2018-04-25 Nr. AB-8272-3-62-3-01306-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-644-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01306-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.4; 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, S. D., J. D. ir L. B.) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NŽT) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir Kauno filialas) 2016 m. vasario 17 d. sprendimą, kurio buvo įregistruota nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka dėl 500/2000 dalių žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Žemės sklypas) pagal 1997 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 7378; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. csprl-145; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą išregistruoti juridinį faktą iš viešojo registro dėl nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos dėl 500/2000 dalių Žemės sklypo pagal 1997 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 7378.

2. Paaiškino, kad Žemės sklypas priklauso L. B., S. D., J. D. ir Lietuvos Respublikai. 1211/2000 dalis Žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valdoma NŽT patikėjimo teise. NŽT Kauno miesto skyrius pagal VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 22 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą sužinojo, jog 2016 m. vasario 17 d. buvo įregistruotas juridinis faktas dėl Žemės sklypo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. NŽT Kauno miesto skyrius VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pateikė 2016 m. balandžio 25 d. skundą. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. cspr-1-145, paliko galioti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016 m. vasario 17 d. priimtą sprendimą. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, jog teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Atkreipė dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 4.81 straipsnio 1 dalis numato, jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pareiškėjas pažymėjo, kad naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma daikto bendraturčių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų apie Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nepagrįstai padarytą žymą dėl juridinio fakto, kuriuo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka 500/2000 Žemės sklypo pagal 1997 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 7378, sutikimo dėl Žemės sklypo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nėra davusi.

3. Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju juridinis faktas apie nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką buvo įregistruotas 1997 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 7378 pagrindu. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-14682-658/2006 2006 m. gruodžio 6 d. nutartimi yra atnaujinęs terminą sandorio, kuriuo L. B. įsigijo butą Nr. 1, 31/100 dalį ūkinio pastato 2Ilm, 22/100 dalis ūkinio pastato 3Ilp ir 500 kv. m ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistravimui VĮ Registrų centro Kauno filiale.

Pažymėjo, jog 1997 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 7378 sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijos 14 straipsnio 1 dalis numatė, kad privaloma bet kurio žemės sandorio dalis yra žemės sklypo (sandorio objekto) planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Šiuo atveju L. B. kartu su pirkimo pardavimo sutartimi pateiktame žemės sklypo plane yra nurodytos įsigyjamos žemės sklypo dalies ribos, taip pat kitų žemės sklypo valdytojų ribos ir parašai. Be to, kaip ir numatė Žemės įstatymas, žemės sklypo planas su nustatytomis naudojimosi ribomis 1996 m. gegužės 21 d. yra patvirtintas Žemėtvarkos tarnybos viršininko.

Atsakovas darė išvadą, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016 m. vasario 17 d. sprendimas įregistruoti juridinį faktą apie nustatytą naudojimosi Žemės sklypo dalimi tvarką, remiantis notariškai patvirtintu sandoriu, kurio neatskiriama dalis yra žemėtvarkos tarnybos viršininko patvirtintas žemės sklypo planas su nurodytomis žemės sklypo valdytojų naudojamomis ribomis bei asmenų parašais, yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, 1997 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 7378 5 punkte skelbiama, jog pirkėja žino ir perima visas specialiąsias žemės sklypo naudojimosi sąlygas, servitutus ir įsipareigoja laikytis žemės sklypo plane pažymėtų ribų.

Atsakovas pažymėjo, jog juridinis faktas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra įregistruotas ne į visą Žemės sklypą, bet tik į L. B. priklausančią Žemės sklypo dalį (500/2000). Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, jog neturi jokių duomenų apie naudojimosi 500/2000 dalimis Žemės sklypo tvarką, taip pat nėra davęs sutikimo dėl žemės sklypo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. 1996 m. gegužės 21 d. Žemėtvarkos tarnybos viršininkas savo parašu bei institucijos antspaudu patvirtino 1995 m. birželio 10 d. parengtą Namų valdos žemės sklypo ribų planą M 1:500 su jame nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka (Žemės sklypas suskirstytas į dalis; nurodyti dalių plotai bei jomis besinaudojantys asmenys; plane yra lentelė „Suderinta“, kurioje pasirašę Žemės sklypo tuometiniai naudotojai).

Šis Žemės sklypo planas buvo vėliau sudaromų Žemės sklypo perleidimo sandorių neatskiriama dalis. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog ginčo atveju būtent L. B. pageidavo viešame registre išviešinti notarinio sandorio pagrindu savo pačios atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus. Registravimui pateikti dokumentai (1997 m. gruodžio 30 d. sutartis Nr. 7378 bei 1996 m. gegužės 21 d. žemėtvarkos tarnybos viršininko patvirtintas Žemės sklypo ribų planas) patvirtino juridinio fakto dėl L. B. naudojimosi Žemės sklypo 500/2000 dalimi atsiradimą.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturėjo jokių duomenų, jog minėti dokumentai būtų panaikinti, negaliojantys ar kitaip nuginčyti. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie nustatytą naudojimosi Žemės sklypo dalimi tvarką šiuo metu visiškai atitinka dokumentus, kurių pagrindu duomenys buvo įrašyti, todėl yra teisingi, išsamūs ir teisinio pagrindo juos naikinti nėra.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad 1996 m. gegužės 21 d. Žemėtvarkos tarnybos viršininkas savo parašu bei institucijos antspaudu patvirtino 1995 m. birželio 10 d. parengtą Namų valdos žemės sklypo ribų planą M 1:500. Žemės sklypo plane nustatytos Žemės sklypo ribos, jų posūkio taškų koordinatės vietinėje sistemoje bei naudojimosi Žemės sklypu tvarka. 1996 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. PI9/96-3312, kurios pagrindu P. A. Š. nupirko bendrosios dalinės nuosavybės teise 500 kv. m, iš jų asmeninio naudojimo 376 kv. m, bendro naudojimo 124 kv. m, žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). 1996 m. spalio 22 d.

šis sandoris buvo įregistruotas tuometinio Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. 1997 m. gruodžio 30 d. P. A. Š. ir L. B. sudarė sutartį Nr. 7378, kurios pagrindu P. A. Š. pardavė L. B. jam priklausančius butą Nr. 1, 31/100 dalį ūkinio pastato 2Ilm, 22/100 dalis ūkinio pastato 3Ilp ir 500 kv. m ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Pirkėja šio sandorio neįregistravo tuometinėje Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje privaloma tvarka. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-14682-658/2006 2006 m. gruodžio 6 d. nutartimi atnaujino terminą 1997 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 7378 įregistravimui VĮ Registrų centro Kauno filiale. 2007 m. sausio 15 d.

į VĮ Registrų centro Kauno filialą kreipėsi L. B. su prašymu įregistruoti jai nuosavybės teises į dalį Žemės sklypo. 2007 m. sausio 22 d. buvo įregistruotos L. B. nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį (500/2000) 1997 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 7378 bei Kauno apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-14682-658/2006, pagrindu. 2016 m. vasario 12 d. L. B. (per įgaliotą asmenį) VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką.

Prie šio prašymo L. B. VĮ Registrų centro Kauno filialui taip pat pateikė 1997 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 7378 su žemės sklypo planu. 2016 m. vasario 17 d. L. B. prašymas buvo patenkintas ir Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 19/8805 buvo įregistruotas juridinis faktas apie nustatytą naudojimosi tvarką Žemės sklypo 500/2000 dalims. Pareiškėjas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą (įformintą registro įrašu) dėl nurodyto juridinio fakto apie nustatytą naudojimosi tvarką įregistravimo apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. csprl-145, minėtą teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti.

7. Bylos aplinkybes patvirtino, kad pareiškėjas inicijavo administracinį ginčą dėl to, kad, pareiškėjo manymu, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atliko neteisėtus veiksmus, kuriais yra pažeidžiamos pareiškėjo, kaip žemės sklypo bendrasavininko teisės į 1211/2000 dalis žemės sklypą.

8. Teismas pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata patvirtina, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas tik kaupia duomenis nekilnojamojo turto registre ir atsako už jų teisingumą ir apsauga, tačiau pats nepriima (ir nenaikina) sprendimų kurių pagrindu yra daromi įrašai registre – registruojami juridiniai faktai.

9. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalies ir 29 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Nagrinėjamu atveju L. B. 2016 m. vasario 12 d. VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Prie šio prašymo L. B. VĮ Registrų centro Kauno filialui taip pat pateikė 1997 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 7378 su žemės sklypo planu. 2016 m. vasario 17 d. L. B. prašymas buvo patenkintas ir Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 19/8805 buvo įregistruotas juridinis faktas apie nustatytą naudojimosi tvarką Žemės sklypo 500/2000 dalims.

10. Teismas pažymėjo, jog nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas gali būti išregistruojamas tik tuomet, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju juridinis faktas apie nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką buvo įregistruotas 1997 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 7378 pagrindu. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-14682-658/2006 2006 m. gruodžio 6 d. nutartimi atnaujino terminą šio sandorio įregistravimui VĮ Registrų centro Kauno filiale.

11. Teismas pažymėjo, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja susiklosčiusius tarp atitinkamų subjektų civilinius teisinius santykius patvirtinančius juridinius faktus, tačiau pats nėra ir negali būti civilinių santykių dalyvis; jis neturi kompetencijos nagrinėti asmenų ginčus dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamaisiais daiktais, nustatinėti faktines aplinkybes bei spręsti dėl asmenų teisių į nekilnojamuosius daiktus apimties.

12. 1997 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 7378 sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijos 14 straipsnio 1 dalis numatė, kad privaloma bet kurio žemės sandorio dalis yra žemės sklypo (sandorio objekto) planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Šiuo atveju L. B. kartu su pirkimo–pardavimo sutartimi pateiktame žemės sklypo plane yra nurodytos įsigyjamos žemės sklypo dalies ribos, taip pat kitų žemės sklypo valdytojų ribos ir parašai. Be to, kaip ir numatė Žemės įstatymas, žemės sklypo planas su nustatytomis naudojimosi ribomis 1996 m. gegužės 21 d. yra patvirtintas Žemėtvarkos tarnybos viršininko. Teismas darė išvadą, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016 m. vasario 17 d. sprendimas įregistruoti juridinį faktą apie nustatytą naudojimosi Žemės sklypo dalimi tvarką, remiantis notariškai patvirtintu sandoriu, kurio neatskiriama dalis yra žemėtvarkos tarnybos viršininko patvirtintas žemės sklypo planas su nurodytomis žemės sklypo valdytojų naudojamomis ribomis bei asmenų parašais, yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, 1997 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 7378 5 punkte skelbiama, jog pirkėja žino ir perima visas specialiąsias žemės sklypo naudojimosi sąlygas, servitutus ir įsipareigoja laikytis žemės sklypo plane pažymėtų ribų. Juridinis faktas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra įregistruotas ne į visą Žemės sklypą, bet tik į L. B. priklausančią Žemės sklypo dalį.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d., t. y. ginčijamų sprendimų priėmimo metu) 89 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 ir 3 punktų, 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kaip įregistruotas juridinis faktas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ne į visą Žemės sklypą, bet tik į L. B. priklausančią Žemės sklypo dalį (500/2000) pažeidžia pareiškėjo teises. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečiai teisės aktus pažeidė atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, pareiškėjas vadovavosi tik bendro pobūdžio CK normomis, kai atsakovo veiklą reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir poįstatyminiai aktai.

14. Nagrinėjamoje administracinėje byloje teisminės gynybos kreipėsi NŽT, siekdama, kad pagal 2016 m. vasario 17 d. L. B. prašymą Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 19/8805 įregistruotas juridinis faktas apie nustatytą naudojimosi tvarką Žemės sklypo 500/2000 dalims būtų išregistruotas. Kaip matyti juridinis faktas įregistruotas pagal notariškai patvirtintą sutartį Nr. 7378, sudarytą tarp pardavėjo P. A. Š. ir pirkėjos L. B. (pareiškėjas nėra šios sutarties šalis), ir žemės sandoriui sudaryti privalomą žemės sklypo (sandorio objekto) planą, patvirtintą valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Juridinis faktas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra įregistruotas ne į visą Žemės sklypą, bet tik į L. B. priklausančią Žemės sklypo dalį (500/2000). Ginčas iš esmės kyla tarp bendrasavininkų L. B. ir S. bei J. D.. Taigi, notariškai patvirtinta sutartis Nr. 7378 sudaryta tarp pardavėjo P. A. Š. ir pirkėjos L. B. ir jos sudėtinė dalis – žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos nepanaikinti ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti ir yra galiojantys, todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi jam pateiktais dokumentais, kaip ir numatyta jo veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose.

15. Pareiškėjas prašė įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą išregistruoti juridinį faktą iš viešojo registro dėl nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos dėl 500/2000 dalių Žemės sklypo pagal 1997 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 7378. Nagrinėjamu atveju nurodytus veiksmus pagal kompetenciją atlikti įgalintas VĮ Registrų centro Kauno filialas, o teismine tvarka gali būti tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų teisėtumas. Teismas gali įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti sprendimą, nustačius, jog ginčijami sprendimai yra neteisėti. Tačiau nagrinėjamu atveju, nustačius, jog ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, kadangi reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo.

III. 16. Pareiškėjas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstytais argumentais. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog 1997 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 7378 ir jos priedas Žemės sklypo planas tenkina CK 4.81 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarka nustatoma bendraturčių susitarimu. Pareiškėjas pažymi, kad šioje sutartyje, kuri teismo buvo vertinama kaip pagrindinis susitarimas dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, nėra užsimenama apie tai, kokiai Žemės sklype esančio pagrindinio statinio patalpai kokia dalis ir kokioje vietoje tenka valstybinės žemės.

18. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad 1997 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 7378 buvo atkuriamos nuosavybės teisės piliečiui ir taip netinkamai taikė nuosavybės teisių atkūrimą bei atitinkamai pritaikė netinkamą teismų praktiką, nes šiuo atveju vyravo civiliniai teisiniai santykiai, kai statinio ar patalpos savininkui parduodama jam nuosavybės teise priklausančios patalpos eksploatavimui reikalinga valstybinės žemės dalis lengvatine ne aukciono tvarka.

19. Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartojo argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.

21. Atsakovas papildomai pažymi, kad pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė nei vienos teisės normos, reglamentuojančios Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiklą, kurią aiškiai pažeidė atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą.

22. Atsakovas mano, kad pareiškėjas nepagrįstai šiai ginčo situacijai (dėl naudojimo tvarkos nustatymo pagal 1997 m. gruodžio 30 d. sudarytą sandorį) taiko šiuo metu galiojančio CK 4.81 straipsnio 1 dalį. Atsakovas pažymi, kad priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas neprilygino 1997 m. gruodžio 30 d. sutarties CK 4.81 straipsnyje reglamentuotam susitarimui. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas šiai ginčo situacijai pritaikė aktualią teismų praktiką. Be to, teismas nekonstatavo apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, kad 1997 m. gruodžio 30 d. sutartimi buvo atkuriamos nuosavybės teisės piliečiui.

23. Atsakovas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie nustatytą naudojimosi Žemės sklypo dalimi tvarką šiuo metu visiškai atitinka dokumentus, kurių pagrindu duomenys buvo įrašyti, todėl yra teisingi, išsamūs ir teisinio pagrindo juos naikinti nėra.

24. Tretieji suinteresuoti asmenys S. D. ir J. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.

25. Tretieji suinteresuoti asmenys nesutinka, kad yra nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka. Byloje yra B. B. firmos „Librana“ 2003 m. spalio 20 d. parengtas Žemės sklypo planas, kuriame nenurodyta jokia naudojimosi žemės sklypu tvarka. VĮ Registrų centro Kauno filialo vyresnioji kadastro specialistė E. T. patvirtino, kad Žemės sklypo ribos 2016 m. balandžio 11 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje, taip pat kad VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016 m. vasario 17 d. įrašas apie nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką yra neteisėtas. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, 1997 m. gruodžio 30 d. sutartyje Nr. 7378 nėra įvardinta, kuri Žemės sklypo dalis yra parduodama ir kokia įregistruota Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Taip pat teismas sprendime ignoruoja CK 4.81 straipsnio nuostatą, nors šiame straipsnyje nustatyto susitarimo tarp Žemės sklypo bendraturčių nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Lietuvos Respublika, tretieji suinteresuoti asmenys S. D., J. D. ir L. B. yra 0,2000 ha žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkai. L. B. vardu nuo 2007 metų yra įregistruota nuosavybės teisė į 500/2000 Žemės sklypo, S. D. ir J. D. vardu nuo 2005 metų yra įregistruota bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į 289/2000 Žemės sklypo, Lietuvos Respublikos vardu (valstybinės žemės patikėjimo teisė NŽT) nuo 2005 metų yra įregistruota nuosavybės teisė į 1211/2000 Žemės sklypo.

27. L. B. nuosavybės teisės į Žemės sklypą įregistravimo pagrindu nuo 2007 metų yra nurodyti 1997 m. gruodžio 30 d. sutartis Nr. 7378 ir 2006 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria atnaujintas praleistas įstatymų nustatytas 3 mėnesių terminas įregistruoti VĮ Registrų centro Kauno filiale 1997 m. gruodžio 30 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 7378), kuria L. B. nupirko iš P. A. Š. butą, dalį ūkinių pastatų ir 500 kv. m. žemės sklypą, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini).

28. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2016 m. vasario 17 d. padarė įrašą Žemės sklypo registre, būtent įregistravo juridinį faktą – nustatyta naudojimosi tvarka 500/2000 žemės sklypo, įregistravimo pagrindas 1997 m. gruodžio 30 d. sutartis Nr. 7378. Šis įrašas padarytas registre patenkinus L. B. įgalioto atstovo 2016 m. vasario 12 d. prašymą.

29. VĮ Registrų centras 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu paliko galioti Kauno filialo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą. VĮ Registrų centro sprendime konstatuota, kad minėtas juridinis faktas įregistruotas dėl to, kad 1997 m. gruodžio 30 d. sutarties neatskiriama dalimi yra žemės sklypo planas (1996 m. gegužės 11 d.), kuriame yra nurodytos įsigyjamos žemės sklypo dalies ribos, kartu su kitų žemės sklypų valdytojų ribomis ir parašais.

30. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno filialo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo ir VĮ Registrų centro 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo, t. y. dėl to, ar teisėtai Žemės sklypo registre įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi tvarka 500/2000 žemės klypo (priklausančio L. B.), įregistravimo pagrindas 1997 m. gruodžio 30 d. sutartis Nr. 7378 (pirkimo-pardavimo sutartis). Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turėjo pagrindą pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu padaryti įrašą žemės sklypo registre, būtent įregistruoti juridinį faktą apie nustatytą naudojimosi tvarką tam tikra sklypo dalimi (priklausančia vienam iš sklypo savininkų), nesant sutarties dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, esant žemės sklypo planui, kuriame nurodytos įsigyjamos valstybinės žemės sklypo dalies ribos. Šis ginčas kyla, be kita ko, ir dėl to, ar nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turėjo pagrindą įregistruoti minėtą juridinį faktą dėl vieno savininko valdomos dalies, tvirtindamas, kad tai neturi įtakos kitų sklypo savininkų teisėms ir pareigoms.

V. 31. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojami šie su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai: 1) sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes; 2) registruojamo nekilnojamojo daikto bendraturčių sutartys dėl bendro daikto <...>. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra rašytiniai sandoriai.

32. Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis.

33. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. <...>

34. Civilinio kodekso (galiojusio nuo 1965 m. sausio 1 d.) 122 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka bet kurio iš dalyvių ieškiniu.

VI. 35. Minėta, kad nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto registro tvarkytojas Žemės sklypo, kuris priklauso keliems asmenims (tarp jų ir valstybei), nekilnojamojo turto registre padarė įrašą, būtent įregistravo juridinį faktą apie nustatytą naudojimosi tvarką tam tikra sklypo dalimi (priklausančia vienam iš sklypo savininkų). Juridinis faktas įregistruotas vieno iš sklypo dalies savininkų prašymu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nesant sutarties dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, esant žemės sklypo planui, kuriame nurodytos įsigyjamos valstybinės žemės sklypo dalies ribos. Registro tvarkytojo tvirtinimu, būtent šio plano buvimas ir sudarė pagrindą įregistruoti juridinį faktą.

36. Minėta, kad nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto registro tvarkytojas Žemės sklypo registre įregistravo juridinį faktą apie nustatytą naudojimosi tvarką tos pačios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kuria remiantis buvo įregistruotos ir asmens (L. B.) daiktinės teisės į šį daiktą. Registro tvarkytojo tvirtinimu, pagrindą atlikti minėtą veiksmą sudarė 1997 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7378 sąlyga (5 p.), kurioje įtvirtinta, kad pirkėja (L. B.) žino ir perima visas specialiąsias žemės sklypo naudojimosi sąlygas, servitutus ir įsipareigoja laikytis žemės sklypo plane pažymėtų ribų. Registro tvarkytojo tvirtinimu, pagrindą atlikti minėtą veiksmą taip pat sudarė 1997 m. gruodžio 30 d. sutarties neatskiriama dalimi esantis žemės sklypo planas (1996 m. gegužės 11 d.), kuriame yra nurodytos įsigyjamos žemės sklypo dalies ribos, kartu su kitų žemės sklypų valdytojų ribomis ir parašais. Būtent šiame plane yra įrašai: sklypu „A“ (plotas 376 kv. m) naudojasi P. A. Š., sklypu „B“ (plotas 498 kv. m) ir „C“ (plotas 587 kv. m) naudojasi A. V. V. ir Butų ūkio tarnyba bendrai, sklypai „D1“ (plotas 482 kv. m), „D2“ (plotas 19 kv. m) ir „D3“ (plotas 37 kv. m) – bendro naudojimo.

37. 1997 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7378 sąlygoje (5 p.) nėra įtvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka, tai yra akivaizdu iš šios sąlygos turinio, neatliekant jokios gilesnės analizės ir nevertinant to, kas pagal įstatymus turėtų laikoma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Žemės sklypo registro išrašas patvirtina, kad 1996 m. gegužės 11 d. visas sklypas, kuris tuo metu buvo suformuotas, buvo valstybinė žemė, kurios viena dalis pirmą kartą buvo parduota P. A. Š. 1996 m. rugpjūčio 29 d. Antra sklypo dalis pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį buvo parduota tik 2005 metais S. D. ir J. D.. Minėto plano sudarymo metu (1996 metais) nebuvo sklypo savininkų, kurie galėjo tartis dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Pareiškėjas NŽT teisingai akcentuoja, kad 1996 metų Žemės sklypo plane yra tik pažymėtos dalys, kurios buvo nustatytos tikslu parduoti Žemės sklypo dalis statinių naudotojams, taip pat nustatytos idealiosios nekilnojamojo daikto dalys, kurios gali būti parduotos Žemės sklypo naudotojui.

38. Remiantis minėtais faktiniais duomenimis, spręstina, kad nei 1997 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, nei 1996 m. gegužės 11 d. žemės sklypo plane nebuvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, t. y. nebuvo sudarytas nekilnojamojo daikto (Žemės sklypo) bendraturčių tarpusavio susitarimas nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis to daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturėjo pagrindo spręsti, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio prasme turėtų būti registruojamas su Žemės sklypu susijęs juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, nes nagrinėjamu atveju nebuvo pateiktas dokumentas, suteikiantis teisę ir pareigą nekilnojamojo turto registro tvarkytojui padaryti tokį įrašą.

39. Pastebėtina ir tai, kad, kaip teisingai akcentuoja atsakovas – nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas, būtent įregistruotas juridinis faktas apie nustatytą naudojimosi tvarką tik dėl vienos sklypo dalies, t. y. priklausančios vienam iš sklypo savininkų – L. B.. Žemės sklypo, kuris priklauso keliems asmenims, nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas, būtent įregistruotas juridinis faktas apie nustatytą naudojimosi tvarką tam tikra sklypo dalimi, priklausančia vienam iš sklypo savininkų, nesuponuoja išvados, jog toks įrašas nėra susijęs su kitų sklypo bendraturčių teisėmis ir pareigomis, priešingai, toks įrašas nustato taip pat ir kitų bendraturčių teises ir pareigas, t. y. naudojimosi jiems (valstybinės žemės patikėtiniui – NŽT, S. D. ir J. D.) nuosavybės teise priklausančia sklypo dalimi tvarką. Šias išvadas patvirtina minėtos Civilinio kodekso 4.75 ir 4.81 straipsnių normos (panašiai kaip ir CK (galiojusio nuo 1965 m. sausio 1 d.) 122 str. 1 d.), kuriomis remiantis bendra dalinė nuosavybė buvo (1996, 1997 metais) ir yra įgyvendinama bendratučių sutarimu, bendro daikto naudojimosi tvarka nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu. Todėl skundžiamas sprendimas negalėjo būti priimtas dėl to, kad tokio turinio sprendimas nesuderinamas su Civilinio kodekso 4.75 ir 4.81 straipsnių normomis, nors padarytas įrašas registre yra kildinamas iš šių normų turinio, be to, toks įrašas susijęs su galimu kitų asmenų (valstybinės žemės patikėtinio – NŽT, S. D. ir J. D.) teisių pažeidimu. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas priimdamas sprendimus, remdamasis vieno asmens prašymu, negali, tenkindamas vieno asmens prašymą, priimti tokio sprendimo, kuriuo būtų pažeidžiamos kito suinteresuoto asmens teisės.

40. Remiantis minėtais motyvais konstatuotina, kad viešojo administravimo subjektas priėmė administracinį sprendimą (padarė įrašą registre) neturėdamas tam teisėto pagrindo, todėl sprendimas turi būti panaikintas, nes sprendimas priimtas nesant pagrindo yra nesuderinamas su teisėtumo arba įstatymo viršenybės principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte (Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais). Taigi skundžiamas teisės aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, todėl sprendimo dalis, kuria netenkintas skundo reikalavimas dėl administracinių aktų panaikinimo, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas.

41. Panaikinus sprendimą, kuriuo padarytas įrašas registre, institucija privalės vykdyti šį sprendimą, todėl papildomi įpareigojimai šiuo baigiamuoju teisės aktu neturėtų būti nustatomi. Todėl netenkinamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą išregistruoti juridinį faktą iš viešojo registro dėl nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos dėl 500/2000 dalių Žemės sklypo pagal 1997 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 7378. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria yra atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą, kuriuo buvo įregistruota nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka dėl 500/2000 dalių žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune pagal 1997 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 7378; panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. csprl-145, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą.

Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą, kuriuo buvo įregistruota nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka dėl 500/2000 dalių žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune pagal 1997 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 7378; panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. csprl-145.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Veslava Ruskan