b443deb2-b89e-4e2d-b5b0-479f1b2ebf51 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Audronė Kartanienė                                                                                                                                                Nuorašas Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Danutė MickevičienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-454/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00343-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. spalio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,teisėjų ArtÅ«ro Å umsko, Viktoro Dovidaičio,sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui, gynėjams advokatams Eugenijai Liutvinskienei, Mansurui Muksinovui, Renatai Narbutienei,nuteistajam V. S., nuketėjusiosios S. L. atstovui adv. Dainiui Kenstavičiui,nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R.

S., V. S., J. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. S., V. S. ir J. S. pripažinti kaltais padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti: R. S. laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, V. S. laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, J. S. laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.             IÅ¡ R.

S., V. S., J. S. solidariai priteista 20 000 Lt (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai S. L.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,             n u s t a t ė : R. S., V. S. ir J. S. nuteisti už tai, kad jie, bendrininkų grupėje, išžagino S. L., t.y. jie, 2010 m. laikotarpiu nuo kovo 5 d. 23 val. iki kovo 6 d. 03 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., turėdami tikslÄ lytiÅ¡kai santykiauti su nukentėjusiÄ ja S. L., jos atžvilgiu panaudoję psichologinį ir fizinį smurtÄ , t.y. grasindami žodžiais ir pargriovę nukentėjusiÄ jÄ ant lovos, tyčia sudavę jai, besiprieÅ¡inančiai, mažiausiai 2 smÅ«gius rankomis į veidÄ , o taip pat rankomis spausdami kaklÄ bei dengdami burnÄ ir nosį, palaužė S. L. pasiprieÅ¡inimÄ ir lytiÅ¡kai santykiavo su ja natÅ«raliu bÅ«du prieÅ¡ jos valiÄ .

Tokiais savo veiksmais R. S., V. S. ir J. S. padarė S. L. odos įdrėskimÄ deÅ¡inio smilkinio – skruosto srityje, pavirÅ¡inius nubrozdinimus lÅ«pų gleivinėje bei odos nubrozdinimÄ didžiosios lytinės lÅ«pos srityje ir odos įtrÅ«kimus makÅ¡ties prieangyje, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir, atėmę galimybę prieÅ¡intis, bendrininkų grupėje, jÄ išžagino, t.y. R. S., V. S. ir J. S. nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis R.

S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jam nepadarius jokios nusikalstamos veikos. Mano, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nepagrįstai pripažintas kaltu išžaginus S. L. Nurodo, kad nagrinėjamo įvykio metu jis buvo iÅ¡gėręs tik alaus, nesijautė apsvaigęs ir viskÄ , kas vyko įvykio vakarÄ , kuo puikiausiai prisimena, todėl aplinkybė, jog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡ nuosprendžio turi bÅ«ti paÅ¡alinta.Skunde teigiama, jog bylÄ nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į liudytojų bei nuteistųjų parodymus, kad atliekant lytinį aktÄ kiekvienas nuteistasis su nukentėjusiÄ ja buvo atskirai.

Å ie parodymai nebuvo paneigti, todėl neaiÅ¡ku, kodėl teismas juos atmetė, nors Å¡ioje byloje jie yra svarbÅ«s. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad tik nukentėjusioji parodė, kad ji buvo išžaginta, kad prieÅ¡ jÄ buvo panaudotas smurtas, tuo tarpu kiti tuo metu bute buvę asmenys iÅ¡ jos elgesio su vaikinais suprato, kad pastaroji savanoriÅ¡kai atliko lytinį aktÄ . Vakarėlyje dalyvavo ir daugiau merginų, kurios savo elgesiu rodė, kad nori tik kartu paÅ¡okti, iÅ¡gerti, pasilinksminti, tuo tarpu nukentėjusioji pati sėdosi ant kelių visiems vakarėlyje dalyvavusiems vaikinams, todėl apeliantas supratęs, jog pastaroji pati sutiko ir savo elgesiu iÅ¡provokavo jį lytiniam aktui.

Nors nukentėjusioji nurodė, kad ji Å¡aukė, niekas negirdėjo jos Å¡auksmų. Be to, nors nukentėjusioji teisme aiÅ¡kino, kad visi jÄ smaugė, mušė, tačiau ant jos veido nustatytas tik vienas nubrozdinimas, kurio nei vienas iÅ¡ vakarėlyje dalyvavusių asmenų nematė. Taip pat specialistai nenustatė jokių smaugimo žymių. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, jog „S.“, t.y. apeliantas, buvo vienintelis, kuris su ja gražiausiai elgėsi, jis jos nemušė, todėl kaltinimai dėl fizinio smurto panaudojimo apeliantui neturėjo bÅ«ti nei įtarimuose, nei kaltinamajame akte.

Apelianto teigimu, tuo metu, kai jis su nukentėjusiÄ ja turėjo lytinius santykius, jis iÅ¡ pastarosios elgesio suprato, kad nukentėjusioji pati to nori, nes jį pradėjo bučiuoti ir nuvilko marÅ¡kinius, dėl ko V. ir J. S. išėjo į kitÄ kambarį, t.y. lytinių santykių metu jis buvo vienas su nukentėjusiÄ ja ir iÅ¡ jos elgesio suprato, kad tai abipusiai geranoriÅ¡ki santykiai.Apeliantas mano, kad nukentėjusioji galėjo jį bei kitus asmenis apkalbėti dėl to, kad, grįžusi namo 2 valandÄ nakties, bijojo savo motinos, su kuria buvo sutarusi, jog namo grįš iki 23-24 valandos. Apeliaciniu skundu nuteistasis V.

S. prašo:

1) panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, civilinį ieÅ¡kinį atmesti;

2) apeliacinės instancijos teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad jis pagrįstai pripažintas kaltu, skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir jam paskirtos bausmės vykdymÄ , pritaikius BK 92 straipsnį, atidėti. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, be to, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , reglamentuojantį nuosprendžio priėmimÄ bei bausmių skyrimÄ nepilnamečiams. Apeliantas teigia, viso proceso metu neneigęs, kad jis turėjo lytinius santykius su S. L., tačiau nurodo, kad jie buvo abipusiu sutikimu, nenaudojant nei fizinės, nei psichinės prievartos, prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame teismo nuosprendyje.

Skunde teigiama, kad, priimdamas nuosprendį, teismas nesilaikė BPK 301 straipsnio nuostatų, kadangi apelianto kaltė pagrįsta iÅ¡imtinai nukentėjusiosios parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Tai, kad nukentėjusioji buvo išžaginta, nepatvirtina nei vienas byloje apklaustas liudytojas. Tuo tarpu liudytojai patvirtino, kad nukentėjusioji vartojo alkoholį, buvo neblaivi, rodė vaikinams dėmesį, priekabiavo prie jų, sėdėjo vieniems ant kelių, su kitais bučiavosi, Å¡oko. Tokie liudytojų parodymai paneigia pačios nukentėjusiosios tvirtinimus, kad ji svetimame bute tarp pirmÄ kartÄ matomų vaikinų elgėsi kukliai ir negalėjo suteikti pagrindo jiems manyti, jog sutinka turėti lytinius santykius, taip pat ir nukentėjusiosios motinos L.

L. parodymus, jog dukra namo grįžo blaivi. Apelianto teigimu, tai, kad pati nukentėjusioji bute elgėsi provokuojančiai, kad sutiko važiuoti į svetimÄ butÄ su pirmÄ kartÄ matomais nepažįstamais vaikinais, vartojo alkoholį, turėdama mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ vakarėlio metu niekam nepranešė apie savo buvimo vietÄ ir galimÄ pavojų, nors iki 24 val. SMS žinutėmis susiraÅ¡inėjo su mama, tai, kad buto durys nebuvo užrakintos ir esant norui, buvo galimybė pasiÅ¡alinti, taip pat tai, kad nukentėjusioji turėdavo sugrįžti namo nustatytu laiku, t.y. iki 23 val., bei tai, kad nukentėjusioji iki įvykio dienos jau buvo turėjusi lytinių santykių, leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad pastarosios parodymus apie išžaginimÄ galėjo nulemti objektyvios priežastys, t.y. siekis pateisinti savo buvimÄ su nepažįstama kompanija, alkoholio vartojimÄ ir negrįžimÄ namo laiku, dėl ko nukentėjusiosios aprodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, juolab, kad analizuojant nukentėjusiosios parodymus, negalima jų laikyti nuosekliais, t.y. ji negalėjo nurodyti, kiek asmenų jÄ išžagino, negalėjo nurodyti, kokį smurtÄ , kuris iÅ¡ kaltinamųjų jos atžvilgiu naudojo.Skunde pažymima, kad nei pačių nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų ant veido, nei jų atsiradimo momento nei vienas iÅ¡ vakarėlyje dalyvavusių liudytojų nematė, prieÅ¡ingai, visi tvirtino, kad vizualiai nukentėjusioji sumuÅ¡ta nebuvo.

Kaklo smaugimo žymių nenustatė ir medikai, kas paneigia nukentėjusiosios parodymus. Apie tai, kad nukentėjusiosios lÅ«pos buvo sumuÅ¡tos ir labai užtinusios, nurodė nukentėjusioji, tačiau ekspertai užfiksavo tik abiejų lÅ«pų gleivinėje pavirÅ¡inius nubrozdinimus ir įdrėskimÄ deÅ¡inio smilkinio-skruosto srityje. Apelianto nuomone kiti sužalojimai, nustatyti lytinių organų srityje, galėjo atsirasti lytinių santykių metu, tačiau tokio pobÅ«džio sužalojimai, kuriuos teisme nurodė ekspertas, nepatvirtina prievartos buvimo.Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja apklausta nukentėjusiosios motina papasakojo tik tai, kÄ sužinojo iÅ¡ pačios nukentėjusiosios, todėl jos parodymai yra iÅ¡vestiniai, be to, jie tam tikrais aspektais prieÅ¡tarauja ir nesutampa su pačios nukentėjusiosios parodymais.

Apelianto nuomone, tiek nukentėjusioji, tiek jos motina yra suinteresuotos bylos baigtimi, kadangi siekė prisiteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmę, apeliantas pažymi, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu jis dar nebuvo teistas, be to, jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomos BK nuostatos, reglamentuojančios bausmių ypatumus nepilnamečiams, BK 91 straipsnio pagrindu privalėjo įvertinti ne tik BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, bet ir jo gyvenimo bei auklėjimo sÄ lygas, socialinę brandÄ , tačiau BK 91 straipsnio nuostatų pirmosios instancijos teismas nesilaikė.

Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 91 straipsnis numato, jog terminuotÄ laisvės atėmimÄ nepilnamečiui teismas gali skirti tik tuomet, kai yra pagrindas manyti, kad kitos rÅ«Å¡ies bausmė nebus efektyvi, tuo tarpu teismas tokios iÅ¡vados skundžiamame nuosprendyje nepadarė, todėl nepagrįstai netaikė BK 92 straipsnio nuostatų.Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendį dalyje, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, ir priimti Å¡ioje dalyje iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jo veiksmuose nesant minėto nusikaltimo sudėties, nukentėjusiosios S. L. civilinį ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, faktiÅ¡kai rėmėsi vien nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant teisme, laikydamas juos nuosekliais ir neprieÅ¡taringais. Be to, nuosprendyje darydamas savo iÅ¡vadas, teismas formaliai iÅ¡vardino byloje esančius įrodymus, tačiau jų neanalizavo. Tuo tarpu vien pačios nukentėjusiosios parodymai nepatvirtina, kad jis lytiÅ¡kai santykiavo su pastarÄ ja prieÅ¡ jos valiÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ .

Apelianto teigimu, nėra pagrindo tikėti ir nukentėjusiosios motinos L. L. parodymais, kadangi ji yra artimas nukentėjusiajai asmuo. Skunde pažymima, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuolat buvo pabrėžiama, kad apeliantas buvo alkoholinio apsvaigimo bÅ«senoje, Å¡i aplinkybė pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau analogiÅ¡kos aplinkybės nukentėjusiosios atžvilgiu visiÅ¡kai nebuvo tirtos, neatsakyta į klausimÄ , ar S. L., vakarėlio metu gerdama alų bei degtinę, nebuvo pakankamai apsvaigusi nuo alkoholio, dėl ko nevaldė savo veiksmų, tuo tarpu Å¡ios aplinkybės iÅ¡samus aiÅ¡kinimasis yra svarbus, sprendžiant apelianto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimÄ .

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bylos duomenimis nėra nustatyta, kad apeliantas suvokė nukentėjusiosios nesutikimÄ lytiÅ¡kai santykiauti su juo, aplinkybė, kad pastaroji iÅ¡reiÅ¡kė lytinių santykių nenorÄ , grindžiama vien tik jos pačios parodymais, tuo tarpu byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadas, kad S. L. iÅ¡reiÅ¡kė savo pasiprieÅ¡inimÄ Å¾odžiu, verkdama, stengdamasi pabėgti ir panaÅ¡iai. PareiÅ¡kėjas mano, kad siekiant byloje nustatyti objektyviÄ tiesÄ , nukentėjusiajai S. L. turėjo bÅ«ti paskirta teismo psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, turėjo bÅ«ti visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kintos aplinkybės dėl jos alkoholio vartojimo vakarėlio metu ir galimybės adekvačiai vertinti įvykius, juolab, kad nukentėjusiosios parodymai dėl, neva, jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto masto ir intensyvumo prieÅ¡tarauja objektyviems duomenims, t.y. byloje esančiai teismo medicinos specialisto iÅ¡vadai.PareiÅ¡kėjo nuomone, bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų R.

K., E. M., J. N. parodymais, jų neanalizavo skundžiamame nuosprendyje, todėl neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad minėtų liudytojų parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra oficialios nukentėjusiosios S. L. charakteristikos, nors ji anksčiau yra turėjusi lytinių santykių, pati savo gera valia sutiko linksmintis su praktiÅ¡kai nepažįstamais vaikinais ir merginomis. Tuo tarpu apeliantas nėra teistas, turi Å¡eimÄ , augina du mažamečius vaikus, charakterizuojamas teigiamai tiek nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tiek Lietuvos romų bendruomenėje, kuriai priklauso.Apelianto nuomone, byloje nesurinkta jo kaltę patvirtinančių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko jo atžvilgiu buvo priimtas neteisingas nuosprendis.Nuteistieji R.

S. ir J. S. 2012-10-01 teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl jų apeliacinių skundų atÅ¡aukimo ir teismo proceso nutraukimo dėl Vilniaus m. trečio apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendžio. AnalogiÅ¡ko pobÅ«džio praÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė ir nuteistasis V. S.Nuteistųjų R. S., J. S. ir V. S. gynėjai, prokuroras bei nukentėjusiosios atstovas nuteistųjų paduotų apeliacinių skundų atÅ¡aukimui neprieÅ¡taravo. Nuteistųjų R. S., J. S. ir V. S. praÅ¡ymai atÅ¡aukti apeliacinius skundus tenkintini.BPK 316 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad apeliantas turi teisę savo apeliacinį skundÄ atÅ¡aukti.

Kadangi nuteistieji R. S., J. S. ir V. S. savo paduotus apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendžio, atÅ¡aukė (4 t. b.l.178), teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 316 straipsnio 5 dalies nuostata, jų skundus palieka nenagrinėtus ir teismo procesÄ nutraukia. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 31 straipsniu, 316 straipsnio 5 dalimi, n u t a r ė : Nuteistųjų R. S., J. S. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio palikti nenagrinėtus ir teismo procesÄ nutraukti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                Audronė Kartanienė Teisėjai                                                                                                                      Viktoras Dovidaitis                                                                                                                                         Artūras Šumskas Nuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė                                                                                                    Audronė Kartanienė