b43ee719-cb40-42a9-b882-e1f8976e3373 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-1817-171/2013

Proceso Nr. 3-61-3-00061-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1, 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rositos Patackienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai K. K., atsakovo atstovei Jūratei Uptienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K. K. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja K. K. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydama:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus           (toliau – Vilniaus skyrius) 4-ojo pensijų skyriaus 2012-11-12 sprendimÄ Nr. (10.1)3-125825;

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2012-12-07 sprendimÄ Nr. (6.5) I-7315;

3) įpareigoti Vilniaus skyriaus 4-Ä jį pensijų skyrių iÅ¡mokėti negautÄ senatvės pensijos dalį – 7 697,34 Lt.

Pareiškėja paaiškino, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) nuostatos, pagal kurias dirbantiems senatvės pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirbo, prieštarauja Konstitucijai.

Teigia, kad 2012-10-24 kreipėsi į Vilniaus skyriaus 4-Ä jį pensijų skyrių su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti 2010-01-01–2012-09-22 laikotarpiu neteisėtai sumažintÄ pensijos dalį, tačiau 2012-11-12 raÅ¡tu Nr. (10.1)3-125825 praÅ¡ymas buvo atmestas. GautÄ atsakymÄ apskundė Fondo valdybai, kuri 2012-12-07 raÅ¡te Nr. (6.5)I-7315 paaiÅ¡kino, kad nepriimtas įstatymas, įpareigojantis kompensuoti neiÅ¡mokėtÄ pensijÄ .

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus. NeprieÅ¡taravo, kad atsakovu byloje bÅ«tų laikomas Vilniaus skyrius. Nurodė, kad praÅ¡o įpareigoti Vilniaus skyrių iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ Â (žr. priedÄ prie bylos su kompiuterine laikmena).

Atsakovas Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ pažymi, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 11–13). PaaiÅ¡kino, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156, be to, nuo 2010-01-01 ir Laikinuoju įstatymu, kuris nustatė socialinių iÅ¡mokų, taip pat ir pensijų perskaičiavimo ir Å¡ių iÅ¡mokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarkÄ .

PareiÅ¡kėjai nuo 2004-09-22 buvo paskirta ir mokama senatvės pensija. Nuo 2009-01-01 paskirta 1 436,18 Lt senatvės pensija, kuri virÅ¡ijo Laikinajame įstatyme nustatytÄ ribinį pensijos dydį (650 Lt), todėl senatvės pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 str.

1 d. nuostatas. Nuo 2010-01-01 iki 2010-10-31 pareiÅ¡kėja dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, remiantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., 2010 m. jai buvo mokėta senatvės pensijos dalis, perskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgus į praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl atsitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2012-09-21. Lietuvos teisėje galioja teisėtumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Mano, kad Konstitucinio Teismo nutarimas dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai taikytinas į ateitį, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ .

Atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo, kuriame bus reglamentuota senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų 2010–2011 metais negautos dalies kompensavimo tvarka, projektÄ . Kol Å¡is įstatymas nėra priimtas, Fondo valdybos teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus (žr. priedÄ prie bylos su kompiuterine laikmena).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su skundo reikalavimais ir jame iÅ¡dėstytais argumentais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 108–111), savo pozicijÄ grindė remdamasis iÅ¡ esmės tais pačiais motyvais kaip ir atsakovas. Nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, leidinyje „Valstybės žinios“ oficialiai paskelbtas ir įsigaliojo 2012-09-21, taigi jis taikytinas į ateitį. Mano, kad pareiÅ¡kėjai negauta senatvės pensijos dalis negali bÅ«ti priteista iÅ¡ Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus, nes nėra jo kaltės ir neteisėtų veiksmų. K. K. pagal Laikinojo įstatymo nuostatas dėl draudžiamųjų pajamų sumažinta senatvės pensija iÅ¡mokėta iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo, taigi sprendimai mokėti ne visÄ paskirtÄ senatvės pensijÄ yra įvykdyti iki Å¡io Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 121).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2004-10-25 Vilniaus miesto skyriaus 6-ojo pensijų skyriaus sprendimu Nr. 3015 pareiškėjai K. K. paskirta 752,55 Lt senatvės pensija (b. 1. 19–20).

Vilniaus skyriaus 6-ojo pensijų skyriaus 2007-07-01 sprendimu pareiškėjai paskirtas 47,88 Lt per mėnesį valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priedas. Sprendime nurodyta, kad 2007 m. liepos mėnesį pareiškėjos senatvės pensijos dydis su priedu yra 1 148,582 Lt (b. l. 88).

Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2008-02-06 sprendimu Nr. 1093 pareiÅ¡kėjai K. K. skirta 1 303,18 Lt (b. l. 97), o 2009-04-27 sprendimu Nr. 15-17-6257 – 1 436,18 Lt per mėnesį senatvės pensijÄ .

PareiÅ¡kėja 2012-10-24 kreipėsi į Vilniaus skyriaus 4-Ä jį pensijų skyrių su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ . Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius 2012-11-12 sprendimu Nr. (10.1)3-125825 pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkino, nurodęs, kad Konstitucinio Teismo nutarimai galioja tik į ateitį ir kol nėra priimtas įstatymas, nustatantis pensijų kompensavimo mechanizmÄ , neturi pagrindo iÅ¡mokėti susidariusiÄ nepriemokÄ (b. 1. 3–4).

Nesutikdama su 2012-11-12 Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus sprendimu pareiÅ¡kėja 2012-11-28 pateikė praÅ¡ymÄ Fondo valdybai, kurį iÅ¡nagrinėjusi priėmė 2012-12-07 sprendimÄ Nr. (6.5)I-7315

(b. 1. 5–6, 113–114) netenkinti pareiškėjos prašymo išmokėti            2010-01-01–2010-10-31

laikotarpio senatvės pensijos nepriemokÄ .

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai 2010-01-01–2010-10-31 laikotarpiu neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijos dalies, susidariusios dėl 2009-12-09 priimto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinio socialinio draudimo pensijos dydžio sumažinimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų.

Ginčo dalykas – 2012-11-12 Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus sprendimo Nr. (10.1)3-125825 ir 2012-12-07 Fondo valdybos sprendimo Nr. (6.5) I-7315 teisėtumas ir pagrįstumas.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1-549 7 str. nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. 2009-12-09

buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo             2010-01-01.

Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki

120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi bÅ«tinÄ jį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo staÅ¾Ä , ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ Å¡io įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-12-01) buvo nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, iÅ¡tarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal Å¡io įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, iÅ¡skyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus.

Laikinojo įstatymo 8 str. buvo panaikintas ir neteko galios nuo 2012-07-13.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas Å¡iose dalyse nurodytiems asmenims, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iÅ¡kilus bÅ«tinybei laikinai mažinti pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama pensija bÅ«tent dėl to bÅ«tų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.

Pažymėtina, kad minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012-09-21.

IÅ¡ byloje esančios pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ valstybinio socialinio draudimo pensijÄ (b. 1. 14) matyti, kad pareiÅ¡kėjai taikytos Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatos ir jai mokėta sumažinta pensija. Taigi pareiÅ¡kėjai pensija buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, kurios pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo

72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį.

Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime konstatavo, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiÅ¡kinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ taikyti Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ (jo dalį) bÅ«tų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos virÅ¡enybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės vieÅ¡patavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos virÅ¡enybės principo aspektai, inter alia, bÅ«tų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismÄ ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė. Dar daugiau, nustatyto pažeidimo aptartu bÅ«du nepaÅ¡alinus, bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. bÅ«tų vykdomi Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais. Teismai privalo paisyti įsipareigojimų garantuoti tinkamÄ ir veiksmingÄ konstitucinės teisės į pensijÄ ir nuosavybės teisių gynimÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ bylÄ , pažymėjo, kad valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijÄ gaunančio asmens teisių pažeidimo visiÅ¡kas paÅ¡alinimas yra akivaizdžiai finansinio pobÅ«džio ir gali sukelti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui papildomÄ finansinę naÅ¡tÄ , tačiau vien Å¡i aplinkybė neleidžia daryti iÅ¡vados, kad reikalavimo tenkinimas reikÅ¡tų neproporcingos naÅ¡tos visuomenei ir valstybei atsiradimÄ ir, atsižvelgus į tai, turėtų bÅ«ti mažinama pažeistų konstitucinių vertybių apsauga Konstitucijoje įtvirtintos bendros taisyklės, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis taikytina ne tik tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, ir teismas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ bei kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartį adm. byloje Nr. A552-432/2013).

IÅ¡dėstyta pozicija atitinka naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos, pripažinus įstatymÄ prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, „Administracinių teismų praktika“, Nr. 22, p. 318–325; 2010-06-07 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 19, p. 261–275).

Teismas, atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas oficialiai paskelbtas (t. y. įsigaliojo) tik 2012-09-21 ir jo nuostatos taikytinos tik ateičiai, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡mokėti 2010 metais negautÄ pensijos dalį, atmestini. PažeistÄ pareiÅ¡kėjos teisę teismas Å¡iuo atveju privalo ginti, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos minėtos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į nuosavybę, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybÄ bÅ«tų fiktyvi. Be to, nagrinėjamoje byloje teismui nevykdant iÅ¡ Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstamos teismo pareigos ad hoc Å¡alinti Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo spragas ir Å¡iuo atveju nepriteisiant pareiÅ¡kėjai nepagrįstai neiÅ¡mokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijos dalies, įstatymais nustatytas reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikomas.

Kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimÄ tokių įstaigų sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ , galėjo bÅ«ti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo bÅ«ti apskundžiami teismui. Taigi pareiÅ¡kėja dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę socialinio draudimo pensijÄ , o Å¡iam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimÄ teismui.

IÅ¡ esmės pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl tokios pensijos nepriemokos suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ .

Pagal Nuostatų 91 punktÄ , valstybinė socialinio draudimo pensija, iÅ¡skyrus iÅ¡ankstinę senatvės pensijÄ , mokama už einamÄ jį mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka. Pagal Fondo valdybos direktoriaus 2009-12-31 įsakymu Nr. V-791 patvirtinto Pensijų, kompensacijų, kompensacinių iÅ¡mokų ir rentų pristatymo tvarkos apraÅ¡o 3, 11–13 punktų nuostatas, pensijos iÅ¡mokamos nuo 10 mėnesio dienos.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas nuostatas, pirmoji sumažinta pensija pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėta 2010 m. sausio mėnesį (anksčiausiai – 10 dienÄ ) (b. l. 14). Ä® Vilniaus skyriaus 4-Ä jį pensijų skyrių ji kreipėsi 2012-10-24, į Fondo valdybÄ â€“ 2012-11-28, į teismÄ â€“ 2013-01-03 (pagal paÅ¡to spaudÄ ant voko, b. 1. 7), taigi nepraleidusi teisės aktuose nustatytų terminų.

Nustačius, kad pareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi nepažeidusi trejų metų termino, nustatyto tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti, bei laikantis iÅ¡ Konstitucijos, inter alia, jos 30 straipsnio

1 dalies nuostatų, kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, pareiÅ¡kėja turi teisę teisme reikalauti paÅ¡alinti jos teisių pažeidimÄ , susijusį su neiÅ¡mokėtos pensijos nepriemoka, ir tai padarė nepažeisdama kreipimosi į teismÄ tvarkos bei terminų.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo bÅ«dÄ , kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais, pensijos nepriemokos dydžio neribojo. PrieÅ¡ingai, nustatė, kad pensijos suma, laiku negauta dėl pensijÄ skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, iÅ¡mokama už praėjusį laikÄ neapribojant kokiu nors terminu. Remiantis Å¡iomis įstatymo nuostatomis ir įvertinus nagrinėjamo ginčo specifikÄ ir pirmiau aptartos pažeistos teisės pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju veiksmingas pareiÅ¡kėjos teisių gynimas reiÅ¡kia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visiÅ¡kÄ paÅ¡alinimÄ , t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimÄ . Å is pareiÅ¡kėjos teisių gynimo bÅ«das nepaprastai svarbus tam, kad įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensijÄ ir nuosavybės teisių gynimÄ bÅ«tų visiÅ¡kai įvykdytas. PrieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės, kurios yra teisingumo ir teisės vieÅ¡patavimo pagrindas.

Byloje esanti pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ valstybinio socialinio draudimo pensijÄ Nr. (10.1)3-5163 (b. 1. 14) patvirtina, kad dėl minėtų įstatymo leidėjo nustatytų ribojimų ginčo laikotarpiu (2010-01-01–2010-10-31) pareiÅ¡kėjai nebuvo iÅ¡mokėta 7 697,34 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo pensijos dalis (po 759,61 Lt sausio–balandžio ir birželio mėnesiais + 720,17 Lt gegužės mėnesį + 758,73 Lt liepos mėnesį + 758,98 Lt rugpjūčio mėnesį + 773,57 Lt rugsėjo mėnesį + 887,84 Lt spalio mėnesį). Pažymėtina, kad pažymoje pareiÅ¡kėjai apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo pensijos bei neiÅ¡mokėtos jos dalies sumų pareiÅ¡kėja neginčija.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ atsakovo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kėjai priteistina 7 697,34 Lt valstybinio socialinio draudimo pensijos nepriemoka 2010-01-01–2010-10-31 laikotarpiu.

Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2012-11-12 sprendime Nr. (10.1)3-125825 ir Fondo valdybos 2012-12-07 sprendime Nr. (6.5) I-7315, kuriuos praÅ¡o panaikinti pareiÅ¡kėja, iÅ¡reikÅ¡ta atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens valia atsisakyti iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ .

Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi bÅ«ti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai privalo šį aktÄ ar jo dalį panaikinti.

Pažymėtina, kad, atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priimant ginčijamus sprendimus, jau buvo priimtas ir oficialiai paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Taigi darytina išvada, kad teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Kaip minėta, pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems pensijų gavėjams sumažinta senatvės pensija, taikymo. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas panaikinti tas Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2012-11-12 sprendimo Nr. (10.1)3-125825 ir Fondo valdybos  2012-12-07 sprendimo Nr. (6.5) I-7315 dalis, kuriose pareiškėjos pensijai apskaičiuoti ir mokėti pritaikytos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos (žr., pvz., LVAT 2013-03-12 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos K. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Ä®pareigoti atsakovÄ Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai K. K. 7 697,34 Lt (septynis tūkstančius šešis šimtus

devyniasdeÅ¡imt septynis litus ir trisdeÅ¡imt keturis centus) valstybinio socialinio draudimo pensijos nepriemokÄ už 2010-01-01–2010-10-31 laikotarpį.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2012-11-12 sprendimo Nr. (10.1)3-125825 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-12-07 sprendimo Nr. (6.5) I-7315 dalis, kuriose pareiškėjos pensijai apskaičiuoti ir mokėti pritaikytos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos.

LikusiÄ skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Å¡iam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                      Â

Arūnas Dirvonas

Rosita Patackienė

Irena

Paulauskienė                                                                   Â

                                 Â