Legislator Case Law & Legislation
b43f079e-503f-4dcf-a451-9942c270d97d AI generated

b43f079e-503f-4dcf-a451-9942c270d97d · Kauno apygardos teismas

Case Number b43f079e-503f-4dcf-a451-9942c270d97d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gintruva“, trečiasis asmuo Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas, patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 104,14 Eur neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, 2 266,20 Eur netesybas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Gintruva” nuo 2019 m. lapkričio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ neteisėtu, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 000 Eur neturtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei už ieÅ¡kovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Legislator headnote

AI generated

b43f079e-503f-4dcf-a451-9942c270d97d · Kauno apygardos teismas: Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Gintruva” ieÅ¡kovui M. C. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , ieÅ¡kovas M. C. iÅ¡ atsakovės UAB „Gintruva” turi teisę reikalauti, gauti ir (ar) priverstinai vykdyti ne 200 Eur, o 81,52 Eur sumÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1374-638/2021 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00342-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.3.2.5.2 (S) Kauno apygardos teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus TamaÅ¡ausko, Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintruva“ apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M.

C. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gintruva“, trečiasis asmuo Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas, patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 104,14 Eur neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, 2 266,20 Eur netesybas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Gintruva” nuo 2019 m. lapkričio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ neteisėtu, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 000 Eur neturtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei už ieÅ¡kovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

2. IeÅ¡kinyje nurodė ir paaiÅ¡kino, kad pas atsakovę faktiÅ¡kai pradėjo dirbti 2019 m. sausio mėnesį. Dirbo įvairius medkirtystės darbus, pjaudavo medžius, krÅ«mus, tvarkydavo pakeles, sklypus, atlikdavo ir kitus darbus. Darbdavys visuomet praneÅ¡davo, kokiu metu ir kokioje vietoje reikės dirbti, paimdavo pats ir pristatydavo į vietÄ . Pradžioje atsakovė darbo sutarties su ieÅ¡kovu sudaryti nenorėjo, nes neva reikėjo įsitikinti, ar ieÅ¡kovas geras darbuotojas. Tokiu bÅ«du pas atsakovę ieÅ¡kovas pradirbo iki 2019 m. vasario pabaigos. Atsakovė 2019 m. vasario mėnesį informavo ieÅ¡kovÄ , kad atitinka darbdavio reikalavimus, kad dirba gerai ir atsakingai, ir norintis ieÅ¡kovÄ Ä¯darbinti per Užimtumo tarnybos remiamÄ programÄ , minėjo apie galimas gauti subsidijas. Su atsakove 2019 m. balandžio 12 d. sudarė darbo sutartį Nr.

34. Minėtos sutarties pagrindu su ieÅ¡kovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis medkirčio pareigoms eiti, mokant 560 Eur atlyginimÄ , mokamÄ vienÄ kartÄ per mėnesį. Darbo pobÅ«dis - pjauti krÅ«mus, medžius, valyti pakeles, darbas sodų bendrijose - tvarkant sklypus ir atliekant kitokius darbus. Nuo darbo sutarties sudarymo (ir iki) ieÅ¡kovas atsakovei atlikdavo visus pavestus darbus, į sutartÄ darbo vietÄ , jam paskambinus telefonu, atvykdavo laiku. Dirbo sÄ Å¾iningai, neturi jokių žalingų įpročių, todėl laikėsi visų taisyklių, klausė visų darbdavio pavedimų.

Pasibaigus einamajam mėnesiui vis klausdavo atsakovės, kada ji su ieÅ¡kovu atsiskaitys, iÅ¡mokės darbo užmokestį. Žinojo, kad iÅ¡ Užimtumo tarnybos jis gaunÄ s subsidijas už ieÅ¡kovo įdarbinimÄ . Atsakovė vis žadėjo sumokėti vėliau. Kurį laikÄ tikėjo atsakovės pažadais. IeÅ¡kovas nurodė, kad darbdavys net ir pažymų, reikalingų pateikti Varėnos r. savivaldybei, nenorėdavo pateikti. Å eimoje su sutuoktine J. C. augina Å¡eÅ¡is vaikus, todėl vaikų iÅ¡mokoms, socialinei paÅ¡alpai gauti jam buvo reikalingos pažymos iÅ¡ darbdavio apie darbo užmokestį ir kitas iÅ¡mokas.

Atsakovė jų teikti nenorėjo, nors pagal įstatymÄ jas teikti privalėjo. Tačiau net ir pažymose nurodyto darbo užmokesčio atsakovė ieÅ¡kovui nemokėjo. Taip iki 2019 liepos mėnesio, kuomet pablogėjo ieÅ¡kovo sveikata, atsakovė ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėjo nei vieno euro. IeÅ¡kovas dėl ligos nedirbo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. Atsakovė 2019 m. lapkričio 25 d. Užimtumo tarnyboje ieÅ¡kovui liepė pasiraÅ¡yti dokumentus, tačiau nepaaiÅ¡kino jų esmės. IeÅ¡kovas nežinojo, kÄ pasiraÅ¡inėja.

TÄ dienÄ ieÅ¡kovui nepaaiÅ¡kinta, kad yra atleidžiamas iÅ¡ darbo už neva Å¡iurkščius padarytus pažeidimus, neliepta raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimų. Atsakovė ieÅ¡kovui 2019 m. gruodžio mėnesį pervedė 232 Eur, daugiau jokių pinigų ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės nesulaukė. IeÅ¡kovas už pravaikÅ¡tas buvo atleistas nuo 2019 m. lapkričio 20 d., tačiau ieÅ¡kovas tai sužinojo tik 2020 m. vasario 26 d. Iki to laiko ieÅ¡kovas atsakovės nebuvo įspėtas dėl neva galimų ar buvusių drausminių nuobaudų, ieÅ¡kovo niekas neinformavo, kad reikia pasiaiÅ¡kinti, neįspėjo apie darbo sutarties nutraukimÄ , taip pat neinformavo, kad darbo sutartis bus nutraukiama.

3. Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė ir paaiÅ¡kino, kad 2019 m. vasario 18 d. su ieÅ¡kovu buvo sudaryta terminuota pameistrystės darbo sutartis Nr. 33, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovės įmonėje buvo įdarbintas medkirčiu. Pameistrystės darbo sutartis Nr. 33 buvo nutraukta 2019 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 69 straipsnio 1 dalies pagrindu (terminuotos darbo sutarties pasibaigimas suėjus terminui). Su ieÅ¡kovu 2019 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 34, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovės įmonėje neterminuotai buvo įdarbintas medkirčiu, nustatant 560 Eur mėnesinę algÄ , mokamÄ vienÄ kartÄ per mėnesį (darbuotojo praÅ¡ymu), iÅ¡mokant iki kito mėnesio 15 dienos.

Darbo sutartis įsigaliojo ir ieÅ¡kovas 2019 m. balandžio 15 d. pradėjo dirbti. IeÅ¡kovas 2019 m. balandžio 12 d. praÅ¡yme nenurodė jokios banko sÄ skaitos, į kuriÄ jam turėtų bÅ«ti pervedamas atlyginimas, numerio. Darbo užmokestis ieÅ¡kovui buvo mokamas grynais pinigais, iÅ¡raÅ¡ant kasos iÅ¡laidų orderius. Tiek pameistrystės sutartis Nr. 33, tiek ir darbo sutartis Nr. 34, buvo sudarytos bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. ieÅ¡kovas turėjo nedarbingumÄ .

Laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. ieÅ¡kovas darbe nepasirodė, papraÅ¡ytas nepateikė paaiÅ¡kinimų, kodėl neatvyksta atlikti darbo funkcijų. Atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. imtinai ieÅ¡kovui fiksavo pravaikÅ¡tas, 2019 m. lapkričio 20 d. buvo suraÅ¡ytas aktas „D. M. C. neatvykimo į darbÄ â€œ bei priimtas įsakymas „Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“. Darbo sutartis Nr. 34 buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės – Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas).

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovui laiku buvo iÅ¡mokėtas jam priklausantis darbo užmokestis, iÅ¡mokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Gintruva” 1 104,14 Eur neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, už kurį jau sumokėti privalomi mokesčiai, 2 266,20 Eur netesybas (penkis vidutinius atlyginimus, už kuriuos privalomi mokesčiai nėra sumokėti) už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ M.

C. naudai. Teismas pripažino ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Gintruva” nuo 2019 m. lapkričio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ neteisėtu, įpareigojant UAB „Gintruva” darbo teisinių santykių pasibaigimÄ nuo 2020 m. lapkričio 20 d. įforminti teisėtu pagrindu. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Gintruva” ieÅ¡kovui M. C. vidutinį darbo užmokestį po 453,24 Eur per mėnesį iki mokesčių už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2019 m. lapkričio 20 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, t. y. iki 2020 m. lapkričio 20 d. (iÅ¡ viso 5 438,88 Eur iki mokesčių).

Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Gintruva” ieÅ¡kovui M. C. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , ieÅ¡kovas M. C. iÅ¡ atsakovės UAB „Gintruva” turi teisę reikalauti, gauti ir (ar) priverstinai vykdyti ne 200 Eur, o 81,52 Eur sumÄ .

5. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovui ginčijant aplinkybes, jog pasirašė kasos išlaidų orderiuose – 2019 m. gegužės 10 d. Nr.137; 2019 m. birželio 7 d. Nr.140; 2019 m. liepos 10 d. Nr.146; 2019 m. rugpjūčio 9 d. Nr.149, apie tai, kad gavo darbo užmokestį, 2020 m. spalio 19 d. nutartimi buvo paskirta rašysenos ekspertizė. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. sausio 25 d. ekspertizės akto išvadoje nurodoma, jog „bendrovės „Gintruva“ 2019 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 146, eilutėje „Gavėjo parašas, M.

C. vardu pasirašė ne M. C.. Nustatyti, ar UAB Gintruva 2019 m. birželio 7 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 140 ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 149, eilutėse „Gavėjo paraÅ¡as“, M. C. vardu pasirašė M. C. ar kitas asmuo/kiti asmenys, negalima esant per mažai grafinės informacijos“. Teismas nurodė, kad įvertinus faktÄ , jog du iÅ¡ keturių kasos iÅ¡laidų orderių pasirašė ne ieÅ¡kovas M. C., o kitų dviejų parašų autentiÅ¡kumo ekspertizės įstaigoje nėra galimybės nustatyti esant per mažai grafinės informacijos, yra didesnė tikimybė manyti, kad pasitvirtino ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, jog iki 2019 liepos mėnesio, kuomet pablogėjo ieÅ¡kovo sveikata, atsakovė ieÅ¡kovui pagal 2019 m. balandžio 12 d. darbo sutartį Nr. 34, neiÅ¡mokėjo nei vieno euro.

Teismas sprendė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas nenurodė jokios banko sÄ skaitos, į kuriÄ jam turėtų bÅ«ti pervedamas atlyginimas, numerio, todėl darbo užmokestis ieÅ¡kovui buvo mokamas grynais pinigais, iÅ¡raÅ¡ant kasos iÅ¡laidų orderius, nagrinėjamoje byloje teisinės reikÅ¡mės neturi. Teismas pažymėjo, kad darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo bÅ«das nekeičia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalyje numatytos bendrosios darbdavio pareigos už darbÄ darbuotojui mokėti darbo užmokestį.

6. Teismas sprendė, kad darbdavys, kurio, kaip stipresnės Å¡alies atžvilgiu taikomi aukÅ¡tesni atidumo, teisinių žinių ir kiti standartai, tinkamai neįgyvendino savo pareigos praneÅ¡ti ir pareikalauti darbuotojo pateikti raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ dėl neatvykimo į darbÄ . Teismas konstatavo, kad darbdavys neužtikrino, jog darbuotojui atsirastų pareiga tam tikru laiku ir vietoje vykdyti darbo funkcijas, t. y. nepaskambino ar kitu bÅ«du nepranešė, kad darbuotojas konkrečiu laiku bÅ«tų pasiruošęs iÅ¡ namų iÅ¡vykti į darbo vietÄ , kuri kiekvienu atveju priklausė nuo to, kur yra užsakymo objektas.

Teismas nurodė, kad atsakovė nepagrindė, jog darbuotojas turėjo pasirodyti darbovietėje, kuri pagal darbo sutartį galėtų bÅ«ti laikoma adresu(duomenys neskelbtini), nes tai neatitinka nusistovėjusios, Å¡alims įprastos ir suprantamos darbų organizavimo tvarkos, logiÅ¡kumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Pagal vieÅ¡ai prieinamus Google maps Street view duomenis adresu (duomenys neskelbtini)yra privatus gyvenamasis namas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pareigos yra medkirtys ir, atsakovės manymu, jis 2019 m. lapkričio 18 d., 2019 m. lapkričio 19 d., 2019 m. lapkričio 20 d. turėjo atvykti į (duomenys neskelbtini)gyvenamojo namo arba į šį namÄ , kuriame galimai gyvena bendrovės direktorius, kur bÅ«tų paskirtos su jo darbo funkcijomis susijusios užduotys, o to nepadarius darbuotojas buvo atleistas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo dėl neatvykimo į darbÄ be pateisinamos priežasties.

Teismo vertinimu, nenustačius pačio pažeidimo fakto, nėra pagrindo svarstyti, ar toks pažeidimas laikytinas Å¡iurkščiu. Teismo vertinimu, darbdavys 2019 m. lapkričio 18 d., 19 d., 20 d. negalėjo pasiÅ«lyti darbo ieÅ¡kovui, nes tuo metu galimai nebuvo objekto, arba tiesiog nenorėjo, kad ieÅ¡kovas dirbtų atsakovės bendrovėje, o atleidimo pagrindÄ pasirinko piktnaudžiaudamas teise.

7. Teismas nurodė, kad darbdavys padarė ne vienÄ darbuotojo teisių pažeidimÄ , tai padarė Å¡iurkščiai, piktnaudžiaudamas teise, pažeisdamas pareigÄ bendradarbiauti, neatsižvelgė į darbuotojo iÅ¡silavinimÄ , lietuvių kalbos mokėjimÄ , nelaikė pilnaverčiu, gerbiamu ir sau lygiu partneriu. IeÅ¡kovas nebuvo tinkamai ir aiÅ¡kiai informuotas, kad yra atleistas, nebuvo supažindintas su bendrovės direktoriaus įsakymu dėl atleidimo iÅ¡ darbo, jam nebuvo pateikta darbo sutartis, kur jis turėjo pasiraÅ¡yti, tuo tinkamai įforminant darbo sutarties pasibaigimÄ , dėl darbdavio kaltės nebuvo pateiktas darbuotojo raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, kur tokiÄ privalomÄ formÄ nustato įstatymas.

Teismas nenustatė, kad buvo kliūčių darbdaviui vykdyti savo pareigas darbuotojo atžvilgiu. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas buvo priverstas „pinigų ieÅ¡koti“ institucijose – Sodroje, Užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas patyrė tam tikrus neigiamus iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , kurį teismas įvertino 200 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Gintruva“ praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog yra didesnė tikimybė manyti, kad ieÅ¡kovui darbo užmokestis nebuvo iÅ¡mokėtas. Teismas byloje esančius įrodymus vertino pernelyg formaliai, visiÅ¡kai neatsižvelgė į byloje apklaustų neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų parodymus, ir net į paties ieÅ¡kovo bei jo sutuoktinės pripažinimÄ , jog dalį darbo užmokesčio ieÅ¡kovas gavo grynais pinigais, tačiau iÅ¡mokėjimÄ patvirtinančio dokumento nepasirašė.

IeÅ¡kovo sutuoktinė, kuri ieÅ¡kovo darbo klausimais bendravo su bendrovės direktoriumi ir jo sutuoktine, pripažino, kad yra gavusi 50 Eur kaip sutuoktinio darbo užmokesčio dalį, tačiau jokio pinigų gavimÄ patvirtinančio dokumento nepasirašė. Teismas į Å¡iuos faktų pripažinimus nepagrįstai neatsižvelgė, ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai net ir tas sumas, kurias ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė pripažino jau gavę. IeÅ¡kovas yra linkęs sakyti netiesÄ , melagingai neigti faktus, nepagrįstai atsisako bendradarbiauti.

Tokio asmens paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, juo labiau, kad jis yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. 8.2. Teismo paskirtos ekspertizės atlikimo metu vertinant parašų tikrumÄ kasos iÅ¡laidų orderiuose, juose esantys paraÅ¡ai buvo lyginami su paraÅ¡ais anksčiau ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytuose dokumentuose. Tačiau lyginant paraÅ¡us nebuvo atsižvelgta į tai, kad orderiuose ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ydavo prie maÅ¡inos arba maÅ¡inoje, galimai lapÄ pasidėjęs ant panelės ar kito nelygaus pavirÅ¡iaus, dėl ko galėjo stipriai iÅ¡sikreipti paraÅ¡ai.

Lyginamieji ir tiriamieji paraÅ¡ai buvo padėti skirtingomis aplinkybėmis, popieriaus lapÄ pasidėjus ant skirtingų pavirÅ¡ių, skirtingu laiku, raÅ¡ysena galėjo kisti dėl ieÅ¡kovo ligos, ekspertizės akte nurodyta, kad tiriamuose paraÅ¡uose yra mažai grafinės informacijos ir jie yra mažai informatyvÅ«s, ekspertizės aktas neturėjo bÅ«ti vertinamas kaip svarus įrodymas. Turėjo bÅ«ti vertinamas kartu su kita bylos medžiaga. 8.3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas neteisėtai.

Neteisinga ir prieÅ¡taraujanti bylos duomenims yra teismo iÅ¡vada, jog darbuotojai visuomet buvo darbdavio paimami iÅ¡ jų namų ir vežami į darbo funkcijos atlikimo vietÄ . Pats ieÅ¡kovas praÅ¡yme darbo ginčų komisijai nurodė, jog praktika buvo įvairi: vienais atvejais darbdavys atvykdavo paimti darbuotojus iÅ¡ jų namų, kitais atvejais nurodydavo, kur reikia atvykti. Jokio susitarimo tarp Å¡alių dėl darbdavio pareigos vežti darbuotojus į darbo vietÄ nebuvo. Taigi, teismas nepagrįstai perkėlė darbdaviui pareigÄ rÅ«pintis darbuotojų nuvežimu į darbo vietÄ .

Darbuotojas, pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui, turėjo pareigÄ apie tai darbdavį informuoti, ir susitarti dėl darbo funkcijų vykdymo vietos artimiausiÄ darbo dienÄ , tačiau to nepadarė. IeÅ¡kovas posėdžio metu patvirtino, jog apie nedarbingumo laikotarpio pabaigÄ darbdavio neinformavo. Nei darbo ginčų komisijai, nei teismui ieÅ¡kovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių neatvyko į darbÄ , iÅ¡skyrus tai, jog nežinojo, kur ir ar reikia atvykti. 8.4. Pagal bylos aplinkybes matyti, kad ieÅ¡kovas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo sužinojo ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 25 d.

PraÅ¡ymÄ dėl darbo ginčo dėl neteisėto atleidimo nagrinėjimo darbo ginčų komisijai ieÅ¡kovas pateikė tik 2020 m. kovo mėnesį, taigi, terminas buvo praleistas apytikriai 3 mėnesius. Tai yra 3 kartus ilgiau, nei paties termino trukmė, todėl termino praleidimas laikytinas ženkliu. Nesant svarbių termino praleidimo priežasčių, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį teismas turėjo atsisakyti nagrinėti. 8.5. Netesybų dydį teismas paskaičiavo nepagrįstai remdamasis DK 147 straipsnio 2 dalies norma.

Å iuo atveju nebuvo nei vienos Å¡alies praÅ¡ymo dėl DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalyje numatytų pasekmių taikymo, teismas net neanalizavo ir nesprendė, ar yra DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės. Tai reiÅ¡kia, kad atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimas neteisėtu sukėlė DK 218 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes. Teismas įpareigojo atsakovÄ darbo teisinių santykių pasibaigimÄ nuo 2020 m. lapkričio 20 d. įforminti teisėtu pagrindu. Akivaizdu, kad teisėtai atleisti darbuotojÄ atgaline data yra neįmanoma.

Tai reiÅ¡kia, kad įsiteisėjus teismo sprendimui (jeigu dalis dėl neteisėto atleidimo nebÅ«tų panaikinta) bÅ«tų laikoma, kad darbo teisiniai santykiai egzistavo visÄ laikotarpį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Netesybų dydis skaičiuojamas remiantis DK 147 straipsnio 2 dalimi tik tuo atveju, kai darbo santykiai yra pasibaigę. Tai reiÅ¡kia, kad remiantis Å¡ia dalimi netesybos gali bÅ«ti skaičiuojamos tik pripažinus, jog atleidimas buvo teisėtas. Tuo atveju, jeigu pripažįstama, jog atleidimas buvo neteisėtas ir darbo santykiai visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį (taigi ir netesybų skaičiavimo laikotarpį) faktiÅ¡kai tęsėsi, netesybos turi bÅ«ti skaičiuojamos vadovaujantis DK 147 straipsnio 1 dalimi. 8.6.

Byloje nepateikta jokių įrodymų ir nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog neturtinė žala buvo patirta. Atsakovo elgesys su ieÅ¡kovu buvo pagarbus, itin kantrus, jokia darbuotojÄ kompromituojanti informacija nebuvo paskleista, darbuotojas nebuvo įžeistas ar pažemintas, todėl nėra pagrindo teigti, jog darbuotojo atleidimo aplinkybės ir pagrindas yra tokie, kad pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo atleidimas sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes, kurios bÅ«tų pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

9. I. M. C. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 9.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad yra didesnė tikimybė manyti, jog pasitvirtino ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad iki 2019 liepos mėnesio, kai pablogėjo ieÅ¡kovo sveikata, atsakovas ieÅ¡kovui pagal darbo sutartį nemokėjo darbo užmokesčio. Vadovaujantis ekspertų iÅ¡vadomis ir kitais byloje surinktais įrodymais, teismas pagrįstai sprendė, kad nėra duomenų, jog atsakovė bÅ«tų mokėjusi darbo užmokestį.

Atsakovės pakviesto liudytojo V. Z. parodymais tikėti nėra pagrindo, juo labiau, kad darbo užmokesčio mokėjimas turi bÅ«ti pagrįstas tinkamais raÅ¡ytiniais įrodymais. 9.2. Teismas teisingai sprendė, kad reikalavimas iÅ¡ atsakovės priteisti 2 266,20 Eur netesybas už uždelstÄ atsiskaityti 5 mėnesių laikÄ yra susijęs su neatsiskaitymo faktu bei darbdavio prievolės atsiskaityti termino pažeidimu ir jo kalte. 9.3. Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnį teisėtumo, vertino tai, kad prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo, o taip pat ir kitas reikÅ¡mingas darbo sutarties nutraukimo teisėtumui (neteisėtumui) pagrįsti aplinkybes.

Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė, bÅ«dama darbdave, yra vertinama kaip stipresnė Å¡alis, kuriai taikomi aukÅ¡tesni atidumo, teisinių žinių ir kiti standartai, ir bÅ«tent ji tinkamai neįgyvendino savo pareigos praneÅ¡ti ir pareikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ dėl neatvykimo į darbÄ . Teismas pagrįstai vertino, kad bÅ«tent darbdavys neužtikrino, jog darbuotojas galėtų vykdyti darbo funkcijas - t. y. nepaskambino ar kitu bÅ«du nepranešė, kad konkrečiu laiku ieÅ¡kovas bÅ«tų pasiruošęs iÅ¡ namų iÅ¡vykti į darbo vietÄ , kuri kiekvienu atveju priklausė nuo to, kur yra užsakymo objektas. 9.4.

Byloje pateikti įrodymai, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovas nepraleido bendrųjų terminų ir turėjo teisę kreiptis į teismÄ ieÅ¡kiniu dėl savo pažeistų teisių gynimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl senaties terminų kreiptis dėl darbo ginčo (DK 220 straipsnis, 231 straipsnis), darbo užmokesčio išmokėjimo (DK 146 straipsnis), dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ( DK 58 straipsnis), neturtinės žalos ( DK 151 straipsnis).

12. Apeliantė (atsakovė UAB „Gintruva“) nurodė, kad ieÅ¡kovas į darbo ginčų komisijÄ kreipėsi praleidęs trijų mėnesių terminÄ nuo to momento, kai sužinojo esÄ s atleistas iÅ¡ darbo, todėl teismas turėjo atsisakyti nagrinėti ieÅ¡kovo reikalavimus. Byloje nustatyta, kad Alytaus darbo ginčų komisija 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. DGKS-2423 atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ motyvuodama, kad ieÅ¡kovas praleido DK 220 straipsnyje nustatytus kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ terminus. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, nepraleidęs vieno mėnesio termino, nustatyto DK 231 straipsnio 1 dalyje, kreipėsi į teismÄ dėl darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo. Teismas, gavęs ieÅ¡kinį, nagrinėjo darbo ginÄÄ iÅ¡ esmės ( DK 231 straipsnio 3 dalis).

13. Ieškovas pareiškė du skirtingus reikalavimus:

1) priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir 2) pripažinti neteisėtu atleidimÄ iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tas. Pirmajam reikalavimui - priteisti darbo užmokestį - ieÅ¡kinio senatis yra treji metai (DK 15 straipsnio 2 dalis), todėl ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ 2020 m. gegužės 14 d., ieÅ¡kinio senaties termino nėra praleidęs. Antrajam reikalavimui - atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumui nustatyti - procedÅ«rinis terminas kreiptis į darbo ginčų komisijÄ yra vienas mėnuo, tačiau, viena vertus, tai nėra ieÅ¡kinio senaties terminas, kita vertus, Å¡is vieno mėnesio terminas yra skaičiuojamas nuo subjektyviojo momento, t. y. nuo momento, kai ieÅ¡kovas sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ (DK 220 straipsnio 1 dalis).

Å ioje byloje darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti darbuotojo praÅ¡ymÄ padariusi iÅ¡vadÄ , kad darbuotojas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo žinojo 2019 m. lapkričio 25 d. Tačiau kokių įrodymų pagrindu padaryta iÅ¡vada, kad darbuotojas 2019 m. lapkričio 25 d. žinojo apie savo atleidimÄ iÅ¡ darbo, nenurodyta. Pažymėtina, kad kreipdamasis į darbo ginčų komisijÄ 2020 m. kovo mėnesį savo praÅ¡yme ieÅ¡kovas dėstė, kad apie atleidimÄ iÅ¡ darbo sužinojo tik 2020 m. vasario 26 d., kai informacijÄ jam surado advokatė D.

K.. Tas pačias aplinkybes ieÅ¡kovas iÅ¡dėstė ir 2020 m. gegužės 14 d. ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime teismui. Bylos nagrinėjimo eigoje teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovui anksčiau, negu 2020 m. vasario 26 d. buvo praneÅ¡ta, kad jis yra atleistas iÅ¡ darbo 2019 m. lapkričio 25 d. Ä® bylÄ pateiktoje darbo sutartyje nėra pažymėta, kada darbo sutartis nutraukta, nėra ieÅ¡kovo paraÅ¡o, duomenų, kad ieÅ¡kovui buvo įteiktas 2019 m. lapkričio 20 d. įsakymas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, taip pat nepateikta.

Teisėjų kolegija sprendžia ieÅ¡kovÄ Ä¯rodžius, kad sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ - neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo - tik 2020 m. vasario 26 d., todėl termino kreiptis į darbo ginčų komisijÄ ieÅ¡kovas nepraleido.

14. IeÅ¡kovas nurodė, kad negavo darbo užmokesčio už visÄ savo darbo laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d., iÅ¡ viso 1104,14 Eur. Pirmosios instancijos teismas priteisė Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo, motyvuodamas, kad ekspertizės akto iÅ¡vada nustatyta, jog vienÄ kasos iÅ¡laidų orderį pasirašė ne ieÅ¡kovas, dviejuose kasos orderiuose esančių parašų tikrumo neįmanoma patikrinti dėl nepakankamos grafinės medžiagos. Apeliantas nesutinka su ekspertizės akto iÅ¡vada, nes ieÅ¡kovas esÄ pasiraÅ¡inėjo maÅ¡inoje, ant nelygaus pavirÅ¡iaus ir pan.

Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmiausia pažymėtina, kad mokėti darbo užmokestį yra darbdavio pagrindinė pareiga, nustatyta darbo sutartyje (DK 32 straipsnis). Darbdavys turi įrodyti, kad jis savo pareigÄ Ä¯vykdė tinkamai - iÅ¡mokėjo darbo užmokestį. Atsakovė, jau sudarydama su ieÅ¡kovu darbo sutartį, galėjo pareikalauti, kad darbuotojas pateiktų sÄ skaitos numerį ir į sÄ skaitÄ pervesti priklausantį atlyginimÄ . Tačiau atsakovė pasirinko mokėti darbo užmokestį pagal kasos iÅ¡laidų orderius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „D. K. darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 19 punktas nustato, kad jeigu kasos iÅ¡laidų orderyje arba mokėjimo žiniaraÅ¡tyje nėra pinigų gavėjo paraÅ¡o, laikoma, kad pinigai neiÅ¡mokėti. Atsakovė pateikė į bylÄ keturis kasos iÅ¡laidų orderius: 2019 m. gegužės 10 d. Nr. 137, 2019 birželio 7 d. Nr. 140, 2019 m. liepos 10 d. Nr. 146 ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 149.

Ekspertizei buvo pateikti visi keturi orderiai, vėliau pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 25 d. raÅ¡tu patikslino, kad reikia tirti tris orderius, nes orderyje Nr. 137 už gavėjÄ pripažino pasirašęs pats atsakovės direktorius G. N., tai reiÅ¡kia, kad orderyje Nr. 137 pinigų gavėjo M. C. paraÅ¡o nėra. Ekspertės pateikė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad kasos orderyje Nr. 146 pinigų gavėjo M. C. paraÅ¡o taip pat nėra, nes pasirašė ne ieÅ¡kovas, o kitas asmuo. Negalima daryti iÅ¡vados, kad pinigų gavėjo M.

C. paraÅ¡as yra ir kituose dviejuose orderiuose Nr. 140 ir Nr. 149: ieÅ¡kovas nepripažįsta gavęs pinigus ir pasirašęs kasos orderius, ekspertai nepatvirtino M. C. paraÅ¡o, kitų įrodymų, kad pinigus iÅ¡mokėjo, atsakovas nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė iÅ¡mokėjęs ieÅ¡kovui priklausantį darbo užmokestį.

15. Apelianto teiginys, kad teismas turėjo įskaityti į atlyginimo sumÄ ieÅ¡kovo žmonai iÅ¡mokėtus 50 Eur, nes tai esÄ buvo iÅ¡mokėta ieÅ¡kovo atlyginimo sÄ skaita, neįrodytas ir todėl atmestinas. Liudytoja 2021 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje apklausta J. C. pripažino, kad atsakovės direktoriaus žmona jai yra davusi 50 eurų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad tokiu bÅ«du buvo mokamas atlyginimas ieÅ¡kovui. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad direktoriaus žmona yra UAB „Gintruva“ darbuotoja, kad jai buvo iÅ¡mokėta iÅ¡ kasos 50 Eur su tikslu atsiskaityti su darbuotoju ar pan. Kolegija vertina, kad dviejų asmenų, nesančių „Gintruvos“ darbuotojomis, sudaryti sandoriai, vienos kitai perduoti pinigai, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nėra jokio pagrindo įskaityti pinigus į ieÅ¡kovo darbo užmokestį.

16. Apelianto teiginys, kad jam nebuvo praneÅ¡ta apie ieÅ¡kovo nedarbingumÄ , jo pradžiÄ ir pabaigÄ , yra atmestinas kaip nepagrįstas. Darbdavys apie darbuotojo nedarbingumÄ gali gauti informacijÄ iÅ¡ Sodros duomenų bazės, todėl praneÅ¡imas ar nepraneÅ¡imas esminės reikÅ¡mės neturi. Nėra ginčo, kad pasibaigus nedarbingumui, nuo 2019 m. lapkričio 18, 19 ir 20 dienomis ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai į darbÄ nevyko. Tačiau Å¡alys ginčijasi dėl neatvykimo priežasčių. IeÅ¡kovas teigia, kad jis buvo pasiruošęs vykti į darbÄ , tačiau darbdavys neatsiuntė automobilio važiuoti į darbo vietÄ , nes jo kaip medkirčio darbo vieta bÅ«davo skirtinguose objektuose.

IeÅ¡kovo teiginius patvirtino ir liudytoja apklausta J. C., kuri 2021 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje teigė, kad ji pati telefonu informavo darbdavį, kad ieÅ¡kovo nedarbingumas pasibaigė, buvo nusistovėjusi praktika, kad ieÅ¡kovÄ paimdavo iÅ¡ namų ir veždavo į darbÄ darbdavio automobilis, tai bÅ«davo rytais, pusę Å¡eÅ¡ių, Å¡eÅ¡tÄ , septintÄ , aÅ¡tuntÄ valandÄ . Atsakovo direktorius nesutiko su Å¡iais teiginiais, teigė, kad kvietė ieÅ¡kovÄ telefonu atvykti į darbovietę, tačiau ieÅ¡kovas atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad darbdavys neužtikrino darbuotojui konkrečios darbo funkcijų vykdymo vietos, todėl nebuvo faktinio pagrindo darbuotojÄ M. C. atleisti už pravaikÅ¡tas. Nenustatęs paties pažeidimo fakto, teismas pagrįstai pripažino atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bÅ«tent darbdavio pareiga ir interesas buvo įrodyti, kad darbuotojui įteikė praneÅ¡imus, kur atvykti į darbo funkcijų atlikimo vietÄ , pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo ir pan.

17. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo padarinius teismas nustatė netinkamai (DK 218 straipsnis). Nustatęs, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo yra atleistas neteisėtai, teismas sprendė, kad darbuotojas į darbÄ negrÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių ir organizacinių priežasčių ir priteisė darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė atsakovei įforminti darbo teisinių santykių pasibaigimÄ nuo 2020 m. lapkričio 20 d. teisėtu pagrindu. Å is netinkamas materialinės teisės normos pritaikymas iÅ¡taisytinas nurodant, kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pripažintinas neteisėtu, ieÅ¡kovas į darbÄ negrÄ Å¾inamas ir laikomas atleistu iÅ¡ darbo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos). Priteistas darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (5438,88 Eur, priskaityta suma) paliekamas galioti.

18. Nusprendus, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas neteisėtai ir jo atleidimo iÅ¡ darbo datÄ nukėlus į teismo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ (2021 m. spalio 19 d.), atitinkamai iÅ¡nyksta pagrindas priteisti ieÅ¡kovui netesybas už pavėluotÄ atsiskaitymÄ pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl netesybų priteisimo naikintina ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys netenkintinas.

19. Apeliantė skundė ir teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo argumentuodama, kad jokios neturtinės žalos ieÅ¡kovui nepadarė, elgėsi su juo kantriai ir pagarbiai. Byloje surinkta medžiaga patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes: darbuotojui nebuvo mokamas atlyginimas, buvo suklastoti kasos iÅ¡laidų orderiai siekiant parodyti, kad atlyginimas iÅ¡mokėtas, darbuotojui ir jo Å¡eimai buvo nuolat melagingai žadama iÅ¡mokėti pinigus, darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo neteisėtu ir kompromituojančiu pagrindu, nepraneÅ¡us apie atleidimÄ . Tokio darbdavio elgesio pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė tinkamu, sÄ Å¾iningu ir bendradarbiaujančiu, todėl pagrįstai konstatavo neturtinės žalos padarymÄ ieÅ¡kovui ir pagrįstai priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies (91,84 proc., priteisiama 200 Eur neturtinės žalos, vietoje praÅ¡yto 1000 Eur), ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija su tokiu paskaičiavimu nesutinka. Neturtinės žalos dydį nustatyti yra palikta teismui (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodoma neturtinės žalos suma yra tik orientacinė, pagal jÄ nebÅ«tų teisinga skaičiuoti ieÅ¡kinio patenkinimo proporcijas.

Laikytina, kad reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ buvo patenkintas visiÅ¡kai, atitinkamai ieÅ¡kinys pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas 100 proc. Todėl iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies paÅ¡alintinas sakinys: „nustatyti, kad atsižvelgiant į bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , M. C. iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės “Gintruva” turi teisę reikalauti, gauti ir (ar) priverstinai vykdyti ne 200 Eur, o 81,52 Eur sumÄ â€œ. IÅ¡ atsakovės „Gintruva“ priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme: 905,54 Eur už valstybės suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , 22,08 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, 202,70 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimo pakeitimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje nelaikytinas apeliacinio skundo ribų peržengimu ir apeliantui blogesnio sprendimo priėmimu.

21. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo klausimÄ (DK 58 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ (DK 151 straipsnis), tačiau nevisiÅ¡kai tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pasekmes (DK 218 straipsnio 2,4 dalys), taip pat netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnis), todėl priimtas sprendimas pakeistinas.

22. Apeliacinis skundas yra tenkinamas 25,15 proc. (iš bendros priteistos sumos 9009,22 Eur panaikinama sprendimo dalis priteisti 2266,20 Eur netesybų, 2266,20/9009,22*100).

23. Apeliantė, pateikdama apeliacinį skundÄ Å¾yminio mokesčio nesumokėjo, prašė atidėti jo mokėjimÄ iki teismo nutarties priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė klausimo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, tačiau skundÄ priėmė ir iÅ¡siuntė apeliacinės instancijos teismui. Mokėtinas už skundÄ Å¾yminis mokestis yra 202,70 Eur, skundÄ iÅ¡ dalies patenkinus, iÅ¡ apeliantės priteistinas 151,72 Eur žyminio mokesčio proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai ( 202,70*0,7485) ( CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. IeÅ¡kovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra 333 Eur. Proporcingai apeliacinio skundo patenkinimo/atmetimo daliai, iÅ¡ apeliantės priteistina 249,25 Eur iÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ . Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu n u t a r i a: Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimÄ pakeisti ir visÄ sprendimÄ iÅ¡dėstyti taip:

„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Gintruva” nuo 2019-11-20 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ neteisėtu, į darbÄ ieÅ¡kovo negrÄ Å¾inti, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (2021 m. spalio 19 d.). Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “Gintruva”, juridinio asmens kodas 304088189, ieÅ¡kovui M.

C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1104,14 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ keturis eurus 14 centų) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, už kurį jau sumokėti privalomi mokesčiai, 5438,88 Eur (penkis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 88 ct, priskaityta suma) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Gintruva”, juridinio asmens kodas 304088189, valstybės naudai 376,50 Eur žyminio mokesčio ir paÅ¡to iÅ¡laidų, 1 154,79 Eur ( tÅ«kstantį Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt keturis eurus ir 79 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Žyminis mokestis ir paÅ¡to iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodant įmokos kodÄ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ â€œ.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Diana Labokaitė Egidijus Tamašauskas Lina Žemaitienė