2017-11-08 Nr. AB-20465-3-61-3-04157-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1536-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04157-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. U. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Aslūnė“, L. P. ir L. P. dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. U. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismas, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir teritorinis registratorius) 2015 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-15488; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir centrinis registratorius) 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. cspr1-133 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti J. U. nuosavybės teises į negyvenamą patalpą – garažą (boksą), plane pažymėtą G-16, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 4) įpareigoti teritorinį registratorių patikslinti duomenis nekilnojamojo turto registre dėl negyvenamosios patalpos – garažo – plane pažymėtos G16 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro ploto; 5) įpareigoti teritorinį registratorių patikslinti duomenis nekilnojamojo turto registre dėl L. P. ir L. P. nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos – garažo, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

2. J. U. paaiškino, kad kreipėsi į teritorinį registratorių ir prašė įregistruoti jam nuosavybės teise priklausantį bei 10 metų faktiškai valdomą nekilnojamojo turto objektą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį jis iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aslūnė“ įsigijo pagal 2004 m. gruodžio 7 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. 77/G/16 prie 2003 m. lapkričio 10 d. statybos rangos sutarties Nr. 23a/24/B, ir patikslinti Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, tačiau jo prašymą buvo atsisakyta tenkinti, motyvuojant tuo, kad nuosavybės teisės į ginčo objektą yra įregistruotos kitų asmenų vardu. Pareiškėjas nurodė, kad toks VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimas yra neteisėtas, kadangi tretieji suinteresuoti asmenys L. P. ir L. P. nuosavybės teise valdo kitą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau centrinis registratorius 2015 m. liepos 23 d. sprendimu teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti. Institucija nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/468412 įrašyti duomenys, jog L. P. ir L. P. nuosavybės teise valdo garažą, atitinka dokumentus, kuriais remiantis šie duomenys buvo įrašyti, todėl nėra pagrindo jų laikyti klaidingais ir taisyti.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad nei teritorinis, nei centrinis registratorius jam nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo patalpą.

4. J. U. nuomone, net ir nustačius, kad 2012 m. vasario 17 d. atlikta nuosavybės teisių registracija atitinka pateiktus dokumentus, akivaizdu, kad nuosavybės teisė į ginčo garažą negalėjo būti įgyta remiantis 2006 m. rugpjūčio 31 d. priėmimo–perdavimo aktu, kadangi pareiškėjas nuosavybės teises į šią patalpą įgijo pagal 2004 m. gruodžio 7 d. priėmimo–perdavimo aktą, todėl po šios dienos nuosavybės teisės į garažą negalėjo būti perleistos be jo valios.

5. J. U. akcentavo, kad teritorinis registratorius, nepaisydamas teisės aktų reikalavimų, nesiėmė jokių veiksmų klaidingiems duomenims ištaisyti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui atlikus ginčo garažo matavimus, paaiškėjo, jog registruota patalpa neatitinka faktinio jos ploto. Atsižvelgęs į tai, viešojo administravimo subjektas turėjo patikrinti faktinius duomenis vietoje ir įsitikinti, kad Nekilnojamojo turto registre yra įrašyti klaidingi duomenys.

6. Teismo posėdyje pareiškėjas J. U. ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

7. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Teritorinis registratorius paaiškino, kad D. P. 2012 m. vasario 7 d. pateikus prašymą su priedais, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas priėmė sprendimą Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti nekilnojamojo turto objektą – negyvenamąją patalpą (garažo boksą), plane pažymėtą Nr. G-16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei 2012 m. vasario 17 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo D. P. ir L. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teises į šią patalpą. 2012 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi reg. Nr. 1465, nuosavybės teisės į nurodytą garažą buvo perleistos tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. P. ir L. P..

9. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pareiškėjo J. U. 2015 m. balandžio 29 prašymą įregistruoti jam nuosavybės teises į garažą Nr. G-16, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei pateiktus ir turimus dokumentus, 2015 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-15488 jo prašymą tenkinti atsisakė, kadangi į nurodytą garažą buvo įregistruotos trečiųjų suinteresuotų asmenų L. P. ir L. P. nuosavybės teisės. Centrinis registratorius 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. cspr1-133 minėtą VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą paliko nepakeistą.

10. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 29 straipsnio 7 dalis, nustatanti, kad registro tvarkytojas atsisako įrašyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, jei įstatymai nenustato tokios galimybės. Registratoriui nesuteikta teisė vertinti jam pateiktų dokumentų teisėtumo ar jų turinio ir spręsti ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl daiktinės teisės ar jos turinio.

11. Teritorinis registratorius pažymėjo, kad klaidų taisymą registro duomenyse reglamentuoja ne Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnis, o NTRĮ 33 straipsnis. Atsakovas nustatė, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, pagal kuriuos jie įrašyti, todėl neturėjo pagrindo jų keisti. Teisės aktai neįpareigoja Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pačiam rinkti duomenis, patvirtinančius / paneigiančius jame įrašytų duomenų teisingumą. Jis tik vertina pateiktus duomenis tiek, kiek tą daryti įpareigoja įstatymas, siekiant nustatyti, ar remiantis pateiktu dokumentu gali būti daromi (keičiami) atitinkami įrašai.

12. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas akcentavo, kad pagal NTRĮ 16 straipsnio 1 dalį, registre įregistruota daiktinė teisė išregistruojama tik gavus nustatytus dokumentus, patvirtinančius jog ši teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pagal to paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kadastre keičiami pateikus kadastro bylą, tačiau jos pareiškėjas atsakovui nepateikė. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pažymėjo, kad be trečiųjų suinteresuotų asmenų sutikimo ir kadastro bylos, jis neturi teisės perregistruoti trečiųjų asmenų teisių į kitą nekilnojamojo turto objektą.

13. Teismo posėdyje atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo L. P. prašė tarp šalių kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo J. U. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2015 m. balandžio 29 d. prašymu kreipėsi į teritorinį registratorių ir prašė įregistruoti jo nuosavybės teises į garažą, pažymėtą indeksu G-16. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs J. U. prašymą, 2015 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13)-15488 jį atsisakė tenkinti, nurodydamas, kad nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į ginčo objektą teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytų dokumentų pagrindu yra įregistruotos L. P. ir L. P., todėl pagal NTRĮ 33 straipsnį, duomenys negali būti tikslinami. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. cspr1-133 teritorinio registratoriaus 2015 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13)-15488 paliko galioti.

17. Išanalizavęs NTRĮ 5 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio nuostatas bei teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonėms, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kuriais remiantis tam tikri duomenys buvo įrašyti.

18. Teismas akcentavo, kad susiklostė faktinė situacija, kai dėl statytojo UAB „Aslūnė“ klaidos, surašant garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėmimo–perdavimo aktus, nuosavybės teisės į garažą, pažymėtą indeksu G-16, buvo perduotos skirtingiems asmenims. Garažą, pažymėtą indeksu G-16, faktiškai valdo ir naudoja pareiškėjas, o tretieji suinteresuoti asmenys nuosavybės teise valdo ir naudoja garažą, pažymėtą indeksu G-15. Kita vertus, Nekilnojamojo turto registre 2012 m. vasario 17 d. nuosavybės teisės į garažą, pažymėtą plane indeksu G-16, buvo įregistruotos D. P. ir L. P. vardu, o nuo 2012 m. kovo 14 d. yra įregistruotos trečiųjų suinteresuotų asmenų L. P. ir L. P. vardu. Teisinę registraciją teritorinis registratorius atliko remdamasis 2003 m. spalio 20 d. statybos rangos sutartimi Nr. 16/G, 2004 m. birželio 16 d. susitarimu pakeisti sutartį ir 2006 m. rugpjūčio 31 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 77/G-16 bei atliktais kadastriniais matavimais.

19. Įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kuriais remiantis šie duomenys buvo įrašyti. Statybos rangos 2003 m. spalio 20 d. sutartyje Nr. 16/G, 2004 m. birželio 16 d. susitarime pakeisti sutartį ir 2006 m. rugpjūčio 31 d. priėmimo–perdavimo akte Nr. 77/G-16 aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad D. P. ir L. P. yra perduodamas garažas, plane pažymėtas indeksu G-16. Dokumentai, kuriais remiantis nuosavybės teisės į ginčo objektą buvo įregistruotos L. P. ir L. P. vardu, nėra pakeisti ar pripažinti negaliojančiais.

20. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad duomenų, jog garažo, plane pažymėto indeksu G-16, daiktinės teisės turėtojas pasikeitė, nėra, todėl nėra pagrindo išregistruoti L. P. ir L. P. vardu įregistruotas nuosavybės teises. Vadovaujantis NTRĮ 29 straipsnio 7 punktu, registratorius neturi teisinio pagrindo įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ginčo objektą, kadangi jos yra įregistruotos kitiems asmenims.

21. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie ginčo objektą atitinka dokumentus, kuriais remiantis šie duomenys buvo įrašyti, registratorius neturėjo teisinio pagrindo tikslinti ar ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad tam, jog nuosavybės teisės į garažą, pažymėtą indeksu G-16, galėtų būti įregistruotos jo vardu, turi būti ištaisytos klaidos dokumentuose, kuriais remiantis nuosavybės teisės įregistruotos L. P. bei L. P. vardu, taip pat parengta ir registratoriui pateikta ginčo objekto kadastrinių matavimų byla.

22. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad daiktinės teisės registruojamos remiantis jas patvirtinančiais dokumentais, kurie yra nurodyti NTRĮ 22 straipsnyje. Registro tvarkytojas neturi pareigos atlikti faktinių aplinkybių patikros vietoje, todėl negali būti pripažinta, jog buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracinės procedūros metu atliekamus veiksmus. Teismas konstatavo, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. VILIN(12.5.13)-15488 ir VĮ Registrų centro 2015 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. 1-133 yra teisėti. Netenkinus reikalavimų panaikinti nurodytus sprendimus, nebuvo tenkinti ir išvestiniai skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. J. U. buvo išaiškinta, kad siekdamas realiai apginti savo teises, jis turi išspręsti ginčą su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir ištaisyti rašytiniuose sandoriuose esančius netikslumus.

III. 23. Pareiškėjas J. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

24. Apeliantas savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad L. P. teismo posėdyje patvirtino, jog UAB „Aslūnė“ faktiškai nuosavybės teisių į garažą L. P. ir D. P. nebuvo perdavęs, ir kad ji kartu su L. P. nuosavybės teise valdo bei naudoja kitą garažą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius.

25. J. U. pažymi, kad buvo neginčijamai nustatyta, jog ginčo garažą nuosavybės teise valdo ir naudoja jis, o L. P. ir L. P. garažo nuosavybės teise nevaldo ir nenaudoja. Šias aplinkybes patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai.

26. Apeliantas nurodo, kad sprendime buvo konstatuota, jog nuosavybės teisės į ginčo patalpas D. P. ir L. P. vardu buvo įregistruotos remiantis klaidingu dokumentu, tačiau pirmosios instancijos teismas, net ir nustatęs šias aplinkybes, J. U. skundą atmetė, palikdamas galioti faktinių aplinkybių neatitinkančią nuosavybės teisių registraciją asmenims, kuriems tokia teisė nepriklauso, ir nenurodė jokių kitų minėtos situacijos teisinių sprendimo būdų.

27. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Atsakovas pažymi, kad J. U. nepateikė jokių argumentų dėl ginčijamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų bei teisinių argumentų, kuriais remiantis jo skundas buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismo neteisėtumą pareiškėjas sieja su vienintele aplinkybe, kad faktinis naudojimasis nekilnojamaisiais daiktais yra kitoks, nei nurodytas dokumentuose bei įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. J. U. savo teisių pažeidimą sieja ne su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atliktais veiksmais, bet su statytojo (UAB „Aslūnė“) išduotuose dokumentuose nurodytais neteisingais duomenimis. Kaip teisingai konstatavo teismas, dokumentai, kuriais remiantis nuosavybės teisės į ginčo objektą yra įregistruotos L. P. ir L. P. vardu, nėra pakeisti ar pripažinti negaliojančiais, vadinasi, Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie ginčo objekto savininkus atitinka dokumentus, kuriais remiantis šie duomenys buvo įrašyti.

29. Teritorinio registratoriaus nuomone, apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartotinai bando nepagrįstai plečiamai aiškinti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisių ir pareigų ribas, nors pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime teisingai nurodydamas ir taikydamas teisės normas bei vadovaudamasis teismų praktika, padarė pagrįstą išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi pareigos atlikti faktinių aplinkybių patikros vietoje.

30. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, neturi pareigos aiškinti pareiškėjui, kokius veiksmus jis gali atlikti, kad pasiektų pageidaujamo teisinio rezultato. Kita vertus, teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog dokumentai, kuriais remiantis buvo įrašyti duomenys apie negyvenamąją patalpą (garažo boksą), plane pažymėtą Nr. G-16, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra galiojantys ir nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, kuriam yra žinoma, jog nuosavybės teises įrodantys dokumentai ginčijami bendrosios kompetencijos teisme.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aslūnė“ nurodo, kad apelianto reikalavimams pritaria ir mano, jog apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas.

32. UAB „Aslūnė“ nuomone, teismas tinkamai neapgynė pareiškėjo turimos ginčo garažo valdymo teisės, kuri yra svarbesnė nei trečiųjų suinteresuotų asmenų daikto titulinis valdymas. Pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo valdymo teisę (be teisinio titulo) į ginčo garažą, todėl turėjo pagrindą tokį valdymą, kaip savarankišką daiktinę teisę, ginti nuo kėsinimosi į valdymo pažeidimą, kad valdymas būtų išsaugotas. Teismui pripažinus J. U. valdymo teisę, jo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą įregistruoti ginčo garažą pareiškėjo vardu veiksmus tapo savarankišku ir turėjo būti tenkinamas. UAB „Aslūnė“ akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.27 straipsnio 2 dalį, valdymo teisė atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, todėl tokiam registravimui trukdytų egzistuojanti daikto registracija. Pažymi, kad teisinė registracija yra tik išvestinis veiksmas, kuris priklauso nuo sandorio ar kito pagrindo buvimo ar nebuvimo.

33. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Aslūnė“ nuomone, trečiųjų suinteresuotų asmenų ginčo garažo valdymas negali būti pripažintas sąžiningu, nes jie (teisių perleidėjai) statė kitą garažą (G-15) ir tik jį toliau faktiškai valdo. Atmetus pareiškėjo reikalavimą ir taikant pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus teisės aktus, byloje gaunamas akivaizdžiai nesąžiningas rezultatas –titulinį valdymą į ginčo garažą toliau turi trečiasis suinteresuotas asmuo, nors pareiškėjas jį teisėtai statė savo lėšomis ir nepertraukiamai faktiškai valdo daugiau kaip 10 metų. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo į jį nepretenduoja ir neprieštarauja dėl tokio J. U. ginčo daikto valdymo ir pats neturi nuomonės, kaip spręsti ginčą. Svarbu ir tai, kad buvo nustatyta, jog problema kilo dėl įsivėlusios klaidos priėmimo–perdavimo akte.

34. UAB „Aslūnė“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatė aplinkybės, sudarančias pagrindą tenkinti pareiškėjo reikalavimą įregistruoti ginčo garažą jo nuosavybės teise, todėl toks reikalavimo tenkinimas neperžengia pareiškimo nagrinėjimo ribų bei atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą veiksmingos teiminės gynybos principą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

36. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimų, kuriais buvo atsisakyta įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į negyvenamą patalpą (garažą), plane pažymėtą G-16, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pakeisti registro duomenis, teisėtumo bei pagrįstumo.

37. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 29 d. prašymu kreipėsi į teritorinį registratorių ir prašė įregistruoti jo nuosavybės teises į garažą, pažymėtą indeksu G-16.

38. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2015 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13)-15488 jį atsisakė tenkinti, nurodydamas, kad nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į ginčo objektą teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytų dokumentų pagrindu yra įregistruotos L. P. ir L. P..

39. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. cspr1-133 teritorinio registratoriaus 2015 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13)-15488 paliko nepakeistą.

40. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

41. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą; nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

42. Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, konstatuotina, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie trečiųjų suinteresuotų asmenų L. P. ir L. P. nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį daiktą atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti.

43. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie trečiųjų suinteresuotų asmenų L. P. ir L. P. nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamojo (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui).

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011).

45. Taigi atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisės į ginčo garažą registravimo, negalėjo vertinti dokumentų, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos trečiųjų suinteresuotų asmenų L. P. ir L. P. nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį daiktą.

46. Kadangi nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie ginčo garažą ir trečiųjų suinteresuotų asmenų L. P. ir L. P. nuosavybės teisės į jį atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų L. P. ir L. P. nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės pasibaigė, todėl naikinti ginčijamus nekilnojamojo turto registratorių sprendimus bei įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ginčo negyvenamą patalpą, patikslinti duomenis nekilnojamojo turto registre dėl ginčo negyvenamosios patalpos bei patikslinti duomenis nekilnojamojo turto registre dėl L. P. ir L. P. nuosavybės teise priklausančios ginčo negyvenamosios patalpos nėra pagrindo.

47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. U. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Dainius Raižys