2023-12-13 Nr. AB-21848-3-61-3-01436-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1112-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01436-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. N. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Profico“, Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Komunikaciniai projektai“, uždaroji akcinė bendrovė „Amber Distribution Lithuania“, uždaroji akcinė bendrovė „Business decisions group“) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybės, atsakovas) 4 500 Eur turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam 2022 m. sausio 14 d. 10.54 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve ant automobilio užkrito medis, todėl įvyko eismo įvykis ir buvo nepataisomai apgadintas jam priklausantis automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė, automobilis). Apie įvykį buvo pranešta kelių policijai, eismo įvykis registruotas numeriu ROIK: 07-22-9566.

3. Pareiškėjas teigė, kad su 2022 m. sausio 19 d. prašymu jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas atlyginti patirtą žalą, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti žalą, nurodydamas, jog nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl Vilniaus miesto savivaldybės veikimo / neveikimo buvo apgadinta transporto priemonė. Pareiškėjas pažymėjo, kad ant jo automobilio nuvirtęs medis buvo supuvęs. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje nurodyta, jog nuvirtęs medis augo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Žemės plotas, kuriame augo medis, nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas ir ši žemė priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo rūpintis nuvirtusio medžio priežiūra, t. y. turėjo pareigą pašalinti supuvusį medį, tačiau to nepadarė. Toks neveikimas pažeidė teisės aktuose nustatytą pareigą rūpintis želdiniais, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatų prasme.

4. Pareiškėjas teigė, kad jo automobilis buvo sugadintas nepataisomai, ši žala turi būti kompensuota atlyginant nepataisomai sugadinto automobilio vertę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), t. y. 4 500 Eur. Pareiškėjas pateikė ekspertizės transporto priemonės sugadinimo mastui nustatyti ir įvertinti rezultatus bei akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pažymą, jog jis negavo jokios draudimo išmokos.

5. Pareiškėjas teismui 2022 m. rugpjūčio 16 d. pateiktame patikslintame skunde nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrių, prašydamas patikslinti adresą ir faktinę eismo įvykio (ROIK: 07-22-9566007) vietą. Gautas atsakymas, kad tikslus adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, o tikslios koordinatės (duomenys neskelbtini) nurodo į vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia (duomenys neskelbtini) namo. Pareiškėjas taip pat nurodė kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), prašydamas pateikti duomenis dėl eismo įvykio vietos ir supuvusio medžio, nuvirtusio ant jo automobilio, augimo vietos žemės valdytojo bei gavo atsakymą, kad duomenys bus pateikti ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 5 d.

6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo automobilis stovėjo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir ši žemės sklypo dalis yra išnuomota keliems subjektams, t. y. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Profico“ (0,0472 ha), Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai (0,0514 ha), UAB „Komunikaciniai projektai“ (0,0045 ha), UAB „Amber Distribution Lithuania“ (0,1047 ha), UAB „Business decisions group“ (0,0249 ha). Taigi želdynų valdytojais gali būti laikomi asmenys, naudojantys žemės sklypą nuomos sutarties pagrindu. Atsakovo manymu, pareiškėjas turėtų pakeisti atsakovą tinkamu atsakovu(-ais) ir įtraukti į bylą žemės sklypo nuomininkus.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog ant jo automobilio užkritęs medis buvo supuvęs. Medis lūžo nuo kamieno, todėl manytina, kad toks lūžis galėjo atsirasti ne nuo medžio pažeidimų, o dėl to, jog tą dieną buvo itin stiprus vėjas. Akcentavo, kad pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 19 d. pažymą 2022 m. sausio 14 d. apie 11.00 val. fiksuotas vėjas, kuris pasiekė pavojingo reiškinio rodiklį ir buvo 22,7 m/s, dėl to galimai ir lūžo medis. Atsakovo vertinimu, įvykio dieną medis nulūžo dėl stipraus vėjo, todėl atsakovas sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė jo atžvilgiu netaikytina. Atsakovas mano, kad jis savo pareigą, kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, vykdo tinkamai – želdynų ir želdinių inventorizacijos darbai Vilniaus miesto dalyse, taip pat ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliekami tinkamai. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju taip pat turėtų būti įvertinama, ar pats automobilio savininkas laikėsi bendros pareigos elgtis atsargiai, atidžiai ir rūpestingai, t. y. automobilio valdytojas priėmė sprendimą įvykio dieną pastatyti automobilį po medžiais, taip sukeldamas didelę grėsmę tiek asmenų, tiek automobilio saugumui.

9. Atsakovo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra civilinės atsakomybės sąlygų, kurios lemtų civilinės atsakomybės atsakovui atsiradimą. Byloje neįrodyta, jog atsakovas savo netinkamu veikimu ar neveikimu būtų pažeidęs kokią nors jam numatytą pareigą. Mano, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą.

10. Atsakovo teigimu, pareiškėjas byloje taip pat tinkamai nepagrindė ir neįrodė žalos fakto. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad 4 500 Eur išlaidos buvo patirtos dėl žalos, kurią sukėlė nuvirtęs medis. Pareiškėjas nurodė tik abstrakčią / neobjektyvią transporto priemonės kainą, nors turėjo būti atliktas transporto priemonės vertinimas, t. y. turėjo būti apskaičiuota reali jo vertė, įvertinant ir esamus nusidėvėjimus, eksploatavimo laikotarpį, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsakovas mano, kad vertinant automobiliui padarytą žalą nebuvo atlikti visi reikalingi veiksmai žalai nustatyti, todėl yra pagrindas reikalaujamą priteisti žalos atlyginimą sumažinti arba atmesti.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo L. N. skundą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 070 Eur turtinės žalos atlyginimą.

12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) teisėtumą, pažymėjo, kad, atsakovo teigimu, žemės sklypo dalis, kurioje augo medis ir stovėjo pareiškėjo transporto priemonė, buvo išnuomotas keliems subjektams, t. y. UAB „Profico“ (0,0472 ha), Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai (0,0514 ha), UAB „Komunikaciniai projektai“ (0,0045 ha), UAB „Amber Distribution Lithuania“ (0,1047 ha), UAB „Business decisions group“ (0,0249 ha). Atsakovas teigė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors atsakovas nurodė, jog žemės sklypo dalis, kurioje augo medis ir stovėjo pareiškėjo transporto priemonė, buvo išnuomota keliems subjektams, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog želdynų ir želdinių tvarkymo funkcija nuomos sutarčių ar kitokių susitarimų pagrindu būtų perduota atsakovo nurodytiems subjektams, todėl preziumuotina, kad medis nugriuvo teritorijoje, už kurios priežiūrą atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė.

14. Teismas pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia (be kita ko) siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Teismas akcentavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, augęs medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Teisės aktuose detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdamas užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti atsakovas. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota, todėl už jos nevykdymą ir dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.

15. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad iki įvykio nebuvo gauta jokio kreipimosi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl minėto, galbūt avarinės būklės medžio, todėl leidimas medžio pjovimui nebuvo išduotas, nesudaro pagrindo spręsti, kad žala, kurią patyrė pareiškėjas, neturėtų būti atlyginta. Atsakovas neteikė į bylą jokių duomenų apie minėtoje teritorijoje, kurioje įvyko eismo įvykis, esančių želdynų inventorizavimo funkciją, kur būtų fiksuota, kad ginčo medis būtų apžiūrėtas, nustatyta jo būklė. Kita vertus, želdinių inventorizavimo atlikimas yra tik viena iš teisės aktais nustatytų savivaldybės pareigų želdinių tvarkymo srityje, tačiau be želdinių inventorizacijos yra nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra supuvę seni medžiai, ar nėra pažeistos jų šakos, jei reikia – juos pašalinti.

16. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių užtikrinti tinkamą ginčo teritorijoje augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūrą, stebėti jų būklę. Minėtos aplinkybės sudarė pagrindą teismui spręsti, kad nagrinėjamuoju atveju atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, todėl atsakovui taikytina viešoji atsakomybė.

17. Teismas, vertindamas atsakovo teiginius, kad įvykio dieną dėl stipraus vėjo turėtų būti atsižvelgiama į CK 6.253 straipsnį, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, pažymėjo, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal vėjų skalę medžiai lūžta tik esant štormui, kai vėjo greitis 24,5 – 28,4 m/s, įvertinama 10 balų – tuomet lūžta ir išraunami medžiai, nuo stogų nuplėšiamos čerpės, nuo kelių blogai pritvirtintos plytelės (sausumos sąlygos). Įvykio metu vėjo greitis buvo 22,7 m/s (9 balai). Teismo nuomone, vėjo greitis negali būti laikomas vienintele priežastimi, dėl kurios galėjo nulūžti medis. Byloje nėra įrodymų, kad teritorijoje, esančioje šalia namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ar prie aplinkinių namų 2022 m. sausio 14 d. (tiek prieš įvykį, tiek po įvykio) būtų nulūžę kiti medžiai. Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga per se (savaime), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna vėjai ir audros, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktais numatytas pareigas dėl senų medžių būklės įvertinimo ir, jei reikia, jų pašalinimo, turėtų įvertinti ir šias aplinkybes. Teismas akcentavo, kad pareiga įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes tenka būtent atsakovui, tačiau šiuo atveju byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima konstatuoti nenugalimos jėgos faktą.

18. Vertindamas pareiškėjo patirtą ir prašomą atlyginti žalą, teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog automobilis buvo sugadintas ir kad pareiškėjas jo neremontavo, todėl nėra dokumentų, iš kurių būtų galima matyti realiai patirtą žalą. Iš pateiktos Turto vertintojo E. L. 2022 m. rugpjūčio 13 d. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. L220814 (toliau – Vertinimo ataskaita) matyti, kad transporto priemonės vertinimas atliktas praėjus keletui mėnesių po įvykio (2022 m. rugpjūčio 13 d.), joje nustatyti 7 191,61 Eur transporto priemonės atkūrimo kaštai, įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą. Vertinimo ataskaitoje taip pat padaryta išvada, kad transporto priemonės atstatymas iki buvusios techninės ir eksploatacinių savybių būklės prieš įvykį ekonominiu požiūriu netikslingas. Vertinimo ataskaitoje nustatyta nuostolio, kaip skirtumo tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš įvykį ir likutinės vertės po įvykio, nustatytos aukciono būdu, suma – 3 070 Eur (4 610 Eur – 1 540 Eur = 3 070 Eur).

19. Teismas sprendė, kad šiuo atveju žalos padarymo faktas įrodytas, todėl atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonės vertinimas atliktas praėjus septyniems mėnesiams po įvykio, kad pareiškėjas neremontavo automobilio, todėl nėra pateikęs dokumentų, iš kurių būtų matyti realiai patirta žala, įvertinęs Vertinimo ataskaitos išvadas, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 070 Eur turtinės žalos atlyginimą.

20. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad tarp neteisėto atsakovo neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, nes nurodyta žala atsirado būtent Vilniaus miesto savivaldybei nesiėmus priemonių tinkamai užtikrinti augančių želdinių priežiūrą.

III. 21. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą atmesti.

22. Atsakovas nurodo, kad Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). To paties įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog šios pareigos įgyvendinimo tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės. Šių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. 2 sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 (toliau – ir Taisyklės) 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Atsakovas pažymi, kad šis dešimties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Taisyklėse nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus ir kt. Atsakovas mano, kad jis savo pareigą, kiek leidžia objektyvios aplinkybės (tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai), vykdo tinkamai – atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrįsta suabsoliutinti savivaldybės pareigos želdinių priežiūros srityje iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį savivaldybės teritorijoje.

23. Atsakovas pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, jog medis buvo supuvęs ar mechaniškai pažeistas, niekas nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę dėl minėto medžio būklės ar galimų jo pažeidimų, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nerūpestingumu ir neatidumu.

24. Atsakovas teigia, kad teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, tiksliau preziumavo, jog medis nugriuvo teritorijoje, už kurios priežiūrą atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovas akcentavo, kad žemės sklypo dalis, kurioje augo medis ir stovėjo pareiškėjo transporto priemonė, buvo išnuomota keliems subjektams. Dėl žemės sklypo yra sudarytos žemės nuomos sutartys, tačiau į bylą jos nėra pateiktos, todėl nėra galimybės įvertinti žemės sklypo nuomos sutarties nuostatas dėl žemės sklype augančių medžių priežiūros. Atsakovui nepavyko rasti sudarytų žemės nuomos sutarčių. Atsakovas prašė teismo išreikalauti iš trečiųjų suinteresuotu asmenų įrodymus – pateikti aktualias žemės sklypo nuomos sutartis, tačiau teismas šio prašymo nesprendė. Atsakovo nuomone, teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

25. Atsakovo nuomone, nagrinėjamoje byloje turėjo būti atsižvelgta į įvykio dieną buvusį itin stiprų vėja ir CK 6.253 straipsnį, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure aplinkybės).

26. Pareiškėjas L. N. atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

27. Pareiškėjas nurodo, kad medžio, kuris užkrito ant jo automobilio, būklė jau 2019 m. buvo bloga, tai galima matyti iš viešos „Google“ fotofiksacijos, atliktos 2019 m. liepos mėnesį. Analogiška jo būklė buvo ir 2012 m., todėl šis medis ilgą laiką, ilgiau nei 10 metų, nebuvo prižiūrimas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų apie tai, kada minėtas medis buvo paskutinį kartą apžiūrėtas ar inventorizuotas.

28. Pareiškėjas teigia, kad seniausiai sudaryta nuomos sutartis buvo 2012 m., tačiau medžio būklė dar iki to laiko buvo bloga. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog žemės sklypo dalis, kurioje augo medis, yra išnuomota vienam ar keliems tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Žemės sklypo plotas yra didesnis, nei kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims išnuomotas plotas. Tretieji suinteresuoti asmenys objektyviai negalėjo turėti pareigos rūpintis aptariamu medžiu, net jei tokia žemės sklypo nuomininko pareiga būtų įrodyta. Pareiškėjas mano, kad atsakovas turėjo visas galimybes pateikti žemės nuomos sutartis, nes jos registruojamos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, kuriame taip pat saugomi jų egzemplioriai, pateikti registravimui. Atsakovas sąmoningai neteikė tokių duomenų ir reikalauja, kad teismas už jį rinktų įrodymus.

29. Pareiškėjas mano, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų argumentų, kurie paneigtų teismo sprendimo išvadas, atsakovas tiesiog atkartoja savo argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą. Atsakovas siekia, kad byloje esančios faktinės ir teisinės aplinkybės būtų įvertintos kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimą, nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią pareiškėjas grindžia Vilniaus miesto savivaldybės netinkamu pareigos prižiūrėti miesto teritorijoje augančius medžius vykdymu.

31. Pirmosios instancijos teismas, preziumuodamas, kad ginčo medis nukrito teritorijoje, už kurios priežiūrą atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė, sprendė, jog Savivaldybė netinkamai vykdė teritorijoje augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūrą, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 070 Eur turtinės žalos atlyginimą.

32. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad žemės sklypo dalis, kurioje augo medis, nukritęs ant pareiškėjo transporto priemonės, buvo išnuomota tretiesiems suinteresuotiems asmenims, todėl asmenys, naudojantys žemės sklypą nuomos sutarties pagrindu, laikytini želdynų valdytojais. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis nėra atsakingas už pareiškėjui kilusią žalą, mano, jog jis tinkamai atlieka želdynų ir želdinių priežiūrą, vykdo teisės aktuose nustatytas funkcijas, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir civilinė atsakomybė šiuo atveju jam negali kilti.

33. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, CK ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių nuostatos dėl savivaldybių teisių ir pareigų, susijusių su jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių priežiūra, nėra aiškintinos taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto. Savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012, 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-360/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1278-624/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-270-624/2018; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2093-438/2021).

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. sausio 14 d. 10.54 val. pareiškėjui važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve Vilniuje automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu ant automobilio užkrito medis ir jį nepataisomai apgadino. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 10-S-20986(1.39E-10), pareiškėjo prašymu, buvo patikslinta įvykio vieta, nurodant, kad 2022 m. sausio 14 d. 10.54 val. eismo įvykis (ROIK: 07-22-9566007) įvyko Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Minėtu raštu pateiktos eismo įvykio (duomenys neskelbtini).

35. Iš byloje pateikto 2022 m. balandžio 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra išnuomotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims – UAB „Profico“ (0,0472 ha), Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai (0,0514 ha), UAB „Komunikaciniai projektai“ (0,0045 ha), UAB „Amber Distribution Lithuania“ (0,1047 ha), UAB „Business decisions group“ (0,0249 ha). Byloje nebuvo pateiktos su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, kad būtų galima įvertinti, kokios teisės ir pareigos, susijusios su žemės sklype esančiais želdynais ir želdiniais, buvo perduotos (jeigu buvo perduotos) tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo išreikalauti iš trečiųjų suinteresuoto asmenų sudarytas valstybinės žemės nuomones sutartis, nes teigė, kad pats šių sutarčių neturi, tačiau teismas šio prašymo nesprendė.

36. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d.) nurodyta, kad savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijos – želdiniais ar želdynais užimti žemės plotai, esantys savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, taip pat valstybinės žemės valdytojos NŽT valdomoje valstybinėje žemėje miestuose, miesteliuose ir kurortuose. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, jų įgaliotos institucijos ir savivaldybių institucijos. Želdynų įstatymo 5 straipsnyje, nustatančiame savivaldybių institucijų kompetenciją želdynų ir želdinių valdymo srityje, 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad savivaldybių atstovaujamosios institucijos su privačių želdynų ir želdinių savininkais ir valstybinės žemės valdytojais sudaro sutartis dėl želdynų ir želdinių lankymo sąlygų, želdinių apsaugos ir priežiūros; konsultuoja želdinių savininkus ar valdytojus dėl želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo (11 p.). Želdynų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už želdynų ir želdinių apsaugą atsako želdynų ir želdinių savininkai ar valdytojai. Želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai privalo saugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos prižiūrėti ir tvarkyti, užtikrinti želdinių gerovę (27 str. 1 d.).

37. Želdynų ir želdinių tvarkymas Vilniaus mieste yra vykdomas, be kita ko, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis, kurios parengtos atsižvelgiant į Želdynų įstatymo, šio įstatymo įgyvendinančių teisės aktų ir kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatas. Šių taisyklių 5 punkte nustatyta, kad už želdinių išsaugojimą, tinkamą jų priežiūrą ir tvarkymą atsako žemės sklypo savininkai ir valdytojai. Želdynų ir želdinių valdytojų pareiga tinkamai juos tvarkyti įtvirtinta ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas, pavyzdžiui, CK 6.556 straipsnio 1 dalyje.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad esant sudarytoms valstybinio žemės sklypo, kuriame augo ginčo medis, užkritęs ant pareiškėjo transporto priemonės, nuomos sutartims, tik Savivaldybė yra atsakinga už nuvirtusio medžio tinkamą priežiūrą. Byloje nesant pateiktoms su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis sudarytoms žemės nuomos sutartims, nėra galimybės įvertinti, ar želdynų ir želdinių priežiūros funkcija buvo perduota minėtiems asmenims ir ar jiems kilo pareiga prižiūrėti bei rūpintis želdynais ir želdiniais jų naudojamoje teritorijoje. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-516-1188/2023, esant iš esmės analogiškai situacijai, yra priėmęs nutartį siūlyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkei sudaryti išplėstinę penkių teisėjų kolegiją, siekiant išaiškinti, kam tenka atsakomybė už padarytą žalą nuvirtus medžiui, kai valstybinis žemės sklypas, kuriame augo medis, buvo išnuomotas trečiajam suinteresuotam asmeniui.

39. Akcentuotina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje, be kita ko, turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Taigi teismas turi surinkti visus būtinus bylai teisingai išnagrinėti įrodymus, taip nustatydamas visas bylai reikšmingas aplinkybes, ir tik tokiu atveju priimti sprendimą.

40. Pirmosios instancijos teismui nesurinkus duomenų, kurie patvirtintų, kad nuvirtęs medis buvo tik Savivaldybės ar valstybės valdomoje teritorijoje, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas minėtų reikalavimų neatitinka, t. y. teismas nesprendė atsakovo prašymo dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių, sudarytų su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, išreikalavimo, todėl nesurinko visų būtinų bylai teisingai išnagrinėti įrodymų ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas, tinkamai nesilaikęs minėtų proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

41. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018). Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė