2023-05-17 Nr. AB-10211-3-61-3-00067-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1138-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00067-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kelmolis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – bankrutuojanti viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kelmolis“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) sustabdyti administracinę bylą iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-1570-789/2018 (dabar Nr. eI-142-789/2019); 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 303 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Vykdydamas įstatymų gamintojams ir importuotojams nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2014–2015 metais kolektyvinio pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija” (toliau – ir Organizacija) 2013 m. lapkričio 8 d. Sutartimi dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo Nr. PTO/13/1071 pavedė vykdyti pareiškėjui nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjo pakuočių atliekų tvarkymą 2014–2015 metais ir išdavė pareiškėjui metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus Nr. 1414VI0001-5513-1844 ir Nr. 1514VI0001-5513-1844 (toliau – ir Patvirtinimai). Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, Organizacijos išduoti Patvirtinimai patvirtino pareiškėjo teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais pareiškėjas 2014–2015 metais realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.

2.2. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 19 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-9547, kuriuo buvo informuotas, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikino Organizacijos pareiškėjui išrašytus Patvirtinimus. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Šiaulių apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko pareiškėjo patikrinimą ir 2018 m. rugsėjo 25 d. surašė patikrinimo aktą Nr. Š-4 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Pareiškėjas dėl Patikrinimo akto pateikė pastabas, tačiau Departamentas į jas neatsižvelgė, o 2018 m. lapkričio 26 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo Patikrinimo aktą patvirtino ir nustatė pareiškėjui 1 768 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

2.3. Departamento Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, t. y. nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais ir teisės aktų normomis). Priimdamas ginčijamą Sprendimą Departamentas nesilaikė VAĮ 3 straipsnyje išdėstytų principų. Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi pareiškėjas tinkamai ir laiku įvykdė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su Organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį finansavo pakuočių atliekų tvarkymą. Dėl to, jog Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu buvo panaikinti pareiškėjui Organizacijos išduoti Patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkami atliekų tvarkytojo Organizacijai išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei pareiškėjo, nei Organizacijos – pareiškėjo sutarties kontrahento – neteisėtų veiksmų ar kaltės. Nepaisant to, atsakovas ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nurodė antrą kartą sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, nors pareiškėjas jau buvo sumokėjęs mokestį už atliekų sutvarkymą.

2.4. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis, o sprendimas, kuriuo panaikinti Patvirtinimai, neįsiteisėjęs. Dėl šio sprendimo teisėtumo vyksta teisminis ginčas administracinėje byloje Nr. eI-1570-789/2018. Todėl pareiškėjas neturėjo pareigos tikslinti deklaracijos ir mokėti mokestį. Teismui panaikinus Vilniaus RAAD sprendimus, lėmusius mokestinės lengvatos praradimą, pareiškėjas nebeturės teisinės galimybės patikslinti 2014 ir 2015 metų mokesčio deklaracijų ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius. Ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos ir pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1570-789/2018, o išnagrinėjus pareiškėjo skundą – jį atmesti.

4. Departamentas nurodė, kad pasirinkdamas kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėjas žinojo apie išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nėra vykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. Pareiškėjas apie 2014–2015 metų mokestinių laikotarpių patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis buvo informuotas 2018 m. rugsėjo 5 d. pranešimu.

Departamentas atlikdamas pareiškėjo mokestinį patikrinimą vadovavosi oficialiais duomenimis, esančiais valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais Vilniaus RAAD ir minimalios bei proporcingos kontrolės naštos principu. Departamentas patikrinimo metu analizavo duomenis: Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9630 pateiktą informaciją apie sprendimą panaikinti Organizacijos gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus Patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos duomenimis apie mokesčio mokėtojo valstybinei mokesčių inspekcijai teiktas deklaracijas (forma FR0524) bei ataskaitomis apie organizacijos išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus.

Pagal pareiškėjo patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose pareiškėjas 2014–2015 metais į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėjas, elektroniniu būdu pildydamas ir teikdamas deklaracijas, pateikė Organizacijai išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino Organizacijos pareiškėjui išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais, o 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 informavo pareiškėją apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014–2015 metų mokestinius laikotarpius.

Pareiškėjas iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 6 d., deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Departamento atliekamo patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai atsižvelgiant į 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Nustatyta, kad pareiškėjas neįvykdė 2014 ir 2015 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduoties, todėl patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 1 768 Eur.

Pastabų dėl Patikrinimo akto teikimo metu pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduotis, todėl ginčijamu Departamento Sprendimu minėta mokestinė prievolė buvo patvirtinta. Organizacijos išrašyti Patvirtinimai apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas pareiškėjui buvo pripažinti negaliojančiais remiantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – ir Išrašymo tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d.

įsakymu Nr. D1-359, 55 punktu, kuris nustato, kad, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Išrašymo tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Taigi Patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto.

Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai / importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Departamento Sprendimą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Šiaulių apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė atliko UAB „Kelmolis“ metalinės pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir sumokėjimo 2014–2015 metais teisingumo patikrinimą ir 2018 m. rugsėjo 25 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. Š-4, kuriame konstatavo, kad UAB „Kelmolis“ iki patikrinimo, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 6 d., nepatikslino 2014–2015 metų mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų, pareiškėjui apskaičiavo 1 768 Eur (621 Eur – 2014 m. ir 1 147 Eur – 2015 m.), mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

6.2. UAB „Kelmolis“ 2018 m. spalio 24 d. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriui pateikė pastabas, kuriose nurodė, kad pareiškėjas tinkamai ir laiku įvykdė Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas. Nesutikdamas su Patikrinimo akto išvadomis pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl to, jog Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo panaikinti Organizacijos išduoti Patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą, o anksčiau buvo panaikinti atitinkami atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai Organizacijai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei UAB „Kelmolis“, nei Organizacijos neteisėtų veiksmų ar kaltės. Departamento siekis, kad UAB „Kelmolis“ antrą kartą sumokėtų daug kartų didesnę sumą, nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, reiškia, kad UAB „Kelmolis“ yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė), nesant jos kaltės.

6.3. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pastabas, 2018 m. lapkričio 26 d. priėmė Sprendimą Nr. 303 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsniu patvirtino Patikrinimo aktą ir jame apskaičiuotą 1 768 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal MAĮ 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pareiga nustatyti faktines aplinkybes tenka mokesčių administratoriui, priimančiam sprendimą dėl mokestinės nepriemokos nustatymo, o administracinis teismas tik tikrina viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, t. y. vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnis). Pagrindinis įrodinėjimo procesas mokestinėje byloje vyksta nagrinėjant bylą mokesčių administratoriui ir renkant teisės aktų nustatyta tvarka įrodymus, turinčius pagrįsti administracinį sprendimą. Įrodinėjimas administraciniame teisme byloje dėl mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumo yra subsidiaraus pobūdžio, nes teismas pirmiausiai sprendžia, ar mokesčių administratorius pagrindė savo sprendimą įrodymais, o jeigu tai yra būtina ir nepažeis mokesčių mokėtojo procesinių teisių, teismas papildo įrodinėjimo procesą (ABTĮ 80 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje pripažįstama aplinkybė, jog pareiškėjas 2014–2015 metais pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata, byloje keliamas ginčas dėl to, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbto ar panaudoto energijai gauti kiekio.

9. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje ginčo, jog pareiškėjas pavedė Organizacijai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, nėra. Byloje neginčijama ir aplinkybė, jog pareiškėjas apmokėjo Organizacijai atliekų tvarkymo išlaidas. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas yra įvykdęs Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“. Patvirtinimai, kuriuos Organizacija išrašė pareiškėjui pasibaigus 2014 ir 2015 metų mokestiniams laikotarpiams, atitinka Išrašymo tvarkos aprašo 7 priedo formą. Byloje ginčo dėl UAB „Kelmolis“ 2014 ir 2015 metais į Lietuvą įvežtų ir tiektų vidaus rinkai gaminių metalinėse pakuotėse kiekio nėra.

10. Vertindamas skundžiamo Departamento Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog mokestiniam ginčui aktualiu laikotarpiu Išrašymo tvarkos aprašo 55 punktas, kuriuo remiasi atsakovas dėl Patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, negaliojo (įsigaliojo tik nuo 2017 m. vasario 15 d.). Vadovaudamasis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 12 bei 14–16 punktais, teismas konstatavo, jog byloje duomenų apie Vilniaus RAAD atliktus Organizacijos ir UAB „Metrail“ patikrinimus 2015 metais ir 2016 metais, nėra, o Vilniaus RAAD Organizacijos 2014 ir 2015 metų patikrinimą atliko tik 2017 m. lapkričio 8 d., t. y. pasibaigus Tvarkos aprašo 11 punkte nustatytam terminui. Pasibaigus 2014 ir 2015 metų mokestiniams laikotarpiams, pažeidimai iki 2015 metų liepos 1 d. ir atitinkamai iki 2016 m. liepos 1 d. nustatyti nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjui mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas ne tik pareiškėjui pasinaudojus šia mokesčio lengvata, bet ir pasibaigus įstatyme nustatytam mokestiniam laikotarpiui bei suėjus mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senačiai. Nagrinėjamo mokestinio ginčo atveju MAĮ 68 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir perskaičiavimo terminus reglamentuoja speciali norma – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas.

III. 11. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Departamentas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, papildomai pažymi, kad:

12.1. Mokesčio lengvatą, įvykdžius Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį, suteikia ne Organizacijos išrašyti Patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 1–3 dalyse nurodyti tokie dokumentai, jų negaliojimo pagrindai, institucija, įgaliota juos panaikinti. Atliekant patikrinimus buvo nustatyti atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo pažeidimai, UAB „Metrail“ Tvarkos aprašo pagrindais buvo išbraukta iš tvarkytojų sąrašo, t. y. priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, atsakovas ir Aplinkos apsaugos agentūra savo pareigas atliko tinkamai. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai panaikinti dėl nepakankamos Vilniaus RAAD kontrolės bei operatyvumo. Minėti dokumentai panaikinti dėl UAB „Metrail“ padarytų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimų. Nagrinėjamu atveju mokestinė prievolė pareiškėjui kilo ne iš delikto, ją sumokėti privalo mokesčio mokėtojas, todėl kaltės ir pažeidimų nagrinėjimas šioje byloje yra teisiškai nereikšmingas.

12.2. Skundžiamo Departamento Sprendimo pagrindu nurodytas ne tik Išrašymo tvarkos aprašo 55 punktas, bet ir Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 7 punktai, nustatantys atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų negaliojimo pagrindus. Nuo 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojusia Išrašymo tvarkos aprašo 55 punkto redakcija nesukurta nauja taisyklė, nenurodyti nauji (nepanaikinti buvę) Patvirtinimų negaliojimo pagrindai; šis reglamentavimas tik aiškiau apibrėžė, kad Patvirtinimai laikomi išrašytais neteisėtai ipso facto (savaime). Patvirtinimų negaliojimo įforminimo procedūra niekada nebuvo reglamentuota atskirai, todėl taikyta atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais procedūra, įtvirtinta Išrašymo tvarkos aprašo 44 punkte.

12.3. Vien tik aplinkybė, jog atsakovas 2015 metų laikotarpio patikrinimą atliko ir sprendimą dėl to priėmė 2017 metais, negali būti pripažįstama grubiu ir esminiu procedūriniu pažeidimu, darančiu tiesioginę įtaką objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir sprendimo pagrįstumui.

12.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aptarė Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 priėmimo teisėtumą. Ginčijamam Departamento Sprendimui nebuvo ir negali būti taikomi reikalavimai dėl patvirtinimų / pažymų pripažinimo negaliojančiomis, nes mokestiniai patikrinimai ir pažymas išduodančių įmonių patikrinimai yra visiškai skirtingi dalykai. Šioje byloje negali būti tikrinamas Organizacijos patikrinimo, kurį 2017 metais atliko Vilniaus RAAD, teisėtumas ar procedūriniai aspektai, įskaitant patikrinimo terminus, kadangi šioje byloje yra skundžiamas tik Departamento Sprendimas ir jokie kiti teisės aktai nėra skundžiami.

12.5. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-142-789/2019, kuri turi tiesioginį prejudicinį ryšį su šia byla, minėtoje byloje nustatyti faktai yra tiesiogiai reikšmingi šioje byloje, kadangi mokestinis patikrinimas pagrįstas administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 nagrinėjamu Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82. Abi bylos šalys pirmosios instancijos teismo prašė nagrinėjamą bylą sustabdyti, todėl teismas privalėjo šiuos prašymus tenkinti.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Organizacija atsiliepime į Departamento apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Organizacija pažymi, kad principo „teršėjas moka“ aiškinimas nesuponuoja apelianto daromos išvados, jog valstybės institucijos sprendimas panaikinti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus savaime reiškia, kad atliekos yra nesutvarkytos, o mokestinė lengvata prarasta, ypač atsižvelgiant į tai, jog valstybės institucijos pačios neužtikrino atliekų tvarkymo sistemos kontrolės. Priešingu atveju, gamintojo atsakomybė būtų beribė, apimanti ne tik atsakomybę už kitus atliekų tvarkymo sistemos dalyvius, kurių gamintojas ir importuotojas nepasirinko ir negalėjo kontroliuoti, bet ir už valstybės netinkamą veikimą ar neveikimą. Įrodančių dokumentų ir pagal juos išduotų patvirtinimų teisinis rezultatas – kasmetinės mokesčių lengvatos gamintojams ir importuotojams, jokia forma nedalyvaujantiems (tik finansuojantiems) pakuočių atliekų tvarkymo veikloje, atsiradimas. Valstybės institucijos prisiima teisinę pareigą kasmet atlikti licencijuotų ir prižiūrimų tvarkytojų ir organizacijų patikrinimą ir priimti sprendimus dėl jų išduotų įrodančių dokumentų ir patvirtinimų tokiais terminais ir tokiu būdu, kad tai neproporcingai nepažeistų nekaltų gamintojų ir importuotojų interesų. Jeigu aplinkos apsaugos institucijos būtų laiku atlikusios tvarkytojo UAB „Metrail“ kontrolę ir nustačiusios pažeidimus 2014 metais, Organizacija 2015 metais nebūtų pirkusi atliekų tvarkymo paslaugų iš šios įmonės, todėl visų gamintojų ir importuotojų (įskaitant pareiškėją) patirti turtiniai praradimai būtų ženkliai mažesni. Mokesčių mokėtojui, kuris elgėsi atidžiai bei rūpestingai ir nežinojo bei protingomis priemonėmis negalėjo sužinoti apie galbūt neteisėtą trečiųjų asmenų veiklą, dėl šios neteisėtos veiklos negali kilti neigiamos finansinės teisinės pasekmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo patvirtinta pareiškėjui apskaičiuota 1 768 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis 2014–2015 metais suma, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Vilniaus RAAD Organizacijos 2014 ir 2015 metų patikrinimą atliko tik 2017 m. lapkričio 8 d., t. y. pasibaigus Tvarkos aprašo 11 punkte nustatytam terminui, o pasibaigus 2014 ir 2015 metų mokestiniams laikotarpiams, pažeidimai iki 2015 m. liepos 1 d. ir atitinkamai iki 2016 m. liepos 1 d. nustatyti nebuvo, sprendė, jog pareiškėjui mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas ne tik pareiškėjui pasinaudojus šia mokesčio lengvata, bet ir pasibaigus įstatyme nustatytam mokestiniam laikotarpiui bei suėjus mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senačiai. Nagrinėjamo mokestinio ginčo atveju MAĮ 68 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir perskaičiavimo terminus reglamentuoja speciali norma – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas. Be to, pareiškėjas ir Organizacija nėra kalti dėl to, kad buvo panaikinti atitinkami atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai Organizacijai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai panaikinti dėl nepakankamos Vilniaus RAAD kontrolės bei operatyvumo. Minėti dokumentai panaikinti dėl UAB „Metrail“ padarytų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimų. Vien tik aplinkybė, jog atsakovas 2015 metų laikotarpio patikrinimą atliko ir sprendimą dėl to priėmė 2017 metais, negali būti pripažįstama grubiu ir esminiu procedūriniu pažeidimu, darančiu tiesioginę įtaką objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir sprendimo pagrįstumui. Pareiškėjo kaltės klausimas šiuo atveju yra nereikšmingas, kadangi mokestinė prievolė pareiškėjui kilo ne iš delikto. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime aptarė Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 priėmimo teisėtumą. Be to, teismas nepagrįstai nesustabdė šios administracinės bylos iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-142-789/2019, kuri turi tiesioginį prejudicinį ryšį su šia byla.

18. Byloje nustatyta, kad Departamento Šiaulių apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio (toliau – ir Šiaulių AMKP) vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė 2018 m. rugsėjo 6 d. atliko UAB „Kelmolis“ metalinės pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2014–2015 metus ir 2018 m. rugsėjo 25 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad UAB „Kelmolis“ iki patikrinimo, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2014–2015 metus ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus, todėl Bendrovei apskaičiuotas 1 768 Eur (621 Eur už 2014 m. ir 1 147 Eur už 2015 m.) mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014–2015 metų mokestinius laikotarpius.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.).

20. MAĮ 168 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

21. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai yra atliekamas mokestinis patikrinimas, MAĮ 168 straipsnio 1 dalyje nurodytas senaties terminas skaičiuojamas atgal nuo tų kalendorinių metų, kada buvo išrašytas pavedimas tikrinti (pvz., žr. 2009 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-214/2009; 2012 m. liepos 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-2226/2012; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-374-442/2018; kt.).

22. Nagrinėjamu atveju atsakovas patikrinimą atliko 2018 m. rugsėjo 6 d., o 2018 m. rugsėjo 25 d. surašė patikrinimo aktą ir pareiškėjo mokestinę prievolę už 2014 metų laikotarpį (621 Eur) bei 2015 m. laikotarpį (1 147 Eur) patvirtino šioje byloje pareiškėjo ginčijamu Sprendimu. Taigi darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai 2018 metais apskaičiavo mokestį už 2014 ir 2015 metus, nes pagal MAĮ 168 straipsnio 1 dalį 2018 metais galėjo būti apskaičiuojami mokesčiai už einamuosius 2018 metus ir už penkerius praėjusius metus. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nagrinėjamu atveju nustatė, jog pareiškėjui mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo mokestinio laikotarpio pabaigos.

23. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju atsakovas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjas privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojęs šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjui VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduoti patvirtinimai Nr. 1414V10005-4994-5513 (2014 m. sutvarkyta 0,311 t metalinių pakuočių) ir Nr. 1514VI0008-4994-5513 (2015 m. sutvarkyta 0,575 t metalinių pakuočių).

24. Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį <...>.

25. Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kurioje išnagrinėtas ginčas dėl Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, panaikinta Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513; 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu. Ši nutartis priimta remiantis tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021 Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. VR-17.5-35 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ buvo iš dalies pakeistas, paliekant galioti UAB „Metrail“ inter alia (be kita ko) VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 2013 metus išrašytų metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų (2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513; 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513) dalis už 3,1592 proc. juose nurodyto atliekų kiekio.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021 2013 m. spalio 5 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1314VI005-4994-4994 ir pagal jį 2013 m. spalio 5 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1314V10005-4994-5513 paliktas galioti už 37,910 t. Pažymėtina, kad 2013 m. spalio 5 d. Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytame pakuočių atliekų sutvarkymo dokumente Nr. 1314V10005-4994-5513, kuris buvo išduotas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, nurodytas pakuočių atliekų sutvarkymo kiekis – 1 200 t.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 str. 4 d.), tačiau pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.

28. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje pripažino, jog Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikinta Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513; 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu, sudarė galimybę proceso šalims pateikti papildomus įrodymus, susijusius su šioje byloje nagrinėjamu ginču (iš jų ir rašytinius paaiškinimus) (ABTĮ 56 str. 5 d.).

30. Atsakovas pateikė įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai paliekami galioti už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodytų atliekų, buvo atliktas Sprendimu apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimas ir nustatyta, kad pareiškėjas turi mokėti 1 147 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2015 metų mokestinį laikotarpį.

31. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jo atliekos ar daugiau nei 3,1592 proc. šių atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo bei dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį. Bankrutuojanti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjo priduotos metalinės pakuotės.

32. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir skunde nebuvo nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų konstatuoti, jog pareiškėjui apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėjas skundą išimtinai grindė tik tuo, kad jis VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ perdavė metalines pakuotes ir jam buvo išrašyti dokumentai Nr. 1414VI0001-5513-1844 ir Nr. 1514VI0001-5513-1844, todėl jis teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, tačiau šie dokumentai yra galiojantys tik dėl dalies sutvarkytų atliekų kiekio (už 3,1592 proc.).

33. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta nutartimi panaikino Departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5)

34. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 129.1 punktą, mokesčio perskaičiavimas atliekamas tik dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu. Kiti skundžiamu Departamento 2018 m. lapkričio 26 d. priimtu sprendimu Nr. 303 patvirtinti paskaičiuoti mokesčiai įmonei nekeičiami. Todėl atlikus perskaičiavimus, pareiškėjui išlieka pareiga sumokėti 1 147 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Informacija apie atliktus perskaičiavimus pateikiama išvadoje, 1 priede.

35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei įvertino šiai bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes, pripažino, kad Sprendimas iš esmės yra nepagrįstas ir neteisėtas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo sumažinama Sprendime nurodyta sumokėti pareiškėjui 1 768 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2014 ir 2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės suma iki 1 147 Eur sumos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kelmolis“ skundą tenkinti iš dalies.

Sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 26 d. sprendime Nr. 303 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nurodytą sumokėti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Kelmolis“ 1 768 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2014 ir 2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą iki 1 147 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų) sumos.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė