b4448309-116a-447a-9087-2cbf74a8b45c · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1186-175/2015;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04192-2015-6;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.7.4.4.; 3.26.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas UrbÅ¡ys, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs G. G. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2015-05-15 nutarimu G.

G. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., ir nubausta 50 Eur bauda. G. G. nubausta už tai, kad 2015-05-12, 11.00 val., (duomenys neskelbtini) , ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodama per sankryÅ¾Ä , nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Opel Zafira“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to automobilio „Opel Zafira“ vairuotojas, vengdamas susidÅ«rimo, keitė važiavimo kryptį ir atsitrenkė į bordiÅ«rÄ , įvykio metu buvo apgadintas automobilis. Tokiais veiksmais G. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 157 p. reikalavimus.Apskundus nutarimÄ Kauno apylinkės teismui, Å¡is 2015-10-19 nutartimi G. G. skundÄ atmetė ir paliko galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2015-05-15 nutarimÄ .Apeliaciniame skunde G.

G. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-10-19 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Skunde nurodo, kad nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, todėl nutartis turi bÅ«ti panaikinta. G. G. tvirtina, kad KET nepažeidė ir jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Pirmosios instancijos teismas nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino bylos aplinkybes dėl to priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Teismas nepagrįstai liudytojos M. S. parodymus laikė nepatikimais tvirtindamas, kad liudytoja suinteresuota duoti tokius parodymus vien dėl to, kad yra buvusi kolegė.

Bylos baigtis niekaip neturi tiesioginės įtakos liudytojos nei materialinėms teisėms, nei pareigoms. Taip pat teismas nutartyje mini, kad liudytojos parodymai prieštarauja kitų įrodymų visumai, t. y. būtent administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenims, eismo įvykio vietos schemos, tarnybinio pranešimo duomenims. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytos aplinkybės surašytos remiantis tik išskirtinai automobilio „Opel Zafira“ vairuotojo V. A. parodymais, kuriems buvo suteikta didesnė įrodomoji reikšmė, neatsižvelgiant nei į apeliantės, nei į liudytojos parodymus.

Atsižvelgiant į tai, kad V. A. parodymai prieÅ¡tarauja apeliantės ir liudytojos parodymams, jie turėjo bÅ«ti vertinami, kaip abejotini. Be to, liudytojos M. S. parodymai neprieÅ¡tarauja eismo įvykio vietos schemai, o tik patvirtina, kad įvykio vietos schema nubraižyta teisingai. PareigÅ«nų tarnybiniame praneÅ¡ime suraÅ¡yti vairuotojų paaiÅ¡kinimai ir nurodytos aplinkybės, kurios patvirtina eismo įvykio vietos schemÄ . Taip pat skunde nurodyta, kad su apeliante važiavo M. S., todėl nekyla abejonių, kad liudytoja matė įvykio aplinkybes ir jas nurodė teisingai.

G. G. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad V. A. parodymai yra prieÅ¡taringi. Savo pirminiame paaiÅ¡kinime jis nurodė, kad apeliantės automobilis stovėjo sankryžoje, o apklausiamas teisme jau nurodė, kad prieÅ¡ais jį važiuojantis automobilis pradėjo daryti manevrÄ Ä¯ kairę. Dėl to V. A. parodymai negalėjo bÅ«ti vertinami kaip neabejotini. Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti V. A. parodymais, tačiau paminėtos aplinkybes verčia pagrįstai abejoti jo parodymų patikimumu.

Taip pat teismas nutartyje neteisingai raÅ¡o, kad vairuotoja trenksmÄ iÅ¡girdo, kai pabaiginėjo manevrÄ . G. G. pabrėžia, kad ji paliudijo, jog trenksmÄ iÅ¡girdo ne kai pabaiginėjo manevrÄ , o tęsdama manevrÄ , t. y. praleidusi visas prieÅ¡ais važiuojančias transporto priemones suko į kairę, pradėjus judėti, iÅ¡girdo trenksmÄ , todėl, pabaigusi pradėtÄ manevrÄ , sustojo pažiÅ«rėti, kas įvyko, ar nereikia pagalbos. G. G. skunde nurodo ir tai, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime nepagrįstai nurodyta, kad automobilių padėtys ir vietos po eismo įvykio atitinka pareigÅ«no iÅ¡vadÄ dėl jos kaltės, kadangi automobilių padėtys tik patvirtina faktus, kad „Opel Zafira“ vairuotojas atsitrenkė į bordiÅ«rÄ , o apeliantė tik sustojo pažiÅ«rėti, ar nereikia pagalbos.

Vien faktas, kad automobilio „Opel Zafira“ vairuotojas atsitrenkė į bordiÅ«rÄ , negali bÅ«ti laikomas pakankamu ir nenuginčijamu įrodymu apeliantės kaltei pagrįsti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015-10-19 nutartį palikti nepakeistÄ , o G. G. skundo netenkinti.Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde ginčijamos apylinkės teismo nutartyje padarytos iÅ¡vados dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo.

Savo nesutikimÄ su apylinkės teismo iÅ¡vadomis apeliantė grindžia tuo, kad byloje, pasak jos, nėra jokių objektyvi įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. A. vairuojamas automobilis į bordiÅ«rÄ atsitrenkė dėl jos kaltės. Pagal ATPK 127 str. 1 d. administracinė atsakomybė numatyta už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad G. G. pagal ATPK 127 str. 2 d. nubausta už tai, kad, sankryžoje sukdama į kairę, nepraleido tiesiai per sankryÅ¾Ä važiuojančio automobilio „Opel Zafira“, automobilio vairuotojas buvo priverstas pakeisti važiavimo kryptį, kas nulėmė jo vairuojamo automobilio atsitrenkimÄ Ä¯ kelio bordiÅ«rÄ ir automobilio apgadinimÄ . Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad tokios teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos objektyviais ir neginčijamais įrodymais, prieÅ¡ingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantė KET reikalavimų nepažeidė, sutikti su tokiu skunde dėstomu įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimu aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo.

Ä®rodymų vertinimo bendrieji principai iÅ¡dėstyti ATPK 257 str. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 str. turinio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, aukščiau paminėtos įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, teismo nutartis atitinka faktinę bylos medžiagÄ , yra pagrįsta iÅ¡analizuotų įrodymų visetu, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

Pritartina skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytoms iÅ¡vadoms, kad G. G. padaryti KET 9 ir 157 p. pažeidimai nagrinėjamu atveju nulėmė tai, kad V. A. staigiai turėjo keisti važiavimo kryptį, dėl ko atsitrenkė į bordiÅ«rÄ . Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Å¡viesoforu reguliuojamoje sankryžoje. G. G., automobilio „Opel Zafira“ vairuotojo V. A. parodymais, taip pat ir liudytojos M. S. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad eismo įvykio metu Å¡viesoforai veikė.

Pasak G. G. ir V. A., abu jie į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo esant leidžiamam (žaliam) Å¡viesoforo signalui. Å i aplinkybė nėra paneigta ir nėra ginčijama. G. G. paaiÅ¡kino, kad sankryžoje ji suko į kairę, V. A. nurodė važiavęs tiesiai. Tokie paaiÅ¡kinimai tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, taip pat atitinka ir byloje esančioje eismo įvykio schemoje bei patrulės tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotas aplinkybes. KET 157 str. imperatyviai nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Ä®vertinus paminėta, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. G., sankryžoje sukdama į kairę, privalėjo praleisti tiesiai važiuojantį V. A. automobilį, tačiau to nepadarė, dėl ko V. A. buvo priverstas atlikti staigų manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę. Nors G. G. tvirtina, kad ji praleido visus tiesiai važiavusius automobilius, taip pat ir V. A. vairuojamÄ automobilį, tokie paaiÅ¡kinimai, įvertinus Å¡iÄ konkrečiÄ situacijÄ , yra nelogiÅ¡ki, jų nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s, patikimi ir abejonių nekeliantys įrodymai.

Å iÄ apeliantės versijÄ pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir pagrįstai jÄ atmetė, kaip neatitinkančiÄ faktinių aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. A., esant leidžiamam Å¡viesoforo signalui sankryžoje važiuodamas tiesiai, staiga važiavimo kryptį į deÅ¡inę pakeitė ne dėl G. G. padaryto KET pažeidimo, o dėl kitų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo paaiÅ¡kinimus laikė patikimais ir vertino juos kaip vienÄ iÅ¡ G.

G. kaltę dėl padaryto pažeidimo patvirtinančiu įrodymu. Nors apeliantė teigia, kad V. A. parodymai yra prieÅ¡taringi, nes savo pirminiame paaiÅ¡kinime jis nurodė, kad automobilis „Toyota“ sankryžoje stovėjo, o teisme jau teigė, kad prieÅ¡ais jį važiuojantis automobilis pradėjo daryti manevrÄ Ä¯ kairę, su tokiu vertinimu aukÅ¡tesnysis teismas nesutinka. Analizuojant V. A. parodymus akivaizdu, kad tariami neatitikimai jo parodymuose yra iÅ¡imti iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų konteksto. Tiek savo pirminiame paaiÅ¡kinime, tiek apklausiamas teisme V.

A. nurodė, kad sankryžoje prieÅ¡ais jį buvęs automobilis, kuriam taip pat degė leidžiamas Å¡viesoforo signalas, darė staigų manevrÄ Ä¯ kairę, dėl ko jis, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, buvo priverstas pasukti į deÅ¡inę. Jokių esminių prieÅ¡taravimų ar neatitikimų V. A. parodymuose teismas neįžvelgia, todėl, prieÅ¡ingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, laiko juos objektyviais ir patikimais. Dėl liudytojos M. S. parodymų vertinimo pažymima, kad, nors liudytoja ir nurodė tapačias aplinkybes, kaip ir G.

G., pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstai M. S. parodymų nelaikė vienareikÅ¡miÅ¡kai G. G. kaltę paneigiančiu įrodymų Å¡altiniu. Teismas nutartyje dėl liudytojos M. S. parodymų vertinimo motyvuotai pasisakė, nurodė argumentus, kodėl jos parodymų nelaiko objektyviu ir patikimu įrodymų Å¡altiniu. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir subjektyvus byloje surinktų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį naikinti.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas dėl G. G. administracinės atsakomybės, ATPK 257 str. nuostatų nepažeidė, nutartyje padarytos iÅ¡vados tinkamai argumentuotos ir pagrįstos. Vien tai, kad apeliantės netenkina pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas ir ji kitaip, negu teismas, vertina byloje surinktus įrodymus, nereiÅ¡kia, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrino tinkamai ir teisingai pripažino, kad dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo G.

G. nubausta pagrįstai. Naikinti apylinkės teismo nutartį skunde dėstomais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., 30213 str., n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                                                     Algerdas UrbÅ¡ys