b438119c-5c96-48e2-aa7a-e2ebb35a1916 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-387-279/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01826-2018-2 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 7 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ingridai PetuÅ¡kinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

S. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. S. (toliau – ir M. S., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 32 100 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, atlyginti laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. (b. l. 2-21).

PareiÅ¡kėjas M. S. skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2016 m. balandžio 5 d., gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, todėl buvo neužtikrinta vienam asmeniui tenkanti reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Tvirtino, kad 2013 m. kovo 21 d. patekęs į PravieniÅ¡kių PN-AL nebuvo supažindintas su pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, higienos normomis, tai buvo jo pirmas teistumas, todėl nežinojo apie savo teises ir pareigas. Pažymėjo, jog įstaigos pareigÅ«nai slėpė informacijÄ apie nuteistųjų teises ir pareigas, 9-to bÅ«rio koridoriuje informacija apie nuteistųjų teises ir pareigas nebuvo iÅ¡kabinta, o bibliotekoje visa informacija arba yra pasenusi, arba dėl nuteistųjų pertekliaus jos trÅ«ko, be to bibliotekoje buvo tik vienas kompiuteris, kuriuo naudojosi apie 1000 nuteistųjų, tačiau ir jis dažniausiai neveikdavo.

PareigÅ«nai nėra suinteresuoti supažindinti nuteistuosius su jų teisėmis ir pareigomis, toks supažindinimas dažniausiai vykdavo, kai buvo gaunama nuobauda. Nurodė, kad buvo kalinamas pastate, kurio stogas buvo avarinės bÅ«klės, padengtas Å¡iferiu (asbestu), paveiktas korozijos, Å¡iferis Å¡erpėtas, suskilinėjęs, byrantis. Pastato iÅ¡orinės sienos suskilinėjusios, langų ir durų sÄ ramos sutrÅ«niję, vietomis po asbestiniu stogu iÅ¡kritusios plytos. Tokia pastato bÅ«klė kėlė grėsmę pareiÅ¡kėjo sveikatai ir saugumui.

Teigė, kad gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, todėl buvo neužtikrinta vienam asmeniui tenkanti reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Å iÄ normÄ Å¾ymiai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai, kiti laikomi nuteistųjų leistini turėti daiktai. Dėl patalpų perpildymo trÅ«ko sanitarinių įrenginių, teko laukti eilėse. Sanitariniuose mazguose buvo tik skylės grindyse, tupėjimas sukeldavo didelius kojų skausmus. Tvirtino, kad visose gyvenamosiose patalpose negalėjo iÅ¡simiegoti, nes seni, surÅ«diję dviaukščiai gultai nebuvo pritvirtinti prie grindų, todėl vartantis lova judėdavo.

Nurodė, kad miegamosiose patalpose buvo labai prastas apšvietimas, todėl negalėjo skaityti bei rašyti, taip pat veisėsi blakės, tarakonai bei kiti gyviai.  Pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo mažas, jame nebuvo įrengtos pavėsinės ar stogeliai, po kuriais nuteistieji galėtų pasislėpti nuo kritulių. Pasivaikščiojimo kiemelyje nebuvo įrengta kanalizacijos šulinių lietaus vandens nutekėjimui, todėl po lietaus ar sniego, jie buvo patvinę, jis neatskirtas nuo sporto aikštelės, todėl kėlė grėsmę būti traumuotam kokiu nors sporto inventoriumi.

Tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo arti gamybinių patalpų, dėl to oras jame buvo užterÅ¡tas sintetinio kvapo dÅ«mais. Taip pat atsakovo atstovas nesudarė pareiÅ¡kėjui sÄ lygų pasivaikščioti ir bÅ«ti visÄ dienÄ lauke. Teigė, jog nebuvo įrengti poilsio kambariai, drabužių džiovyklos, taip pat neįrengtas valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruoÅ¡imo sandėlis kiekvienam bÅ«riui, nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat kėlė pretenzijas dėl rÅ«kymo bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose, nurodydamas, kad 3 sektoriuje nebuvo rÅ«kymui skirtų patalpų, pastato viduje nebuvo draudžiamų rÅ«kyti ženklų.

Tvirtino, kad buvo rÅ«koma bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose nuolatos, iÅ¡skyrus trumpus laikotarpius, kuomet jose apsilankydavo pareigÅ«nai, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. PareiÅ¡kėjo teigimu, kad pataisos įstaigoje nuteistieji sergantys tuberkulioze, kitomis užkrečiamomis ligomis iki jiems bÅ«davo nustatyta diagnozė, lankydavosi bendroje valgykloje, duÅ¡inėse, bibliotekoje, ilgalaikio pasimatymo kambariuose, todėl jis nuolatos jautė baimę, stresÄ dėl pavojaus užsikrėsti kokia nors pavojinga Å«mine liga.

Dėl to kreipėsi į psichologinės tarnybas, medikus. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo antisanitarinės, kankinančios, nežmoniÅ¡kos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , LR KonstitucijÄ . Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, reputacijos pablogėjimu. PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 32 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) atsiliepime (b. l. 58-72) nurodė, kad jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos.

Atkreipė dėmesį, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Be to, pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nurodė, kad teisės aktai reikalauja, jog gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas, turi valytis patys nuteistieji ir, jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas, joje negalėtų bÅ«ti blogo kvapo ar atsirasti pelėsis.

Ä®staigos 3-ame sektoriuose veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Nuteistieji dienotvarkėje numatytu maudymosi metu gali skalbti rÅ«bus duÅ¡inėje. BÅ«rių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji gali džiautis savo asmeninius drabužius. PareiÅ¡kėjas su skundais, kad nėra galimybės iÅ¡siskalbti ar iÅ¡sidžiovinti asmeninius drabužius, į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė.

Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais, asmens higienos priemonėmis, kitu inventoriumi ir švaros priemonėmis aprūpintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“.

Nuteistųjų sugadintas inventorius nuolat tvarkomas. Nuteistieji savo daiktus susideda į spintas ir spinteles. PareiÅ¡kėjas su skundais dėl inventoriaus bÅ«klės nesikreipė. Akcentavo, jog teisės aktai nenumatė pareigos lovų tvirtinti prie grindų, todėl jos ir nebuvo tvirtinamos. Ä®staigos 3-io sektoriaus kiekvieno bÅ«rio brigadoje, asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti yra pastatyti Å¡aldytuvai, o kiekvieno bÅ«rio patalpose yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti. Ä®staigos 3-ame sektoriuose poilsio kambarių nėra, tačiau nuteistieji laikÄ gali leisti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, dalyvauti įvairiose socialinėse programose, sportuoti, užsiimti kita kultÅ«rine veikla.

Nurodė, kad 3 – io sektoriaus gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. DuÅ¡inėje karÅ¡tas vanduo yra nuolat ir nuteistiesiems suteikiama galimybė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. Ä®staigos 3 – iame sektoriuje pasivaikščiojimo kiemuose buvo įrengtas sporto inventorius, bÅ«rių kiemai nėra atskirti nuo sporto aikÅ¡tynų. ParevieniÅ¡kių PN-AK yra įrengti kanalizacijos Å¡uliniai vandeniui nutekėti. Pažymėjo, jog kiemeliuose yra įrengtos ir pažymėtos rÅ«kymo vietos.

Akcentavo, kad nuteistiesiems rÅ«kyti gyvenamosiose patalpose draudžiama ir jose nerÅ«koma. Teigė, jog 3-iame sektoriuje gyvenamojoje zonoje atliekos deginamos nebuvo. Visų bÅ«rių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Nurodė, kad gyvenamųjų pastatų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, stogo dangoje buvo asbestinio Å¡iferio, tačiau ginčo laikotarpiu įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Nurodė, kad įstaiga yra sudariusi sutartį, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale, be to patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas.

PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę dalyvauti visose pataisos įstaigos siÅ«lomose užimtumo priemonėse bei programose, įstaigoje veikia biblioteka. Taip pat buvo sudarytos sÄ lygos dalyvauti socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse. Atkreipė dėmesį, kad, nustačius atvira tuberkulioze sergantį asmenį, tikrinami ir prižiÅ«rimi ir su juo kontaktavę asmenys. Nurodė, kad atsakovės atstovas neturi duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ su nusiskundimais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjas taip pat nesikreipė ir į psichologinės tarnybos specialistus dėl to, jog bÅ«tų patyręs dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , papildomus nepatogumus, kurių atsiradimÄ galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos pataisos namuose. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. PareiÅ¡kėjas nenurodė, iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis.

Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovo atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti.

Atsakovo atstovas praÅ¡o taikyti trejų metų senaties terminÄ laikotarpiui nuo 2013-03-21 iki 2015-09-06, t.y. skaičiuojant už tris metus atgal nuo skundo teisme gavimo dienos bei skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . k o n s t a u o j a: PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. patirtÄ neturtinę žalÄ .

Atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, laikotarpiui nuo 2013-03-21 iki 2015-09-06, t.y. skaičiuojant už tris metus atgal nuo skundo teisme gavimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, sužinojimo apie teisių pažeidimÄ momentas siejamas ne su informacijos apie teisių pažeidimÄ gavimu, o su paties pareiÅ¡kėjo patirtais subjektyviais iÅ¡gyvenimais, nes asmuo neturtinę žalÄ patiria subjektyviai.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo nurodytų galimų pažeidimų pobÅ«dį bei jam sukeltas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo PravieniÅ¡kių PN-AK pradžios. CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas skunde, prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, nurodė, jog nežinojo apie savo teises ir pareigas dėl informacijos apie nuteistųjų teises ir pareigas slėpimo, jos neteikimo, negalėjimo jos gauti dėl bibliotekoje esančios pasenusios teisinės literatÅ«ros, dažnai neveikiančio kompiuterio bei didelio bibliotekos lankytojų srauto. Å ios aplinkybės yra bendro, deklaratyvaus pobÅ«džio, neindividualizuotos nurodant konkrečius atvejus, kokia ir kada informacija nuo pareiÅ¡kėjo buvo nuslėpta, kada buvo apribota jo teisė gauti reikiamÄ informacijÄ ir pan.

Akcentuotina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjui kilo sunkumų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį, gavimu (pareiÅ¡kėjo kreipimųsi į pataisos įstaigos administracijÄ dėl informacijos suteikimo, atsisakymų suteikti jo praÅ¡omÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjo skundų dėl negalėjimo naudotis bibliotekos paslaugomis, nekokybiÅ¡kų bibliotekos paslaugų ir pan.). Svarbu pažymėti, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjas bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose, tačiau PravieniÅ¡kių PN kalėjo tris metus, todėl toks laiko tarpas buvo pakankamas tam, kad bÅ«tų galima iÅ¡siaiÅ¡kinti, sužinoti apie turimas teises bei imtis priemonių jų gynimui.

Akcentuotina, kad kreipimosi į teismÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų padarytos žalos atlyginimo terminas yra gana ilgas (3 metai), todėl Å¡iÄ teisę pareiÅ¡kėjas galėjo realizuoti iÅ¡vykęs iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK, tačiau į teismÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas kreipėsi daugiau nei po dviejų metų nuo iÅ¡vykimo iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK dienos. Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, todėl teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo atstovo praÅ¡ymas iÅ¡ esmės tenkintinas, pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. ( pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui iÅ¡siuntė 2018 m. rugpjūčio 31 d., tai patvirtina antspaudas ant voko, ) Å¡iuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 5 d.

PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas teigė, kad jam tekęs minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK 3-ojo sektoriaus 6 bÅ«rio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 17,02 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,25 kv. m (17,02/4) ploto (b. l. 60, 75, 77).

Atsakovės atstovo pateikti raÅ¡ytiniai duomenys apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ , jos plotÄ ir jame kalėjusių asmenų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s argumentai dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo nelaikytini paneigiančiais atsakovės atstovo oficialiai pateiktus duomenis dėl gyvenamųjų patalpų plotų, miegamųjų vietų bei nuteistųjų asmenų skaičiaus.

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė duomenis apie ginčo patalpas, jų plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių (b. l. 60, 75-77), kurie patvirtina, jog nuteistasis ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į konkrečias patalpas. PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog gyvenamosiose patalpose buvo laikomas nurodytas nuteistųjų skaičius į bylÄ nepateikė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų.

Teismo vertinimu, minėti oficialÅ«s duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo abstrakčius argumentus. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, jog dėl didelio kiekio nuteistųjų buvo sunku pasinaudoti prausykla, duÅ¡u, tualetu, virtuvėle, pasivaikščiojimo kiemu, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, pavalgyti ir tinkamai iÅ¡simiegoti, nepakankamai vietos prie stalo, baldų, sanitarinių įrenginių trÅ«kumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi bÅ«ti vertinami kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2013 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-51/2013, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016, 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3395-438/2016, 2013 m. gegužės 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013).Ginčo atveju nenustačius gyvenamojo ploto minimalios normos pažeidimo, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atskirai nevertintini.

Pareiškėjas skunde kėlė pretenzijas dėl pastato, kuriame buvo 6 būrys, būklės, nurodydamas, kad šis pastatas buvo netinkamas gyventi, avarinės būklės, jo stogas nebuvo keistas 54 metus, padengtas šiferiu (asbestu), paveiktas korozijos, šiferis šerpėtas, suskilinėjęs, byrantis. Tvirtino, kad tokia pastato būklė kėlė grėsmę pareiškėjo sveikatai ir saugumui. Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.).

Higienos normos HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų, o 13 punkte – kad asmenys turi bÅ«ti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Atsakovės atstovas pateikė teismui bendrabučio, kuriame buvo 6 bÅ«rys, Statinio techninį (techninį energetinį) pasÄ Nr. 213 (b. l. 95-101), kuriame nurodyta, jog statinio naudojimo paskirtis – bendrabutis, tai paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl Å¡io statinio nepritaikymo gyventi žmonėms.

Tačiau atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie Å¡io statinio bÅ«klės stebėjimus, kasmetines statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«ras (statinio techninės priežiÅ«ros žurnalo kopijų), t. y. duomenų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ apie avarinę statinio bÅ«klę. Statinio techniniame pase nurodyta, kad statinio stogo danga yra Å¡iferis. Å i aplinkybė nurodyta ir atsakovės atstovo į bylÄ pateiktoje 2018 m. spalio 26 d. pažymoje Nr. 88-678 (b. l. 77-79).

Tačiau joje pažymėta, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimis nematomos skaidulos. Ginčo laikotarpiu įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Taigi, akivaizdu, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nepateikė teismui jokių duomenų apie bendrabučio, kuriame buvo 6 bÅ«rys, techninę bÅ«klę (jo sienų, langų ir durų sÄ ramų, stogo techninę bÅ«klę) pareiÅ¡kėjo kalinimo jame metu, todėl atsižvelgiant į įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, atsakovės atstovui nepateikus įrodymų apie statinio, kuriame buvo 6 bÅ«rys techninę bÅ«klę pareiÅ¡kėjo buvimo jame metu, Å¡ios aplinkybės vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai ir atitinkamai gali bÅ«ti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).

Kita vertus, ir pats pareiÅ¡kėjas privalo pakankamai detalizuoti bei pagrįsti savo teiginius dėl avarinės statinio bÅ«klės, asbesto bei Å¡io pažeidimo įtakos jo teisėms. Nei skunde, nei teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas konkrečių atvejų, kuomet avarinės statinio bÅ«klės buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo Å¡io pažeidimo su konkrečiai jam pasireiÅ¡kusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas atsakovės atstovui kėlė pretenzijas dėl konkrečių statinio bÅ«klės sÄ lygotų jo teisių ar interesų pažeidimų.

Ä®vertinęs tai, teismas sprendžia, kad, nesant tokių duomenų, vien tik pareiÅ¡kėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai Å¡iame kontekste negali bÅ«ti konstatuoti. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ netinkamo gyvenamųjų patalpų dirbtinio apÅ¡vietimo. Tvirtino, jog negalėjo skaityti ir raÅ¡yti, nes dėl netinkamos apÅ¡vietos jam skaudėjo akis. Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 p., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx.

AnalogiÅ¡ka nuostata yra ir Higienos normos HN 134:2015 14 punkte. Atsakovo atstovo pateiktame atsiliepime į skundÄ nurodė bei pateiktoje 2018 m. spalio 26 d. Pažymoje Nr. 88-678 apie nuteistojo M. S. laikymo sÄ lygas pažymėta, kad įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normų 134:2015 reikalavimuose nustatytÄ gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ , gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis (b. l. 64, 77). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi.

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu bÅ«tų apie netinkamas sÄ lygas informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl nepakankamo apÅ¡vietimo iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 straipsnis).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad patalpose buvo pilna tarakonų ir blakių. Tiek Higienos normos HN 76:2010 60 punkte, tiek Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (2012 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. V-974 redakcija; toliau – ir ApraÅ¡as), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (ApraÅ¡o 3 priedas).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Atsakovas pateikė į bylÄ 2014 m. lapkričio 18 d. Sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 (b. l. 80-82; toliau – ir Sutartis), sudarytÄ su UAB „Dezinfa“ (toliau – Paslaugų tiekėjas), pagal kurios nuostatas Paslaugų tiekėjas įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. IÅ¡ teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo iÅ¡rašų (b. l. 84-94) matyti, jog ginčo laikotarpiu 6 bÅ«rio patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teiktos tik 2015 m. birželio 16 d., Å¡i aplinkybė patvirtina netinkamÄ sutartinių įsipareigojimų vykdymo faktÄ , be to, minėtų darbų atlikimo metu buvo aptikti ir naikinami tarakonai, todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad patalpose randama buitinių parazitų, o kontrolė dėl to vykdoma nepakankamai, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo gyvenamosiose patalpose yra pagrįsti.

Ä®vertinęs bylos aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo veiksmai, vykdant kenkėjų (blakių, tarakonų ir kt.) monitoringÄ bei naikinimÄ buvo nepakankami (ABTÄ® 56 straipsnis), todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normos HN 76:2010 60 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nebuvo įrengti drabužių-avalynės džiovykla, laisvalaikio kambarys, kambarys maistui susidėti bei valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo sandėlis, virtuvėlė buvo labai maža.

Atsakovės atstovo į bylÄ pateikti duomenys (b. l. 77-79) patvirtina, kad kiekvieno bÅ«rio virtuvėlėse yra Å¡aldytuvai bei spintelės maisto produktams susidėti ir laikyti, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl kambario maistui susidėti nebuvimo, atmestinas kaip neįrodytas. Atsiliepime į skundÄ PravieniÅ¡kių PN nurodė, kad 3-iame sektoriuje bÅ«rių teritorijose buvo įrengtos stacionarios drabužių džiovyklos. Be to įstaigos 3-iame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje buvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjas atsakovo neteisėtų veiksmų dėl neįrengtų drabužių-avalynės džiovyklų, neįrodė. Minėti įrodymai taip pat patvirtino faktÄ , kad PravieniÅ¡kių PN-AK valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo sandėliai įrengti visuose bÅ«riuose, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 5.11 punkte nustatyta, kad virtuvėlės įrengiamos kiekvienam bÅ«riui, esant techninėms galimybėms.

Atsiliepime į skundÄ PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, kad 3-ame sektoriuje kiekvieno bÅ«rio patalpose yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti. Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja virtuvėlės dydžio, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl per mažos virtuvėlės atmestini kaip nepagrįsti. Eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengiamas laisvalaikio kambarys. IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad 6-ame bÅ«ryje nebuvo nuteistiesiems įrengti laisvalaikio kambariai (b. l. 63, 78), todėl Å¡is atsakovės atstovo pažeidimas pripažintinas nustatytu.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog sanitariniuose mazguose nebuvo unitazų ar klozetų, juose buvo tik skylės grindyse, todėl atliekant gamtinius reikalus, paskausdavo kojas. PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. spalio 26 d. pažymoje Nr. 88-678 (b. l. 77-79) nurodyta, kad 6 bÅ«rio sanitariniame mazge įrengti 5 klozetai ir 1 unitazas, tai paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl tupyklų sanitariniame mazge įrengimo, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl netinkamų sanitarinių įrenginių Å¡iame kontekste atmestinos kaip nepagrįstos.

PareiÅ¡kėjas kėlė pretenzijas dėl prie grindų nepritvirtintų lovų, nurodydamas, kad vartantis lova judėdavo, todėl negalėjo tinkamai iÅ¡simiegoti. Lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimai nustatyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, kuriose reikalavimo pritvirtinti lovas prie grindų nėra nustatyta. Toks reikalavimas neįtvirtintas ir nuteistųjų buitinį aprÅ«pinimÄ reglamentuojančiame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

Nr. 1R-139. Atsižvelgiant į tai, kad lovos pritvirtinimas prie grindų nėra reglamentuotas, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl nepritvirtintų lovų atmestinos kaip nepagrįstos. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl nepritvirtintų, judančių lovų keliamų nepatogumų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovo atstovÄ , o Å¡is į jo praÅ¡ymus (skundus) nereagavo. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su netinkamai įrengtu pasivaikščiojimo kiemeliu, tvirtindamas, kad jame nebuvo įrengti kanalizacijos Å¡uliniai lietaus vandens nutekėjimui, taip pat neįrengtas stogelis, po kuriuo nuteistieji galėtų pasislėpti nuo kritulių, kiemelis neatskirtas nuo sporto aikÅ¡telės, todėl kėlė grėsmę bÅ«ti traumuotam kokiu nors sporto inventoriumi.

Pasivaikščiojimo kiemelis buvo arti gamybinių patalpų, kuriose buvo deginamos gamybinės plastmasės atliekos, dėl to oras jame buvo užterÅ¡tas sintetinio kvapo dÅ«mais. Eksploatavimo taisyklių 19 punkte įtvirtinti reikalavimai įrengti atmosferos kritulių Å¡alinimo sistemÄ ir 1,2 pločio stogelius, skirtus nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad įstaigoje yra įrengti kanalizacijos Å¡uliniai vandeniui nutekėti, tačiau nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti stogeliai, skirti nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferos kritulių.

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis dėl kanalizacijos Å¡ulinių įrengimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengti stogeliai, skirti nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Atsakovės atstovui Å¡ios aplinkybės nepaneigus, ji laikoma nustatyta. Higienos normos HN 76:2010 18.3. punkte nurodyta, jog sporto aikÅ¡tynai turi bÅ«ti papildomai aptverti, sporto įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, nekelti pavojaus laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų bei personalo sveikatai ir gyvybei. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nėra atskirti nuo sporto aikÅ¡telių (b. l. 65).

Nurodė, jog PravieniÅ¡kių PN-AK 3-iame sektoriuje gyvenamojoje zonoje atliekos nebuvo deginamos, o kas vyksta gamybinėje zonoje, kur veiklÄ vykdo „MÅ«sų amatai“ Ūkio skyrius informacijos neturi. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nepaneigė pareiÅ¡kėjo tvirtinimo dėl neatskirto pasivaikščiojimo kiemo bei oro tarÅ¡os. Tačiau akcentuotina taip pat, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada ir kokiu bÅ«du buvo iÅ¡kilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei minėtame pasivaikščiojimo kieme, t. y. neindividualizavo pažeidimo aplinkybių bei juo galimai pareiÅ¡kėjui sukeltų pasekmių, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo kreipimÄ si į PravieniÅ¡kių PN-AK dėl pasivaikščiojimo kiemelyje kilusios grėsmės jo sveikatai, todėl, nesant tokių duomenų, nagrinėjamam kontekste atsakovės atstovo civilinė atsakomybė negalima.

Pareiškėjas tvirtino, kad 3-iame sektoriuje nebuvo rūkymui skirtų patalpų, pastato viduje nebuvo draudžiančių rūkyti ženklų, nurodė, jog nuolatos buvo rūkoma bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose, todėl jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 14 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 7 punkte. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys patalpose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Atsiliepime į skundÄ PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, jog kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos vietos rÅ«kyti (b. l. 66). Pažymėtina, kad vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, duomenų, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis asmuo, buvimas (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1394-624/2016).

Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas nei PravieniÅ¡kių PN-AK administracijai, nei kitoms institucijoms nepateikė skundų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis arba asmenų rÅ«kymo gyvenamosiose patalpose. Savo teiginiams pagrįsti pats pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru atmestini kaip neįrodyti. PareiÅ¡kėjas patirtÄ Å¾alÄ sieja su PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmais, laikant jį kartu su nuteistaisiais, sergančiais tuberkulioze, kitomis užkrečiamomis ligomis, iki jiems bÅ«davo nustatyta diagnozė.

Teigė, jog dėl to jis nuolatos jautė pavojų, buvo streso bÅ«senoje, bijodamas užsikrėsti kokia nors pavojinga Å«mine liga. Nuteistųjų profilaktinių tyrimų organizavimo tvarkÄ , periodiÅ¡kumÄ reglamentuoja Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, sveikatos profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamų ligų tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministrų 2002 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 343/191, pagal kurio 3 punktÄ profilaktinių tyrimų atlikimÄ organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigų sveikatos priežiÅ«ros tarnybų vadovai, o Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – gydomųjų skyrių vadovai.

Asmenys, įtariami sergantys pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sÄ lytį, ar Å¡ių ligų sukėlėjų neÅ¡iotojai turi bÅ«ti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ApraÅ¡o 5 punktas).

Laisvės atėmimo vietų įstaigose dirbantys gydytojai vykdo asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, ugdymÄ pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų prevencijos klausimais (ApraÅ¡o 6 punktas). Å is ApraÅ¡as reglamentuoja ir profilaktinių tyrimų atlikimo periodiÅ¡kumÄ , pagal kurį dėl tuberkuliozės tikrinami naujai į kalinimo įstaigÄ atvykę nuteistieji, 1 kartÄ per metus (jei nebuvo atlikta dėl kitų priežasčių), pagal epidemiologinę ir klinikinę indikacijas bei priimant į darbÄ .

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK per pastaruosius metus atvira tuberkuliozės forma nesirgo. Buvo nustatyti du atvejai, tačiau tai nebuvo atvira tuberkuliozė. Jei yra nustatomas užsikrėtimo tuberkulioze atvejis asmuo nedelsiant iÅ¡tyrimui bei gydymui siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2018 m. rugsėjo 28 d. pažymoje Nr. 81(2)-698 (b. l. 171) nurodyta, kad nustačius asmenį, sergantį atvira tuberkulioze, jis yra nedelsiant siunčiamas į Laivės atėmimo vietų ligoninę iÅ¡tyrimui ir gydymui.

Pasitvirtinus tuberkuliozės diagnozei asmuo į PravieniÅ¡kių PN-AK negrÄ Å¾inamas, o gydomas ir likusiÄ bausmės dalį atlieka Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Dėl minėtos priežasties PravieniÅ¡kių PN-AK gydytojai neturi informacijos apie patvirtintas diagnozes. Per pastaruosius 10 metų PravieniÅ¡kių PN-AK yra buvęs vienintelis atvejis, kada buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninę apie susirgimÄ atvira tuberkuliozės forma. PaaiÅ¡kina, jog visos patalpos, kuriose gyveno toks nuteistasis, yra valomos ir dezinfekuojamos pagal higienos normų reikalavimus, o kontaktavę su sergančiu nuteistuoju asmenys papildomai stebimi, atliekami rentgeno tyrimai plaučių tuberkuliozei nustatyti.

Atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ pareiÅ¡kėjas kildina aplinkybėmis, jog tuberkulioze ir kitomis užkrečiamomis ligomis susirgę nuteistieji kartu su pareiÅ¡kėju naudojosi bendro naudojimo patalpomis, tvirtindamas, jog tai kėlė jam grėsmę užsikrėsti sunkiomis ligomis, tačiau pareiÅ¡kėjas nekelia pretenzijų dėl aukščiau nurodytų ApraÅ¡o nuostatų netinkamo vykdymo, t. y. patikrinimų savalaikio neatlikimo, periodiÅ¡kumo nesilaikymo, infekuotų asmenų neizoliavimo ir pan., todėl, nekonstatavus konkrečių ApraÅ¡o normų pažeidimų, atsakovės atstovo atsakomybė negalima.

Be to, pažymėtina, kad galima tokia situacija, jog tinkamai vykdydamas ApraÅ¡o nuostatas, dėl tam tikrų priežasčių (susirgusio asmens elgesio, nežymių ligos požymių ir pan.) atsakovės atstovas pagrįstai tam tikrÄ laikotarpį galėjo nežinoti, jog pataisos namuose kalintys asmenys serga tuberkulioze ar kitomis užkrečiamomis ligomis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie gyvenimo su tuberkulioze ar kitomis užkrečiamomis ligomis užsikrėtusiais asmenimis sukeltas konkrečias pasekmes pareiÅ¡kėjui, t. y. jo kreipimÄ si į medikus, jo nukreipimus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kas taip pat Å¡alina atsakovės atstovo atsakomybę.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidžiant nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tuo aspektu, kad 217 paras buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose (trÅ«ko inventoriaus, nebuvo laisvalaikio kambario, netinkamai vykdomas kenkėjų (tarakonų, blakių) naikinimas). Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sÄ lygos, todėl jis patyrė nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Nagrinėjant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiÅ¡kėjo teisių apimtį. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijÄ nesikreipė, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimÄ dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTÄ® 88 str. 4 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu,  n u s p r e n d ž i a :  pareiÅ¡kėjo M. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista M. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sÄ lygas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 5 d.

Jo reikalavimÄ dėl Å¡iuo laikotarpiu patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Nijolė Čekanauskienė