2021-12-21 Nr. ANB-943-4-06-3-01253-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-41-495/2021

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01253-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. (A. Š.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. Š. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį, 505 straipsnio 2 dalį buvo surašytas už tai, kad jis 2020 m. vasario 12 d. 18.34 val. Klaipėdoje, Taikos pr. 139, lengvuoju automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teikė taksi paslaugas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad tokiu būdu A. Š., būdamas baustas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, vykdė ūkinę komercinę veiklą be leidimo, taip pažeidė teisės aktais nustatytą ūkinės komercinės veiklos tvarką. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. 38/2020 užfiksavo, kad patikrinimo metu 2020 m. vasario 12 d. 18.34 val. Klaipėdoje, Taikos pr. 139, šalia prekybos centro „Molas“, pastebėjo stovintį lengvąjį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio abiejų šonų buvo kvadratų eilė, priekiniame lange ir šonuose mėlynai švietė užrašas „TAXI“, ant stogo buvo uždėta magnetinė radijo ryšio antena ir geltonos spalvos taksi atpažinimo ženklas-plafonas. Kontrolieriui E. Tamkevičiui artėjant prie minėto automobilio, vairuotojas jį pastebėjo, užvedė automobilį ir greitai išvažiavo, išvengdamas patikrinimo, taip kliudė kontrolieriams atlikti jiems pavestas pareigas. Tokiais savo veiksmais A. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 82 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 4 dalies, Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2020 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3-3, 35 punkto reikalavimus.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena A. Š. buvo nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 150 straipsnio 2 dalyje, 505 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. Š. veiksmuose, kai jis lengvuoju automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo Klaipėdoje, Taikos pr. 139, prie prekybos centro „Molas“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, yra administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 150 straipsnio 2 dalyje, 505 straipsnio 2 dalyje, požymių.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarimu panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarimo dalis, kuria A. Š. buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos dalis pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį, ir A. Š. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 150 straipsnio 2 dalyje, bei jam skirta 1100 Eur dydžio bauda. Kita apylinkės teismo nutarimo dalis palikta nepakeista. Apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, pernelyg didelę reikšmę teikė A. Š. parodymams, nors kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jis teikė taksi paslaugas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, taip vykdė ūkinę komercinę veiklą be leidimo, pažeisdamas teisės aktais nustatytą ūkinės komercinės veiklos tvarką.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarimo dalį, kuria panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarimo dalis ir jis pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 150 straipsnio 2 dalyje, bei jam paskirta bauda, ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Apygardos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 150 straipsnio 2 dalyje.

5.2. Apygardos teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas teikė taksi paslaugas, t. y. laukė klientų prie prekybos centro savo automobilyje, turinčiame lengvojo automobilio taksi atpažinimo ženklą-plafoną, pritvirtintą skersai transporto priemonės stogo. Ši išvada padaryta remiantis kontrolieriaus darytu vaizdo įrašu, jis buvo kelis kartus peržiūrėtas apylinkės teisme ir buvo įsitikinta, kad ant skersai nuvažiuojančio pareiškėjo automobilio stogo atsispindi aikštelės elektros šviestuvo šviesa, o ne plafonas. Pareiškėjas neginčija, kad 2020 m. vasario 12 d. neturėjo ir neturi leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, tačiau, priešingai nei nurodė apygardos teismas, jis nuo 2018 m. lapkričio 8 d. turi leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą. Pareiškėjas pažymi, kad 2019 m. buvo išvykęs į užsienį, todėl 2020 m. vasario 12 d. dar nebuvo atnaujinęs minėtos veiklos, o kaltinime nurodytu laiku buvo prekybos centre „Molas“ apsipirkti. Apygardos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino kontrolieriaus daryto vaizdo įrašo ir pareiškėjo deklaracijos apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą, taip pažeidė ANK 567 straipsnio nuostatas.

5.3. Apygardos teismas pareiškėjo veiką neteisingai kvalifikavo pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį. Nors šis teismas konstatavo, kad pareiškėjas teikė taksi paslaugas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, tačiau nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Kelių transporto kodekso 82 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja ne taksi paslaugų teikimą, o keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą. Taip teismas pažeidė ANK 563 straipsnio nuostatą, įpareigojančią tinkamai taikyti įstatymus, ir ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisingo proceso principą, tai turėjo įtakos neteisingam nutarimui priimti.

Pareiškėjas pažymi, kad teismų praktika administracinių nusižengimų bylose dėl vertimosi taksi paslaugų teikimu neturint leidimo ir dėl vertimosi keleivių vežimu už atlygį lengvaisiais automobiliais neturint leidimo yra nevienoda ir nenuosekli. Dažniausiai tokia veika kvalifikuojama pagal ANK 150 straipsnį, rečiau – pagal ANK 127 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių veikų kvalifikavimo praktikos nėra suformavęs. ANK 150 straipsnis „Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas“ yra ANK XV skyriuje, kuris įvardytas kaip „Administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir statistika“.

Tai reiškia, kad visi šio skyriaus ANK 150–223 straipsniuose nustatyti administraciniai nusižengimai yra susiję su prekyba, finansų sistema ir statistika. Už šiame skyriuje nustatytų administracinių nusižengimų padarymą administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kurie teisėtai, turėdami reikalingą leidimą (jei leidimas konkrečiai veiklai pagal teisės aktus reikalingas), vykdo prekybos veiklą, verčiasi ar dirba finansų sistemos ar statistikos srityje ir padaro šiame skyriuje nustatytą administracinį nusižengimą. Be to, ANK XV skyriaus 151–223 straipsniuose yra įtvirtintos specialiosios teisės normos ANK 150 straipsnio atžvilgiu.

Dėl to, kvalifikuojant administracinį nusižengimą, pirmiausia taikomos ANK 151–223 straipsnių specialiosios normos, ir jeigu nė viena jų netinka, administracinis nusižengimas kvalifikuojamas pagal bendrąją ANK 150 straipsnyje (jo dalyje) įtvirtintą teisės normą. Tačiau bet kuriuo atveju administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 150 straipsnyje, subjektas gali būti tik asmuo, kuris teisėtai verčiasi ar dirba prekybos, finansų sistemos ar statistikos srityje, bet pažeidžia atitinkamos veiklos vykdymo tvarką.

5.4. Pareiškėjas nurodo, kad kaltinime nurodytu laiku jis nesivertė ne tik veikla, susijusia su prekyba, finansų sistema ir statistika, bet ir jokia kita veikla. Be to, taksi paslaugų teikimas niekaip negali būti priskirtas prie prekybos, finansų sistemos ir statistikos. Kadangi pareiškėjas neturi teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo teikti taksi paslaugas, jis nėra ir negali būti administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 150 straipsnyje, subjektas. Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 127 straipsnį, kuris yra ANK XIV skyriuje „Administraciniai nusižengimai, susiję su ekonomika ir verslo tvarka“. ANK 127 straipsnis yra specialusis, pagal jį administracinė atsakomybė kyla, kai asmuo verčiasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas). Todėl ir vertimasis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla, neturint leidimo, ar vertimasis keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veikla, neturint leidimo, turi būti kvalifikuojami pagal ANK 127 straipsnio atitinkamą dalį, o ne pagal ANK 150 straipsnį.

5.5. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla be licencijos (leidimo) užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 127 straipsnį asmenims, kurių pajamos (įplaukos) iš veiklos, kuriai reikalinga licencija (leidimas), yra mažesnės nei penki šimtai bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pareiškėjo teigimu, net jeigu būtų vadovaujamasi apygardos teismo išvada, kad jis teikė taksi paslaugas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes nenustatytas kvalifikuojantis požymis – pajamų (įplaukų) gavimas. Todėl, kaip įsitikinęs pareiškėjas, jeigu jis kaltinime nurodytu metu iš tikrųjų būtų teikęs taksi paslaugas, turėtų būti svarstomas klausimas dėl jo veikos kvalifikavimo tik pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jokių pajamų (įplaukų) negavo, administracinio nusižengimo teisena jam negalėjo būti pradėta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

6. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo fiksavimo metu neturėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi arba leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Kelių transporto kodekso 82 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatytas reikalavimas asmenims, siekiantiems vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą, įregistruoti individualią veiklą. Nors pareiškėjas formaliai turėjo nuo 2018 m. lapkričio 9 d. Lietuvos transporto saugos administracijos išduotą leidimą teikti keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu paslaugas, tačiau nusižengimo fiksavimo dieną jo individuali veikla buvo sustabdyta. Be to, šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjas turi leidimą teikti keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu veiklą, neturi reikšmės, nes administracinio nusižengimo protokolu buvo suformuotas kaltinimas dėl keleivių vežimo už atlygį taksi be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, o ne už keleivių vežimo už atlygį (pavėžėjimo) veiklą.

6.2. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl apygardos teismo padarytų esminių ANK 567 straipsnio nuostatų pažeidimų. Teismas, pripažindamas pareiškėją kaltu pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį, jo kaltę grindė tik nuosekliais ir neprieštaringais byloje ištirtais duomenimis bei teisiškai paremtais argumentais. Priešingai nei nurodoma pareiškėjo prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, apylinkės ir apygardos teismai priimtuose nutarimuose ne paneigė, o patvirtino aplinkybę, kad lengvojo automobilio taksi atpažinimo ženklas-plafonas buvo pritvirtintas skersai pareiškėjo automobilio stogo ir tuo leido įsitikinti ne automobilio nuotraukos, o kontrolieriaus darytame vaizdo įraše užfiksuota automobilio išvaizda. Be to, apygardos teismas pagrįstai pripažino išgalvota pareiškėjo versiją, kad jis pažeidimo fiksavimo metu tiesiog sėdėjo automobilyje, jokių klientų nelaukė, tik tikrino apsipirkimo kvitą. Tai patvirtina ir nenuoseklūs pareiškėjo parodymai.

6.3. Nėra pagrindo abejoti ANK 150 straipsnio nuostatų šioje byloje taikymu. Keleivių vežimo už atlygį ūkinė, komercinė tvarka yra detalizuota Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose, 82 straipsnio 1 dalyje. Nustačius šių straipsnių pažeidimus, taikoma atsakomybė pagal ANK 150 straipsnį. Tuo tarpu ANK 127 straipsnio dispozicijoje įstatymo leidėjas aiškiai yra nustatęs, kad subjektas, kuriam kyla atsakomybė už šio straipsnio pažeidimą, yra tas, kurio veiklai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta licencija (leidimas). Tai reiškia, kad tik teisės aktais yra įtvirtinamas reikalavimas tam tikros veiklos rūšiai turėti licenciją (leidimą). Asmenims, vykdantiems keleivių vežimo veiklą lengvuoju automobiliu taksi, licencija nėra išduodama, kaip tai nustatyta kitoms transporto veiklos rūšims (Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Traukiant asmenį atsakomybėn pagal ANK 127 straipsnį būtina nustatyti ne tik tai, kad veikla patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, bet ir vykdomos veiklos sistemingumą. Tuo tarpu keleivių vežimo už atlygį taksi veiklą vykdantiems fiziniams asmenims dažnais atvejais nėra būdingas veiklos sistemingumas, be to, ši veikla nėra licencijuojama, todėl ANK 127 straipsnio nuostatų pažeidimas šiuo atveju negali būti inkriminuojamas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. prašymas atmestinas.

Dėl prašymo nagrinėjimo ribų

8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais proceso teisės pažeidimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-12-628/2019 ir kt.).

9. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymo argumentai, kuriais nesutinkama su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kad pareiškėjas kaltinime nurodytu laiku ir vietoje teikė taksi paslaugas, t. y. laukė klientų savo automobilyje, turinčiame lengvojo automobilio taksi atpažinimo ženklą-plafoną, pritvirtintą skersai automobilio stogo, nėra šios atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas ir paliekami nenagrinėti. Skundžiamas apygardos teismo nutarimas vertinamas tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu, t. y. ar buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui priimti.

Dėl ANK 150 straipsnio 2 dalies taikymo

10. Nesutikdamas su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį pareiškėjas teigia, kad nėra šio administracinio nusižengimo subjektas. Šis teiginys grindžiamas tuo, kad nusižengimo, nustatyto ANK 150 straipsnyje, subjektas gali būti tik asmuo, kuris teisėtai verčiasi ar dirba prekybos, finansų sistemos ar statistikos srityje ir pažeidžia tos veiklos tvarką. Kaip tvirtina pareiškėjas, jis teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo teikti taksi paslaugas neturi, o taksi paslaugų teikimas nepriskirtinas veiklai prekybos, finansų sistemos ar statistikos srityje. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.

11. ANK 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą, o šio straipsnio 2 dalyje – už tokio nusižengimo padarymą pakartotinai. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė – pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą. Sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė ANK 150 straipsnyje nurodytą nusižengimą, reikia nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė. Šio nusižengimo objektas yra komercinės ar ūkinės veiklos tvarka, o tvarka paprastai imperatyviai nurodo ja besivadovaujantiems subjektams atlikti konkrečius veiksmus arba, atvirkščiai, nuo jų susilaikyti. Priešingi veiksmai yra vertinami kaip tvarkos pažeidimas, kartu ir administracinis nusižengimas.

12. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atnaujintose administracinių nusižengimų bylose dėl ANK 150 straipsnio taikymo nėra gausi, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 straipsnyje nurodytų pažeidimų, kurie atitinka ANK 150 straipsnyje nustatyto nusižengimo požymius, padarymo, ne kartą yra nurodęs, jog keleivių vežimas yra viena iš ūkinės komercinės veiklos rūšių, jos organizavimo ir vykdymo tvarką apibrėžia Kelių transporto kodeksas (toliau – KTK), kuriame yra įtvirtintos pagrindinės sąlygos, būtinos tokiai ūkinei komercinei veiklai (keleivių vežimui) vykdyti. Šio teismo praktikoje KTK nuostatų pažeidimas kvalifikuojamas kaip ūkinės komercinės veiklos tvarkos pažeidimas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N5-29-05, N-575-1001-06, N3-1080-07, N-756-8-08, N-575-738-09 ir kt.). Pagal faktines aplinkybes nagrinėjamai bylai artima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1080-07, kurioje konstatuota, kad asmens veika, kai jis, pažeisdamas KTK 8 straipsnio 2 punktą, teikė taksi paslaugas, neturėdamas licencijos tokiai ūkinei komercinei veiklai, teisingai kvalifikuota pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį kaip komercinės ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas.

13. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį patrauktas už tai, kad, būdamas baustas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, lengvuoju automobiliu teikė taksi paslaugas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, taip vykdė ūkinę komercinę veiklą be leidimo ir taip pažeidė KTK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytą ūkinės komercinės veiklos tvarką.

14. KTK 8 straipsnyje yra reglamentuojamas kelių transporto veiklos licencijavimas. Pagal KTK 8 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys leidimą; draudžiama vykdyti licencijuojamą keleivių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą neturint galiojančios licencijos ar leidimo arba tuo atveju, kai licencijos ar leidimo galiojimas sustabdytas. To paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos licencijų ir leidimų rūšys, o šios dalies 6 punkte – Lietuvos Respublikoje išduotas leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą bei 7 punkte – Lietuvos Respublikoje išduotas leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Pagal KTK 82 straipsnio 1 dalį vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą gali vežėjai, turintys leidimą; draudžiama vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą neturint galiojančio leidimo arba tuo atveju, kai leidimo galiojimas sustabdytas. Taigi, sistemiškai aiškinant KTK 8 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 6 ir 7 punktų, 82 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą galima tik turint leidimą šiai ūkinei komercinei veiklai.

15. KTK 8 straipsnio 13 dalyje nustatyti reikalavimai vežėjo, vykdančio keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, lengvajam automobiliui. Vienas tokių reikalavimų, nustatytas 6 punkte, yra turėti ženklą-plafoną, naudojamą Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių nustatyta tvarka. Pagal KTK 8 straipsnio 15 dalį vežėjas, kurio lengvasis automobilis atitinka bent vieną šio straipsnio 13 dalies 2–6 punktuose nurodytą reikalavimą, laikomas vykdančiu keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku laukė klientų savo automobilyje, turinčiame lengvojo automobilio taksi atpažinimo ženklą-plafoną, pritvirtintą skersai transporto priemonės stogo. Taigi pareiškėjo automobilis atitiko KTK 82 straipsnio 13 dalies 6 punkte nurodytą reikalavimą – turėjo ženklą-plafoną. Todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas šiuo automobiliu teikė taksi paslaugas, t. y. vykdė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą. Kaip jau minėta, pareiškėjo prašymo deklaratyvūs teiginiai, kuriais nesutinkama su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teigiama, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje taksi paslaugų neteikė, tik sėdėjo automobilyje ir tikrino apsipirkimo kvitą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ši pareiškėjo pateikta versija apygardos teismo buvo patikrinta ir motyvuotai atmesta. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai deklaravo ketinimą nuo 2018 m. lapkričio 9 d. automobiliu „Opel Zafira“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą, tačiau byloje neginčijamai nustatyta (to neneigia ir pats pareiškėjas), kad pareiškėjas jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu Lietuvos Respublikoje išduoto leidimo konkrečiai vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą neturėjo. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes darytina išvada, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, būdamas baustas (2019 m. balandžio 3 d. nutarimu) pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, teikė taksi paslaugas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, taip nesilaikė KTK 82 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir taip pakartotinai pažeidė ūkinės komercinės veiklos tvarką. Tokie veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas yra kaltinamas tiesiogiai padaręs ANK 150 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatytą veiką, todėl jis yra tinkamas šio administracinio nusižengimo subjektas.

17. Atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, kad taksi paslaugų teikimas, neturint leidimo, šiuo atveju turėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 127 straipsnį. ANK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, o šio straipsnio 2 dalyje – už tokio nusižengimo padarymą pakartotinai. Pažymėtina, kad, siekiant patraukti asmenį atsakomybėn pagal šį straipsnį, be kita ko, būtina nustatyti pajamų (įplaukų) iš tokios veiklos gavimo faktą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo gautas pajamas, vykdant keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą. Be to, byloje surinkti duomenys patvirtina tik vieną taksi paslaugų teikimo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje faktą, pažeidžiant nustatytą tvarką, o ne vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo). Taigi nėra pagrindo tokią veiką kvalifikuoti pagal ANK 127 straipsnį.

18. Priešingai nei teigia pareiškėjas, skundžiamo apygardos teismo nutarimo turinys patvirtina, kad šis teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino visus įrodymus ir išvadas padarė remdamasis byloje surinktų, teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Pareiškėjo nesutikimas su apygardos teismo išvadomis ir atskirų įrodymų vertinimu savaime nereiškia, kad teismas pažeidė ANK reikalavimus.

19. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes apygardos teismo išvada dėl pareiškėjo kaltumo padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 150 straipsnio 2 dalyje, padaryta nepažeidus materialiosios ir proceso teisės normų. Dėl to tenkinti pareiškėjo prašymą ir naikinti skundžiamą apygardos teismo nutarimo dalį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai Artūras Ridikas

Alvydas Pikelis

Daiva Pranytė-Zalieckienė