2016-04-11 Nr. AB-7891-3-62-3-00106-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1224-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00106-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 724 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN 2014 m. spalio16 d. apie 10 val. 18 būryje buvo atliekama neplaninė krata ir daiktų svėrimas. Pareiškėjas įtarė, kad jo turimi daiktai viršija leidžiamą turėti daiktų svorį, dėl to visus daiktus, kurie jo nuomone, galėjo viršyti leistiną 30 kg daiktų svorį, jis sudėjo į atskirą krepšį ir svėrimo metu perdavė pareigūnams, kad pastarieji padėtų juos į sandėlį. Krepšyje, perduotame pareigūnams, buvo: sportinis kostiumas „Gucci“ 347 Eur vertės, sportinis kostiumas „Audimas“ 115 Eur vertės, USB prailgintuvas 5 Eur vertės, pultas nuo žaidimų konsolės „IXBOX 360“ su akumuliatoriumi 40 Eur vertės, laidas nuo „IXBOX 360“ krovimui 20 Eur vertės, guminės šlepetės „Nike“ 8 Eur vertės, sportinis krepšys „Puma“ 26 Eur vertės, vilnonės kojinės 4 Eur vertės, Megztinis „Mexx“ 58 Eur vertės, džinsai 43 Eur vertės, marškinėliai „Burrbery“ 58 Eur vertės. Pareigūnai apie daiktų paėmimą saugoti jokios pažymos neišdavė. Pareiškėjas po 12 dienų kreipėsi į pataisos namų direktorių su prašymu grąžinti kratos metu paimtus daiktus. Pataisos namų administracija į jo skundą atsakė, kad jokių jo asmeninių daiktų nepaėmė. Kadangi paimti daiktai pareiškėjui nebuvo grąžinti, dėl jų dingimo jis patyrė 724 Eur turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 2014 m. spalio 16 d. nuo 9.30 val. iki 11.55 val. Alytaus PN aštuntame lokaliniame sektoriuje 18 būryje buvo atlikta nuteistųjų bendroji neplaninė krata – asmeninių daiktų svėrimas. Prieš atliekant kratą ir nuteistųjų daiktų svėrimą, nuteistiesiems buvo leista per 15 minučių susirinkti asmeninius daiktus. Sveriant nuteistųjų daiktus, rastas asmeninių daiktų viršsvoris buvo paimtas, užregistruotas ir padėtas į įstaigos sandėlį. Iš Nuteistųjų daiktų priėmimo – išdavimo registro matyti, kad 2014 m. spalio 16 d. iš pareiškėjo A. S. jokie daiktai paimti nebuvo. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo atlyginti turtinę žalą pareiškėjui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad 2014 m. spalio 16 d. nuo 9.30 val. iki 11.55 val. Alytaus PN aštuntame lokaliniame sektoriuje 18 būryje buvo atlikta nuteistųjų bendroji neplaninė krata – asmeninių daiktų svėrimas, kartu buvo atlikta 18-ojo būrio miegamųjų apžiūra. Sveriant nuteistųjų daiktus, rastas asmeninių daiktų viršsvoris buvo paimtas, užregistruotas ir padėtas į įstaigos sandėlį. Svėrimo metu nuteistieji, taip pat ir pareiškėjas, jokių pretenzijų nepareiškė. Pareiškėjas 2014 m. spalio 28 d. kreipėsi į Alytaus PN direktorių su skundu grąžinti svėrimo metu iš jo paimtą sportinį krepšį „Puma“ su daiktais. Alytaus PN administracija, atsakydama į pareiškėjo skundą, 2014 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. 8-13307 nurodė, kad iš pareiškėjo 2014 m. spalio 16 d. bendrosios neplaninės kratos ir daiktų svėrimo metu jokių asmeniniai daiktai, viršijantys leidžiamą turėti daiktų svorį, nebuvo paimti. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 5 d. pateikė skundą Teisingumo ministerijai, kuriame nurodė, kad bendrosios neplaninės kratos ir daiktų svėrimo metu Alytaus PN iš jo buvo paimti asmeniniai daiktai, viršijantys leidžiamą turėti daiktų svorį, prašė įpareigoti Alytaus PN surasti jo daiktus. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, atsakydamas į pareiškėjo skundą, 2015 m. sausio 9 d. rašte Nr. 2S-118 nurodė, kad išnagrinėjus pareiškėjo skundo medžiagą nustatyta, jog iš pareiškėjo 2014 m. spalio 16 d. bendrosios neplaninės kratos ir daiktų svėrimo metu asmeniniai daiktai, viršijantys leistiną svorį, nebuvo paimti, kratą ir daiktų svėrimą pareigūnai atliko vadovaudamiesi Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos nuostatomis bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punktu. Alytaus PN, atsakydama į pareiškėjo skundą, teisės aktų nepažeidė, todėl pareiškėjo 2014 m. gruodžio 5 d. skundas yra nepagrįstas.

Teismas taip pat nustatė, kad Alytaus PN 2014 m. spalio 16 d. protokole Nr. 6821 užfiksuota, jog minėtos bendrosios neplaninės kratos – asmeninių daiktų svėrimo metu nuteistųjų daiktai, kurie viršijo leistiną svorį, buvo padėti į įstaigos sandėlį. Nuteistųjų daiktų priėmimo - išdavimo registro duomenimis, 2014 m. spalio 16 d. iš pareiškėjo jokie asmeniniai daiktai paimti nebuvo. Aplinkybę, kad iš pareiškėjo neplaninės kratos metu nebuvo paimti jokie daiktai, patvirtina Alytaus PN Ūkio skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. pažyma, taip pat teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. Š., N. G., J. L., E. B.. Teismas pažymėjo, kad netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, jie nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems ir faktinėms bylos aplinkybėms. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti pareiškėją apkalbėti. Liudytojai N. F. ir M. P. tiksliai neprisiminė, ar iš pareiškėjo buvo paimti leistiną svorį viršijantys daiktai, kadangi trumpai dalyvavo daiktų svėrime, tačiau patvirtino 2014 m. spalio 16 d. protokole nurodytas aplinkybes. Liudytojas nuteistasis V. G. nurodė, kad iš pareiškėjo buvo paimti svorį viršijantys daiktai, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti, kokie konkrečiai daiktai buvo paimti. Teismas pažymėjo, kad šio liudytojo parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi jis atlieka bausmę kartu su pareiškėju, kartu buvo etapuotas į teismo posėdį, dėl to liudytojo parodymus vertino kaip bandymą padėti pareiškėjui ir atmetė.

Teismas atkreipė dėmesį, kad skunde teismui pareiškėjas nurodė iš jo bendrosios neplaninės kratos ir nuteistųjų asmeninių daiktų svėrimo metu paimtus ir negrąžintus daiktus: sportinį krepšį „Puma“, kuriame buvo sportinis kostiumas „Gucci“, sportinį kostiumą „Audimas“, USB prailgintuvą, pultą nuo žaidimų konsolės „IXBOX 360“ su akumuliatoriumi, laidą nuo „IXBOX 360“ krovimui, gumines šlepetes „Nike“, vilnones kojines, marškinėlius „Burrbery“, megztinį „Mexx“ ir džinsus, tačiau 2014 m. spalio 28 d. skunde Alytaus PN direktoriui pareiškėjas nurodė, jog iš jo svėrimo metu buvo paimtas sportinis krepšys su daiktais, konkrečių paimtų daiktų neįvardijo. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 5 d. skunde nurodė, kad iš jo buvo paimtas sportinis krepšys „Puma“, sportinis kostiumas „Gucci“, sportinis kostiumas „Audimas“, šortai „Adidas“, USB prailgintuvas, pultas nuo žaidimų konsolės „IXBOX 360“ su akumuliatoriumi, laidas nuo „IXBOX 360“ krovimui, guminės šlepetės „Nike“, vilnonės kojinės, marškinėliai „Burrbery“, t. y. minėtuose skunduose pareiškėjas skirtingai įvardijo paimtus iš jo daiktus: 2014 m. spalio 28 d. skunde konkrečių daiktų nenurodė, 2014 m. gruodžio 5 d. skunde nenurodė džinsų ir megztinio „Mexx“, kuriuos nurodė skunde teismui, tačiau nurodė šortus „Adidas“, kurių nenurodė skunde teismui.

Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys apie pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitą bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus –kalėjimo raštas “Dėl A. S. daiktų” nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjo skunde nurodyti asmeniniai daiktai buvo iš jo paimti 2014 m. spalio 16 d. neplaninės kratos ir daiktų svėrimo metu. Aplinkybė, kad K. S. siuntinį, kuriame buvo sportinis kostiumas, siuntė V. C. (V. C.) ir kuris buvo jam perduotas, neįrodo, kad sportinis kostiumas buvo siųstas pareiškėjui ir, kad V. C. jį perdavė A. S.. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra svarbi aplinkybė, ar pareiškėjas apskritai šiuos daiktus turėjo.

Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, jog iš pareiškėjo buvo paimti skunde nurodyti daiktai, Alytaus PN veiklą bei kratos atlikimą reglamentuojantys teisės aktai nebuvo pažeisti. Akcentavo, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl pareiškėjo daiktų dingimo kratos metu pagrįsti tik pareiškėjo subjektyvia nuomone. Kadangi pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, taip pat kad patyrė turtinę žalą, t. y. neįrodė viešosios atsakomybės sąlygų, reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė.

III. Pareiškėjas A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su teismo išvada, jog jis privalo įrodyti neteisėtus pareigūnų veiksmus, kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodymus, paneigiančius pareiškėjo nurodytas aplinkybes, šiuo atveju turi pateikti Alytaus PN. Patalpa, kurioje buvo atliekama krata, filmuojama, tačiau Alytaus PN, nors ir žinodama, kad yra pateiktas skundas, vaizdo medžiagos neišsaugojo. Kratos metu nedalyvavo asmuo, kuris turi registruoti paimamus daiktus, tokiu būdu buvo pažeistas Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punktas. Atsakovas taip pat neturėjo pareiškėjo asmeninių daiktų sąrašo, kuris yra privalomas nuteistajam atvykus į pataisos namus. Nagrinėjamu atveju atsakovui nepateikus įrodymų dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir jų nepaneigus, ginčas turi būti sprendžiamas pareiškėjo naudai.

Atsakovo atstovas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad visa su keliamu ginču susijusi medžiaga teismui buvo pateikta ir teismas ją tinkamai įvertino. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl turtinės žalos jam padarymo, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą turtinę žalą nepatvirtinti jokiais faktiniais įrodymais. Pažymėjo, kad žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. žala turi būti neatsiejamai susijusi su neteisėtais veiksmais. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikti patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus bei, kad žala padaryta neteisėtais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos pareiškėjui priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą dėl 724 Eur turtinės žalos priteisimo atmetė nenustatęs Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų bei turtinės žalos padarymo fakto.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui, taip pat, apelianto teigimu, atsakovui nepateikus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, ginčas turėjo būti sprendžiamas pareiškėjo naudai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Šiame kontekste svarbu ir tai, kad pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi aiškiai nurodyti, kaip pasireiškė turtinės žalos atsiradimas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Taigi šiuo atveju pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų ir prašoma atlyginti žala gali būti priteista tik nustačius visas CK 6.271 straipsnyje numatytas sąlygas.

Byloje nustatyta, kad Alytaus PN 2014 m. spalio 16 d. nuo 9.30 val. iki 11.55 val. buvo atlikta 8-to lokalinio sektoriaus 18-ojo būrio nuteistųjų bendroji neplaninė krata – asmeninių daiktų svėrimas, taip pat atlikta miegamųjų apžiūra. Kratos metu nuteistųjų daiktai, kurie viršijo leistiną svorį, buvo padėti į įstaigos sandėlį, taip pat buvo išnešti niekam nepriklausantys daiktai. Daiktų svėrimo metu nuteistieji pretenzijų nereiškė (b. l. 17). Alytaus PN ūkio skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. pažymoje Nr. 4-2737 nurodyti asmenys, iš kurių 2014 m. spalio 16 d. neplaninės kratos – nuteistųjų asmeninių daiktų svėrimo metu buvo rasti leidžiamą turėti svorį viršijantys daiktai, kurie buvo paimti, taip pat pažymėta, kad pas A. S. nebuvo rasta daiktų, kurie viršytų leidžiamą turėti svorį, dėl to jokie daiktai iš jo nebuvo paimti (b. l. 51).

Teismo posėdyje 2015 m. balandžio 16 d. liudytoju apklaustas nuteistasis V. G. paaiškino, kad 2014 m. spalio 16 d. atliekant kratą matė, jog A. S. turimi daiktai viršijo leistiną svorį, todėl pas jį buvo paimtas krepšys su daiktais. Kokie konkrečiai daiktai buvo pas jį krepšyje ir kokius jis išsinešė iš kameros nematė ir nežino. Taip pat liudytojais 2015 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje apklausti Alytaus PN pareigūnai, kurie dalyvavo atliekant 2014 m. spalio 16 d. kratą: R. Š., N. G., J. L., E. B. paaiškino, kad iš pareiškėjo kratos metu jokie jo daiktai nebuvo paimti, kadangi neviršijo leidžiamą turėti svorį, o liudytojai M. P. ir N. F. negalėjo pasakyti, ar iš pareiškėjo kratos metu buvo paimti kokie nors daiktai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 57 straipsnio 4 dalis,72 straipsnis).

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis), o sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis 2–4 punktai).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, 2015 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje duotus liudytojų parodymus konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti įrodytais pareiškėjo teiginius dėl turtinės žalos jam padarymo fakto. Pareiškėjas kratos atlikimo metu jokių pastabų dėl atliekamos kratos ir daiktų svėrimo nereiškė, skundą Alytaus PN direktoriui dėl daiktų paėmimo pateikė 2014 m. spalio 28 d., t. y. po kratos atlikimo praėjus 12 dienų, skunde Alytaus PN konkrečiai nenurodė, kokie daiktai iš jo 2014 m. spalio 16 d. atliktos kratos metu buvo paimti, o liudytoju apklaustas V. G. negalėjo nurodyti, kokius daiktus krepšyje turėjo pareiškėjas ir nežino kokie konkrečiai daiktai iš A. S. buvo paimti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo byloje esančių įrodymų vertinti kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui, kadangi atsakovo atstovą teismas įpareigojo pateikti visus įrodymus, susijusius su keliamu ginču, taip pat papildomus įrodymus pareiškėjo prašymu išreikalavo teismas, apklausti kratos metu dalyvavę asmenys, taip pat pareiškėjo prašymu apklaustas V. G..

Minėta, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271straipsnis), gali būti tenkinamas esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju nenustačius žalos padarymo pareiškėjui fakto, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė turtinės žalos padarymo fakto, kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų veiksmų nustatinėjimas, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatymas yra teisiškai betikslis. Nesant vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų nebetenka teisinės prasmės ir kitų apeliaciniame skunde keliamų klausimų aptarimas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, sprendimą pagrindė išsamia įrodymų analize ir konkrečiomis teisės normomis. Materialinės teisės normos taikytos iš esmės teisingai, procesinės teisės pažeidimų byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė