b4403864-bfa2-4c88-b2d2-ae083f749c8f · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-624-414/2012Teismo proceso Nr. 3-62-3-00116-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos mėn. 02 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Tadui Dumbliauskui,atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Ramunei Butkienei,nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Z.

P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Z. P., dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo – Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos 498,75 Lt žalos atlyginimo, Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 200 Lt iÅ¡laidų už teisines paslaugas.

Nurodė, kad 2011 m. kovo 3 d. 17 val. 10 min. Z. P., vairuodama jai priklausančiÄ transporto priemonę „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taikos pr. ir Garažų g., Kaune, sankryžoje įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusiÄ duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Eismo įvykio metu buvo apgadinta Å¡io automobilio priekinė ir galinė deÅ¡inės pusės padanga. Automobilis buvo draustas Kelių transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“.

Šį įvykį AB „Lietuvos draudimas“ pripažino draudiminiu, todėl atlygino Z. P. žalÄ 498,75 Lt, susijusiÄ su automobilio remontu ir CK 6.1015 str., 6.266 str. ir 6.271 str. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį. PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovo – Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalÄ . Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos, praÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės žalos atlyginimÄ bei 200 Lt iÅ¡laidų už teisines paslaugas.

Nuo reikalavimo dėl 6 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.) priteisimo atsisako ir Å¡iÄ bylos dalį praÅ¡o nutraukti.Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 27-32) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Be to, nėra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktÄ , duobės buvimÄ , kelių nepriežiÅ«rÄ ir priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ .

Vien tai, kad policijos pareigÅ«nai fiksavo duobės buvimo faktÄ , dar nereiÅ¡kia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiÅ¡kėjo reikalaujamÄ Å¾alÄ . Atstovo nuomone, dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, nebuvo atidus ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės, ar neapvažiavo kliÅ«ties. Vairuotojai turėjo bÅ«ti žinoma, kad Kauno gatvėse gali bÅ«ti duobių, kurių kiti vairuotojai iÅ¡vengia, todėl autoįvykį sÄ lygojo pačios vairuotojos veiksmai, o ne duobės buvimas.

VienareikÅ¡miÅ¡kų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ , byloje nėra. IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 38 ir 40 punktus pareiÅ¡kėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika iÅ¡mokėjo apgadinto automobilio savininkei žalÄ ir nepagrįstai siekia Å¡ios žalos priteisimo regreso tvarka iÅ¡ atsakovo.

Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo – Z. P. prašė skundÄ tenkinti. Nurodė, jog duobės nebuvo galima matyti, nes joje buvo vandens. Automobilis buvo apžiÅ«rėtas tÄ pačiÄ dienÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas subrogacijos (subrogacija – tai subjektų pasikeitimas prievolėje) pagrindu, vadovaudamasis CK 6.1015 str. nuostatomis („jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens“), mano, kad padarytÄ turtinę žalÄ â€“ 498,75 Lt, kuriÄ skaičiuojant įvertintas nusidėvėjimas (sumažinta 166,50 Lt) (b. l. 12;

15) turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2011 m. kovo 3 d. apie 17 val. 10 min. Z. P. vairuojamas ir jai nuosavybės teise priklausantis automobilis Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taikos pr. ir ties Garažų g., Kauno mieste, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusiÄ , neaptvertÄ ir nepažymėtÄ 0.15 m. gylio, 0,90 m. pločio ir 1,70 m. ilgio duobę, taip apgadindama vairuojamÄ automobilį. IÅ¡ eismo įvykio schemos (b. l. 60), transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto (b. l. 8), nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ (b. l. 9), UAB „Inchcape Motors“ PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros (b. l.

12) matyti, kad buvo sugadinta automobilio priekinė ir galinė dešinės pusės padanga. Automobilis buvo draustas transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 47), kuri, turėdama teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla (b. l.

61) apskaičiavo trečiojo suinteresuoto asmens patirtus nuostolius ir kompensavo juos, iÅ¡mokėdama automobilio savininkui draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 498,75 Lt (b. l. 15; 16). Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.Žala atlygintina, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Pareiškėjas siekia jo nurodytos turtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu iš Kauno miesto savivaldybės. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebÅ«tų veikę taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, o žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos :

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos savarankiÅ¡kosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos.

Å io straipsnio 32 punkte, kaip viena iÅ¡ savivaldybių priskirtųjų savarankiÅ¡kųjų funkcijų yra vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas. Savivaldybių funkcijos – tai Konstitucijos nustatytos, Å¡io ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, vieÅ¡ojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos. (3 str. 8 d.). Paminėta savivaldybės funkcija atskleidžiama ir specialiame įstatyme, o bÅ«tent Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., kuriame įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimÄ eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 6 p. savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių priežiÅ«ros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ . Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiÅ«rėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti iÅ¡džiÅ«vusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, Å¡alikelės ir ženklų matomumÄ .

Neleisti, kad pakelėje bÅ«tų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krÅ«mai turi bÅ«ti Å¡alinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡ios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). Å iame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiÅ«ra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ (2 punktas).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. SistemiÅ¡kai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės veiklos vieÅ¡ojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, bÅ«tų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, vairuotojos Z. P. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta    (b. l. 57). Byloje taip pat nėra ginčo, kad kelio duobė Taikos pr. ties Garažų g., Kaune, dėl kurios buvo apgadintas automobilis, buvo paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra.

Liudytojai policijos pareigÅ«nai K. M. ir V. M. nurodė, kad buvo nuvykę į įvykio vietÄ , kur apžiÅ«rėjo sugadintÄ transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietÄ , nepažymėtÄ gatvėje esančiÄ duobę, jos iÅ¡matavimus, dislokacijÄ automobilio atžvilgiu, kitus reikÅ¡mingus atstumus. Taigi, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina įvykio faktÄ . Atsakovo argumentai, kad pati vairuotoja nebuvo atsargi, atidi ir pasirinkusi saugų greitį galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis.

Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojos neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pati vairuotoja nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ , teismui nėra pagrindo. Pažymėtina, kad kelio duobė buvo baloje, taigi galimybė pastebėti kliÅ«tį (duobę) kelyje buvo ypatingai apsunkinta. Žalos dydis taip pat įrodytas. Ä®rodymų, paneigiančių nurodytas remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ , ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės iÅ¡laidos, nei tos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti, teismui taip pat nepateikta.

Atsakovo nurodytos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, ginčo santykiams netaikytinos, nes jos reglamentuoja sutartinius santykius tarp draudėjo ir draudiko, tuo tarpu nagrinėjamas ginčas yra dėl regreso teisės pareiÅ¡kėjo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ prisiteisti iÅ¡ atsakovo, kaip atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Nagrinėjamu atveju atsakovo atsakomybę dėl turtinės žalos pareiÅ¡kėjas sieja su jo neveikimu, t. y. teisės aktuose aiÅ¡kiai apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , taip užtikrinant saugų eismÄ , nevykdymu.

Nors atsakovas nurodo, jog Kauno miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai vykdė jai įstatymais numatytÄ pareigÄ ir negali atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ , tačiau darytina iÅ¡vada, kad Kauno miesto savivaldybė, minėtų įstatymų pagrindu bÅ«dama atsakinga už gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , tiesimÄ bei saugaus eismo užtikrinimÄ , privalėjo bÅ«ti rÅ«pestinga bei aktyvi, t. y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytÄ pareigÄ dėl gatvių remonto, užtikrinti, kad vairuotojams, turtui nekeltų grėsmės. Taigi teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovas tinkamai neatliko, taip beje pažeisdamas ir CK 6.246 str. 1 d. numatytÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovo argumentai, nurodant, jog rizikÄ už automobilių sugadinimus turi prisiimti tik patys vairuotojai, sudarytų dar didesnes prielaidas Kauno miesto savivaldybei bei jos pareigÅ«nams ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiÅ«ros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant jÄ patiems eismo dalyviams.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neužtikrino Taikos prospekto tinkamos priežiūros, jos remonto ir saugaus eismo, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. P. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys.

Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas. PareiÅ¡kėjui – draudimo kompanijai AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovo priteistinas turtinės žalos atlyginimas. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas. Å io principo iÅ¡imtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių.

Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.PareiÅ¡kėjo pateiki minėti įrodymai pagrindė, jog bendras žalos dydis – 498,75 Lt suma (įvertintus 166,50 Lt nusidėvėjimÄ padangoms), iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka draudėjui, kuriÄ sudaro iÅ¡laidos, sumokėtos už automobilio remontÄ (b. l. 12; 15; 16). Pagal automobilio sugadinimo pobÅ«dį, nurodytos iÅ¡laidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis (b. l. 8, 10-11; 12; 16), todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistina – 498,75 Lt žalos atlyginimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnyje reglamentuota, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimÄ savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos:

1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas;

2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Iš nagrinėjamos bylos matyti, jog žala kildinama iš Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, nes jai teko pareiga atsakyti už 2004 m. vasario 11 d.

LR Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintoje Kelių priežiÅ«ros tvarkoje neatliktus kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbus, todėl pagrįstai Kauno miesto savivaldybę atstovavo Kauno miesto savivaldybės administracija, nes dėl jos neteisėtų veiksmų atsirado žala. PareiÅ¡kėjas skundo dalį dėl 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisimo atsiima ir Å¡iÄ bylos dalį praÅ¡o nutraukti (b. l. 34). Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str. numatyta, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui iÅ¡einant į pasitarimų kambarį.

PareiÅ¡kėjas, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , Å¡ia įstatymo jam suteikta teise pasinaudojo ir jÄ realizavo, atsisakymas nuo Å¡ios skundo dalies neprieÅ¡tarauja įstatymui ir vieÅ¡ajam interesui, nepažeidžia Å¡alių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų, skundo dalies atsisakymo, bylos nutraukimo pasekmės pareiÅ¡kėjui yra žinomos, todėl atsisakymas nuo skundo dalies priimtinas ir Å¡i administracinės bylos dalis nutrauktina (ABTÄ® 101 str. 3 p.). BylÄ dalyje dėl Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinių palÅ«kanų nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTÄ® 102 str. 3 d.).

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti 200 Lt iÅ¡laidų už teisines paslaugas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo iÅ¡laidas. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl priėmus sprendimÄ pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ naudai, pareiÅ¡kėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atlyginti jam atstovavimo iÅ¡laidas.IÅ¡ byloje esančių 2012 m. vasario 10 d. iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ teisinių paslaugų sutarties Nr. 2012/01/16 (b. l. 19), 2012 m. vasario 1 d. sÄ skaitos už teisinę pagalbÄ Nr. 63 (b. l. 20-24), 2012 m. vasario 13 d. adv. padėjėjo Tado Dumbliausko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (b. l.

25) ir kitų bylos dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjÄ byloje atstovavo advokato padėjėjas Tadas Dumbliauskas, kuriam pareiÅ¡kėjas AB „Lietuvos draudimas“ 2012 m. vasario 13 d. sumokėjo už advokato paslaugas pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ Nr. 63, t. y. ir 200 Lt už atstovavimÄ Å¡ioje byloje (sÄ skaitos 52 eilutė). Kadangi pareiÅ¡kėjui teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, todėl vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalį ir LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 5 p. už jo teikiamas paslaugas gali bÅ«ti skaičiuojamas 80 procentų Rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pagal Rekomendacijų 5 p.; 7 p.; 8.2 p. už skundo teismui parengimÄ gali bÅ«ti priteistina maksimali 1 920 Lt suma (800 x 3 x 0,8 = 1920 Lt). Atsižvelgiant į maksimalų galimÄ priteistinos sumos dydį, suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobÅ«dį ir bylos sudėtingumÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 200 Lt suma laikytina pagrįsta.

Kadangi praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos byloje, kurioje dalyvavo vienas atsakovas, todėl iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 200 Lt suma (ABTÄ® 44 str. 2 d. ir 6 d., 45 str. 1 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 3 p., 45 str. 2 d., teisėjas n u s p r e n d ž i a:SkundÄ tenkinti. Priteisti AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos 498,75 Lt (keturi Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni Lt, 75 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Administracinės bylos dalį dėl 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisimo nutraukti.Priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos AB „Lietuvos draudimas“ 200 Lt (du Å¡imtai Lt) iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                              Rimantas Giedraitis