2025-03-05 Nr. AB-3825-3-61-3-05308-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1449-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05308-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. U. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. U. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. U. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. U. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. SP1-1626(11.2.12E) „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas; skunde pareiškėjas nurodė ne Sprendimo, o rašto, kuriuo jis buvo informuotas apie šį sprendimą bei su kuriuo pareiškėjui buvo pateiktas Sprendimas, datą ir numerį)) dalį dėl 34 010,74 Eur skolos grąžinimo iš T. U., anuliuojant grąžintinų lėšų sumą už pareiškėjo 2020 m. paraiškoje nurodytus žemės sklypus; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 21R-528(AG-504/04-2022). T. U. taip pat prašė jam priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. T. U. 2007 m. kovo 6 d. įregistravo ūkininko ūkį. 2020 m. birželio 20 d. jis Agentūrai pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 20-1011582828-1, kurioje nurodė duomenis apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus (613 sklypų), kurių bendras plotas – 478,8 ha (toliau – ir Paraiška). Įvertinęs Paraišką, atsakovas 2020 m. išmokėjo / apskaičiavo 33 197,22 Eur, o 2021 m. – 58 773,84 Eur sumas. Agentūra T. U. pateikė 2022 m. sausio 20 d. raštą Nr. BR6-274 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, prie kurio pridėjo Agentūros 2022 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. SP1-21 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2022 m. sausio 18 d. sprendimu, padavė skundą Komisijai, kuri 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 21R-297(AG-116/06-2022) šį Agentūros sprendimą panaikino ir atsakovą įpareigojo pakartotinai įvertinti Paraišką.

2.2. Vykdydama Komisijos sprendimą, Agentūra atliko Paraiškos vertinimą ir priėmė Sprendimą, kuriuo T. U. apskaičiavo 34 010,74 Eur grąžintiną išmokų sumą. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri 2022 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 21R-528(AG-504/04-2022) jo skundą atmetė.

2.3. Komisijos 2022 m. spalio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 21 R-528(AG-504/04-2022) yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Komisija T. U. skundą vertino labai formaliai ir atmestinai, ji nesigilino į pareiškėjo skunde bei pateiktuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Nesutiktina su Komisijos argumentais, kad valdymo ar naudojimo teisę pagrindžia galiojančios valstybinės žemės nuomos sutartys, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) leidimai laikinai naudotis valstybine žeme, tačiau pateiktas Tarnybos Lazdijų vedėjo įsakymas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, kuriuo buvo patvirtintas pretendentų sąrašas, kuriuo buvo suprojektuoti žemės sklypai, nesant pateiktų galiojančių dokumentų, įteisinančių nuosavybę ir (ar) naudojimosi teisę, negali pagrįsti pareiškėjo valdymo teisės į minėtą sklypą. Turto valdymo teisę apsprendžia ne tik nuomos ar panaudos rašytinė sutartis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.71 straipsnį, sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Ankstesnėse paraiškose T. U. deklaruodavo suprojektuotus žemės sklypus pagal faktinį jų naudojimą, nors sutartys ir nebuvo sudarytos. Pareiškėjas šiuos žemės sklypus naudojo, jų priežiūrai panaudodamas asmeninius finansinius resursus, tikėdamasis valstybės paramos, kaip tinkamos kompensacijos už šių žemės sklypų priežiūrą. Tokie santykiai buvo nusistovėję iki Sprendimo priėmimo, o teisinis reguliavimas nebuvo pasikeitęs, todėl nėra aišku, kodėl pakito atsakovo požiūris į T. U. Paraiškoje deklaruotus projektinius žemės sklypus, už kuriuos Agentūra nusprendė išmokų nebemokėti.

2.4. Ankstesniame 2022 m. gegužės 27 d. sprendime Komisija buvo nurodžiusi, kad pareiškėjas su sutuoktine sudarydami sutartis su Tarnyba dėl valstybinės žemės plotų naudojimo, pagal šias sutartis įgijo turtines teises bei pareigas ir tai buvo vertinama kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. T. U. yra susituokęs su A. U., valstybinės žemės nuomos sutartys buvo sudarytos jiems gyvenant santuokoje, todėl abu sutuoktiniai pagal jas įgijo vienodas teises ir pareigas, o tai turėtų būti vertinama kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

2.5. Agentūra žinojo, kad pareiškėjo sutuoktinės pagal nuomos sutartis valdomi žemės sklypai yra naudojami T. U. veikloje, o pareiškėjo pagal nuomos sutartis valdomi žemės sklypai – jo sutuoktinės ūkio veikloje. Toks T. U. ir jo sutuoktinės veikimas nustatytam teisiniam reguliavimui neprieštarauja. Tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė yra įregistravę ūkininko ūkius, jie kasmet Agentūrai teikia paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas. Byloje nėra nustatyta faktų, kad sutuoktinių paraiškose nurodyti žemės sklypai būtų susidubliavę (dvigubas deklaravimas) ir taip sutuoktiniai būtų piktnaudžiavę teise.

3. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:

4.1. T. U. 2020 m. birželio 20 d. Agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, registravimo Nr. 20-1011582828-1. Atsakovas pakartotinai įvertino Paraišką ir nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių ir kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė grąžintinų lėšų suma, kurią T. U. privalėjo grąžinti Agentūrai. Atsakovas, vykdydamas Komisijos 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą, priėmė Sprendimą, kuriame apskaičiuota grąžintina išmokų suma yra 34 010,74 Eur. Nors minėtu Komisijos sprendimu ir buvo panaikintas Agentūros 2022 m. sausio 18 d. sprendimas, tačiau Komisija nenurodė, kad atsakovas privalo priimti naują sprendimą, kuriuo Paraiškai nebūtų taikomos sankcijos. Atsižvelgusi į Komisijos argumentus, Agentūra pakartotinai įvertino Paraišką ir Sprendime išsamiai nurodė laukus, kurie neatitiko paramos skyrimo reikalavimų, bei pagrindė, kodėl už nurodytus laukus negali būti mokama parama.

4.2. Jeigu sutuoktiniai turi skirtingas valdas ir atskirai deklaruoja savo plotus bei gyvulius skirtingose deklaracijose, tai yra du skirtingi ūkininko ūkiai. Pareiškėjas (valdos Nr. 1011582828) ir jo sutuoktinė (valdos Nr. 1011720047) turi skirtingas valdas ir iki 2020 m. įskaitytinai savo plotus bei gyvulius deklaravo atskirose deklaracijose. Pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Žemės ūkio ir kaimo verslo registro (toliau – ir Valdų registras) duomenis, T. U. į savo valdą nebuvo įtraukęs sutuoktinei išnuomotų valstybinės žemės sklypų, be to, dalis šių sklypų yra įtraukti į sutuoktinės valdą. Tarnyba tokiu atveju teisėto valdymo teisę suteikė ūkininko ūkiui, todėl kitas ūkininko ūkis neturėtų teisės valdyti išnuomotos ar laikinai suteiktos valdyti žemės. Sutuoktinis gali teisėtai valdyti kito sutuoktinio iš valstybės išsinuomotą ar gautą laikinai naudotis žemės sklypą, tik jeigu abu sutuoktiniai sudaro vieną ūkininko ūkio vienetą.

4.3. T. U. nepagrindė Sprendimo lentelėje Nr. 3 nurodytų plotų valdymo teisės.

4.4. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2022 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 2D-1040(11.98E) „Dėl valstybinės žemės deklaravimo teisėtumo vertinimo“ Agentūrai pateikė nuomonę, jog teisėtai valdoma iš valstybės išsinuomota ar gauta laikinai naudotis valstybinė žemė, kai sutuoktinis deklaruoja kito sutuoktinio iš valstybės išsinuomotą ar gautą laikinai naudotis žemę, yra galima tik tokiu atveju, kai abu sutuoktiniai sudaro vieną ūkininko ūkio vienetą, t. y. abu sutuoktiniai teikia vieną paraišką gauti paramą dėl vienos valdos ir yra vienos valdos nariai. Valstybinės žemės nuomą reguliuojantys teisės aktai nenumato galimybės asmeniui, turinčiam teisę į valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomą, perleisti šią jam priklausančią teisę kitam asmeniui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu patvirtintomis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėmis, išnuomotų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų subnuoma nėra galima, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgesniam nei 5 metai laikotarpiui, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus; tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutarties projekte turi būti nurodyta, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo (t. y. Tarnybos) sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus bei sąlygas.

4.5. Tuo atveju, jeigu sutuoktinio valstybinės žemės plotas būtų įvestas kaip neregistruota panauda su sutuoktiniu, ir tam, kad nebūtų taikomos sankcijos už deklaruotus valstybinės žemės plotus, su sutuoktiniu reikėtų sudaryti vieną ūkininko ūkio vienetą. Žemė išnuomojama konkrečiam asmeniui – nuomotojui. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad Tarnyba davė sutikimą pareiškėjo sutuoktinei išnuomotą valstybinę žemę subnuomoti T. U. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė sudarė du atskirus ūkininko ūkio vienetus, kurie turi savarankišką statusą. Neturėdamas tinkamų dokumentų valdymo teisei pagrįsti ir tokius sklypus deklaruodamas Paraiškoje, T. U. veikė savo rizika. Tik valstybinės žemės nuomos sutartys ar Tarnybos įsakymai dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme yra teisėti valdymo teisę pagrindžiantys dokumentai, tačiau tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė, o sutartys, sudarytos po Paraiškos pateikimo, ginčui nėra reikšmingos.

5. Agentūra 2024 m. rugsėjo 23 d. teismui pateiktame rašte nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė dalies 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo lentelėje Nr. 3 nurodytų plotų valdymo teisės, kadangi dalis Tarnybos teritorinio skyriaus įsakymų dėl leidimo suteikimo T. U. laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai ir / ar valstybinės žemės nuomos sutartys, sudarytos su juo, yra patvirtintos po Paraiškos pateikimo dienos (2020 m. birželio 20 d.), o tai neatitinka 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013), 36 straipsnio 5 dalies nuostatų, jog paramos paraiškose deklaruoti laukus galima tik tuo atveju, jei jau deklaravimo metu pareiškėjai turi jų valdymo teisę.

Sprendimo lentelėje Nr. 3 nurodytiems plotams, kuriems T. U. nepagrindė valdymo teisės, Agentūra pagrįstai taikė sankcijas, kadangi valdymo teisės leidimo suteikimo pareiškėjui laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai ir / ar valstybinės žemės nuomos sutartys buvo sudarytos po 2020 m. liepos 17 d. Sprendimo lentelėje Nr. 3 nurodytų plotų aiškinamojoje lentelėje yra aiškiai nurodyta, kad Tarnybos teritorinio skyriaus įsakymai dėl leidimo suteikimo T. U. laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai ir / ar valstybinės žemės nuomos sutartys, sudarytos su pareiškėju, buvo patvirtinti po 2020 m. liepos 17 d.

Agentūra taip pat pažymėjo, kad būtent T. U., kaip duomenų tiekėjui, tenka pareiga įrodyti, kad jis tinkamai, Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 1351 patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatų (toliau – Valdų registro nuostatai) nustatyta tvarka, teikė duomenis registro tvarkytojams apie Paraiškoje deklaruotus plotus, kuriems pareiškėjas nepateikė teisėto valdymo leidimo laikinai naudotis, nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais dokumentų. Iš Valdų registro nuostatų 14.3.5 papunktyje nustatyto reguliavimo galima daryti išvadą, kad Valdų registre, be kita ko, gali būti kaupiami tik tie žemės plotai, kuriems yra suteikti konkretūs duomenys: kadastro vietovės kodas, kadastro bloko kodas, valstybinės žemės ploto numeris (jeigu suteiktas), Tarnybos teritorinio skyriaus vadovo įsakymu suteikto naudotis valstybinės žemės ploto bendras plotas, įsakymo data ir numeris, leidimo naudotis valstybiniu žemės plotu pabaigos data.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Paraiškoje deklaruoti plotai, kuriems pareiškėjas nepateikė teisėto valdymo leidimo laikinai naudotis, nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais dokumentų, negalėjo būti registruoti Valdų registre, kadangi šiems plotams nebuvo suteikti Tarnybos teritorinio skyriaus vadovo įsakymai dėl suteikto naudotis valstybinės žemės ploto, kaip nurodyta Valdų registro nuostatų 14.3.5 papunktyje.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškėjo T. U. skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

7. Tarnyba nurodė tokius argumentus:

7.1. Pareiškėjo sutuoktinei A. U. 2015–2020 m. buvo išnuomoti žemės sklypai, o nuomos sutartys sutuoktinės prašymu buvo nutrauktos Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 301-331 ir 2022 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 335-342, nuomos teisės buvo išregistruotos iš Nekilnojamojo turto registro, o šie žemės sklypai buvo priskirti laisvos valstybinės žemės fondo žemei.

7.2. Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 3VĮ-1189-(14.3.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ A. U. buvo leista laikinai naudotis valstybinės žemės plotu (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Teisė laikinai naudotis šiuo valstybinės žemės plotu A. U. prašymu buvo nutraukta Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 3VĮ-373-(14.3.2.).

7.3. Nurodyti valstybinės žemės sklypai (plotai) A. U. buvo suteikti naudotis (sutarčių ar įsakymo pagrindu) kaip ūkininkei, jos vienos ūkiui. T. U. ir jo sutuoktinė turi skirtingas valdas, t. y. skirtingus ūkius. Remiantis Ūkininkų ūkių registro duomenimis, A. U. ūkininko ūkį įregistravo 2011 m. kovo 29 d., T. U. – 2007 m. kovo 6 d.

7.4. Pareiškėjas deklaravo ir gavo išmokas už jo sutuoktinės teisėtai naudojamus valstybinės žemės sklypus. Jokie teisės aktai nenumato galimybės perleisti nuomos teisę kitam asmeniui (išimtis, kai perleidžiamas pastatas, esantis išnuomotame žemės sklype). Be to, žemės sklypų suprojektavimas nuomai nesuteikia asmeniui jokių teisių naudotis suprojektuotais žemės sklypais, kadangi teisė teisėtai naudotis žemės sklypais atsiranda nuo Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo priimto įsakymo, kuriuo nusprendžiama išnuomoti žemės sklypus.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. U. 2024 m. lapkričio 19 d. prašyme nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, kadangi, deklaruodamas valstybinės žemės plotus, T. U. elgėsi nesąžiningai, todėl jis privalo prisiimti finansines netektis. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas nesąžiningai elgėsi ne tik su valstybe, tačiau ir su ja, viršydamas įgaliojimu suteiktas teises ir šeimai sukūręs nuostolius (įsipareigojimus), o sau – finansinę naudą.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo T. U. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimą ir Komisijos 2022 m. spalio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 21R-528(AG-504/04-2022), panaikindamas jų dalis dėl žemės sklypų (plotų), kurių valdymo ir naudojimo teisę pareiškėjas grindė sutuoktinės A. U. vardu sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis, taip pat dalis dėl T. U. nustatytų sankcijų pagal paramos priemones apskaičiavimo ir galutinio dydžio, o likusias administracinių sprendimų dalis paliko nepakeistas.

10. Teismas sprendė, kad pareiškėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu buvo įgijęs turtines teises, kilusias iš jo sutuoktinės vardu sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių ir leidimų laikinai naudotis valstybinės žemės plotais, dvigubo šių plotų deklaravimo paramai gauti nebuvo, todėl sankcija už tokių plotų neteisingą deklaravimą T. U. buvo pritaikyta nepagrįstai. Teismas taip pat sprendė, kad Paraiškoje deklaruotų plotų valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus pareiškėjas privalėjo turėti būtent Paraiškos pateikimo momentu, todėl vėlesne data sudaryti ir išduoti dokumentai negalėjo būti laikomi pagrindžiančiais žemės valdymo teisę, o tokiais dokumentais negalėjo būti laikomi žemės reformos žemėtvarkos projektai.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta Sprendimų dalis dėl žemės plotų, kurių valdymo ir naudojimo teisę pareiškėjas T. U. grindė sutuoktinės A. U. vardu sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis ir išduotais leidimais laikinai naudotis valstybine žeme bei dėl to pareiškėjui pritaikytų sankcijų, ir šią Sprendimo dalį paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta pareiškėjo T. U. skundo dalis dėl Paraiškoje deklaruotų žemės plotų, kurių valdymo teisei pagrįsti pareiškėjas pateikė žemės reformos žemėtvarkos projektus, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog Valdų registre pareiškėjo valdoje neįregistruota valstybinė žemė, kuri valstybinės žemės nuomos sutartimis bei Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymais buvo suteikta laikinai naudotis pareiškėjo sutuoktinei, T. U. Paraiškoje buvo deklaruota neteisingai ir kad parama už ją negalėjo būti skiriama bei mokama. Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko duomenų apie tai, ar Paraiškoje deklaruoti žemės ūkio naudmenų plotai buvo įregistruoti Valdų registre valdoje, kurios valdytojas buvo pareiškėjas, o nesurinkęs visų bylai teisingai išnagrinėti būtinų įrodymų ir nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, teismas bylos dalį, kurioje buvo konstatuota, jog Agentūra Sprendimu pagrįstai nusprendė susigrąžinti T. U. išmokėtą paramą už plotus, kuriems buvo patvirtinti tik žemės reformos žemėtvarkos projektai ir kuriems Paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas neturėjo nei Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymų dėl šių plotų perdavimo T. U. laikinai naudotis, nei kitų jų valdymo ar naudojimosi jais pagrindą įrodančių dokumentų, išnagrinėjo nevisapusiškai ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

III. 13. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo T. U. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Aptaręs ginčo esmę, pareiškėjo skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmą kartą nagrinėjant bylą priimtus procesinius sprendimus, teismas nagrinėjo tik skundžiamo sprendimo dalį dėl Paraiškoje deklaruotų žemės plotų, kurių valdymo teisei pagrįsti pareiškėjas pateikė žemės reformos žemėtvarkos projektus.

15. Teismas nurodė, kad bendrus reikalavimus dėl žemės ūkio politikos paramos sistemų bei ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų, įskaitant paraiškose deklaruojamiems žemės ūkio naudmenų plotams taikomus reikalavimus, nustato Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013 bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 m. tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės (toliau – Administravimo taisyklės).

16. Pacitavęs Paraiškos pateikimo metu galiojusių Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 konstatuojamosios dalies 4 punkto, šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktų, 32 straipsnio 2 dalies a punkto, 32 straipsnio 4 dalies ir 33 straipsnio 1 dalies bei Administravimo taisyklių 3.19, 4.1, 4.2, 4.5, 4.13.3, 66.10, 68.1 ir 108 papunkčių bei 83 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad žemės ūkio valdų registravimo reikalavimai yra detalizuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme bei Valdų registravimo nuostatuose. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme (redakcija, galiojusi Paraiškos pateikimo metu) yra įtvirtinta, kad žemės ūkio valda – žemės ūkio veiklos ar alternatyviosios veiklos subjekto plėtojamos žemės ūkio veiklos ir (ar) alternatyviosios veiklos gamybos vienetų visuma, susijusi bendrais teisiniais, technologiniais ir ekonominiais santykiais (2 str. 21 d.); žemės ūkio veiklos subjektas – žemės ūkio veikla arba žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Valdų registre (2 str. 23 d.); kiekviena žemės ūkio valda turi būti įregistruota Valdų registre (11 str. 1 d.).

17. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog dalį paramos susigrąžinimo sankcijos Agentūra Sprendimu pareiškėjui taikė dėl Paraiškoje neteisingai deklaruotų plotų, kuriems buvo patvirtinti tik žemės reformos žemėtvarkos projektai ir kuriems Paraiškos pateikimo dieną T. U. neturėjo nei Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymų dėl šių plotų perdavimo pareiškėjui laikinai naudotis, nei kitų jų valdymo ar naudojimosi jais pagrindą įrodančių dokumentų. Teismas akcentavo, kad paraiškoje deklaruojamų žemės ūkio naudmenų įregistravimo valdoje, kurios valdytojas yra paramos gavėjas, sąlyga yra esminė, sprendžiant, ar už tokius plotus gali būti skiriama ir mokama parama. Nenustačius šios sąlygos egzistavimo, tokių plotų valdymo civilinių teisinių santykių aspektu vertinimas neturi teisinės reikšmės.

18. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. spalio 14 d. T. U. teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad 24 sklypai „įregistruoti po 2020 m.“ ir 20 sklypų „NŽT suprojektuoti sklypai“ nepateko į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro sąrašą 2020 m.

19. Teismas pabrėžė, kad Valdų registro nuostatų 14 punkte yra nurodyta, kokie šio registro duomenų bazėje kaupiami registro objekto duomenys: 14.3.1 papunktyje nurodyta, kad Valdų registre, be kita ko, kaupiamas valdos centro tipas: Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas (žemės sklypas, statinys ar patalpa), valdomas valdos nario (-ių) nuosavybės ar Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuomos (panaudos) teise; valstybinė žemė, suteikta valdos nariams laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti; 14.3.5 papunktyje nurodyta, kad Valdų registre, be kita ko, kaupiami valstybinės žemės ploto duomenys: kadastro vietovės kodas, kadastro bloko kodas, valstybinės žemės ploto numeris (jeigu suteiktas), Tarnybos teritorinio skyriaus vadovo įsakymu suteikto naudotis valstybinės žemės ploto bendras plotas, įsakymo data ir numeris, leidimo naudotis valstybiniu žemės plotu pabaigos data. Valdų registro nuostatų 17 punkte yra įtvirtinta šio registro duomenų tiekėjų pareiga teikti duomenis registro tvarkytojams Valdų registro nuostatų nustatyta tvarka.

20. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas konstatavo, kad šiuo atveju, kai aptariami ginčo plotai 2020 m. nebuvo įregistruoti Valdų registre valdoje, kurios valdytojas buvo pareiškėjas, nebuvo įgyvendinta esminė sąlyga dėl paramos skyrimo ir mokėjimo, todėl Sprendimo dalis, kurioje buvo nuspręsta susigrąžinti T. U. išmokėtą paramą už plotus, kurie nebuvo registruoti Valdų registre, yra teisėta ir pagrįsta.

21. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų motyvų nepateikė, kadangi jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Teismas akcentavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

22. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgus į tai, jog T. U. skundas nebuvo patenkintas, t. y. sprendimas buvo priimtas ne jo naudai, pareiškėjas neįgijo teisės į savo patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

IV. 23. Pareiškėjas T. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Agentūros 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. SP1-1626(11.2.12E) ir Komisijos 2022 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 21R-528(AG-504/04-2022) dalis, kuriose buvo atmesti pareiškėjo reikalavimai, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą: panaikinti dalis dėl žemės sklypų (plotų), kurių valdymo ir naudojimo teisę T. U. grindė patvirtintais žemės reformos žemėtvarkos projektais (20 žemės sklypų), ir dėl pareiškėjui nustatytų sankcijų pagal paramos priemones apskaičiavimo dėl 20 žemės sklypų. Pareiškėjas taip pat prašo jam iš atsakovo priteisti išlaidas advokatui pagal pateiktus apskaitos dokumentus, žyminį mokestį, pašto ir kitas teismo išlaidas.

24. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pirmą kartą nagrinėjant bylą priimtus procesinius sprendimus bei skundžiamą teismo sprendimą, T. U. teigia, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei padarė klaidingas išvadas. Savo poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

24.1. Byloje nustatyta, kad po Tarnybos Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymų dėl atitinkamos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo priėmimo suprojektuoti ginčo žemės sklypai (20 vnt.) buvo perduoti faktiškai naudotis T. U. Taigi, tarp pareiškėjo ir Tarnybos buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie, pagal savo esmę ir turinį, laikyti niekaip kitaip, kaip sutartiniais nuomos (panaudos) teisiniais santykiais, kurie yra apibrėžti Civilinio kodekso XXVIII skyriaus 1, 2 ir 3 skirsniuose, XXIX skyriuje bei XXXII skyriuje. Šioje ginčo situacijoje reikia vadovautis ir teikti prioritetą įstatymo, t. y. Civilinio kodekso, nuostatoms, o ne atsakovo ir teismo nurodytam teisiniam reguliavimui – taisyklėms ir žinybiniams teisės aktams. Šiuo atveju yra pažeidžiamas įstatymo viršenybės principas. Įstatymas negali konkuruoti su taisyklėmis, taisyklės negali būti aukščiau įstatymo, jeigu taisyklės prieštarauja įstatymui, vadovaujamasi įstatymu. Teismas taisyklėms nepagrįstai teikia prioritetą bei taiko aukštesnius standartus, nei įstatymu nustatytam teisiniam reguliavimui, ir jį atmeta.

24.2. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl situaciją vertinti ir aiškinti reikėtų individualiai pagal tarp šalių nusistovėjusius teisinius santykius per sutarčių aiškinimo ir vertinimo taisykles.

24.3. T. U. neginčija, kad vien tik Tarnybos Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymai dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo, kuriais pareiškėjas buvo įtrauktas į sąrašus pretendentų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte yra suprojektuoti žemės sklypai, ir pavesta atsakingiems specialistams parengti dokumentus žemės nuosavybei bei naudojimui įteisinti bei pateikti projektus savivaldybei įregistruoti Teritorijų planavimo registre, negali būti nepagrindžiantys ginčo valstybinės žemės sklypų (plotų) valdymo ar naudojimosi teisės. Turto valdymo teisę apsprendžia ne tik nuomos ar panaudos rašytinė sutartis. Valdymo teisė, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, kyla ne tik iš sutarčių ar administracinių teisės aktų. Civilinio kodekso 1.71 straipsnyje yra nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (1 d.); sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matosi jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (2 d.). Pareiškėjas iki Paraiškos pateikimo paraiškose yra deklaravęs suprojektuotus žemės sklypus, pagal faktinį jų naudojimo faktą, nors sutartys ir nebuvo sudarytos.

24.4. T. U. žemės sklypus naudojo, šių žemės sklypų priežiūrai naudojo asmeninius finansinius resursus, su tuo siedamas teisėtus lūkesčius – tikėdamasis valstybės paramos, kaip tinkamos kompensacijos už šių žemės sklypų priežiūrą. Iki Sprendimo priėmimo būtent tokie santykiai ir buvo nusistovėję. Nagrinėjant bylą, buvo keliamas klausimas, ar nuo 2018–2020 m. pasikeitė teisinis reguliavimas, tačiau atsakovo atstovas patikino, kad teisinis reguliavimas nekito, todėl nėra aišku, kodėl iš esmės pakito Agentūros požiūris į Paraiškoje nurodytus projektinius žemės sklypus, už kuriuos atsakovas išmokų toliau nebemoka.

24.5. Tarnybos Lazdijų skyriaus vedėjui priėmus įsakymus dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo, o pareiškėjui savo sąskaita parengus ginčo projektinių žemės sklypų kadastrines bylas, jis šiuos žemės sklypus naudojo pagal jų tiesioginę paskirtį, augino kultūras. Tarnybai žemės sklypų naudojimosi aplinkybės buvo gerai žinomos, jokių pretenzijų iš šios institucijos dėl savavališko ir neteisėto naudojimosi žemės sklypais T. U. nėra gavęs.

24.6. Pareiškėjas pagal Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo T. U. priskirtų naudoti žemės sklypų kadastrinių bylų parengimo turėjo ženklių išlaidų; kadastrinės bylos buvo parengtos laikotarpiui nuo 2013 m. iki 2018 m. ir ne nuo pareiškėjo priklausančios valios bei ne dėl jo kaltės iki Paraiškos pateikimo nebuvo ir iki šiol su T. U. nėra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, taigi natūralu, kad pareiškėjui kyla klausimas, kodėl jis vienas turėtų prisiimti visas finansines rizikas ir nuostolius, susijusius su ginčo žemės sklypų naudojimu bei šių žemės sklypų priežiūra.

24.7. Nagrinėjant bylą, T. U. akcentavo vieną labai svarbią aplinkybę, kurios teismas savo sprendime nepažymėjo, o būtent – vienais metais pareiškėjas už projektinius žemės sklypus mokėjo ir valstybinės žemės nuomos mokestį. Ilgu žemės sklypų naudojimosi laikotarpiu T. U. nebuvo gavęs jokių pretenzijų iš Tarnybos dėl netinkamo žemės sklypų naudojimo ir sklypų netinkamos priežiūros, dėl savavališko, neteisėto naudojimosi žemės sklypais ir kita.

24.8. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vien tik aplinkybė, jog byloje aptariami ginčo plotai 2020 m. nebuvo įregistruoti Valdų registre valdoje, kurios valdytojas buvo pareiškėjas, buvo pagrindu neskirti jam paramos, kadangi T. U. neįgyvendino pagrindinės sąlygos dėl paramos skyrimo ir mokėjimo. Pareiškėjo ūkis funkcionuoja ne vienerius metus. Pagal nusistovėjusią ankstesnę praktiką, paraiškų teikimo, paramos skyrimo ir mokėjimo metu iš Agentūros nebuvo imperatyvaus reikalavimo, susijusio su žemės sklypų registravimu Valdų registre. Tokia praktika buvo pradėta taikyti tik nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-580-602/2024 priėmimo. Iki tol tarp Agentūros ir T. U. buvo nusistovėjusi vieninga ir nuosekli praktika, kad ankstesniais laikotarpiais paraišką teikiantis asmuo pagal galiojančius teisės aktus neprivalėdavo paraiškose deklaruojamų žemės sklypų įregistruoti Valdų registre. Ankstesniu laikotarpiu atsakovo sprendimams dėl paramos skyrimo ir išmokėjimo žemės sklypų neįregistravimas Valdų registre nebuvo kliūtis skirti ir išmokėti paramą.

24.9. Pareiškėjas nemano, kad paraiškose deklaruojamų žemės sklypų neįregistravimas Valdų registre gali būti laikomas esminiu pažeidimu, kuriuo remdamasi, Agentūra atsisakytų mokėti išmokas bei pritaikytų sankcijas. Teismas šią sąlygą pernelyg formalizavo ir savo sprendime nenurodė, ar toks pažeidimas gali būti laikomas esminiu. Tik T. U. iš esmės pažeidus deklaravimo ir paraiškos pildymo tvarką, jam gali būti taikomos tokios griežtos finansinės sankcijos. Analogišką situaciją vertinant iš Civilinio kodekso nuostatų, susijusių su sutarties pažeidimo fakto konstatavimu, sankcijų už nustatytą analogišką pažeidimą taikymu, tokios Agentūros taikytos priemonės vienareikšmiai būtų pripažintos netinkamomis ir neproporcingomis. Pareiškėją stebina, tokia teismų pozicija, kai privataus asmens interesas nėra ginamas nacionalinės teisės požiūriu ir lygmenyje, bet neva ginčui teisingai išnagrinėti pasitelkiama Europos Sąjungos teisė ir nepagrįstai jai teikiamas prioritetas nacionalinės teisės atžvilgiu. Teismai, priimdami procesinius sprendimus, besąlygiškai vadovaujasi Europos Sąjungos taisyklėmis, taip nacionalinę teisę nepagrįstai nustumdami į antrą planą.

24.10. T. U. pateikti dokumentai ir argumentai yra pakankami teisėto valdymo ar naudojimosi teisės ginčo žemės sklypais faktui patvirtinti bei pagrįsti, o teismo sprendimu tokia pareiškėjo teisė nebuvo paneigta.

24.11. Atsižvelgus į tai, kad T. U. visiškai pagrindė deklaruotos paramai gauti žemės sklypų valdymo ir naudojimo teisės ginčo sklypų atžvilgiu, jam nepagrįstai buvo taikytos sankcijos dėl neteisingai deklaruotų plotų arba Agentūros taikytos sankcijos nebuvo tinkamos ir proporcingos konstatuotam pažeidimui.

24.12. Nenuosekli atsakovo pozicija, kai vienais metais Agentūra priima ir paraiškas paramai gauti įvertina kaip teisingas bei išmoka paramą, o jau kitais metais vyksta ankščiau pateiktų paraiškų patikrinimai iš naujo, nors teisinis reguliavimas nekinta, ir ieškoma pretekstų, kaip susigrąžinti išmokėtas ūkio subjektui paramos lėšas, yra netoleruotina, nelogiška, kritikuotina bei keistina, kadangi taip tik į atsakovo ir ūkio subjektų santykius yra įnešama teisinio neapibrėžtumo bei nepasitikėjimo valstybės institucijomis. Pareiškėjas gautas paramos lėšas yra jau įsisavinęs, panaudojęs tiems patiems valstybinės žemės sklypams prižiūrėti, o po to yra reikalaujama jas grąžinti. Tokie klausimai turėtų būti sprendžiami tiesiogiai paraiškos paramai gauti pateikimo momentu, dar iki išmokant išmokas, o ne po jų išmokėjimo ir įsisavinimo praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui.

25. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26. Atsakovo nuomone, teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi, pagrįstai, konstatavo, kad aptariami ginčo plotai 2020 m. nebuvo įregistruoti Valdų registre valdoje, kurios valdytojas buvo T. U., o tai reiškia, kad nebuvo įgyvendinta esminė sąlyga dėl paramos skyrimo ir mokėjimo, todėl Sprendimo dalis, kurioje buvo nuspręsta susigrąžinti pareiškėjui išmokėtą paramą už plotus, kurie nebuvo registruoti Valdų registre, yra teisėta ir pagrįsta. Aptaręs faktines bylos aplinkybes ir teismų priimtus procesinius sprendimus, atsakovas savo poziciją grindžia šiais argumentais:

26.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja tiek pirmosios instancijos teismui, tiek Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teiktų skundų argumentus dėl Sprendimo dalies, kuria Paraiškai buvo taikytos sankcijos už tai, kad joje deklaruotų žemės plotų, kurių valdymo teisei pagrįsti T. U. pateikė žemės reformos žemėtvarkos projektus, o Agentūra traktavo, jog tai nėra pakankamas pagrindas valdymo teisės įrodyti, nepagrįstumo.

26.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, grąžindamas bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, ką turi vertinti pirmosios instancijos teismas, t. y. patikrinti, ar Paraiškoje deklaruoti žemės ūkio naudmenų plotai buvo įregistruoti valdoje, kurios valdytojas yra T. U., kadangi tai yra esminė sąlyga, sprendžiant, ar už tokius plotus gali būti skiriama ir mokama parama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis ir pagrįstai vertino, ar Paraiškoje deklaruoti žemės ūkio naudmenų plotai buvo įregistruoti valdoje, kurios valdytojas yra pareiškėjas.

26.3. Būtent T. U., kaip duomenų tiekėjui, teko pareiga įrodyti, kad jis tinkamai, Valdų registro nuostatų nustatyta tvarka, teikė duomenis šio registro tvarkytojams apie Paraiškoje deklaruotus plotus, kuriems pareiškėjas nepateikė teisėto valdymo leidimo laikinai naudotis, nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais dokumentų.

26.4. T. U. 2024 m. spalio 14 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ pirmosios instancijos teismą informavo, kad 24 sklypai „įregistruoti po 2020 m.“ ir 20 sklypų „NŽT suprojektuoti sklypai“ nepateko į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro sąrašą 2020 m. Taigi, nagrinėjant administracinę bylą, pats pareiškėjas pripažino, kad Paraiškoje deklaruoti žemės ūkio naudmenų plotai nebuvo įregistruoti valdoje.

26.5. Sprendimo dalis, kuria Agentūra nusprendė susigrąžinti T. U. išmokėtą paramą už plotus, kuriems buvo patvirtinti tik žemės reformos žemėtvarkos projektai, kurie 2020 m. nebuvo įregistruoti Valdų registre valdoje, kurios valdytojas buvo pareiškėjas ir kuriems Paraiškos pateikimo dieną jis neturėjo nei Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymų dėl šių plotų perdavimo T. U. laikinai naudotis, nei kitų jų valdymo ar naudojimosi jais pagrindą įrodančių dokumentų, yra teisėta ir pagrįsta.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti.

28. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai ir visapusiškai ištyrė visas byloje reikšmingas aplinkybes, objektyviai išnagrinėjo visus pateiktus įrodymus ir priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą. Aptarusi faktines bylos aplinkybes, teismų priimtus procesinius sprendimus bei aktualų teisinį reguliavimą, Tarnyba savo poziciją grindžia šiais argumentais:

28.1. Naudojimosi valstybine žeme pradžia yra valstybinės žemės nuomos sutartis arba įsakymas dėl laikino naudojimosi valstybine žeme suteikimo, bet ne įsakymas dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Žemėtvarkos projekto patvirtinimas ir žemės sklypo suprojektavimas asmeniui nesuteikia teises naudotis valstybine žeme. Paraišką T. U. Agentūrai pateikė 2020 m. birželio 20 d., o valstybinės žemės nuomos sutartys buvo sudarytos ir įsakymas dėl laikino naudojimosi suteikimo buvo priimtas 2021 m. gruodžio–2022 m. sausio mėnesiais, todėl Paraiškos pateikimo momentu pareiškėjas neturėjo galiojančių žemės naudojimo ar valdymo teisę patvirtinančių dokumentų ir jų negalėjo deklaruoti, pateikdamas Paraišką atsakovui išmokai už naudojamus plotus gauti.

28.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad dalį paramos susigrąžinimo sankcijos Agentūra Sprendimu T. U. taikė dėl Paraiškoje neteisingai deklaruotų plotų, kuriems buvo patvirtinti tik žemės reformos žemėtvarkos projektai ir kuriems Paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas neturėjo nei Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymų dėl šių plotų perdavimo pareiškėjui laikinai naudotis, nei kitų jų valdymo ar naudojimosi jais pagrindą įrodančių dokumentų. Paraiškoje deklaruojamų žemės ūkio naudmenų įregistravimo valdoje, kurios valdytojas yra paramos gavėjas, sąlyga yra esminė, sprendžiant, ar už tokius plotus gali būti skiriama ir mokama parama. Nenustačius šios sąlygos egzistavimo, tokių plotų valdymo civilinių teisinių santykių aspektu vertinimas neturi teisinės reikšmės.

28.3. Visi su valstybinės žemės nuoma ar laikinu suteikimu ja naudotis leidimai (pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą) turėjo būti sudaryti rašytine forma ir patvirtinti Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimais. Paraiškos pateikimo metu pareiškėjas neturėjo pagrindo deklaruoti ginčo žemės plotų, kadangi jie jam nebuvo išnuomoti ar suteikti laikinai naudoti pagal Tarnybos Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymus.

28.4. Sutiktina su teismo sprendime išdėstytais argumentais, kad šiuo atveju, kai aptariami ginčo plotai 2020 m. nebuvo įregistruoti Valdų registre valdoje, kurios valdytojas buvo pareiškėjas, nebuvo įgyvendinta esminė sąlyga dėl paramos skyrimo ir mokėjimo, todėl Sprendimo dalis, kuria buvo nuspręsta susigrąžinti T. U. išmokėtą paramą už plotus, kurie nebuvo registruoti Valdų registre, yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 29. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. SP1-1626(11.2.12E) dalies, kuria pareiškėjui T. U. pritaikyta paramos, kaip skolos, susigrąžinimo sankcija dėl jo 2020 m. paraiškoje neteisingai nurodytų ir nustatyta tvarka nedeklaruotų bei tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus valdomų žemės plotų, pagrįstumo ir teisėtumo.

30. Atsakovas pareiškėjo pirmosios instancijos teismui skųstoje Sprendimo dalyje nustatė neteisingo žemės ūkio naudmenų deklaravimo Paraiškoje atvejus, nes dalis pareiškėjo paramai gauti 2020 metais deklaruotų plotų buvo išnuomoti valstybinės žemės nuomos sutartimis ar laikinai perduoti naudotis pareiškėjo sutuoktinei Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymais, taip pat dėl to, kad daliai pareiškėjo deklaruotų žemės plotų buvo patvirtinti tik žemės reformos žemėtvarkos projektai, tačiau Paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas neturėjo nei Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymų dėl tokių plotų perdavimo pareiškėjui laikinai naudotis, nei kitų jų valdymą ar naudojimąsi jais pagrindžiančių dokumentų.

31. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų vedėjo įsakymas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, kuriuo patvirtintas pretendentų sąrašas ir suprojektuoti žemės sklypai, gali pagrįsti pareiškėjo valdymo teises į ginčo žemės plotus, nes turto valdymo teisę apsprendžia ne tik nuomos ar panaudos rašytinė sutartis, bet ir galimybė sudarytis sandorius raštu (taip pat žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais). Be to, ankstesnėse pareiškėjo paraiškose buvo deklaruojami tie patys suprojektuoti žemės sklypai pagal faktinį jų naudojimą nesudarius sutarčių ir pareiškėjui šių žemės sklypų priežiūrai panaudojus asmeninius finansinius resursus ir tikintis valstybės paramos, kaip šių žemės sklypų priežiūros kompensacijos. Be to, valstybinės žemės nuomos sutartys buvo sudarytos pareiškėjui gyvenant su sutuoktine ir todėl abiem sutuoktiniams įgijus vienodas teises ir pareigas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės kontekste. Tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė yra įregistravę ūkininko ūkius, ir teikia kasmet Agentūrai paraiškas dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, tačiau šiose paraiškose nurodyti žemės sklypai nesidubliavo ir todėl neįvyko dvigubas deklaravimas arba kitoks sutuoktinių piktnaudžiavimas teise prašyti paramos.

32. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, pakeisdamas, be kita ko, Agentūros 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir panaikindamas šio sprendimo dalis, kuriomis vertintas T. U. sutuoktinės vardu sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis grindžiamas atitinkamų žemės sklypų (plotų) valdymo ir naudojimo teisės turėjimas ir nustatytas T. U. taikomų sankcijų pagal paramos priemones apskaičiavimas ir jo galutinis dydis, bei palikdamas likusias šio sprendimo dalis nepakeistas. Teismas pažymėjo, kad vėlesne data sudarytais ir išduotais dokumentais bei jais nagrinėjamu atveju esančiais pareiškėjo akcentuojamais žemės reformos žemėtvarkos projektais negalėjo būti grindžiama pareiškėjo Paraiškoje deklaruotų plotų valdymo teisė tokios Paraiškos pateikimo momentu, nes tokių plotų valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus pareiškėjas privalėjo turėti būtent Paraiškos pateikimo momentu.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi, remdamasis, be kita ko, Europos Sąjungos teisėje nustatytu išmokų siekiančio ūkininko deklaruojamų sklypų reglamentavimu, taip pat Lietuvos teisės aktuose nustatytu kiekvienos žemės ūkio valdos įregistravimo reguliavimu, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo: 1) panaikinta, be kita ko, Agentūros sprendimo dalis dėl žemės plotų, kurių valdymo ir naudojimo teisę pareiškėjas grindė sutuoktinės vardu sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis ir išduotais leidimais laikinai naudotis valstybine žeme bei dėl to pareiškėjui pritaikytų sankcijų (ši sprendimo dalis palikta nepakeista); 2) atmesta pareiškėjo skundo dalis dėl Paraiškoje deklaruotų žemės plotų, kurių valdymo teisei pagrįsti pareiškėjas pateikė žemės reformos žemėtvarkos projektus (ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo Agentūros sprendime pagrįstai konstatuotą pareiškėjo sutuoktinei valstybinės žemės nuomos sutartimis bei Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymais suteiktos valstybinės žemės laikinai naudotis neįregistravimą Valdų registre pareiškėjo valdoje, todėl: 1) ši žemė neteisingai deklaruota pareiškėjo Paraiškoje; 2) parama už ją negalėjo būti skiriama bei mokama. Be to, akcentuota, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nevisapusiškai išnagrinėdamas byloje esančius duomenis bei nesurinkęs papildomų duomenų apie Paraiškoje deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotų įregistravimą Valdų registre toje valdoje, kurios valdytojas buvo pareiškėjas, t. y. netinkamai išnagrinėdamas bylos dalį, kurioje nustatyta, kad pagrįstu yra Agentūros sprendimas susigrąžinti T. U. išmokėtą paramą už plotus, kuriems buvo patvirtinti tik žemės reformos žemėtvarkos projektai ir kuriems Paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas neturėjo nei Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymų dėl šių plotų perdavimo T. U. laikinai naudotis, nei kitų jų valdymo ar naudojimosi jais pagrindą įrodančių dokumentų.

34. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, konstatuodamas 2020 metais susidariusį ginčo plotų nebuvimą įregistruotais Valdų registre valdoje, kurios valdytojas buvo pareiškėjas, t. y. esminės paramos skyrimo ir mokėjimo sąlygos neįgyvendinimą, lemiantį Agentūros Sprendimo dalies, kuria nuspręsta susigrąžinti pareiškėjui išmokėtą paramą už plotus, kurie nebuvo registruoti Valdų registre, pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas rėmėsi, be kita ko, aptartomis Lietuvos teisės aktų nuostatomis dėl kiekvienos žemės ūkio valdos įregistravimo, taip pat pareiškėjo 2024 m. spalio 14 d. teismui pateiktu raštu, kuriame informuojama, kad 24 sklypai „įregistruoti po 2020 m.“ ir 20 sklypų „NŽT suprojektuoti sklypai“ nepateko į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro sąrašą 2020 metais.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju prioritetas esą suteiktinas ne atsakovo ir pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendime nurodytiems žinybiniams teisės aktams, bet Civilinio kodekso nuostatoms, pagal kurias tarp pareiškėjo ir Tarnybos buvę susiklostę civiliniai teisiniai santykiai savo esme ir turiniu laikytini sutartiniais nuomos (panaudos) teisiniais santykiais, kurių kontekste suprojektuoti ginčo žemės sklypai buvo perduoti faktiškai naudotis pareiškėjui pagal Tarnybos Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymus dėl atitinkamos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo priėmimo. Esminę svarbą esą turi tai, kad pareiškėjas ginčo žemės sklypus naudojo ir prižiūrėjo, tam panaudodamas asmeninius finansinius resursus ir su tuo siedamas teisėtus lūkesčius tikėtis valstybės paramos, kaip kompensacijos už šių žemės sklypų priežiūrą.

36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

37. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

38. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo akcentuojamos jo turimos ir pripažintinos valdymo teisės atsiradimo teisėtumo. Tačiau nesutariama, ar pareiškėjas, prašydamas tikslinės paramos, įvykdė esminę tokios paramos skyrimo ir mokėjimo sąlygą, susijusią su žemės ūkio valdos atitinkamu įregistravimu.

39. Bylos dalyku yra tikslinių viešųjų lėšų prašymo ir skyrimo bei mokėjimo priežiūros faktinės bei teisinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir pareigų vykdymu, taip pat atsakovo įgaliojimų vykdyti administracinę priežiūrą įgyvendinimu.

40. Pažymėtina, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje (be kita ko, 2001 m. gruodžio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimuose) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (be kita ko, 2024 m. spalio 23 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-966-442/2024) nurodoma, jog teisėtų lūkesčių principas, vienas iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškia, be kita ko, įgytų teisių apsaugą, t. y. asmens teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

41. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme (redakcija, galiojusi Paraiškos pateikimo metu), kuris pakankamai išsamiai atskleistas ir aptartas minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartyje bei pareiškėjo skundžiamame pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendime, įtvirtinti žemės ūkio valdos teisiniai pagrindai, tarp jų – nuostata (reikalavimas), kad kiekviena žemės ūkio valda būtų įregistruota Valdų registre.

42. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo skundžiamame pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendime tinkamai įvykdytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartyje nurodytas procesinis reikalavimas nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai išnagrinėti byloje esančius duomenis bei surinkti papildomus duomenis apie Paraiškoje deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotų įregistravimą Valdų registre toje valdoje, kurios valdytojas buvo pareiškėjas.

43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo skundžiamame pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendime pagrįstai ir teisingai daroma išvada, kad ginčo plotų valdymo vertinimas civilinių teisinių santykių aspektu nagrinėjamu atveju neturi esminės teisinės reikšmės, nes esminė paramos skyrimo ir mokėjimo sąlyga – tai Paraiškoje deklaruojamų žemės ūkio naudmenų įregistravimas valdoje, kurios valdytojas yra paramos gavėjas, todėl nesant nustatytam tokios sąlygos buvimui, t. y. su ja susijusio reikalavimo įvykdymui, minėti pareiškėjo akcentuojami ginčo plotų valdymo teisės civiliniai teisiniai pagrindai negali būti vertinami kaip atstojantys paramos skyrimo ir mokėjimo esminės sąlygos (su ja susijusio reikalavimo įvykdymo) nebuvimą. Jis tinkamai nustatytas pagal pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomą pareiškėjo 2024 m. spalio 14 d. teismui pateiktą raštą, kuriame informuojama, kad 24 sklypai „įregistruoti po 2020 m.“ ir 20 sklypų „NŽT suprojektuoti sklypai“ nepateko į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro sąrašą 2020 metais.

44. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju esminę svarbą esą turi tai, kad pareiškėjas ginčo žemės sklypus naudojo ir prižiūrėjo, tam panaudodamas asmeninius finansinius resursus bei turėdamas teisėtus lūkesčius tikėtis valstybės paramos, kaip kompensacijos už šių žemės sklypų priežiūrą, pažymėtina, kad teisėtų lūkesčių apsaugos ir gynimo, kaip teisinės valstybės principo dalies, oficialiojo doktrininė samprata, išplėtota minėtoje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, grindžiama, be kita ko, asmens teisėtų lūkesčių atsiradimu (kildinimu) iš atitinkamų teisės aktų. Tačiau pareiškėjas savo esą teisėtus lūkesčius gauti paramą kildina iš jo vykdytos ūkininkavimo veiklos ir jai panaudotų asmeninių finansinių resursų, bet ne iš tokios paramos skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių specialiųjų teisės aktų, nustatančių, be kita ko, paramos skyrimo ir mokėjimo esminę sąlygą, kurios neįvykdymas nagrinėjamu atveju neabejotinai pagrįstai konstatuotas pirmosios instancijos 2024 m. gruodžio 18 d. sprendime. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

45. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju prioritetas esą suteiktinas ne atsakovo ir pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendime nurodytiems žinybiniams teisės aktams, bet Civilinio kodekso nuostatoms dėl sutartinių nuomos (panaudos) santykių, pažymėtina, kad pareiškėjo procesiniai reikalavimai nepagrįstai ir neteisingai kildinami iš ginčo plotų (sklypų) valdymo teisės, kurios atsiradimo aplinkybės nėra šios bylos dalykas. Nagrinėjamo atvejo esminės aplinkybės neabejotinai turi būti nustatomos ir vertinamos pagal tikslinių viešųjų lėšų, kurių savo iniciatyva ir rizika prašė pareiškėjas ir kurias pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka skyrė bei jų naudojimą kontroliavo atsakovas, specialųjį teisinį reglamentavimą. Jį sudaro minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartyje išsamiai nurodytuose Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintos viešosios teisės, kaip objektyviosios teisės, normos, reguliuojančios specifinių ir tikslinių viešųjų lėšų skyrimą ir mokėjimą. Tikslas, kurio siekė pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui ir antruoju apeliaciniu skundu, turėjo būti pasiektas įrodinėjant ne tarp pareiškėjo ir Tarnybos susiklosčiusius sutartinius nuomos civilinius santykius pagal CK nuostatas, kurioms esą turi būti teikiamas prioritetas palyginti su atsakovo pozicijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį pagrindą sudarančiomis teisės nuostatomis, bet argumentuotai paneigiant nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir Agentūros susidariusius specifinius administracinius santykius, kurių turinį sudaro, be kita ko, atsakovo kompetencija vykdyti administracinę priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjui to argumentuotai nepaneigus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams dėl pareiškėjo neįvykdytos esminės paramos skyrimo ir mokėjimo sąlygos. Todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

46. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. SP1-1626(11.2.12E) minėtos dalies pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

47. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 18 d. sprendime tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

48. Atsižvelgiant į tai, jog galutinis teismo sprendimas šioje byloje priimamas atsakovo naudai, pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis