėjo, kÄ jam rėkė R. K., vis dėlto, nusprendė, kad tai R. K., nes „jo galva buvo pakelta“, nors, kaip buvo minėta, jo veido nematė. T. y., nuteistasis iÅ¡ esmės pripažino tiek tai, kad jis nei matė, jo teigimu, Å¡aukiančio asmens, nei jį girdėjo, taigi, neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du jis identifikavo Å¡aukianti asmenį.

Pastebėtina ir tai, jog šių esminių aplinkybių dėl jo pažįstamo R. K. tiesioginio dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme nukentėjusysis nenurodė nei BPC darbuotojai, nei pareiškime ar pirminės apklausos metu. Garso įrašo, kuris buvo atsiųstas iš BPC Klaipėdos skyriaus, apžiūros protokole užfiksuota, jog T. K. BPC darbuotojai nurodo, kad A. K. ir S. D., išėję iš A. S. buto, lauke prie „Iki“ parduotuvės sėdo į transporto priemonę ir išvyko, tačiau nukentėjusysis nenurodo, jog ten stovėtų ir R.

K., nors vėlesnių apklausų metu teigė, jog bÅ«tent ten nuėjo S. D. ir A. K., o bÅ«tent BPC operatorei nurodė: „Matau, kad jie stovi prie ,,Iki“ parduotuvės ten visi laukia mÅ«sų, ne mÅ«sų. Matau, kad daug asmenų stovi prie ,,Iki" parduotuvės. Iki antradienio davė terminÄ penkis tÅ«kstančius atneÅ¡t. Dabar sėdo į BMW“ (t. 1, b. l. 167–170).

54. Aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esantis eksperimento atlikimo protokolas, kuriuo buvo nustatyta, kad nukentėjusysis T. K., bÅ«damas devintojo aukÅ¡to balkone (adresu (duomenys neskelbtini)), galėjo matyti ir girdėti asmenį buvusį prie prekybos centro (adresu (duomenys neskelbtini)) (t. 5, b. l.100–125), negali nei patvirtinti, nei paneigti bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, kadangi eksperimento metu nustatinėtos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, remiantis kuriomis nėra pagrindo iÅ¡vadai, kokiu bÅ«du nukentėjusysis identifikavo ir ar iÅ¡ esmės identifikavo asmenį, stovintį lauke. Kaip matyti iÅ¡ eksperimento atlikimo protokolo, nukentėjusiojo nurodytoje vietoje buvo palikti stovėti 4 statistai, vienam iÅ¡ kurių nurodyta, kad, kai T. K. įeis į balkonÄ , esantį namo devintame aukÅ¡te, pradėti Å¡aukti: „ar girdite mane?“. Nukentėjusiajam bÅ«nant balkone, statistas suÅ¡uko: „ar girdite mane?“. Nukentėjusysis nurodė, kad girdi frazę: „ar JÅ«s mane girdite?“. T. K. taip pat nurodė, jog mato 5 asmenis, kuriuos detaliai apibÅ«dino. Tokiu bÅ«du eksperimento metu iÅ¡ esmės buvo nustatyta tai, jog nuteistasis nagrinėjamo įvykio metu turėjo identifikuoti nuteistÄ jį tiek pagal veido bruožus, tiek pagal konkrečiÄ jo nurodytÄ frazę, kas rodo nukentėjusiojo parodymų prieÅ¡taringumÄ dėl R. K. konkretaus vaidmens, dalyvaujant nusikalstamos veikos padaryme.

55. Nuteistasis R. K. teisme parodė, kad 2020 m. lapkričio 28 d. jam paskambino jo draugė Ra. ir pasakė, kad pas jÄ atėjo T. K. ir A. S., kurie laužiasi į jos butÄ . Jis sėdo į automobilį, atvažiavo ir pamatė, kad kieme prie automobilio stovi T. K. su draugu. Jis paklausė, ko jis čia atvažiavo. Jis T. K. buvo skolingas 50 Eur. Susiginčijo. Tuo metu jis pastebėjo einančius du jaunuolius, tai yra E. su draugu. Kažkas pasakė, kad T. K. turi peilį, todėl jis, pamatęs peilį, pradėjo bėgti.

Bėgo nuo kalno, atsisuko ir pamatė, kad T. K. buvo užsiėmęs už veido. Jam vaikinai pasakė, kad buvo mesta iÅ¡ akmens. Jis grįžo, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. KitÄ dienÄ Ra. vėl paskambino ir pasakė, kad spardo duris, jis patarė skambinti policijai. Tuo metu buvo kaime, kuris yra (duomenys neskelbtini), važiavo pas tėtį. Kaltinime nurodytÄ dienÄ su kaltinamaisiais nebendravo, tik su S. žmona bendravo dėl daržovių (t. 4, b. l. 186–188). Analizuojant pastarojo nuteistojo parodymų patikimumÄ , Å¡ių nuoseklumo aspektu, pastebėtina tai, jog nuteistasis nurodė prieÅ¡taringas įvykio aplinkybes, susijusias su 2020 m. lapkričio 28 d. vakare įvykusiu konfliktu.

R. K., apklausiamas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (t. 3, b. l. 31–34), taip pat apklaustas, kaip įtariamasis (t. 3, b. l. 40–44), nuosekliai teigė, kad T. K. ir stovėjęs Å¡alia asmuo, ėjo link jo su peiliu ir dujų balionėliu. Kai jis pamatė, kad T. K. su peiliu ir dujų balionėliu, pradėjo bėgti nuo jų, kartu pradėjo bėgti ir praeivis, pamatęs T. K. rankose peilį. Bėgant jis girdėjo kaip T. K. bėgdamas Å¡Å«kavo ir bėgdamas buvo vienÄ kartÄ atsisukęs, matė, kad T.

K. vejasi vienas. Jam pavyko pabėgti nuo T. K.. Pasislėpus krÅ«muose matė kaip jie (T. K. ir jo draugas A. S.) grįžo į T. K. automobilį. Nustačius prieÅ¡taravimus nuteistojo parodymuose, apklaustas nuteistasis R. K. teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad to žmogaus su kuriuo bėgo kartu, nepažįsta, nes nenorėjo Å¡ių žmonių „kiÅ¡ti į šį reikalÄ â€œ. Vis dėlto, pastebėtina tai, jog ankstesnių apklausų metu Å¡is aiÅ¡kiai nurodė, jog buvo tik vienas paÅ¡alinis asmuo – praeivis, o ne du asmenys:

E. Š. ir jo draugas. Be to, nenorėdamas „įtraukti“ šių asmenų, pastarasis nurodė ir naujas aplinkybes, jog nukentėjusysis buvo sužalotas akmeniu, nors, remiantis pastarojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, šis nematė jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo nei bėgdamas nuo pastarojo, nei šį stebėdamas pasislėpęs. Nustatyta ir tai, jog aptartas aplinkybes šis nurodė tik po liudytojų – E. Š. ir S. S. apklausų.

56. Taigi, atsižvelgus tiek į apartų parodymų nenuoseklumÄ , kuris negali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas apsirikimu, tiek į tai, jog detalesnės įvykio aplinkybės buvo nurodytos tik po konkrečių asmenų apklausų, kurių parodymai pripažinti nepatikimais, Å¡iems prieÅ¡taraujant byloje esančių įrodymų visumai, konstatuotina, jog nuteistasis R. K., siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, pateikė su bylos duomenimis suderintÄ Ä¯vykio versijÄ . Nepaisant to, siekis iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės savaime negali patvirtinti nuteistojo kaltės, dėl ko atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, susijusias tik su nukentėjusiojo iÅ¡kelta prielaida dėl galimo R. K. dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti nuteistojo nurodomomis aplinkybėmis, jog jis jokių 5 000 Eur per kitus asmenis iÅ¡ T. K. nereikalavo. Nagrinėjamoje byloje Å¡ie R. K. parodymai nėra paneigti, o Å¡ių parodymų ignoravimas, atsižvelgiant vien į proceso dalyvio procesinį statusÄ , neatitiktų BPK 20 straipsnio reikalavimų. Kaip minėta, byloje esantys įrodymai leidžia spręsti apie R. K. ryÅ¡ius su nuteistaisiais A. K. bei S. D., tačiau Å¡i aplinkybė iÅ¡ esmės ir nebuvo ginčijama – įrodyta, kad proceso dalyviai yra pažįstami tarpusavyje, bendrauja, be to, atsižvelgus į tai, jog nuteistojo R. K. ryšį su nagrinėjama nusikalstama veika patvirtina tik nukentėjusiojo T. K. iÅ¡kelta versija, kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina nuteistojo R. K. dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ , todėl R. K. iÅ¡teisintinas.

57. PrieÅ¡ingai nei R. K. atžvilgiu, byloje nuosekliais nukentėjusiojo T. K. parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais buvo paneigti tiek nuteistojo A. K., tiek nuteistojo S. D. parodymai, dėl ko abejonių dėl pastarųjų kaltės teisėjų kolegijai nekyla. Nors S. D. teisme parodė, kad įvykio dienÄ leido laikÄ su žmona N. D., važiavo į miestÄ , į parduotuvę (t. 4, b. l. 186–187). Å iuos parodymus paneigia ne tik nuoseklÅ«s nukentėjusiojo T. K. parodymai, kuris identifikavo S. D. kaip asmenį, reikalavusį perduoti turtÄ , naudojant psichologinę prievartÄ , tačiau ir byloje nustatyti tarpiniai faktai, jog nuteistasis, siekdamas iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, siekė paveikti nukentėjusįjį per trečiuosius asmenis, be to, kreipėsi į kitÄ asmenį su tikslu sukurti melagingÄ alibį – duoti melagingus parodymus, jog nusikaltimo padarymo metu nuteistasis S. D. buvo ne įvykio vietoje, o asmens gimtadienyje, kuris atsisakė nuo nusikalstamo sumanymo. Taigi, nuteistojo neprocesinis elgesys, kurstant kitÄ asmenį duoti melagingus parodymus, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, paneigia tiek jo nurodomų aplinkybių patikimumÄ , tiek iÅ¡ esmės savaime paneigia pastarojo iÅ¡keltÄ versijÄ , jog nagrinėjamo įvykio metu jis buvo su savo žmona, o ne įvykio vietoje.

58. Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei pokalbių suvestinėse užfiksuota (t. 2, b. l. 74–80), jog atliekant S. D. naudojamo telefono ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo nustatyta, kad 2021 m. sausio 25 d. 17.51 val. S. D. skambina vyriÅ¡kis, su kuriuo kalba apie asmenį pravarde „G.“ (R. K.), pokalbio metu pažada pakalbėt su nukentėjusiuoju arba rasti kitÄ asmenį, kuris tai galėtų padaryti, kad pastarasis pakeistų parodymus. 2021 m. vasario 10 d. S. D. skambina vyriÅ¡kis, su kuriuo tariasi susitikti Kėdainių mieste, degalinėje, tikėtina, tartis dėl bÅ«simos akistatos tarp nukentėjusiojo T. K. ir S. D., kuri buvo numatyta 2021 m. vasario 17 d. 2021 m. vasario 12 d. S. D. skambina vyriÅ¡kiui, pokalbio metu S. D. praÅ¡o vyriÅ¡kio, kad pastarasis paliudytų, kad nusikaltimo metu jis buvo pas minėtÄ vyriÅ¡kį gimtadienyje. PaÅ¡nekovas sutinka. Tačiau 2021 m. vasario 13 d. pokalbio metu vyriÅ¡kis įtariamajam S. D. nurodo, kad byloje padėti negali, t. y., negali paliudyti jo duodamų parodymų ir siÅ«lo ieÅ¡koti kito asmens, kuris bÅ«tų su nepriekaiÅ¡tinga reputacija. 2021 m. vasario 13 d. S. D. skambina asmuo ir sako, kad rado gerÄ nukentėjusiojo pažįstamÄ asmenį, kuris pažadėjo pakalbėti su T. K., kad akistatos metu jis duotų naudingus parodymus įtariamojo atžvilgiu, bei atpažinimo metu jo neatpažintų.

59. Be to, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei pokalbių suvestinėse taip pat užfiksuota (t. 2, b. l. 100–102), jog 2021 m. vasario 15 d. S. D. skambina vyriÅ¡kis, sako, kad nukentėjęs nesileidžia į kalbas dėl parodymų keitimo, tačiau vyriÅ¡kis žada S. D. surasti žmogų, kuris galės įkalbėti nukentėjusįjį, nes toks padarytas nusikaltimas yra „ne juokas“ ir reik bÅ«tinai „susitvarkyti“. Taip pat žada susisiekti su nukentėjusiojo draugu, kad Å¡is sužinotų, kokio atlygio jis norėtų, kad pakeistų parodymus S. D. palankia linkme. 2021 m. vasario 17 d. 15.50 val. (po akistatos tarp nukentėjusiojo T. K. ir S. D.) S. D. skambina vyriÅ¡kiui, kalba su juo apie įvykusiÄ akistatÄ , kurios metu nukentėjęs davė nepalankius parodymus.

60. Nuteistasis A. K. teisme parodė, kad 2020 m. lapkričio 29 d. kartu su dukra K. K. ir posÅ«niu E. Å . iÅ¡vyko apie 11.00 val. į KaunÄ , į prekybos centrÄ ,,Mega“ apsipirkti, kur buvo apie pusę pirmos. Pateikė banko iÅ¡raÅ¡us, kad jis su savo kortele atsiskaitinėjo „Megoje“. IÅ¡važiavo iÅ¡ „Megos“ apie 3 val. po pietų į Kėdainius, Kėdainiuose buvo apie 4-5 val. Ten jis susitiko su draugu R. B.. Su nuteistaisiais pažįstamas, nes turi bendrÄ draugÄ A. J., kuris yra stambiausias daržovių supirkėjas Kėdainiuose. S. D. ir R. K. supirkinėja daržoves ir trÄ Å¡as, be to, S. D. visai netoli jo gyvena ir Å«kininkauja (t. 4, b. l. 184-186).

61. Teisėjų kolegija, sugretinusi nukentėjusiojo T. K. parodymus su A. K. nurodomomis aplinkybėmis, spendžia, jog nuteistojo nurodomos aplinkybės negali paneigti nukentėjusiojo nurodomų aplinkybių, kurios buvo pripažintos patikimomis, kadangi Å¡ias patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, dėl ko sprendžia, kad nuteistasis iÅ¡kėlė gynybinę versijÄ , siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kurios nepatvirtino objektyvÅ«s duomenys. Pastebėtina tai, jog nors liudytoja K.

K. teisme patvirtino, jog 2020 m. lapkričio 29 d. ji su tėčiu A. K., broliu E. Å . ir jo dukra važiavo į KaunÄ , prekybos centrÄ â€žMega“ apsipirkti, kur daug vaikščiojo, nusifotografavo, pasiėmė maisto iÅ¡sineÅ¡imui (t. 4, b. l. 147–148), byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių Å¡ios liudytojos nurodomas aplinkybes, įvertinus tai akivaizdaus tiesioginio pastarojo liudytojo suinteresuotumo duoti artimajam giminaičiui palankius parodymus kontekste. Kaip minėta, liudytojo E. Å . parodymai nepripažinti leistinais įrodymais dėl Å¡ių prieÅ¡taravimo byloje esantiems įrodymams bei dėl jo tiesioginio suinteresuotumo.

Tuo metu pateikti A. K. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, be kita ko, apeliacinio teismo posėdžio metu iÅ¡reikalauti duomenys, o bÅ«tent: AB „Swedbank“ pažymos rengimo grupės vyresnioji specialistė praneÅ¡imu dėl informacijos pateikimo informavo teismÄ , jog A. K. iÅ¡duota mokėjimo kortele 2020 m. lapkričio 29 d. buvo atliktos dvi operacijos: 2020 m. lapkričio 29 d. 13:41:56 val. apmokėtas pirkinys „TK-FASHION 5210 Kaunas“; 2020 m. lapkričio 29 d. 13:25:26 apmokėtas pirkinys „NS King (Kaunas)“ (t. 6, b. l. 186), negali paneigti nukentėjusiojo T.

K. parodymų, kadangi A. K. mokėjimo kortele galėjo atsiskaityti ir tretysis asmuo, pavyzdžiui, liudytoja K. K. ar E. Å .. Minėti banko iÅ¡raÅ¡ai tik patvirtina atsiskaitymo faktÄ . Be to, ir byloje nustatytas atliktų atsiskaitymų laikas, kuriuo remiasi nuteistasis, – vėliausias atsiskaitymas įvyko 13.25 val., sugretinus su nusikalstamos veikos padarymo laiku – apie 15.20 val., (past. – 15.26 val. laiku nukentėjusysis T. K. jau skambino BPC bei pranešė apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ) savaime negali paneigti byloje nustatytų aplinkybių.

Remiantis vieÅ¡ai prieinamais duomenų Å¡altiniais („Google maps“ duomenimis), atstumÄ nuo prekybos centro „Mega“ (Islandijos pl. 32, Kaunas) iki nusikaltimo padarymo vietos ((duomenys neskelbtini)) sudaro ne daugiau kaip 60 km, tuo metu nuo paskutinio atlikto atsiskaitymo nuteistojo kortele prekybos centre „Mega“ iki nusikaltimo padarymo laiko praėjo daugiau kaip pusantros valandos – 1 val. 55 min., kurio pakanka leistinu ir saugiu greičiu grįžti į įvykio vietÄ . Taigi, atsižvelgus ir į nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ , sugretinus jÄ su atliktų atsiskaitymų bei nusikalstamos veikos padarymo laiku, A.

K. galėjo grįžti iš prekybos centro Kaune į Kėdainius dar iki nusikalstamos veikos padarymo.

62. Abejones nuteistojo iÅ¡kelta versija patvirtina ir byloje esanti nuotrauka, kurioje bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu užfiksuotas E. Å . su savo dukra prekybos centre „Mega“. Liudytoja E. K. patvirtino, jog Å¡iÄ nuotraukÄ darė ji, kurioje užfiksuotas jos brolis E. Å . ir jo dukra, tačiau tėčio – A. K. nuotraukoje nėra, nors bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis gyvena užsienyje – Norvegijos Karalystėje, E. K. teigimu, grįžta retai, retai pasiseka pabÅ«ti kartu, o nuotraukų, kuriuose bÅ«tų tėvas neturi (t. 4, b. l. 147–148). Taigi, aptarti įrodymai negali paneigti byloje įrodytų aplinkybių, jog A. K., kartu su bendrininku, buvo įvykio vietoje ir atliko nusikalstamus veiksmus. BÅ«tent dėl savo turinio – byloje esant nuosekliais pripažintais nukentėjusiojo parodymais, fotonuotrauka, kurioje nėra užfiksuotas pats nuteistasis, tik nuteistojo mokėjimo kortele faktas, kuria galėjo atsiskaityti ir tretysis asmuo, bei laikas – nustatytas laikotarpis tarp nusikalstamos veikos padarymo ir atliktų atsiskaitymų yra pakankamas nuteistajam grįžti iÅ¡ Kauno į Kėdainius, t. y., nusikaltimo padarymo vietÄ , ar artimų ryÅ¡ių saistomų asmenų parodymai, nustačius tiesioginį suinteresuotumÄ , nelaikytini objektyviais duomenimis, galinčiais paneigti byloje nustatytas aplinkybes. Pastebėtina, jog nuteistojo A. K. iÅ¡keltos versijos nepatvirtino ir liudytojas R. B.. Liudytojas R. B. apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 210–212) parodė, jog A. K. prašė paliudyti, kad 2020 m. lapkričio 29 d. buvo susitikę su juo. Nors liudytojas patvirtino, jog dėl darbinių reikalų buvo susitikę 2020 m. lapkričio 29 d. darbiniais reikalais ir prabuvo gal kokiÄ valandÄ , gal dvi valandas, pastarasis nurodė, jog susitiko nuo kokios 17.00 val. iki 19.00 val. Atsakydamas į nuteistojo gynėjo klausimÄ , kategoriÅ¡kai pabrėžė, jog susitikimas tikrai nebuvo dienÄ , tai buvo vakare. Bylos duomenimis nustatyta, jog nusikalstama veika buvo padaryta dienÄ â€“ apie 15.20 val., 15.26 val. laiku nukentėjusysis T. K. jau skambino BPC bei pranešė apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teigdamas, jog kaltininkai iÅ¡vyko, taigi, nuteistasis su liudytoju susitiko jau po nusikalstamos veikos padarymo.

63. Pastebėtina ir tai, jog gynybos versija kvestionuotina ir jų pabrėžiama aplinkybe, jog A. K. gyvena užsienyje – Norvegijos Karalystėje, be to, jokių ryÅ¡ių su nukentėjusiuoju nepalaiko, nepaisant to, nukentėjusysis nurodė, jog fizinį smurtÄ prieÅ¡ jį panaudojo A. K. tuo metu kai jis buvo laikinai atvykęs į LietuvÄ , t. y., nepalaikydamas jokių ryÅ¡ių su nuteistuoju, nukentėjusysis negalėjo nuspėti, kada nuteistasis A. K. grįš į Lietuvos RespublikÄ , kuris įprastai gyvena užsienyje. Nepaisant to, nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės įvyko bÅ«tent tuo pat metu, kai A. K. laikinai grįžo į Lietuvos RespublikÄ . Akivaizdu, jog asmuo nepalaikantis ryÅ¡ių su nuteistuoju negalėjo žinoti, ar nuteistasis yra Lietuvos Respublikoje, ar yra iÅ¡vykęs, kas leidžia spręsti, jog nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo jo nurodomas A. K..

64. Atmestini ir apeliacinio skundo teiginiai, jog nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes dėl A. K. dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ paneigia liudytojo S. D. parodymai, jog telefoninio pokalbio metu nukentėjusysis T. K. nurodė, kad A. K. nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Visų pirma, skunde remiamasi tik parodymų fragmentu, iÅ¡kreipiant parodymų turinį bei kontekstÄ . Antra, pastarojo parodymų turinio nelogiÅ¡kumas kelia pagrįstų abejonių Å¡io liudytojo parodymų patikimumu. Liudytojas S. D. parodė, kad pažįsta nuteistuosius, nukentėjusįjį.

Su A. K. buvo susitikęs, kai jis grįžo iš Norvegijos į savo brolio laidotuves. Po laidotuvių susitiko, pasikalbėjo ir pasikeitė telefonais. Po kelių dienų jam paskambino T. K.. Jis jo paklausė dėl jo pažįstamo iš Norvegijos A. K.. T. jam nieko nepasakojo. S. D. nurodė, jog bandė užklausti T. K. (kas įvyko), bet vėliau (kažkur prasilenkus). Klausė, kas įvyko, kas buvo, bet nukentėjusysis pasakė, kad prieš A. jis nieko neturi, jo nebuvo. Pastebėtina, jog, priešingai nei nurodoma skunde, liudytojas paaiškino, kad pirminio telefoninio pokalbio metu nukentėjusysis T.

K. jam nieko nepasakojo. Tuo metu frazę, kad: „prieÅ¡ A. jis nieko neturi, jo nebuvo“ nukentėjusysis pasakė liudytojui nenustatytu laikotarpiu vėliau – liudytojo teigimu, kai iÅ¡girdo gandų, prasilenkus parduotuvėje, paklausė nukentėjusiojo, kas buvo. Å iuo aspektu nukentėjusysis parodė, jog tokių aplinkybių liudytojui nenurodė, abejonių Å¡ių parodymų patikimumu kelia ir byloje nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusysis parašė pareiÅ¡kimÄ kitÄ dienÄ po nagrinėjimo įvykio (t. 1, b. l. 1)., t. y., vėlesnio susitikimo metu su liudytoju, nukentėjusysis jau buvo parašęs pareiÅ¡kimÄ bei apklausų metu nuosekliai teigė, jog A.

K. jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ . Taigi, vėlesnio susitikimo metu nukentėjusysis negalėjo teigti, kad A. K. „ten nebuvo“. Tam prieÅ¡tarauja ir liudytojo S. D. parodymų turinys. Antai, vadovaujantis liudytojo parodymais, nukentėjusiajam nurodžius, kad prieÅ¡ A. K. jis „nieko neturi, jo ten nebuvo“, Å¡is vis dėlto skambino A. K., siekdamas pasiteirauti, kas įvyko (t. 4, b. l. 179-180). A. K., apklaustas kaip įtariamasis, patvirtino, kad 2020 m. gruodžio vidurį, jam paskambino draugas S. D. ir pasiteiravo, kÄ jis (A.

K.) „prisidarė“ (t. 3, b. l. 103-106).

65. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistieji yra draugai, ar gerai pažįstami, ar būtų palaikomas nuolatinis ryšys. Nuteistieji apklausų metu iš esmės patvirtino, jog yra pažįstami tarpusavyje, be kita ko, patvirtino ir tai, jog pažįsta nukentėjusįjį T. K.. Be to, remiantis telefoninių pokalbių išklotinėmis matyti tai, jog S. D. ir R. K. intensyviai bendrauja telefonu ir palaiko ryšius. Susipažinus su R. K. naudojamų abonentų numerių skambučių ir SMS pranešimų išklotine nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 29 d. buvo užfiksuoti du kontaktai, tai yra, 12.43 val.

R. K. skambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi S. D., o 15.13 val. R. K. skambino telefono numeriui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi S. D.. Analizuojant skambučių ir SMS praneÅ¡imų iÅ¡klotinę, nustatyta, kad R. K., naudodamasis Å¡iuo abonentu, su S. D. bendravo 42 kartus skambučiais ir SMS praneÅ¡imais, bei su kitu S. D. naudojamu abonentu yra užfiksuotas vienas skambutis, įvykęs 2020 m. gruodžio 15 d. (t. 2, b. l. 11–13; 32–33; 42). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad įvykio dienÄ R.

K. priklausančiu telefonu buvo du kartus bendrauta su Norvegijoje registruoto abonento numeriu. A. K. teisme patvirtino, kad jis lietuviško numerio neturi, naudojasi Norvegišku numeriu net ir būdamas Lietuvoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog visi nuteistieji buvo gerai pažįstami, žinojo vienas kito telefonų numerius, be to, A. K. parodymais nustatyta ir tai, jog nuteistasis S. D. gyvena netoli nuteistojo A. K., dėl ko pastarųjų bendravimas galėjo vykti ir nesinaudojant telekomunikacijų galiniais įrenginiais.

Pirmosios instancijos teismas A. J. parodymus, kad jis įvykio dienÄ naudojosi R. K. mobilaus ryÅ¡io telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis galėjo skambinti A. K., taip pat pagrįstai vertino kaip siekį padėti pažįstamam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Å i versija atsirado ne tik po to, kai A. K. teisme nurodė, jog jis Lietuvoje naudojasi NorvegiÅ¡ku telefono numeriu, tačiau pastebėtina ir tai, jog Å¡is liudytojas taip pat nurodė, kad Å¡iuo numeriu galėjo naudotis ir R. K., nes tai jų bendra veikla, be to, pripažino, jog telefono numeris yra registruotas bÅ«tent R.

K. vardu (t. 5, b. l. 24-­25).

66. R. K. skunde pažymima, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti nukentėjusiojo, liudytojo parodymai teisme gali bÅ«ti perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti, o nuosprendyje nurodyta, kad buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų A. S., A. B., A. P., V. V. parodymai. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali bÅ«ti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiÅ«rimi tokių apklausų garso ir vaizdo įraÅ¡ai. Å iuo aspektu teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; įstatymas nenustato, kokie įrodymai Å¡iais parodymais gali bÅ«ti tikrinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015, Nr. 2K-114-511/2022). Aptartų nuostatų kontekste, visų pirma pažymėtina tai, jog pastarųjų parodymų turinys gali turėti reikÅ¡mės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, be kita ko, analizuojant parodymų patikimumÄ , pavyzdžiui, analizuojant liudytojo A. S. parodymų patikimumÄ . Antra, nagrinėjamoje byloje esminės nagrinėjamo įvykio aplinkybės nebuvo įrodinėjamos liudytojų A. B., A. P., V. V. parodymais. Tuo metu A. S. buvo apklausiamas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 113–115; t. 6, b. l. 208–210). Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog priimant skundžiamÄ nuosprendį buvo pažeistos BPK 301 straipsnio nuostatos.

67. Nagrinėjamų skundų kontekste svarbu ir tai, jog įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės, todėl byloje tiesioginių įrodymų – proceso dalyvių parodymų, Å¡iuos patvirtinančių apžiÅ«ros protokolų pagrindu neginčijamai nustačius, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo ir bendrininkų naudai, vertė nukentėjusįjį T. K. perduoti turtÄ , panaudodami psichinę prievartÄ ir fizinį smurtÄ . Atskirų netiesioginių įrodymų eliminavimas, ar skunde nurodomų procesinių veiksmų neatlikimas, neturi teisinės reikÅ¡mės skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ar pagrįstumui. Visų įmanomų procesinių veiksmų neatlikimas, ar įrodymų surinkimas nereiÅ¡kia, jog bylai reikÅ¡mingos aplinkybės nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos tiek, kiek tai reikÅ¡minga bylai, ar kad buvo pažeistos nuteistųjų procesinės teisės, kadangi kaltinamojo naudai aiÅ¡kinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių, iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta paÅ¡alinti. Nagrinėjamoje byloje tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų visumos pagrindu, susiejus juos į vientisÄ loginę grandinę, prieita kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktų bei skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų pagrindu teisingai nustatė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Å iame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartÄ pasakyta, jog duomenys, gauti naudojant poligrafÄ , pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas negali bÅ«ti pripažinti įrodymais. Be to, pagal teismų praktikÄ poligrafas yra žmogaus emocinę bÅ«senÄ fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimÄ , o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes, todėl atliekant tyrimÄ poligrafu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-511/2018, Nr. 2K-166-699/2018).

68. Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teisme pakartotinai sugretinus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ , teisėjų kolegija nustatė tokias nusikaltimo padarymo aplinkybes: A. K. ir S. D., iÅ¡ anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. lapkričio 29 d. apie 15.20 val., A. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), S. D. panaudojus psichinę prievartÄ , tai yra, grasinant T. K. panaudoti prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ â€“ sulaužyti ir pasodinti į invalido vežimėlį, o A. K. fizinę prievartÄ , tai yra, sudavus kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , tuo padarius kairio skruosto sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kiantį poodine kraujosruva ir audinių patinimu, sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pareikalavo iki 2020 m. gruodžio 1 d. perduoti 5 000 Eur, tokiu bÅ«du S. D. ir A. K., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė (prievartavo) T. K. perduoti 5 000 Eur. Å ie nuteistųjų A. K. ir S. D. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, požymius.

69. Skunde teigiama, jog T. K. parodė, kad smurtas jo atžvilgiu buvo panaudotas ne reikalavimo užtikrinimui, tačiau dėl jo bendravimo (gestikuliavimo) su liudytoju A. S.. Å iuo aspektu pastebėtina tai, jog nukentėjusysis nenurodė jo atžvilgiu panaudoto smurto priežasties, o apibÅ«dino atliktų veiksmų eiliÅ¡kumÄ . Remiantis nukentėjusiojo parodymais, jo draugas A. jį užstojo, tuo metu jis A. pamerkė akį, kad jis nepultų prieÅ¡ juos, tai pastebėjęs A. K. sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , dėl ko jam pradėjo skaudėti galvÄ ir jis apsvaigo (t. 1, b. l. 33–36).

Kai D. pareikalavo pinigų, tada A. S. pradėjo klausti už kÄ . Jis, nenorėdamas, kad įvyktų konfliktas, mirktelėjo A. akį, kad jis nusiramintų. Tai pastebėjo D. ir paklausė jo (T. K.) kÄ Äia mirkčioja akimi. Jam nespėjus nieko atsakyti, pajuto smÅ«gį į kairės pusės žandikaulį (t. 1, b. l. 37–42). Po to pajuto, kad jam A. K. sudavė smÅ«gį į kairį skruostÄ , bereikalaujant tų pinigų. (t. 4, b. l. 58–64). Taigi, A. K. fizinį smurtÄ panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu, S. D. jau iÅ¡reiÅ¡kus turtinę pretenzijÄ , kai nukentėjusysis buvo bauginamas.

Pastebėtina, jog A. K. ne tik nepriekaiÅ¡tavo S. D. iÅ¡reikÅ¡tam turinio pobÅ«džio reikalavimui, suvokdamas, kad S. D. verčia nukentėjusįjį T. K. įvykdyti pareikÅ¡tÄ turtinę pretenzijÄ , panaudodamas psichinę prievartÄ (grasindamas), tačiau ir konkliudentiniais veiksmais, nepriklausomai nuo to ar tai įvyko jo iniciatyva, ar S. D. paliepimu, sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam T. K., tokiu bÅ«du siekdamas pastarÄ jį įbauginti, parodyti bendrininko reiÅ¡kiamos turtinės pretenzijos realumÄ .

Taigi, Å¡ie veiksmai vertintini kaip bauginimo proceso tÄ sa, nukreipta į nukentėjusįjį, siekiant sukelti baimę bei palaužti valiÄ . Nukentėjusiojo sutikimas perduoti reikalaujama sumÄ , rodo tai, jog bauginimas buvo efektyvus ir aukos psichika buvo paveikta. Taigi, aptartų bylos faktinių aplinkybių kontekste konstatuotina, kad A. K. ir S. D., suvokdami vienas kito veiksmus, prie jų tiesiogiai prisidėdami, veikdami tiesiogine tyčia, prievartavo turtÄ â€“ 5 000 Eur iÅ¡ nukentėjusiojo. Byloje nustatyta, jog nuteistųjų su nukentėjusiuoju nesiejo jokie turtiniai santykiai, Å¡ie ryÅ¡ių iki nusikalstamos veikos padarymo nepalaikė, taigi nenustatyta, kad Å¡iuos siejo kokio nors pobÅ«džio teisiniai santykiai, dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog nuteistieji, pareikÅ¡dami turtinę pretenzijÄ , ketino įgyvendinti ginčijamÄ ar tariamÄ teisę.

Pastebėtina ir tai, jog teismų praktikoje nepriimtinos ir tokios situacijos, kai nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrindas bÅ«tų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-357/2012, Nr. 2K-114/2014, Nr. 2K-504-139/2015).‏‏‎ Todėl nuteistųjų veiksmai negali bÅ«ti vertinami tik kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (iÅ¡reikÅ¡ta turtinio pobÅ«džio pretenzija – reikalavimas perduoti 5 000 Eur) ar kaip savavaldžiavimas, t. y., kaip reiÅ¡kiamos, teisėtÄ pagrindÄ turinčios, turtinės pretenzijos netinkamas įgyvendinimas.‏‏‎

70. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, S. D. panaudojus psichinę prievartÄ , tai yra, grasinant T. K. panaudoti prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ â€“ sulaužyti ir pasodinti į invalido vežimėlį, o A. K. fizinę prievartÄ , tai yra, sudavus kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , tuo padarius kairio skruosto sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kiantį poodine kraujosruva ir audinių patinimu, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nuteistieji pareikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo perduoti 5000 Eur. Nukentėjusiojo parodymai, užfiksuotas pokalbis su BPC operatore, kreipimosi į teisėsaugos institucijas faktas, rodo tai, kad nukentėjusysis suvokė, jog grasinimas yra realus, tai numatė ir nuteistieji, suvokdami savo elgesio pavojingÄ bauginamÄ jį pobÅ«dį.

SÄ moninga bauginimÄ rodo ir fizinio smurto panaudojimas. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuteistasis A. K., tiesiogiai girdėdamas reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ bei grasinimus nukentėjusiajam, nuteistojo S. D. nesiekė nutraukti, iÅ¡ anksto atvyko kartu su pastaruoju, po ko, suduodamas smÅ«gį nukentėjusiajam, savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo, kuriems neprieÅ¡taravo ir S. D., tokiu bÅ«du bendrais nuteistųjų A. K. ir S. D. veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 181 straipsnio 2 dalyje.

Kaip minėta, A. K. ir S. D. iÅ¡sakė reikalavimus dėl turto perdavimo, grasino, panaudojo fizinį smurtÄ , tai rodo pastarųjų susitarimÄ ir bendrÄ tyčiÄ . Nuteistieji tiesiogiai dalyvaudami nusikalstamos veikos padaryme sutiko su jų atliekamais veiksmais, naudojamu smurtu, suprato savo veiksmų pavojingumÄ ir Å¡ių norėjo, apie kÄ liudija ir tai, jog nuteistieji pasiÅ¡alino tik nukentėjusiajam pripažinus skolos faktÄ liudytojo akivaizdoje, taigi veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje atskleista ir bendrininkavimo sudėtis: nusikaltimo padaryme dalyvavo du pakaltinami, pilnamečiai asmenys, kurie tiesiogiai realizavo nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, taigi laikytini bendravykdžiais; atliktų veiksmų pobÅ«dis rodo tiek nuteistųjų veikos bendrumÄ , tiek iÅ¡ankstinį susitarimÄ prievartauti turÄ , be kita ko, kuris atskleidžiamas ir konkliudentiniais veiksmais, prisidedant prie veikos padarymo, tai rodo ir tyčios bendrumÄ , kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

71. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiÅ¡kia, kad individualizuojant bausmę bÅ«tina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadijÄ , kaltininko asmenybę ir kt.). Pastebėtina, jog pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

72. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. ir S. D. už nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, S. D. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , dėl kurio jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, skirta laisvės apribojimo bausme 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuteistiesiems paskirtos bausmės vykdymas buvo iÅ¡ dalies atidėtas. Pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės nevirÅ¡ija baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkio (BK 50 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 3 dalis), o nustačius, jog S. D. padarė kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, paskyrė nuteistajam galutinę subendrintÄ bausmę, bausmes subendrindamas nuteistajam palankiausiu – bausmių apėmimo, bÅ«du. Taigi, skirdamas baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmes bei bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, teismas BK 41, 54, 63 straipsnių nuostatų nepažeidė.

73. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl nuteistajam A. K. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį – padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas; teismas nurodė, jog fizinis smurtas pasireiÅ¡kė nežymiu sveikatos sutrikdymu, buvo neteisėtai reikalaujama suma –5 000 Eur, kas sukėlė iÅ¡gÄ stį ir baimę nukentėjusiajam. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę: praeityje teistas, tačiau jo teistumai iÅ¡nykę, duomenų apie administracinius pažeidimus nėra (t. 3, b. l. 156); nuteistasis gyvena ir dirba Norvegijoje, dirba įmonės direktoriumi, charakterizuojamas teigiamai (t. 5, b. l.2-3); priklausomybės ligų įskaitoje neįraÅ¡ytas, duomenų apie psichiatrinį gydymÄ nėra (t. 3, b. l.160). Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybė lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas nustatė nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veikÄ padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

74. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir suÅ¡velninti A. K. paskirtos bausmės. Nuteistojo nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia ir yra baigta, nuteistasis atliko aktyvų vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, jo veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Analizuojant kaltininko asmenybę nustatyta, jog, nors nuteistasis yra teigiamai charakterizuojamas darbovietėje, turi nuolatinį darbÄ , tai nesulaikė nuo savanaudiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamos veikos padarymo, be to, pastarasis anksčiau buvo teistas (t. 3, b. l. 151–155), nors teistumas iÅ¡nykęs, tai negali bÅ«ti suprantama kaip, kad esÄ iÅ¡nyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiÅ¡kia, kad vertinant asmens reputacijÄ , negali bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas), dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai apie iÅ¡skirtinai teigiamai charakterizuojamÄ nuteistojo asmenybę. Kaip minėta, byloje nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl ko nuteistajam paskirta sankcijos vidurkio nesiekianti bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o atsižvelgus į tai, jog, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas buvo iÅ¡ dalies atidėtas, paskirta bausmė ir jos realizavimo forma negali bÅ«ti vertinama kaip aiÅ¡kiai per griežta.

75. Spręsdamas dėl nuteistajam S. D. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio, be kita ko, ir jos realizavimo formos, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį – padarė vienÄ sunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 181 straipsnio 2 dalis) ir nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 140 straipsnio 1 dalyje); tai, kad S. D. indėlis į Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ iÅ¡ esmės buvo panaÅ¡us A. K. indėliui. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę: neteistas, turi Å¡eimÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å«kininkauja, praeityje ne kartÄ baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi neiÅ¡nykusius baustumus (t. 3, b. l. 14–20); priklausomybės ligų įskaitoje neįraÅ¡ytas, duomenų apie psichiatrinį gydymÄ nėra (t.3, b. l. 24). Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybė lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas nustatė nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veikÄ padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (past. – bylai reikÅ¡mingu, veikos numatytos BK 181 straipsnio 2 dalies, kontekste).

76. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė palankiai charakterizuojamam nuteistajam, tačiau atlikusiam aktyviausiÄ vaidmenį – bÅ«tent S. D. vertė nukentėjusįjį perduoti turtÄ â€“ 5 000 Eur, grasindamas prieÅ¡ nukentėjusį panaudoti fizinį smurtÄ , prie ko konkliudentiniais veiksmais prisijungė nuteistasis A. K., skirti sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio nesiekiančiÄ bausmę, kurios dydis neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimÄ , o Å¡io realizavimo forma – iÅ¡ dalies atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip aiÅ¡kiai per griežta.

77. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-213-719/2020 ir kt.). Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, nei nuteistuosius charakterizuojančios, nei nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančios aplinkybės nebuvo suabsoliutinamos, vertinamos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumos kontekste, nesureikÅ¡minant Å¡ių reikÅ¡mingumo. Byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo spręsti, jog įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas (past. – BK 181 straipsnio 2 dalies sankcija nenumato alternatyvių – terminuoto laisvės atėmimo bausmei, bausmių, taigi, ir skunde nurodomos – baudos) bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininkų asmenybei ar kitoms bylos aplinkybėms – padarytas sunkus nusikaltimas nuosavybei ir sveikatai atitinka rÅ«Å¡inį Å¡ios veikos pavojingumÄ , byloje nenustatytÄ iÅ¡imtinių, iÅ¡skirtinai teigiamai nuteistuosius charakterizuojančių aplinkybių. Å ių nepagrindė ir nuteistasis S. D. apeliaciniame skunde. Todėl, pakartotinai įvertinus iÅ¡dėstytų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos ir nėra aiÅ¡kiai neteisingos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir pakeisti nuteistiesiems paskirtų bausmių.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

78. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas privalo iÅ¡spręsti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas), t. y., remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019).

79. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas iÅ¡ R. K., A. K. ir S. D. solidariai priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 50–52). IeÅ¡kinys grindžiamas patirtais iÅ¡gyvenimais, kadangi nusikaltimu jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jis dėl sužaloto veido jautė nepatogumÄ , atsirado baimės, nesaugumo jausmas.

80. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-118/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

81. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistųjų A. K. ir S. D. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , dėl jo atžvilgiu naudojamos psichinės prievartos nukentėjusysis patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus – atsirado baimės ir nesaugumo jausmas, be kita ko, jautė nuolatinį poveikį dėl reikalavimų keisti parodymus, bÅ«damas sužalotu veidu jautė nepatogumÄ bendraudamas su kitais asmenimis. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog nuteistieji yra darbingo amžiaus, saistomi ekonominiais ryÅ¡iais, t. y., turi pajamų Å¡altinius. Taigi, nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas byloje nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, nuteistųjų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, požymių, o tarp nuteistųjų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, dėl ko pastarasis įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apeliacinio skundo argumentÄ , jog civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas tik formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nukentėjusiajam sukeltus padarinius, kaltininkų kaltę, kuri pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, jų turtinę padėtį, o bÅ«tent – realiÄ galimybę atlyginti priteistÄ Å¾alÄ , sprendžia, jog priteista 2 000 Eur suma nelaikytina neproporcinga, užtikrina protingÄ balansÄ tarp kompensacijos už dvasinį skausmÄ ir nusikaltimÄ padariusių asmenų turtinių galimybių taip pat teisingÄ nukentėjusiojo ir kaltininkų interesų pusiausvyrÄ .

82. Panaikinus nuosprendžio dalį, kuriÄ R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, ir Å¡ioje dalyje priėmus naujÄ sprendimÄ : R. K. iÅ¡teisinus neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡nyko teisinis pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ iÅ¡teisintojo R. K. (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Taigi, Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiojo T. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ R. K., A. K. ir S. D. solidariai priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pakeičiama: 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo T. K. naudai solidariai priteisiamas iÅ¡ nuteistųjų A. K. ir S. D. (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl proceso išlaidų

83. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

84. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, pirmosios instancijos teisme buvo gautas praÅ¡ymas priteisti proceso iÅ¡laidas už pasirinkto atstovo advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme 2 000 Eur sumai (t. 5, b. l. 33–34). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos apimtį, teisiamųjų posėdžių skaičių, poreikį ruoÅ¡tis procesui bei procesinių dokumentų paruoÅ¡imÄ , nusprendė, jog praÅ¡oma priteisti suma atitinka protingumo kriterijus ir parengtų procesinių dokumentų apimtis, todėl iÅ¡ S. D., R. K. ir A. K. priteisė po 666,67 Eur nukentėjusiojo T. K. turėtų iÅ¡laidų atlyginimui.

85. Apelianto S. D. teigimu, priteista proceso iÅ¡laidų suma yra per didelė, vertinant paruoÅ¡tus procesinius dokumentus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistojo turėtos proceso iÅ¡laidos neapsiribojo vien tik procesinių dokumentų parengimu, kadangi remiantis bylos duomenimis, nukentėjusiojo atstovas dalyvavo ir teisiamuosiuose posėdžiuose. Ä®vertinus baudžiamojo proceso trukmę ir sudėtingumÄ â€“ byla buvo nagrinėjama vienerius metus, byloje įvyko devyni teisiamieji posėdžiai, buvo nagrinėjama bendrininkų grupės padarytas sunkus nusikaltimas nuosavybei bei sveikatai, teisinės pagalbos teikimo apimtį – nukentėjusysis buvo atstovaujamas teisiamųjų posėdžių metu, byloje buvo parengti procesiniai dokumentai, tarp jų ir civilinis ieÅ¡kinys, be kita ko, atsižvelgus į nukentėjusiųjų įstatymais įtvirtintÄ teisę organizuoti savo teisių gynimÄ tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tai, kad nukentėjusiajam tokia pagalba buvo bÅ«tina, siekiant ginti savo pažeistas teises, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme bÅ«tinomis ir proporcingomis.

86. Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad tik pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti, taip pat į tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu R. K. yra iÅ¡teisinamas (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas), pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajam T. K. priteista iÅ¡ R. K., A. K. ir S. D. po 666,67 Eur advokato iÅ¡laidoms atlyginti, pakeičiama: 2 000 Eur nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti priteisiamos iÅ¡ nuteistųjų A. K. ir S. D. lygiomis dalimis po 1 000 Eur.

87. Apeliacinės instancijos teisme buvo gautas nukentėjusiojo T. K. atstovo advokato praÅ¡ymas dėl nukentėjusiojo turėtų proceso iÅ¡laidų, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (t. 6, b. l. 175). Remiantis 2022 m. gruodžio 16 d. sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 132, 2022 m. gruodžio 30 d. bankinio pavedimo kopija, nukentėjusysis T. K. sumokėjo 544,50 Eur už susipažinimÄ su pateiktais apeliaciniais skundais, atstovavimÄ teismo posėdyje (t. 6, b. l. 176-177). 2023 m. kovo 28 d. sÄ skaita-faktÅ«ra (t. 6, b. l. 226) už teisines paslaugas byloje nukentėjusysis patyrė 1 210 Eur iÅ¡laidų, kurių apmokėjimÄ patvirtina sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai (t. 6, b. l. 227-228), remiantis kuriais nukentėjusysis per du kartus iÅ¡ viso pervedė 1 220 Eur (500 Eur + 720 Eur).

88. Kaip minėta, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

89. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nuteistųjų apeliaciniuose skunduose buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys nukentėjusiojo T. K. interesus byloje, dėl ko nukentėjusysis turėjo kreiptis į advokatÄ profesionalios pagalbos; atsižvelgia į apeliacinių skundų iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ (nuteistųjų A. K. ir S. D. apeliaciniai skundai atmetami), bylos nagrinėjimo trukmę – byloje iÅ¡ viso įvyko 5 teismo posėdžiai; nukentėjusiojo atstovo advokato darbo laiko sÄ naudas, bylos sudėtingumÄ ir apimtį – nagrinėjama viena nusikalstama veika, kuria buvo pasikėsinta į nuosavybę bei sveikatÄ , bylÄ sudaro 6 tomai. Å ių motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme yra bÅ«tinos ir proporcingos, todėl praÅ¡oma atlyginti 1 754,50 Eur (1 210 Eur + 544,50 Eur) proceso iÅ¡laidų suma, pagrįsta dokumentais – sÄ skaitomis-faktÅ«romis, priteistina nukentėjusiajam iÅ¡ nuteistųjų A. K. ir S. D..

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistųjų A. K. ir S. D. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo R. K. apeliacinį skundÄ tenkinti.

Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: R. K. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nuosprendį pakeisti:

iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytų įrodytomis pripažintų A. K. ir S. D. faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių paÅ¡alinti aplinkybes dėl R. K. kaip kurstytojo dalyvavimo bendrininkų grupėje, padarant nusikalstamÄ veikÄ ;

panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. K. paskirtų bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021m. liepos 7 d. nuosprendžiu;

pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo T. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ R. K., A. K. ir S. D. solidariai priteista ieÅ¡kovui 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti taip:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš nuteistųjų A. K. ir S. D. solidariai priteisti ieškovui 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti;

pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam T. K. priteista iÅ¡ R. K., A. K. ir S. D. po 666,67 Eur advokato iÅ¡laidoms atlyginti, ir Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti taip:

nukentėjusiajam T. K. priteisti iÅ¡ nuteistųjų A. K. ir S. D. po 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) advokato iÅ¡laidoms atlyginti;

R. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos.

LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nukentėjusiajam T. K. priteisti iÅ¡ nuteistųjų A. K. ir S. D. po 877,25 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus ir dvideÅ¡imt penkis euro centus) patirtų proceso iÅ¡laidų advokato darbui apmokėti atlyginimÄ .

Teisėjai Virginija Liudvinavičienė

Evaldas Pašilis

Aiva Survilienė