b435e5fa-374e-4c4e-be11-6d88f5de496d · Lietuvos apeliacinis teismas

Â

Baudžiamoji byla Nr. 1A-293/2013 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.28.2.; 1.1.8.9.; 1.1.8.1.2.; 2.4.6. Teisminio proceso Nr. 1-05-1-02040-2012-8

 (S)

        Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teisėjų Kęstučio Jucio ir Elenos Vainienės, sekretoriaujant Laurai Gruodienei,

dalyvaujant prokurorei Galinai Seniut,

gynėjui advokatui Gintarui Petukauskui,

nuteistajam

R. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. P. (R. P.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

           Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš R. P. konfiskuota: 1 JAV doleris ir 290 Lt, automobilis

„Citroen Evasion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš R. P. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę

atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 125 Lt.Â

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu R.

P. nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį. Nustatytos tokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės:

R. P. dėl savanaudiškų paskatų gabeno ir slėpė neteisėtai

valstybės sienÄ perėjusius užsieniečius, t.y. 2012 m. rugpjūčio 11 d., apie 5.30 val., Å alčininkų rajone, EiÅ¡iÅ¡kių miestelio prieigose, (duomenys

neskelbtini) gatvėje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės saugomame pasienio ruože, žinodamas apie neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos perėjusius Gruzijos Respublikos piliečius G. T. ir M. B., juos pasitiko, už 100 JAV dolerių (pagal 2012-08-11 kursÄ â€“ 279,32 Lt) atlygį jam priklausančiu automobiliu Citroen Evasio, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nugabeno į „T. M. kaimo turizmo sodybÄ â€œ, esančiÄ (duomenys neskelbtini) kaime, bei ten minėtus asmenis slėpė savo vardu iÅ¡nuomotame kambaryje iki 2012 rugpjūčio 15 d. 6.00 val., kuomet juos sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nai;

be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2012 m. rugpjūčio 14 d., apie 5.00 val., Å alčininkų rajone, EiÅ¡iÅ¡kių miestelio prieigose, (duomenys

neskelbtini) gatvėje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės saugomame pasienio ruože, žinodamas apie neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos perėjusį Gruzijos Respublikos pilietį M. S., jį pasitiko, už 50 JAV dolerių (pagal 2012-08-14 kursÄ â€“ 139,66 Lt)

atlygį jam priklausančiu automobiliu Citroen Evasio, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nugabeno į viešbutį (duomenys

neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei ten minėtÄ asmenį slėpė savo vardu iÅ¡nuomotame kambaryje iki 2012 rugpjūčio 15 d. 7.00 val., kuomet jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nai.

Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog jis slėpė neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ perėjusius asmenis. Apeliantas neneigia, kad 2012 m. rugpjūčio

11 d., papraÅ¡ytas G. T. ir M. B., nuvežė juos į T. M. kaimo turizmo sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) kaime. Tačiau, pasak nuteistojo, jis jokių veiksmų, nukreiptų į Å¡ių asmenų slapstymÄ , neatliko ir jokio atlygio už jų apgyvendinimÄ negavo.

Taip pat A. P. teigia 2012 m. rugpjūčio 14 d. nuvežęs M. S. į viešbutį (duomenys neskelbtini) ir išnuomojęs šiame

viešbutyje kambarį savo vardu, tačiau už tai jokio atlygio negavęs. Todėl, anot apelianto, jo veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnio 2 dalį.

Nuteistasis nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu ir bausmės skyrimo dalyje. Anot apelianto, nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas jam bausmę, nepagrįstai nurodė, kad neteisėtas asmenų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ buvo nuolatinis A. P. pelnymosi Å¡altinis. Tačiau nuteistasis pažymi, kad jo atžvilgiu nėra priimta jokių kitų teismo nuosprendžių, kuriuose bÅ«tų konstatuota jo kaltė padarius analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas. Tuo tarpu du tęstinės nusikalstamos veikos epizodai negali bÅ«ti vertinami kaip sistemingi ar nuolatiniai.

Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pats savo noru pranešė teisėsaugos pareigÅ«nams apie savo įvykdytas nusikalstamas veikas tuo metu, kai ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas. Taigi, pagrindinis įrodymų Å¡altinis Å¡ioje byloje yra apelianto parodymai, o kiti byloje surinkti duomenis tik papildo ir patvirtina jo nurodytas aplinkybes. Todėl yra pagrindas A. P. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo už neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ perėjusių Gruzijos Respublikos piliečių G. T. ir M. B. slėpimo dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir už neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ perėjusio Gruzijos Respublikos piliečio M. S. slėpimo dėl savanaudiÅ¡kų paskatų panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį; Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti, A.

P. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ir (ar) 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagal BK 292 straipsnio 2 dalį paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apelianto nuomone, jo veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnio 2 dalį. A. P. neneigia, kad 2012 m. rugpjūčio 11 d., papraÅ¡ytas G. T. ir M. B., nuvežė juos į T. M. kaimo turizmo sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) kaime, o 2012 m. rugpjūčio 14 d. nuvežęs M. S. į vieÅ¡butį (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡nuomojęs Å¡iame vieÅ¡butyje kambarį savo vardu, tačiau nurodo, jog jokių veiksmų, nukreiptų į Å¡ių asmenų slapstymÄ , jis neatliko ir jokio atlygio už jų apgyvendinimÄ negavo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK 292 straipsnyje numatyta veika – tai neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtai valstybės sienÄ perėjusio tokio užsieniečio gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. SavanaudiÅ¡kos paskatos yra minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 292 straipsnio 2 dalyje. SavanaudiÅ¡komis paskatomis laikomi tokie asmens veiksmai, kuriais jis, gabendamas ar slėpdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai valstybės sienÄ perėjusį užsienietį, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, iÅ¡vengti iÅ¡laidų, turto netekimo ar turtinių įsipareigojimų vykdymo.

R. P. inkriminuotas tiek neteisėtai valstybės sienÄ perėjusių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimas, tiek slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, t.y. abu alternatyvÅ«s aptariamos nusikalstamos veikos objektyviÄ jÄ pusę sudarantys požymiai. Tuo tarpu tam, kad kvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ paminėtų alternatyvių nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Kaip aukščiau jau minėta, apeliantas skunde neginčija to, jog jis dėl savanaudiÅ¡kų paskatų Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno neteisėtai valstybės sienÄ perėjusius G. T., M. B., M. S., tačiau nurodo, jog jokių veiksmų, nukreiptų į Å¡ių asmenų slapstymÄ , jis neatliko ir jokio atlygio už jų apgyvendinimÄ

negavo. Taigi, net ir pašalinus iš kaltinimo kaip neįrodytas aplinkybes, jog R. P. ir slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl

savanaudiÅ¡kų paskatų neteisėtai valstybės sienÄ perėjusius minėtus užsieniečius, pastarojo veikos kvalifikacija nepasikeistų. Kita vertus, Å¡alinti iÅ¡ kaltinimo minėtas aplinkybes nėra pagrindo, byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais patikimai įrodyta, jog R.

P. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ne tik gabeno, bet ir slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai valstybės sienÄ perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius G. T.,

M. B., M. S..

Aplinkybę, jog apeliantas slėpė neteisėtai valstybės sienÄ perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje

neturinčius užsieniečius, patvirtina liudytojų L. M., N. P. parodymai (b.t. 2, b.l. 129, 133, b.t. 1, b.l. 64). Abi

minėtos liudytojos apklausų metu patvirtino, jog kambarius užsieniečių apgyvendinimui iÅ¡nuomojo savo vardu bÅ«tent R. P.. IÅ¡ liudytojos L. M. parodymų seka, jog dėl apgyvendinimo kaimo turizmo sodyboje R. P. su ja iÅ¡ pradžių susisiekė telefonu. Jis prašė sodyboje apgyvendinti du asmenis 4 paroms. Praėjus porai valandų po R. P. skambučio, pastarasis atvežė minėtus du asmenis pas jÄ Ä¯ kaimo turizmo sodybÄ . Ji iÅ¡nuomojo kambarį, už kurį sumokėjo vienas iÅ¡ R. P. atvežtų dviejų vyriÅ¡kių. Už 4 paras sumokėjo 200 litų. IÅ¡ liudytojos N. P. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, kuriuos ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu, seka, jog jai iÅ¡ 2012-08-14 budėjusios administratorės Vitalijos buvo žinoma, kad vieÅ¡bučio (duomenys neskelbtini) kambaryje Nr. 14 gyvena gruzinų tautybės vyriÅ¡kis. Kambario Nr. 14 nuoma buvo įforminta ne jo paties, o su juo kartu buvusio lietuvio vardu. Minėtas gruzinas vieÅ¡butyje buvo apgyvendintas 2012-08-14 labai anksti ryte. VisÄ laikÄ minėtas asmuo buvo jam iÅ¡nuomotame kambaryje, iÅ¡ jo niekur nebuvo išėjęs.

Kaip minėta, liudytoja L. M. parodė, jog dėl apgyvendinimo kaimo turizmo sodyboje R. P. su ja iÅ¡ pradžių susisiekė telefonu, o užsieniečius į kaimo turizmo sodybÄ atvežė tik praėjus porai valandų po skambučio. Byloje nustatyta, jog R. P. G. T., M. B. Å alčininkų rajone, EiÅ¡iÅ¡kių miestelio prieigose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės saugomame pasienio ruože pasitiko ir nugabeno į kaimo turizmo sodybÄ 2012 m. rugpjūčio 11 d. apie 5.30 val. IÅ¡ M. B. parodymų seka, jog jie (G. T. ir M. B.), perėję Lietuvos Baltarusijos sienÄ , R. P. SMS žinutę parašė apie 3 val. nakties. Tuo tarpu vairuotojas jų paimti atvyko tik maždaug po dviejų valandų. Atvykus vairuotojui, jie pastarojo paprašė juos nuvežti į kokį nors vieÅ¡butį (b.t. 1, b.l. 124-125). Taigi, aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina tai, jog apeliantas neteisėtai valstybės sienÄ perėjusių asmenų apgyvendinimu pasirÅ«pino dar iki jų paėmimo EiÅ¡iÅ¡kių miestelio prieigose.

Tai, kad apeliantas Lietuvoje slėpė neteisėtai valstybės sienÄ perėjusius užsieniečius, patvirtina ir byloje liudytojais apklaustų pareigÅ«nų R. J., V. Ž. parodymai,

iš kurių seka, jog apeliantas automobilio patikrinimo metu išmetė lapelį, kurį V. Ž. pastebėjo ir pakėlęs pamatė, kad tai čekis už

vieÅ¡bučio kambario nuomÄ . R. P. patvirtino, kad tai yra čekis už kambario nuomÄ bei pasakė, kad vieÅ¡butyje (duomenys neskelbtini) yra

dar vienas gruzinų tautybės vyriškis, kurį jis ten apgyvendino. R. P. taip pat paminėjo, kad dar vienas gruzinas yra

apgyvendintas Trakų rajone esančioje kaimo turizmo sodyboje. PareigÅ«nams nuvykus į vieÅ¡butį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei į kaimo turizmo sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) kaime, pastarieji surado apelianto paminėtus užsieniečius (b.t. 2, b.l. 127-129, b.t. 1, b.l. 67-68). ApžiÅ«rėjus minėtÄ Äekį, nustatyta, jog čekio iÅ¡raÅ¡ymo data yra 2012-08-14, paslaugos pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), paslaugos pirkėjo grafoje yra įraÅ¡as № 14m, paslaugos suteikimo data – 2012-08-14 – 2012-08-15, grafoje kiekis įraÅ¡ytas vienetas, paslaugos kaina – 58 Lt (b.t. 1, b.l. 182-183).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog G. T., M. S. asmens kratų metu be kitų daiktų buvo rastos Lietuvoje naudojamos iÅ¡ankstinio mokėjimo kortelės (b.t. 1, b.l. 83-86, 87-92, 145-147). Atliekant R. P. priklausančio automobilio apžiÅ«rÄ , automobilio daiktų dėtuvėje be kitų daiktų buvo rasta mobiliojo telefono sÄ skaitos papildymo kvitų, tarp jų buvo ir kvitai pirkti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu (b.t. 1, b.l. 28-53). Apelianto bei užsieniečių G. T., M. S. asmens kratų metu taip pat buvo paimti pastarųjų turėti mobiliojo ryÅ¡io telefonai. ApžiÅ«rėjus paimtuose mobiliuosiuose telefonuose ir SIM kortelėse rastÄ informacijÄ nustatyta, kad G. T. telefono užrašų knygelėje

buvo įvesti du R. P. priklausantys telefono numeriai, M. S. priimtų skambučių sÄ raÅ¡e buvo rastas vienas iÅ¡

apeliantui priklausančių telefono numerių, tuo tarpu R. P. vieno

iš telefonų užrašų knygelėje buvo įvesti tiek G. T., tiek M. S. mobiliojo ryšio telefonuose rastų SIM kortelių

abonentiniai numeriai. Kaip matyti iÅ¡ užfiksuotų tarpusavio skambučių datų bei laiko, R. P. su minėtais asmenimis telefonu bendravo ne tik iki minėtų asmenų nugabenimo į kaimo turizmo sodybÄ bei vieÅ¡butį, bet ir vėliau, be to, Å¡ie duomenys duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog R. P. ir buvo Å¡ių pokalbių iniciatoriumi (b.t. 1, b.l. 75, b.t. 2, b.l. 26-35). Å ios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina faktÄ , jog apelianto nusikalstami veiksmai neapsiribojo vien tik G. T.,

M. B., M. S. nugabenimu iki kaimo turizmo sodybos bei viešbučio (duomenys neskelbtini), pastarasis minėtus asmenis ir slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje.

IÅ¡ G. T., M. B.,

M. S. apklausų metu duotų parodymų seka, jog pastarieji prašė R. P. ne tik pasiimti juos perėjusius valstybės sienÄ , bet pastarajam atvykus taip pat prašė ir apgyvendinti. M.

B. parodė ir tai, jog už nuvežimÄ iki kaimo turizmo sodybos jie vairuotojui kiekvienas sumokėjo po 50 dolerių (b.t. 1, b.l. 124-125). Nors R.

P. teisiamojo posėdžio metu neigė slėpęs neteisėtai valstybės sienÄ perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius G. T., M. B., M. S., nurodė, jog negavo jokio papildomo atlygio už tai, kad surado jiems gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo jis patvirtino, jog minėti užsieniečiai už apgyvendinimÄ savo vardu jam sumokėjo po 50 JAV dolerių už vienÄ asmenį (b.t. 2, b.l. 51-52). Teisiamojo posėdžio metu jis taip pat parodė, kad asmenys, kuriuos jis vežė į sodybÄ Trakų rajone už atvežimÄ sumokėjo po 50 dolerių, trečias asmuo, kurį jis vežė į vieÅ¡butį, jam taip pat sumokėjo 50 dolerių. (b.t. 2, b.l. 125-127). Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybės, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, byloje yra nustatyta ir tai, kad jis neteisėtai valstybės sienÄ perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius gabeno bei slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, nes bylos duomenimis

neginčijamai nustatyta, kad už minėtų veiksmų atlikimÄ jis už kiekvienÄ asmenį (G. T., M. B., M. S.)

gavo po 50 JAV dolerių.Â

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisingai apelianto nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 292 straipsnio 2 dalį.

Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu dalyje ir dėl jam paskirtos bausmės bei mano, kad pritaikius jo atžvilgiu BK 62 straipsnio 1 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra pagrindas paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ . Taigi, taikant BK 62 straipsnio 1 dalį reikia nustatyti paminėtų sÄ lygų visumÄ . Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog R. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kita vertus, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog jis pats savo noru neatvyko ar nepranešė teisėsaugos institucijoms apie savo nusikalstamÄ veikÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje liudytojais apklaustų pareigÅ«nų R. J., V. Ž. parodymų, pastarieji turėjo operatyvinės informacijos apie tai, kad apeliantas galimai gabena nelegaliai į Lietuvos RespublikÄ patekusius asmenis iÅ¡ trečiųjų Å¡alių. 2012-08-15, tikrinant turimÄ operatyvinę informacijÄ , buvo sustabdytas apelianto vairuojamas automobilis Citroen Evasio, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuomet ir paaiÅ¡kėjo jo padaryta nusikalstama veika, automobiliu buvo gabenamas asmuo be asmens tapatybės dokumentų, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo Gruzijos pilietis G. T.. IÅ¡ minėtų pareigÅ«nų parodymų seka ir tai, kad R. P. bandė nuslėpti savo nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡mesdamas turėtÄ Äekį už vieÅ¡bučio kambario nuomÄ . Nors, nuteistasis vėliau pareigÅ«nams papasakojo apie jo gabentus ir kaimo turizmo sodyboje bei vieÅ¡butyje gyvenusius Gruzijos piliečius, tačiau tai negali bÅ«ti vertinama kaip pastarojo praneÅ¡imas pareigÅ«nams apie savo nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinų alternatyvių savarankiÅ¡kų aplinkybių, numatytų Å¡io straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-400/2007, 2K-625/2007). Kaip aukščiau jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi). Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ioje byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sÄ lygų.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kuriÄ kvalifikuota veika, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija

byloje nenustatė jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistojo R. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jo asmenybę, kurių

visuma leistų spręsti, kad jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, galėtų būti skirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde. Nuteistojo skunde išdėstytos aplinkybės, kad jis nurodė pareigūnams nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, yra svarbios, todėl skirdamas bausmę, apygardos teismas jas įvertino,

pripažindamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ aplinkybę R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau jos

nelaikytinos iÅ¡imtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. IÅ¡imtinėmis aplinkybėmis nelaikytinos ir nuteistojo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog jis turi draugę, planuoja sukurti Å¡eimÄ , ieÅ¡ko geresnio darbo, kelia vairuotojo kvalifikacijÄ .

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto skundo argumentais, jog sprendžiant klausimÄ dėl bausmės individualizavimo nebuvo pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog neteisėtai valstybės sienÄ perėjusių nuolatinės

gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimas R. P. buvo nuolatinis pasipelnymo šaltinis. Kita vertus,

kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio motyvuojamosios dalies, tai buvo tik viena iÅ¡ nurodytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę už padarytÄ sunkų nusikaltimÄ , įvertino visų kitų byloje nustatytų bausmės rÅ«Å¡iai ir dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste. Taigi, teigti, kad bÅ«tent Å¡i aplinkybė įtakojo teismo sprendimÄ skirti apeliantui BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ vienintelę bausmę - laisvės atėmimÄ , nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo R. P. (R. P.) apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                       Albinas Bielskis

Teisėjai

                                                                              Kęstutis

Jucys

                                                        Â

                      Elena Vainienė