Legislator Case Law & Legislation
2020-02-05 Nr. AB-2617-3-63-3-01158-2017-0 AI generated

2020-02-05 Nr. AB-2617-3-63-3-01158-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-02-05 Nr. AB-2617-3-63-3-01158-2017-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ATENERGO“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ATENERGO“ prašymą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pagėgių savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės planas“, M. T., J. K. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-02-05 Nr. AB-2617-3-63-3-01158-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „ATENERGO“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „ATENERGO“) 2017 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į teismą su prašymu (I t., b. l. 5–16) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija), priteisti 393 905,24 Eur turtinei žalai atlyginti ir 6 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti nuo skundo padavimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-74-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01158-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ATENERGO“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ATENERGO“ prašymą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pagėgių savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės planas“, M. T., J. K. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „ATENERGO“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „ATENERGO“) 2017 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į teismą su prašymu (I t., b. l. 5–16) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija), priteisti 393 905,24 Eur turtinei žalai atlyginti ir 6 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti nuo skundo padavimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Pagėgių savivaldybės taryba 2008 m. spalio 16 d. sprendimu nutarė leisti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), detalųjį planą. Detaliojo plano tikslas – pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, reikalingą vėjo jėgainių statybai ir prisijungimo infrastruktūrai įrengti.

3. Pagėgių savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-520 patvirtino Pagėgių savivaldybės bendrąjį planą (toliau – ir bendrasis planas), kuriame nustatytos vėjo jėgainių parkų steigimo prioritetinės zonos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nustatyta zona yra prioritetinė, t. y. šioje teritorijoje teikiama pirmenybė steigti vėjo jėgainių parkus, bet tai nėra konkrečiomis ribomis apibrėžta teritorija, kurios ribose gali būti steigiamas vėjo jėgainių parkas.

4. Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-171 ir 2012 m. vasario 22 d. sutartimi Nr. 94P (toliau – ir Sutartis) pareiškėjui perdavė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Minėtoje sutartyje nurodyti detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai – žemės sklypo padalijimas, atidalytuose žemės sklypuose pakeičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą – inžinerinės infrastruktūros teritoriją susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai.

5. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Inspekcijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – ir Tauragės skyrius) dėl žemės sklypo detaliojo plano patikrinimo. Tauragės skyrius 2014 m. rugsėjo 2 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (20.26)-D2-13597 konstatavo, kad tikrinimo metu nustatyta, jog teritorijų planavimo dokumento tikslai neatitinka bendrojo plano sprendinių, todėl patikrinimo išvada – neigiama. Nesutikdamas su minėto teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto išvada, pareiškėjas Inspekcijai pateikė skundą. Inspekcija 2014 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (6.24)-2D-16767 nutarė, kad patikrinimo išvada yra pagrįsta ir pareiškėjo skundo netenkino.

6. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 9 d. pakartotinai kreipėsi į Tauragės skyrių su prašymu patikrinti žemės sklypo detaliojo plano sprendinius. Tauragės skyrius 2016 m. lapkričio 30 d. sprendime Nr. (20.26)-D2-17321 nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog baigėsi 2012 m. vasario 22 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties galiojimas, todėl pareiškėjas nebeturi planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų. Tauragės skyrius nutarė nutraukti teritorijų planavimo dokumento tikrinimą ir jį grąžino pareiškėjui. Nesutikdamas su Tauragės skyriaus sprendimu, pareiškėjas 2016 m. lapkričio 9 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją. Inspekcija atsakyme į 2016 m. lapkričio 9 d. skundą nurodė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą bei atkreipė dėmesį, kad planavimo sąlygų ir/ar sąvado galiojimo terminas pagal motyvuotą planavimo organizatoriaus prašymą gali būti pratęstas.

7. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija ir Tauragės skyrius, vykdydami jiems teisės aktais deleguotas funkcijas, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymus, įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, todėl šių veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Pareiškėjas akcentavo, kad teisės aktų nežinojimas ar jų netinkamas taikymas neatleidžia Inspekcijos nuo prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą. Pareiškėjas patirtą žalą kildina iš mokėjimų įvairiems asmenims už detaliojo plano rengimą, geologinius tyrimus, topografinius bei geodezinius darbus ir vėjo jėgaines, iš viso 112 297,84 Eur. Dėl neteisėtų Inspekcijos ir Tauragės skyriaus veiksmų nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas neteko pajamų, iš viso 281 607,04 Eur, kurias galėjo gauti eksploatuodamas 4 vėjo jėgaines, kurių galingumas 250 kW.

8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime (I t., b. l. 110–118) su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas nurodė, kad Tauragės skyrius pareiškėjo rengiamo detaliojo plano sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams tikrino du kartus, t. y. pareiškėjas kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 4 d. ir 2016 m. lapkričio 9 d. Pirmuoju atveju Tauragės skyrius patikrinimo metu nustatė, kad rengiamo detaliojo plano planavimo tikslai neatitinka bendrojo plano ir Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-35 patvirtinto Pagėgių ir Lumpėnų sen. specialiojo plano sprendinių, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, TPĮ) 22 straipsnio 6 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatų. Antruoju atveju nustačius, kad pareiškėjas neturi teisės būti teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatoriumi, ir paaiškėjus, kad institucijų išduotų planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvado galiojimo terminas yra pasibaigęs, nutarta nutraukti teritorijų planavimo dokumento tikrinimą ir jį grąžinti pareiškėjui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad detaliuoju planu planuojamos ginčo vėjo jėgainės nepatenka į aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentais suplanuotas vėjo jėgainių zonas.

10. Atsakovo nuomone, vertindamas detaliojo plano sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, veikė nepažeisdamas jam teisės aktais nustatytų funkcijų bei laikėsi teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui teikė pastabas bei pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių, tačiau jis į pateiktas pastabas neatsižvelgė ir parengto detaliojo plano neatitikimų teisės aktų reikalavimams nepašalino, todėl nebuvo teisinio pagrindo išduoti patikrinimo aktą su teigiama išvada. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, detaliojo plano sprendiniai privalo neprieštarauti aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Nenustačius, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais paskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Jonas Kavaliauskas atsiliepime (II t., b. l. 35–39) su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė iš esmės analogiškus argumentus kaip ir Inspekcija atsiliepime į prašymą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad Inspekcijos Tauragės skyrius pagal kompetenciją vykdė teisės aktais nustatytas valstybinės teritorijų planavimo priežiūros funkcijas ir laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taip pat bendradarbiavo su Pagėgių savivaldybės administracija – institucija, koordinuojančia ir organizuojančia savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą, teikdama administracijai išaiškinimus dėl rengiamo specialiojo plano bei specialiojo plano ryšio su rengiamu detaliuoju planu.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tauragės planas“ atsiliepime (II t., b. l. 50–53) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad su pareiškėju sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sav., detaliojo plano rengimo. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, rengdamas žemės sklypo detalųjį planą, jis nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų, o detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja tuo metu galiojusiems aukštesnio lygio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Detaliojo plano rengėjas, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, negali būti atsakingas už viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtus veiksmus.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Pagėgių savivaldybės administracija prašė pareiškėjo prašymo netenkinti (II t., b. l. 143).

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. kovo 30 d. sprendimu (III t., b. l. 2–12) pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti turtinę žalą grindžia aplinkybe, kad Inspekcijos Tauragės skyrius atsisakė išduoti teigiamą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvadą; dėl neteisėtų ir nepagrįstų Tauragės skyriaus veiksmų pareiškėjas neteko galimybės nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. eksploatuoti vėjo jėgaines ir gauti iš to pajamas, iš viso 281 607,04 Eur; taip pat, turėdamas pagrįstų lūkesčių, kad, Tauragės skyriui pateikus teigiamą detaliojo planavimo dokumento patikrinimo išvadą, galės suplanuotoje teritorijoje užsiimti komercine veikla, įvairiems asmenims sumokėjo už detaliojo plano rengimą, geologinius tyrimus, poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, topografinius bei geodezinius darbus ir avansu pervedė lėšas už vėjo jėgaines, todėl patyrė turtinę žalą, siekiančią 112 297,84 Eur, iš viso pareiškėjas prašo priteisti 393 905,24 Eur turtinei žalai atlyginti.

17. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Teismas nurodė, kad, sprendžiant pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar Inspekcijos veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, taip pat, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

18. Dėl Inspekcijos veiksmų teisėtumo, teikiant 2014 m. rugsėjo 2 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto neigiamą išvadą, nustatė, kad:

18.1. Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 4 d. Tauragės skyriui pateikė prašymą patikrinti UAB „Tauragės planas“ parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Tauragės skyrius 2014 m. rugsėjo 2 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP1-1922 (20.4) pateikė neigiamą pateikto tikrinti detaliojo plano patikrinimo išvadą ir nurodė, kad tikrinimo metu nustatyta, jog teritorijų planavimo dokumento planavimo tikslai neatitinka Pagėgių savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-520 patvirtinto Pagėgių savivaldybės bendrojo plano sprendinių planuojamoje teritorijoje ir prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatoms; įpareigojo pareiškėją neteikti teritorijų planavimo dokumento tikrinti pakartotinai, kol vadovaujantis TPĮ nustatyta tvarka nebus pakeisti ir patvirtinti detaliojo plano sprendinių neatitinkantys bendrojo plano ar juos keičiančio Pagėgių savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T-181 rengiamo savivaldybės teritorijos vėjo jėgainių parkų išdėstymo specialiojo plano sprendiniai.

18.2. Pareiškėjas apie priimtą neigiamą išvadą buvo informuotas 2014 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (20.26)-2D-13597 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sav., detaliojo plano patikrinimo“. Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 23 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas panaikinti Tauragės skyriaus teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą ir įpareigoti Tauragės skyrių pateikti teigiamą patikrinimo išvadą, tačiau Inspekcija 2014 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (6.24)-2D-16767 „Dėl UAB „Atenergo“ 2014 m. rugsėjo 23 d. skundo“ pareiškėjo skundo netenkino.

19. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Teismas nurodė, kad Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Šio aprašo 16.2 punkte nustatyta, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija nepritaria teritorijų planavimo dokumento tvirtinimui, kai: 1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas prieštarauja aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentui (išskyrus Teritorijų planavimo įstatyme numatytas išimtis), įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems Dokumento rengimą; 2) Dokumento sprendiniai ir (ar) teritorijų planavimo proceso procedūros, nuo kurių priklauso, ar Dokumento sprendiniai turi būti keičiami, neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; 3) Dokumento sprendiniai neatitinka planavimo tikslų.

20. Teismas darė išvadą, kad, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 16.2 punktu, Tauragės skyrius turėjo teisę, nustatęs, kad detaliojo plano planavimo tikslai prieštarauja aukštesniojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, atsisakyti išduoti teigiamą patikrinimo išvadą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės ir bylos rašytiniai įrodymai neleidžia teigti, kad Tauragės skyrius nepagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti teigiamą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvadą, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Inspekcijos tarnautojai, nagrinėdami pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 4 d. prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą, veikė priešingai nei kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl Tauragės skyriaus 2014 m. rugsėjo 2 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-1922 (20.4) ar Inspekcijos 2014 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. (6.24)-2D-16767 „Dėl UAB „Atenergo“ 2014-09-23 skundo“ panaikinimo, tačiau nutarė toliau tęsti teritorijų planavimo procedūrą, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas iš esmės sutiko su individualiuose administraciniuose aktuose išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis.

22. Teismas nurodė, kad, analizuojant bendrąjį planą, matyti, kad pareiškėjo rengiamu detaliuoju planu planuojama teritorija nepatenka į vėjo jėgainių parkų steigimo prioritetinę teritoriją, bendrojo plano sprendiniuose nėra numatyta galimybė keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės prašyme šios aplinkybės neginčijo, tačiau akcentavo, kad Inspekcija, tikrindama teritorijų planavimo dokumento atitiktį Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, neatsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje reglamentuotą išimtį. Teismas atkreipė dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis yra taikoma tik gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijoms. Pareiškėjo planuojama teritorija yra žemės ūkio paskirties, todėl teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog Tauragės skyrius, atlikdamas teritorijų planavimo dokumento patikrinimą, nepagrįstai nesivadovavo Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

23. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginys, jog jis ketina kaimo vietovėje statyti ir eksploatuoti mažo galingumo vėjo jėgaines, yra pagrįstas, tačiau nurodė, kad Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje reglamentuoti supaprastinti reikalavimai mažos galios vėjo jėgainių įrengimui kaimo vietovėse yra taikytini tik tais atvejais, kai yra statomos pavienės vėjo jėgainės. Teismas sprendė, kad iš byloje esančių duomenų (detaliojo plano aiškinamojo rašto, Planavimo sąlygų 4 punkto, Sutarties 3 punkto ir t. t.) akivaizdu, kad pareiškėjas planuojamoje teritorijoje ketina statyti vėjo jėgainių parką, iš viso 4 vėjo jėgaines, todėl nagrinėjamu atveju Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytinos.

24. Pasisakydamas dėl Inspekcijos veiksmų teisėtumo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 2D-17321 nutraukus teritorijų planavimo dokumento tikrinimą, teismas nustatė, kad, Inspekcijai 2014 m. rugsėjo 2 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu pateikus neigiamą išvadą, pareiškėjas toliau tęsė teritorijų planavimo dokumento rengimo procesą ir Tauragės skyriui 2016 m. lapkričio 9 d. pakartotinai pateikė prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau Tauragės skyrius 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 2D-17321 „Dėl prašymo patikrinti teritorijų planavimo dokumentą“ nutarė nutraukti dokumento tikrinimą ir jį grąžinti pareiškėjui. Sprendimas buvo grindžiamas Tvarkos aprašo 8.1, 8.2 punktais bei aplinkybėmis, kad yra pasibaigęs Sutarties, kurios pagrindu pareiškėjas įgijo planavimo organizatoriaus teises bei pareigas, galiojimo terminas ir išduotų Planavimo sąlygų bei Planavimo sąvado galiojimo terminas. Pareiškėjo skundas dėl Tauragės skyrius 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo buvo atmestas Inspekcijos 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (6.3)-2D-1057 „Dėl jūsų 2016 m. gruodžio 19 d. skundo“.

25. Teismas nustatė, kad iš Pagėgių savivaldybės administracijos Architektūros, gamtosaugos ir paminklosaugos skyriaus pareiškėjui išduotų Planavimo sąlygų detaliojo plano dokumentui rengti turinio ir šio skyriaus parengto Planavimo sąlygų sąvado detaliojo plano dokumentui rengti turinio matyti, kad Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentams rengti galiojo iki 2015 m. gegužės 17 d., o Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti galiojo iki 2015 m. gegužės 22 d. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių savivaldybės administraciją su prašymu pratęsti Planavimo sąlygų sąvado galiojimo terminą, todėl akivaizdu, kad 2016 m. lapkričio 9 d. prašymo patikrinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo metu planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvado galiojimo terminas buvo pasibaigęs.

26. Teismas taip pat nustatė, kad Pagėgių savivaldybės administracija 2012 m. vasario 22 d. su pareiškėju sudarė Sutartį ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises bei pareigas perdavė pareiškėjui. Pagal Sutarties 7 punktą, Sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki detaliojo plano patvirtinimo datos, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Kadangi Sutartis galiojo iki 2015 m. vasario 22 d., todėl teismas darė išvadą, kad Tauragės skyrius pagrįstai nustatė, jog 2016 m. lapkričio 9 d. prašymo pateikimo metu pareiškėjo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus įgaliojimai buvo pasibaigę.

27. Teismas nurodė, kad Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 3 straipsnio 1 dalimi, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Minėtas įstatymas įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. (Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalis), todėl teismas darė išvadą, kad iki 2014 m. sausio 1 d. pradėti rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentai galėjo būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami, remiantis anksčiau galiojusia Teritorijų planavimo įstatymo redakcija. Atsižvelgiant į tai, kad Planavimo sąlygos ir Planavimo sąlygų sąvadas pareiškėjui buvo išduoti atitinkamai 2012 m. gegužės 17 d. ir 2012 m. gegužės 22 d., teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo teisę baigti detaliojo teritorijų planavimo procedūrą, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, galiojusiu iki 2014 m. sausio 1 d. Vis dėlto, teismas pažymėjo, kad, pasibaigus išduotų Planavimo sąlygų ir Planavimo sąlygų sąvado galiojimo terminui, pareiškėjas neteko galimybės baigti detaliojo teritorijų planavimo proceso, vadovaudamasi anksčiau galiojusiomis teisės normomis. Teismas sprendė, kad Tauragės skyrius ir Inspekcija, nagrinėdami pareiškėjo 2016 m. lapkričio 9 d. prašymą ir 2016 m. gruodžio 19 d. skundą, pagrįstai vadovavosi Tvarkos aprašo redakcija, įsigaliojusia nuo 2014 m. sausio 1 d.

28. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčijo nei Tauragės skyriaus 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 2D-17321 „Dėl prašymo patikrinti teritorijų planavimo dokumentą“, nei Inspekcijos 2017 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (6.3)-2D-1057 „Dėl jūsų 2016-12-19 skundo“ teisėtumo. Teismo nuomone, pareiškėjas, nekvestionuodamas šių institucijų priimtų administracinių aktų, sutiko su teisinių santykių kvalifikacija.

29. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės institucijos neteisėti veiksmai, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.

III. 30. Pareiškėjas UAB „ATENERGO“ apeliaciniame skunde (III t., b. l. 25–28) prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

31. Pareiškėjo teigimu, Regionų apygardos administracinis teismas iš esmės nevertino, ar Tauragės skyrius, priimdamas neigiamą išvadą, pagrįstai ir teisėtai nustatė faktą, kad detaliojo planavimo tikslai prieštarauja aukštesniojo teritorijų planavime dokumento sprendiniams, nors tai pareiškėjas prašyme ginčijo. Teismas tik formaliai įvertinęs įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus bei formaliai įvertinęs Tauragės skyriaus neigiamą patikrinimo išvadą, nepagrįstai nurodė, kad Tauragės skyriaus veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų.

32. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino svarbių aplinkybių, nurodytų tiek pareiškėjo prašyme, tiek ir trečiojo suinteresuoti asmens UAB „Tauragės planas“ atsiliepime, o būtent to, kad Pagėgių savivaldybės teritorijos bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje vėjo jėgainių teritorijos nėra numatytos, vėjo jėgainių parko prioritetinės zonos numatytos (pažymėtos sutartiniu ženklu) inžinerinės infrastruktūros brėžinyje (M 1:100 000), tačiau nėra aprašytas šių zonų išdėstymo tikslumas, yra pažymėtos tik orientacinės vėjo jėgainių parkų vietos. Taip pat bendrojo plane tekste nuorodų, kad vėjo jėgainės gali būti statomos tik prioritetinėse zonose nėra. Dėl šių priežasčių rengiamo detaliojo plano sprendiniais suplanuoti žemės sklypai vėjo jėgainių statybai neprivalėjo ir negalėjo sutapti su Pagėgių savivaldybės bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros brėžinyje masteliu Ml:100 000 grafiškai fiksuotomis prioritetinėmis vėjo jėgainių zonomis. Šiuo atveju, Pagėgių savivaldybės atstovams veikiant nerūpestingai ir neatidžiai (nenurodant tikslių nuorodų bendrajame teritorijos plane), o pareiškėjui veikiant tik su tais duomenimis, kuriuos jis turėjo, pareiškėjo parengtas detalusis planas ir jo sprendiniai neprieštaravo Pagėgių savivaldybės bendrojo plano sprendiniams.

33. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie Tauragės skyriaus veiksmų teisėtumą bei pareiškėjo teisėtus lūkesčius, neįvertino ir tos aplinkybės, kad Pagėgių savivaldybės nuolatinės teritorijų planavimo komisijos kompleksinio derinimo protokolu 2014 m. liepos 24 d. Nr. 14/03 nutarė derinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Pagėgių r. sav. (duomenys neskelbtini) k. detalųjį planą ir nenustatė, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja bendrojo plano sprendiniams. Taip pat nebuvo vertinta ir tai, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-l81 pradėtas rengti Pagėgių savivaldybės teritorijos specialusis planas, kuris patvirtintas Pagėgių savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-217. Kadangi detaliojo plano planavimo sąlygos išduotos anksčiau (2012 m.) nei pradėtas rengti specialusis planas, tai 2013 m. detaliojo plano rengėjas negalėjo vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, kurie detaliojo plano rengimo metu dar nebuvo patvirtinti.

34. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netyrė Pagėgių savivaldybės bendrojo plano ir jo sprendinių, todėl neatskleidė ginčo esmės ir neišnagrinėjo pareiškėjo reikalavimo.

35. Pareiškėjo įsitikinimu, tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas būtų ištyręs visas nurodytas aplinkybes ir vis tiek būtų pripažinęs, kad Tauragės skyrius tinkamai veikė suteiktų įgaliojimų ribose, teismas privalėjo įvertinti, ar apskritai tokiu atveju pareiškėjui buvo suteikta galimybė parengti tokį detalųjį planą, kuris būtų Tauragės skyriaus patvirtintas.

IV. 36. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime (III t., b. l. 35–38) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

37. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į prašymą argumentus, taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Papildomai nurodo, kad bendrasis planas yra norminis teisės aktas, kuris pats nesuteikia asmenims teisės vykdyti veiklos, tačiau jo pagrindu priimami individualūs teisės aktai (nagrinėjamu atveju detalusis planas), suteikiantys teisę tam tikru būdu naudoti tam tikrą teritoriją (žemės sklypą) bei vykdyti joje veiklą, turi neprieštarauti bendrajam planui. Aplinkybės, susijusios su bendrojo plano sprendinių taikymu ginčo teritorijoje, buvo išanalizuotos ir dėl to pasisakyta skundžiamo teismo sprendimo 7–8 puslapiuose, be kita ko, konstatuojant, kad „analizuojant Bendrąjį planą matyti, kad pareiškėjos rengiamu detaliuoju planu planuojama teritorija nepatenka į vėjo jėgainių parkų steigimo prioritetinę teritoriją. Bendrojo plano sprendiniuose nėra numatyta keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę“.

38. Atsakovas pažymi, kad vėjo jėgainių parko steigimo prioritetinių zonų išdėstymo tikslumas bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros brėžinyje yra pakankamas nustatyti aplinkybei, jog detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas nepatenka į paminėtas zonas. Ginčo sklypas yra (duomenys neskelbtini) k., kuris ženkliai nutolęs nuo artimiausių vėjo jėgainių parko steigimo zonų, todėl jau vien iš grafiškai pavaizduotų bendrojo plano sprendinių buvo galima daryti išvadą, kokiose Pagėgių savivaldybės teritorijos dalyse galima vėjo jėgainių plėtra, ir kad ji nenumatyta ginčo teritorijoje (žemės sklype). Be to, bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros dalies sprendinių konkretizavimas pateikiamas ir tekstinėje šio teritorijų planavimo dokumento dalyje. Taigi, net ir šioje bendrojo plano dalyje aprašytos tam tikros kategorijos vėjo jėgainių (pramonių ir pavienių iki 100 kW galingumo) vystymo galimybės nesuteikė teisės planuoti vėjo jėgainių parką detaliojo plano galiojimo ribose.

39. Dėl pareiškėjo teisėtų lūkesčių, kurie susiformavo, suteikus galimybę rengti detalųjį planą ir jį suderinus 2014 m. liepos 24 d. Pagėgių savivaldybės nuolatinės teritorijų planavimo komisijos kompleksinio derinimo protokolu Nr. 14/03 atsakovas pažymi, kad Pagėgių savivaldybė leido pradėti ir pritarė detaliojo planavimo procesui tikslu sudaryti sąlygas įrengti ir eksploatuoti vėjo jėgaines, todėl šiuo atveju keltinas ne Inspekcijos, o Pagėgių savivaldybės deliktinės atsakomybės klausimas. Inspekcija negali būti pripažinta atsakinga už Pagėgių savivaldybės veiksmus ir Inspekcijos veiksmų tariamas neteisėtumas negali būti siejamas su kitam subjektui tenkančiomis pareigomis ir netinkamu jų vykdymu.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Pagėgių savivaldybės administracija atsiliepime (III t., b. l. 33–34) pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 41. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo teisė reikalauti turtinės žalos, kurią patyrė rengdamas teritorijos planavimo dokumentą (detalųjį planą), atlyginimo, kai kompetentinga valstybės institucija (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) buvo pateikusi patikrinimo aktą su neigiama išvada, o vėliau pakartotinai pateikto teritorijų planavimo dokumento tikrinimą nutraukė.

42. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, atmetė, padaręs išvadą, kad nėra įrodyti valstybės institucijos neteisėti veiksmai; teismas vertino, kad Tauragės skyrius teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. TP1-1922(20.4) pateikdamas neigiamą išvadą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Pagėgių sen., Pagėgių sav. detaliojo plano, 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 2D-17321, nutraukdamas dokumento tikrinimą, bei Inspekcija 2014 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (6.24)-2D-16767 ir 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (6.3)-2D-1057 atmesdama pareiškėjo skundus dėl minėtų Tauragės skyriaus sprendimų, neatliko neteisėtų veiksmų.

43. Pareiškėjas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės kvestionavo pirmosios instancijos teismo argumentus dėl išvadų, kuriomis grindžiamas detaliojo plano neatitikimas teritorijos bendrojo plano sprendiniams; akcentavo, kad liko neįvertinta aplinkybė, kad detalusis planas buvo suderintas Pagėgių savivaldybės nuolatinės teritorijų planavimo komisijos kompleksinio derinimo protokolu 2014 m. liepos 24 d. Nr. 14/03; kad pareiškėjui nebuvo pagrindo vadovautis 2013 m. pradėtu rengti Pagėgių savivaldybės teritorijos specialiuoju planu; teigė, kad jam faktiškai nebuvo suteikta galimybė parengti tokį detalųjį planą, kuris būtų Tauragės skyriaus patvirtintas, nors kitiems asmenims tokiomis pačiomis sąlygomis detalieji planai buvo patvirtinti.

44. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus (ABTĮ 140 str. 1 d.).

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

46. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių tyrimu, įrodymų vertinimu ir to pagrindu padarytomis išvadomis sutinka, todėl iš naujo jų nekartoja, tik papildomai išdėsto kai kuriuos motyvus, atsižvelgdama į apeliacinio skundo esminius argumentus. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyti savarankiški argumentai dėl teisėtumo ir pagrįstumo teismo sprendimo dalies, kuria nėra nustatyti Tauragės skyriaus 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 2D-17321, kuriuo buvo nutrauktas detaliojo teritorijų planavimo dokumento tikrinimas, bei Inspekcijos 2017 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (6.3)-2D-1057, kuriuo atmestas pareiškėjo 2016 m. gruodžio 19 d. skundas, teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, iš esmės pritardama išdėstytiems motyvams ir padarytoms išvadoms, plačiau nepasisako. Apeliacinio skundo argumentais iš esmės kvestionuojama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo vertinamas Tauragės skyriaus veiksmų pateikiant teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. TP1-1922(20.4) su neigiama išvada bei Inspekcijos 2014 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. (6.24)-2D-16767 teisėtumas ir pagrįstumas.

47. Byloje pateikiami duomenys (Sutartis, planavimo sąlygos ir planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti) patvirtina, kad pareiškėjo rengiamu detaliuoju planu buvo ketinama padalyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Pagėgių sen., Pagėgių sav., atidalytuose žemės sklypuose pakeičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdą – inžinerinės infrastruktūros teritoriją susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai (4 vėjo energijos jėgainės iki 330kW). Tauragės skyrius teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. TP1-1922(20.4) pateikdamas neigiamą išvadą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Pagėgių sen., Pagėgių sav. detaliojo plano, nurodė, kad teritorijų planavimo dokumento tikslai neatitinka Pagėgių savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-520 patvirtinto Pagėgių savivaldybės bendrojo plano sprendinių planuojamoje teritorijoje ir prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatoms; taip pat nurodė, neteikti teritorijų planavimo dokumento tikrinti pakartotinai, kol, vadovaujantis teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje teisės aktų nustatyta tvarka nebus pakeisti ir patvirtinti detaliojo plano sprendinių neatitinkantys Pagėgių savivaldybės bendrojo plano ar juos keičiančio Pagėgių savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 sprendimu Nr. T-181 rengiamo Pagėgių savivaldybės teritorijos vėjo jėgainių parkų išdėstymo specialiojo plano sprendiniai.

48. Detaliojo teritorijų planavimo dokumento rengimo metu galiojusios ginčo teisinius santykius reglamentuojančios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 22 straipsnio 6 dalyje buvo įtvirtinta, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose; TPĮ 24 straipsnio 1 dalis nustatė, kad rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų, zonų ir ribų arba valstybės saugomų teritorijų tvarkymo planuose, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Jeigu bendrieji planai neparengti, rengti detaliuosius planus svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų (išskyrus gyvenamųjų namų) statybai gali būti leidžiama savivaldybės tarybos sprendimu, gavus saugomos teritorijos administracijos pritarimą, jeigu planuojama teritorija patenka į valstybės saugomos teritorijos ribas.

49. Inspekcija 2014 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (6.24)-2D-16767 atmesdama pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 23 d. skundą dėl patikrinimo akto 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. TP1-1922(20.4) panaikinimo, nurodė, kad pareiškėjo rengiamas žemės sklypo detalusis planas nepatenka į Pagėgių savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Pagėgių savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu T-520, inžinerinės infrastruktūros brėžinyje pažymėtas vietas vėjo jėgainių (elektrinių) steigimo prioritetines zonas bei Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. T1-26 patvirtinto Vėjo jėgainių parko įrengimo Pagėgių ir Lumpėnų seniūnijose, Pagėgių savivaldybėje, specialųjį planą; pareiškėjo žemės sklypas nebuvo nagrinėjamas ir nepateko į zonas, kurios išskiriamos kaip tinkamos vėjo elektrinių statybai, taigi planavimo tikslai prieštaravo Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies reikalavimams, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjui TPĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostata, kad detalieji planai svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų gali būti leidžiami savivaldybės sprendimu, jeigu bendrieji planai neparengti, negali būti taikoma, nes planavimo sąlygos buvo išduotos 2012 m. gegužės 17 d., jau po bendrojo plano patvirtinimo. Remiantis TPĮ 24 straipsnio 4 dalies nuostata, detalieji planai gali būti tvirtinami, po to, kai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai. Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami – detalusis planas negali būti tvirtinamas, o išlaidos, susijusios su detaliojo plano rengimu, planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos. Nurodė, kad pareiškėjo detalusis planas galės būti pakartotinai Tauragės skyriui tikrinti tik po to, kai bus patvirtintas Pagėgių savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T-181 pradėtas rengti Pagėgių savivaldybės teritorijos vėjo jėgainių parkų išdėstymo specialusis planas.

50. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Tauragės skyriaus patikrinimo akto 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. TP1-1922(20.4) ir Inspekcijos 2014 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. (6.24)-2D-16767 išvadą, kad pareiškėjo detaliojo teritorijų planavimo dokumento tikslai neatitinka Pagėgių savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-520 patvirtinto Pagėgių savivaldybės bendrojo plano sprendinių planuojamoje teritorijoje ir prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nagrinėjo Pagėgių savivaldybės bendrojo plano sprendinius, kurie yra viešai paskelbti Pagėgių savivaldybės interneto tinklapyje, ir įvertino, kad pareiškėjo rengiamu detaliuoju planu planuojama teritorija nepatenka į vėjo jėgainių parkų steigimo prioritetinę teritoriją, bendrojo plano sprendiniuose nėra galimybės keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę; teismas taip pat nurodė argumentus, paneigiančius TPĮ 12 straipsnio 6 dalyje numatytos išimties dėl žemės paskirties keitimo bei Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje reglamentuotų supaprastintų reikalavimų mažos galios vėjo jėgainių įrengimui kaimo teritorijoje taikymo galimybę (dėl pastarųjų apeliaciniame skunde nėra argumentų).

51. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino rengiamo detaliojo plano sprendinių atitikties teritorijos bendrojo plano sprendiniams, ir tuo pačiu padarė nepagrįstas išvadas dėl Tauragės skyriaus patikrinimo akto 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. TP1-1922(20.4) ir Inspekcijos 2014 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. (6.24)-2D-16767 teisėtumo yra atmestini. Be to, ką pagrįstai nurodo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, savivaldybės teritorijos bendrasis planas yra norminis teisės aktas, kurio pagrindu priimami individualūs teisės aktai, suteikiantys tam tikru būdu naudoti tam tikrą teritoriją (žemės sklypą) bei vykdyti joje veiklą, turi neprieštarauti bendrajam planui. Vėjo jėgainių parko steigimo prioritetinės zonos detalizuojamos bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros brėžinyje, o ne žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje. Vėjo jėgainių vystymas, kaip detalizuota atsinaujinančių išteklių energetikos dalis, detalizuota inžinerinės infrastruktūros sprendinių dalyje, kurioje vėjo jėgainių parko steigimo zonų išdėstymo tikslumas yra pakankamas nustatyti aplinkybei, kad detaliuoju planu suplanuotas ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., yra ženkliai nutolęs nuo artimiausių vėjo jėgainių parko steigimo zonų; vien grafiniai bendrojo plano sprendiniai akivaizdžiai patvirtina, kad ginčo teritorijoje nenumatyta vėjo jėgainių plėtra.

52. Bendrojo plano tekstinės dalies 6 skyriuje Inžinerinės infrastruktūros dalies sprendinių konkretizavimas, „įvertinant Pagėgių savivaldybės teritorijos ypatumus, palankius vėjo elektrinių statybai ir eksploatavimui, naujų pramoninių vėjo elektrinių statyba numatoma Stoniškių seniūnijoje Aleknų, Naujapievio, Pageldėnų, Pakamonių kaimų gretimybėse (6.12.1 p.). pagal atskirų Pagėgių savivaldybės ūkininkų pageidavimus, savivaldybės teritorijoje gali atsirasti pavienių privačių mažo galingumo (iki 100 kW) vėjo elektrinių (jėgainių). Šių elektrinių statyba namų valdų žemėse galima, prisilaikant visų ypatingo statinio projektavimo ir statybos taisyklių pagal savivaldybės išduotus leidimus statybai (6.12.2 p.)“. Pareiškėjo planuojamas vėjo jėgainių parkas rengiamo detaliojo plano ribose neatitinka iš šių bendrojo plano aprašytų tam tikros kategorijos vėjo jėgainių (pramoninių ir pavienių iki 100 kW galingumo) vystymo galimybių. Apibendrindama argumentus dėl Tauragės skyriaus veiksmų rengiant patikrinimo aktą 2014 m. rugsėjo 2 d. su neigiama išvada ir Inspekcijos 2014 m. spalio 28 d. sprendimo teisėtumo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad jie atitiko TPĮ 22 straipsnio 6 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes pateikto detaliojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitiko galiojusių teritorijos bendrojo plano sprendinių.

53. Pareiškėjo argumentas, kad 2013 metais detaliojo plano rengėjas negalėjo vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, kurie detaliojo plano rengimo metu dar nebuvo patvirtinti, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad Tauragės skyriaus patikrinimo aktu 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. TP1-1922(20.4) ir Inspekcijos 2014 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (6.24)-2D-16767, kuriuo aktas nebuvo panaikintas, neteisėtai nurodyta neteikti teritorijų planavimo dokumento tikrinti pakartotinai, kol, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje teisės aktų nustatyta tvarka nebus pakeisti ir patvirtinti detaliojo plano sprendinių neatitinkantys Pagėgių savivaldybės bendrojo plano ar juos keičiančio Pagėgių savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 sprendimu Nr. T-181 rengiamo Pagėgių savivaldybės teritorijos vėjo jėgainių parkų išdėstymo specialiojo plano sprendiniai.

TPĮ 24 straipsnio 4 dalis numatė, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimą dėl sprendinių keitimo yra priėmusi šiuos planus tvirtinusi institucija.

Šiuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai. Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami ir detalusis planas negali būti tvirtinamas, išlaidos, susijusios su detaliojo plano rengimu, planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos. Atsakovo nurodymas atitiko galiojusio įstatymo reikalavimus, o aplinkybė, kad vėliau Pagėgių savivaldybės teritorijos specialusis planas vėjo jėgainių parkų įrengimui, kuris buvo patvirtintas Pagėgių savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-217, neapėmė pareiškėjo detaliuoju planu planuojamos teritorijos, nekeičia atsakovo veiksmų kaip teisėtų vertinimo, nes jie buvo pagrįsti TPĮ 24 straipsnio 4 dalies nuostata, leidžiančia atidėti detalaus plano tvirtinamą po to, kai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai.

54. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad Pagėgių savivaldybės nuolatinės teritorijų planavimo komisijos kompleksinio derinimo protokolu 2014 m. liepos 24 d. Nr. 14/03 detaliajam planui buvo pritarta, ir tai sukūrė jam teisėtus lūkesčius dėl galimybių įgyvendinti detaliuoju planu numatomą veiklą, neturi įtakos vertinant atsakovo Inspekcijos veiksmų teisėtumą; kai nustatoma, kad teritorijų planavimo dokumentas neatitinka teisės aktų reikalavimų, atsakovo negali saistyti kitų subjektų priimti sprendimai. Teisėjų kolegija taip pat nepagrįstais ir nereikšmingais laiko pareiškėjo argumentus dėl kitiems subjektams, pasak pareiškėjo, panašiomis aplinkybėmis, patvirtintų detaliųjų planų, nes bylos nagrinėjimo dalyku yra konkretūs atsakovo sprendimai, priimti dėl pareiškėjo individualiomis sąlygomis parengto detaliojo teritorijų planavimo dokumento.

55. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų jį tenkinti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo Inspekcijos veiksmų atitiktį teisės aktų reikalavimams, padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovo veiksmai ir sprendimai buvo teisėti, o, nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip pagrindinės turtinės žalos atlyginimo sąlygos, kurią, beje, turėjo įrodyti pareiškėjas (CK 6.271 str., 6.246 str.), pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti jo prašymo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atmesdama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ATENERGO“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė