2025-06-11 Nr. AB-10263-3-61-3-02321-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1861-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02321-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. (M. P.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. (M. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą sustabdyti pareiškėjo prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (prašymo numeris: Nr. 2404-LLGK-1524) nagrinėjimo terminą iki 2024 m. liepos 3 d. (toliau – ir 2024 m. gegužės 3 d. sprendimas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti jo naudai iš atsakovo patirtas procesines išlaidas.

2. Pareiškėjas, teikdamas teismui skundą, paaiškino, kad 2021 m. liepos 1 d. atsakovas priėmė sprendimą vienerių metų laikotarpiui išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. 2022 m. gegužės 18 d. atsakovas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dviejų metų laikotarpiui išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2024 m. balandžio 18 d., artėjant atsakovo išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo termino pabaigai, jis skubos tvarka pateikė atsakovui prašymą pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu. 2024 m. gegužės 3 d. atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, sustabdė pareiškėjo prašymo pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminą iki 2024 m. liepos 3 d.

3. Pareiškėjas teigė, kad, priimdamas 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą, atsakovas nepagrįstai sustabdė pareiškėjo prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminą. Pareiškėjas pabrėžė, kad 2024 m. balandžio 18 d., artėjant atsakovo išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo termino pabaigai, jis skubos tvarka pateikė atsakovui prašymą pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad skubos tvarka pateiktus prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atsakovas privalo išnagrinėti per vieno mėnesio laikotarpį. Pareiškėjas pažymėjo, kad, nuspręsdamas sustabdyti pareiškėjo prašymo pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminą dviejų mėnesių laikotarpiui, atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių minėto laikotarpio būtinybę ir poreikį. Pareiškėjas pabrėžė, kad 2024 m. gegužės 20 d. sueis pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo terminas, ir pareiškėjas turės pareigą išvykti iš Lietuvos Respublikos.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad, atsakovui priėmus sprendimą sustabdyti jo pateikto prašymo pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminą, jis atsidūrė teisiškai ydingoje ir socialiai neteisingoje padėtyje. Pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje kelerius metus, dirba dviejose darbovietėse, moka mokesčius, yra sukūręs stabilius šeimos santykius (duomenys neskelbtini) ir įkūręs savo bendrovę, nėra atlikęs jokių teisės pažeidimų. Atsakovui nespėjus išnagrinėti skubos tvarka pateikto prašymo pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per įstatymų nuostatose įtvirtintą terminą, pareiškėjas praras darbą ir neteks teisėto pragyvenimo šaltinio bei galimybės būti su šeima. Pareiškėjo nurodė, kad, nesutikdamas su susidariusia situacija, jis aktyviais veiksmais gynė savo teises. 2024 m. gegužės 6 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių. 2024 m. gegužės 15 d. pareiškėjas pateikė atsakovui raštą dėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo atnaujinimo.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad 2024 m. gegužės 29 d., administracinės bylos nagrinėjimo metu, atsakovas informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir ketverių metų laikotarpiui išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. 2024 m. birželio 5 d. minėtą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atsakovas įteikė pareiškėjui. Pareiškėjo atstovas pastebėjo, kad, atsakovui priėmus sprendimą pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas prarado materialinį teisinį suinteresuotumą administracinės bylos baigtimi. Tačiau pareiškėjo atstovas laikėsi pozicijos, kad 2024 m. gegužės 29 d., priimdamas sprendimą pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir ketverių metų laikotarpiui išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, atsakovas konkliudentiniais veiksmais pripažino aplinkybę, jog, priimdamas 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą, jis nepagrįstai sustabdė pareiškėjo prašymo pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą dviejų mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad 2024 m. gegužės 20 d., suėjus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo terminui, darbovietės atleido pareiškėją iš darbo. Pareiškėjas neteko teisėto pragyvenimo šaltinio, patyrė stresą bei baimę dėl savo teisinės situacijos ir, kreipdamasis į teismą, turėjo apmokėti suteiktas teisines paslaugas. Pareiškėjo atstovas įvardijo, kad administracinėje byloje išliko poreikis spręsti pareiškėjo patirtų procesinių išlaidų priteisimo klausimą.

6. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, teikdamas atsiliepimą į skundą, prašė teismo atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

7. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į skundą, paaiškino, kad 2024 m. balandžio 18 d. pareiškėjas skubos tvarka pateikė prašymą pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. 2024 m. gegužės 3 d. atsakovas išsiuntė pareiškėjui pranešim apie tai, kad pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminas yra sustabdomas iki 2024 m. liepos 3 d. Išsiųsdamas pareiškėjui minėtą pranešimą, atsakovas nurodė, kad jis negavo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat užsienio valstybės institucijos atsakymų ir prašomos informacijos (paaiškinimų), būtinų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo priimti. Taip pat atsakovas įvardijo, kad, gavęs prašomą informaciją (paaiškinimą), jis priims sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nedelsiant. Gavęs iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat užsienio valstybės institucijos prašomą informaciją, 2024 m. gegužės 29 d. atsakovas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

8. Atsakovas tvirtino, kad, priimdamas 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą, jis pagrįstai sustabdė pareiškėjo prašymo pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminą. Vadovaudamasis Įstatymo 33 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsakovas pabrėžė, kad jis sustabdo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą iki tol, kol Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat užsienio valstybės institucijos pateikia atsakovai sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo priimti reikalingą informaciją, tačiau ne ilgiau nei dviejų mėnesių laikotarpiui. Atsakovas pažymėjo, kad jis sustabdė pareiškėjo prašymo pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminą dėl to, kad jis neturėjo pakankamai informacijos sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo priimti ir turėjo kreiptis į kompetentingas Lietuvos Respublikos valstybės institucijas su prašymu pateikti pareiškėjo prašymui pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti reikalingą informaciją. Priimdamas 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą, atsakovas sustabdė pareiškėjo prašymo pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ne ilgiau nei dviejų mėnesių laikotarpiui. 2024 m. gegužės 29 d., gavęs reikalingą informaciją anksčiau nustatyto termino, atsakovas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

9. Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su pareiškėjo atstovo argumentais, kad, priimdamas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas pakeitė poziciją ir patenkino pareiškėjo reikalavimus. Atsakovo atstovas nurodė, kad minėtas sprendimas nėra susijęs su inicijuota administracine byla, todėl pareiškėjui neturi būti priteisiamos patirtos procesinės išlaidos.

II. 10. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai, priimdami 2025 m. kovo 21 d. sprendimą, atmetė pareiškėjo skundą. Taip pat pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 773,00 Eur dydžio patirtas procesines išlaidas.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 1 d. atsakovas priėmė sprendimą vienerių metų laikotarpiui išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. 2022 m. gegužės 18 d. atsakovas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dviejų metų laikotarpiui išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. 2024 m. balandžio 18 d., artėjant pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo termino pabaigai, pareiškėjas skubos tvarka pateikė atsakovui prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. 2024 m. gegužės 3 d. atsakovas išsiuntė pareiškėjui pranešimą apie tai, kad pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminas yra sustabdomas iki 2024 m. liepos 3 d. Išsiųsdamas pareiškėjui minėtą pranešimą, atsakovas nurodė, kad jis negavo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat užsienio valstybės institucijos atsakymų ir prašomos informacijos (paaiškinimų), būtinų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo priimti. Taip pat atsakovas įvardijo, kad, gavęs prašomą informaciją (paaiškinimą), jis priims sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nedelsiant. Nesutikdamas su 2024 m. gegužės 3 d. sprendimu, 2024 m. gegužės 19 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą. Gavęs iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat užsienio valstybės institucijos prašomą informaciją, 2024 m. gegužės 29 d. atsakovas tenkino pareiškėjo prašymą pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

12. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad 2024 m. gegužės 29 d. atsakovas priėmė sprendimą tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą sustabdyti pareiškėjo prašymo išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo panaikinimas nebegali sukurti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

13. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė priteisti jo naudai iš atsakovo 1 500,00 Eur dydžio išlaidas, skirtas pareiškėjui suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti, ir 23,00 Eur dydžio išlaidas, skirtas žyminiam mokesčiui sumokėti.

14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą. Atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas įgijo teisę į patirtų procesinių išlaidų atlyginimą.

15. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad pareiškėjas pateikė teismui teisinių paslaugų teikimo sutartį, 1500 Eur dydžio pareiškėjo patirtas procesines išlaidas už suteiktas teisinės paslaugas patvirtinančią sąskaitą-faktūrą ir 23,00 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo dokumentą.

16. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nuostatomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo patirtos procesinės išlaidos neviršija maksimalaus priteistinų procesinių išlaidų dydžio. Tačiau, atsižvelgdamas į proceso šalių elgesį administracinės bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį ir, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui turi būti priteistos 773,00 Eur dydžio patirtos procesinės išlaidos, o išlaidos, viršijančios minėtą sumą, negali būti pripažintinos būtinomis bei pagrįstomis ir todėl nepriteistinos.

III. 17. Pareiškėjas M. P., teikdamas apeliacinį skundą, prašo teismo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, ir priimti naują sprendimą – nutraukti administracinę bylą, atsakovui geruoju patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimus; 2) pakeisti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo patirtas 773,00 Eur dydžio procesines išlaidas ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtas 2370,00 Eur dydžio procesines išlaidas. Taip pat pareiškėjas prašo teismo priteisti jo naudai iš atsakovo procesines išlaidas, patirtas administracinės bylos pagal apeliacinį skundą nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.

18. Pareiškėjas mano, kad administracinės bylos nagrinėjimo procesinė baigtis neatitinka nei procesinės situacijos, nei teisės aktų nustatytų reikalavimų, nei pareiškėjo išreikštos valios. Pareiškėjas teigia, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo pagrindinio skundo reikalavimo pagrįstumo, nes, pareiškėjui inicijavus administracinę bylą, atsakovas savo valia patenkino skundo reikalavimus. Teismo posėdžio pareiškėjas įvardijo, kad pagrindinio skundo reikalavimo nagrinėjimas, pasikeitus aplinkybėms, yra praradęs prasmę, nes, pareiškėjui inicijavus administracinę bylą, atsakovas pats patenkino pareiškėjo skundo reikalavimus. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismo posėdžio metu nei atsakovo atstovas, nei teisėjų kolegija neaptarė pareiškėjo skundo reikalavimų, o tik sprendė patirtų procesinių išlaidų paskirstymo klausimą. Atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad inicijuoto administracinio bylos nagrinėjimo proceso tikslas buvo tik išsiaiškinti patirtų procesinių išlaidų paskirstymo klausimą. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas tvirtina, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto nuostatomis, turėjo ne atmesti pareiškėjo skundą, o nutraukti administracinės bylos nagrinėjimą.

19. Pareiškėjas teigia, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašyme priteisti patirtas procesines išlaidas pilna apimtimi. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenurodė jokių aiškių motyvų ir kriterijų, sudarančių galimybę suvokti, kodėl pareiškėjui priteista procesinių išlaidų, patirtų pareiškėjui apmokėjus gautas teisines paslaugas, suma yra du kartus mažesnė nei pareiškėjas prašė teismo priteisti. Pareiškėjas pabrėžia, kad administracinėje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas patyrė procesines išlaidas išimtinai dėl atsakovo kaltės. Administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas advokatas suteikė pareiškėjui įvairiais teisines paslaugas – teikė teismui procesinius prašymus, dokumentus ir kitus reikšmingus duomenis. Administracinėje byloje yra keliami ganėtinai nauji teisiniai klausimai dėl teisės spragų ir nesureguliuotos teisinės praktikos. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2024 m. spalio 23 d. jis pateikė teismui papildomą prašymą priteisti jo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimo išlaidas. Pareiškėjas, teikdamas minėtą prašymą, prašė teismo priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo ne tik 1500,00 Eur dydžio patirtas procesines išlaidas už administracinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjo atstovo advokato suteiktas teisines paslaugas, bet taip pat papildomai prašė teismo priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo 847,00 Eur dydžio patirtas procesines išlaidas už pareiškėjo atstovo advokato parengtą atskirąjį skundą. Minėto prašymo pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino. Pareiškėjas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatavo, jog pareiškėjo patirtos procesinės išlaidos neviršija Rekomendacijų nuostatose įtvirtinto maksimalaus priteistinų procesinių išlaidų dydžio. Taip pat pareiškėjas tvirtina, kad, nagrinėdami procesinių išlaidų atlyginimo klausimą kitose administracinėse bylose, teismai priteisia asmeniui kur kas didesnes procesines išlaidas.

20. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo teismo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

21. Atsakovas nurodo, kad, teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas netikslingai teigia, jog kitose administracinėse bylose teismai priteisė asmenims kur kas didesnes procesines išlaidas, nėra tikslingi. Vadovaudamasis Rekomendacijų nuostatomis, atsakovas nurodo, kad kiekvienoje administracinėje byloje teismas vertina priteistinų procesinių išlaidų dydį pagal individualias administracinės bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatose įtvirtintus kriterijus. Pareiškėjo teiginiai, susiję su kitose administracinėse bylose priteistinų procesinių išlaidų dydžiu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

22. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pateiktoje teisinių paslaugų teikimo sąskaitoje-faktūroje iš esmės yra įvardintos trys pareiškėjui suteiktos teisinės paslaugos: procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas administraciniame teisme, ir atstovavimas Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Šios teisinės paslaugos yra sukeltos į vieną teksto stulpelį. Atsakovas nurodo, kad minėtoje sąskaitoje-faktūroje nurodyti duomenys yra neaiškūs ir nesudaro galimybės spręsti, kokie konkretūs pareiškėjo atstovo advokato veiksmai yra įkainojami.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 21 d. sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą ir priteisė pareiškėjui patirtų procesinių išlaidų atlyginimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

24. Nustatęs, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo skundo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 773,00 Eur dydžio patirtas procesines išlaidas. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, pateikė apeliacinį skundą.

25. Administracinių bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio nuostatos. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Administracinėje byloje nėra nustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat nėra nustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinti sprendimo negaliojimo pagrindai. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėja administracinę bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

27. Pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, atsakovui geruoju patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto nuostatomis, turėjo nutraukti administracinės bylos nagrinėjimą.

28. Administracinės bylos nutraukimo pagrindus reglamentuoja ABTĮ 103 straipsnio nuostatos. ABTĮ 103 straipsnis 4 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

29. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto nuostatomis, nutraukia administracinės bylos nagrinėjimą, jeigu yra išpildomos dvi būtinosios sąlygos: 1) pareiškėjas atsisako skundo; 2) pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo skundo reikalavimus.

30. Įvertinusi administracinės bylos duomenis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto nuostatomis, turėjo nutraukti administracinėse bylos nagrinėjimą.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-576-789/2024 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas atsisakė skundo, ir nurodė pirmosios instancijos teismas imtis priemonių išsiaiškinti pareiškėjo valią atsiimti skundą bei išaiškinti pareiškėjui šio procesinio veiksmo atlikimo pasekmes. 2025 m. vasario 20 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas patenkino esminį pareiškėjo skundo reikalavimą – atšaukė sprendimą sustabdyti pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (teismo posėdžio garso įrašo laikas: 00:05:40). Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija pasitikslino pareiškėjo atstovo, ar, atsakovui geruoju patenkinus pareiškėjo reikalavimą, pareiškėjas atsisako skundo (teismo posėdžio garso įrašo laikas: 00:07:53). Pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas neatsisako skundo, ir prašė teismo toliau spręsti administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtų procesinių išlaidų atlyginimo klausimą.

32. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad, pareiškėjui neatsisakius skundo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto nuostatomis, neturėjo teisinio pagrindo nutraukti administracinės bylos nagrinėjimo.

33. Išnagrinėjęs administracinę bylą, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas geruoju patenkino esminį pareiškėjo skundą reikalavimą – atšaukė sprendimą sustabdyti pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Remdamasis minėta aplinkybe, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas administracinės bylos baigtimi, t. y. administracinio ginčo dalykas, išnyko.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra pažymėjęs, kad, išnykus administracinio ginčo dalykui, teismas atmeta pareiškėjo skundą. Su išnykusio administracinio ginčo dalyku susijusių argumentų bei motyvų vertinimas yra teisiškai nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1174-624/2024; kt.).

35. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nustatęs, jog išnyko administracinio ginčo dalykas ir pareiškėjas neatsisako skundo, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

36. Pareiškėjas teigia, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti jo naudai iš atsakovo patirtas procesines išlaidas pilna apimtimi.

37. Procesinių išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnio nuostatos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra pažymėjęs, kad pareiškėjas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatas įgyja teisę į patirtų procesinių išlaidų atlyginimą tik tais atvejais, kai yra nustatomos dvi būtinosios sąlygos: 1) pareiškėjas atsisako skundo; 2) pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas geruoju patenkina pareiškėjo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-660-415/2023; kt.). Tais atvejais, kai atsakovas geruoju patenkina pareiškėjo skundo reikalavimus, tačiau pareiškėjas neatsisako skundo, pareiškėjas neįgyja teisės į patirtų procesinių išlaidų atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-818/2014; kt.).

39. Atsakovui geruoju patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimus, tačiau pareiškėjui neatsisakius skundo ir pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų procesinių išlaidų atlyginimą. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, atsakovui geruoju patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimą, tačiau pareiškėjui neatsisakius skundo, pareiškėjas įgijo teisę į patirtų procesinių išlaidų atlyginimą.

40. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, vadovaujasi ABTĮ 144 straipsnio nuostatomis. ABTĮ 144 straipsnio 3 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje apeliacinį skundą teismui teikė tik pareiškėjas. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui patirtų procesinių išlaidų atlyginimą, ir tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš atsakovo visas patirtas procesines išlaidas.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato. Advokatas, kaip savo srities specialistas, turi pareigą laikytis aukštų atidumo ir rūpestingumo reikalavimų ir privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti pareiškėjo interesams bei ginti jo teises. Advokatas, be kita ko, turėjo žinoti administracinės bylos, kai atsakovas geruoju patenkina pareiškėjo skundo reikalavimus ir pareiškėjas neatsisako skundo, procesinės baigties teisines pasekmes ir tinkamai informuoti pareiškėją apie numanomą administracinės bylos baigtį. Atsakovui geruoju patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimus, pareiškėjas, neatsisakydamas skundo, savo valia pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą ir prisiėmė su tokiu teisių gynimo būdu susijusias pasekmes.

43. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

44. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtas procesines išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo M. P. (M. P.) apeliacinį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 21 d. sprendimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis