b43ea824-a651-4bf3-9fec-92254b4e98d8 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2S-1150-656/2013Proceso Nr. 2-52-3-02705-2012-1                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 99.5. (S)                VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. rugpjūčio 12 d.  Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) Š.

S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinį atsakovui Å . S., tretiesiems asmenims J. M., R. M., A. K. dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymoTeismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,          n u s t a t ė :              I. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė teismo įpareigoti atsakovÄ Å .

K. savo lėšomis per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorÄ , pastatytÄ Å¾emės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), dalyje. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi nutarė priimti ieÅ¡kovo Sauliaus atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio civilinėje byloje Nr. 2-82-494/2013 ir Civilinę bylÄ Nr. 2-82-494/2013 nutraukė (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Teismas nutarė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui S. K. 107,25 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iÅ¡ atsakovo Å .

S. ieÅ¡kovui S. K. 3300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ atsakovo Å . S. valstybei 85,46 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.   Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro: 143 Lt žyminio mokesčio, 484,02 Lt už žemės sklypo ribų nustatymÄ ir pažymėjimÄ , 300 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ , suraÅ¡ant 2012-09-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , 10,15 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų už pretenzijos atsakovui siuntimÄ , 3025 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, viso 3962,17 Lt.

 Kadangi ieÅ¡kovas atsisakė ieÅ¡kinio, teismas ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino 75 proc. dydžio jo sumokėto žyminio mokesčio (143 Lt x 75 proc.), t.y. 107,25 Lt (CPK 87 str. 2 d.). Likusi dalis žyminio mokesčio – 35,75 Lt yra priteistina iÅ¡ atsakovo valstybei (CPK 96 str.). Valstybei iÅ¡ atsakovo priteistina 49,71 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, viso valstybei iÅ¡ atsakovo priteistina 85,46 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.                Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ inicijuoti civilinę bylÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, nes į bylÄ prie ieÅ¡kinio pateikti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinio pateikimo dienai ginčo tvora egzistavo (foto nuotraukos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas).

Todėl remiantis CPK nuostatomis, ieÅ¡kovas turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir kitoks Å¡io klausimo sprendimas pažeistų asmenų lygybės įstatymui bei teismui ir procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus (CPK 6, 17 str. str.). Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl maksimalaus užmokesčio dydžio.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į abiejų Å¡alių, jų atstovų tinkamÄ dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, jog atsakovas įvykdė ieÅ¡kovo reikalavimus po to, kai ieÅ¡kovas pasikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, į ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį (3926,42 Lt), į tai, kad ieÅ¡kovui yra grÄ Å¾intina dalis jo sumokėto žyminio mokesčio už ieÅ¡kinio padavimÄ Ä¯ teismÄ , kad byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo nagrinėjami nauji teisės klausimai, joje nebuvo reikalinga rinkti daug įrodymų, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose realizuotas nebuvo, į bylos nagrinėjimo ir posėdžių trukmę bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina viso 3300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 79, 88, 93 str. 4 d., 98 str., CK 1.5 str.).

                          II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai              Atsakovas Å . S. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutarties dalį dėl 3300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ Å . S. priteisimo ieÅ¡kovui ir sumažinti priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas iki 1000 Lt.              Atsakovas nurodė, kad ginčo tvora jam nepriklausė, nes žemės sklypÄ su jame esančiu gyvenamuoju namu ir Å«kiniu pastatu jis įsigijo iÅ¡ J.

M. ir kitų asmenų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ginčo tvora nebuvo pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, todėl atsakovas netapo tvoros savininku. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas yra tvoros savininkas. Atsakovas yra netinkama Å¡alis. Atsakovas iÅ¡ tikrųjų paÅ¡alino tvorÄ , tačiau ne todėl, kad vykdė nepagrįstus ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau todėl, kad pats turėjo suinteresuotumÄ paÅ¡alinti tvorÄ . AtsakovÄ nepagrįstai vargino nuolatiniai ieÅ¡kovo reikalavimai susiję su tvora.

Atsakovas kreipėsi į vienÄ iÅ¡ tvoros savininkų J. M., kuris leido atsakovui paÅ¡alinti tvorÄ . Teismas neatsižvelgė į tai, kad byla nesudėtinga, ieÅ¡kovui nereikėjo domėtis teismų praktika, susipažinti su naujais teisės aktais, ieÅ¡kinys paruoÅ¡tas pagal Å¡ablonÄ , o atsakovo atsiliepimo dydis buvo tik 1,5 lapo. IeÅ¡kovo laiko sÄ naudos nebuvo didelės.              IeÅ¡kovas S. K. prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais argumentais:                          1.Atsakovas patvirtina, kad jis tikrai paÅ¡alino tvorÄ , dėl kurios kilo ginčas, tačiau ne todėl, kad vykdė ieÅ¡kovo reikalavimus, o todėl, kad atsakovas pats turėjo suinteresuotumÄ jÄ paÅ¡alinti.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovas Å . S. buvo pastatęs tvorÄ , dėl kurios ieÅ¡kovui buvo apribota galimybė naudotis Å¡ia žemės sklypo dalimi.             2. IeÅ¡kovas S. K., atstovaujamas advokato L. J., 2012 m. liepos 24 d. siÅ«lė atsakovui spręsti ginÄÄ neteisminiu keliu, siÅ«lė pirmumo teise pirkti sklypÄ arba paÅ¡alinti tvorÄ . Atsakovas laikotarpiu iki ieÅ¡kinio padavimo nesusisiekė su ieÅ¡kovu.             3.Atsakovas Å .

S. pats organizavo ginčo tvoros statybÄ .             4.Atsakovas Å . S. baigiantis nutarties įsiteisėjimo terminui, susitikimo su ieÅ¡kovu metu paaiÅ¡kino, kad skųs nutartį, nes turi finansinių, kol nutartis įsiteisės, nereikės mokėti priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tokiu bÅ«du atsakovas pats pripažino elgęsis nesÄ Å¾iningai.             5.Teismas iÅ¡analizavo pateiktus įrodymus apie patirtas iÅ¡laidas it bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistos pagrįstai, nes ieÅ¡kinys buvo inicijuotas pagrįstai.             Trečiasis asmuo A.

K., kuri yra ieÅ¡kovo sutuoktinė ir žemės sklypo bendraturtė, atsiliepime atskirÄ jį skundÄ prašė atmesti.              III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir argumentai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.              Atskirojo skundo pagrįstumas vertinamas trimis aspektais: ar atsakovas Å . S. buvo ginčo objekto – tvoros – savininkas ir tinkamas atsakovas, ar ginÄÄ buvo galima iÅ¡spręsti nesikreipiant į teismÄ , ar priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma atitinka rekomendacijose nustatytus kriterijus.             Atsakovas tvirtina, kad įsigydamas žemės sklypÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų, jis tvoros nepirko ir ginčo tvora nėra jo nuosavybė.

Tačiau atsakovo atstovas 2013-01-09 parengiamojo posėdžio pripažino aplinkybę, kad atsakovo nusipirktame sklype stovėjo ginčo tvora, tačiau posėdžio metu tvora buvo nugriauta. Atsakovas pripažįsta, kad tvorÄ jis nugriovė, leidus ankstesniems žemės sklypo ir pastatų savininkams. Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad jis nėra tvoros savininkas ir yra netinkamas atsakovas. Vien ta aplinkybė, kad nebuvo atlikti ginčo tvoros kadastriniai matavimai ir tvora 2010-02-24 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje kartu su žemės sklypu nebuvo nurodyta kaip parduodamas turtas, nesudaro pagrindo pripažinti, atsakovas nebuvo tvoros savininkas.

Daiktinės teisės prasme tvora yra pagrindinio daikto (pastato) priklausinys ir paprastai negali bÅ«ti pripažįstama savarankiÅ¡ku civilinės apyvartos objektu (CK 4.19 str.). Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso virÅ¡utinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip (CK 4.40 str.).              Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ inicijuoti civilinę bylÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, nes į bylÄ prie ieÅ¡kinio pateikti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinio pateikimo dienai ginčo tvora egzistavo (foto nuotraukos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas).

Byloje nustatyta, kad 2012-07-24 ieÅ¡kovo advokatas L. J. registruotu laiÅ¡ku kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu nesikreipiant į teismÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ (t.1 b.l. 75-76), tačiau atsakovas atsakymo nepateikė, todėl ieÅ¡kovas 2012-10-04 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Teismas ieÅ¡kovo elgesį vertina kaip sÄ Å¾iningÄ . Terminas nuo pasiÅ«lymo iki ieÅ¡kinio padavimo atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.              IeÅ¡kovas patyrė fiksuotas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių mažinti teismas neturi teisinio pagrindo: 143 Lt žyminio mokesčio (75 procentai - 107,25 Lt ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti), 484,02 Lt už žemės sklypo ribų nustatymÄ ir pažymėjimÄ , 300 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ , suraÅ¡ant 2012-09-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , 10,15 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų už pretenzijos atsakovui siuntimÄ - iÅ¡ viso 829,92 Lt.

Tačiau ieÅ¡kovas patyrė ir 3025 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmos instancijos teismas, priteisiamas bylinėjimosi iÅ¡laidas mažindamas nuo 3926,42 Lt iki 3300 Lt (626,42 Lt suma) faktiÅ¡kai priteisė tik dalį ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti – 2398,58 Lt. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose yra numatyti priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalÅ«s dydžiai ir priteisiant Å¡alies iÅ¡laidas rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę ir t.t. (CPK 98 str. 2 d.).

Apeliantas nepateikė jo nurodytos 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos paskaičiavimo (pagrindimo). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo paruoÅ¡tų procesinių dokumentų bei posėdžių skaičių konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra mažesnė už nustatytÄ rekomendacijose, kuriÄ galėjo priteisti teismas. Pirmos instancijos teismas, naudodamasis savo diskrecijos teise, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ir posėdžių trukmę bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sumažino priteisiamas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta.             Teismas, vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 1 p.,                                                     n u t a r i a :              Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                               Andrius Ignotas