b42c029b-e2cb-4ef6-8fb1-bb2bd1f614bb · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-771-348/2019 Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00011-2011-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Vasiliauskienės ir Valdo Vitunsko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. D. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtÄ 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimÄ Nr. 93-187 taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu panaikinta 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalis dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinta su 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi pakeistas 2017 m. sausio 30 d. nuosprendis – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, palikta galioti 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalis, kuria paskirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 28 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 26 d.

3. Komisija 2019 m. rugpjūčio 26 d. priėmė nutarimÄ Nr. 93-187, kuriuo nutarė V. D. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , lygtinai paleidžiant nuteistÄ jį nuo neatliktos 6 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 28 balai, tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema.

Nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 31 balų iki 28 balų. Nutarime konstatuota, kad atlikdamas bausmę nuteistasis už pavyzdingÄ elgesį ir gerÄ darbÄ 5 kartus paskatintas. Pataisos įstaigoje nuteistasis siekia prasmingo užimtumo – dirba pataisos namuose valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, turi teigiamÄ nuostatÄ Ä¯ darbÄ .

Aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis lankė Įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichikÄ veikiančių medžiagų prevencijai. Vykdomuosius patvarkymus vykdo iÅ¡ darbinių pajamų. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimÄ Nr. 93-187 taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis ir daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendė, kad Å¡iuo metu nuteistajam V. D. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikytinas.

5. Nuteistasis V. D. skundžia Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimÄ Nr. 93-187 taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde praÅ¡oma patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo, nes nuteistasis V. D. nori greičiau integruotis į visuomenę, tampant pilnateisiu jos nariu, gyvenančiu gerbiant įstatymus ir jų nepažeidinėjant.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra dirbantis, vykdo visas socialinės reabilitacijos programas, turi labai paklausias darbo rinkoje specialybes. Laukia Å¡eima, turi gyvenamÄ jį plotÄ . Teigia norįs, kad jam bÅ«tų taikytas lygtinis paleidimas, nes nori kuo greičiau pradėti dirbti, jog kuo greičiau galėtų padengti turimus ieÅ¡kinius. 5.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo motyvuoja kažkada turėtais drausmės pažeidimais, kurie yra administracinės teisės jurisprudencijos dalis.

Pasibaigus skirtos nuobaudos laikui ir praėjus vieneriems metams, laikoma neturinčiu nuobaudų, tuo tarpu, nuteistojo nuomone, teismas neįvertino tai, kad jis yra skatintas daug kartų. Nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ yra žema, todėl tai, kad jam gali susidaryti klaidinga nuomonė dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo, tikrai yra neteisinga. Juolab, kad kaip nuteistasis nurodo, jis nepraÅ¡o panaikinti bausmę, o jÄ atliks iki galo, tik pageidautų jÄ baigti atlikinėti kitomis sÄ lygomis. 5.3.

Nuteistasis V. D. skunde pastebėti, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl Lygtinio paleidimo”, kur rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimÄ visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sÄ lygas, siekiant sumažinti žalingÄ Ä¯kalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimÄ Ä¯ visuomenę sÄ lygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. 602-126/2012 dėl Europos kalėjimų taisyklių ir Europos tarybos ministrų Komiteto rekomendacijų laikymo privalomumo. 5.4. Skunde pažymima, kad pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BVK redakcijÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygos iÅ¡imtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.

Nuteistasis teigia atlikęs reikiamÄ bausmės dalį. Kokia gali bÅ«ti neatlikta bausmės dalis - BVK nenurodoma, nedeklaruojama, todėl neanalizuotina ir juo labiau negali bÅ«ti naudojama kaip vienas iÅ¡ nepaleidimo lygtinai motyvų. Teismui buvo pateiktas patvirtinti Komisijos nutarimas, kaip tai numato BVK 157 straipsnio 4 punktas, tačiau teismas nepatvirtino, o ėmėsi nagrinėti paleidimo sÄ lygas iÅ¡ naujo, nors tai padarė kompetentinga Komisija. Nesuprantama tokia teismo pozicija - abejoti ar nepasitikėti Komisija, kuri betarpiÅ¡kai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta, yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus, turi suformuotÄ lygtinio paleidimo praktikÄ .

Teismas nepatvirtindamas Komisijos nutarimo paverčia Komisijos darbÄ niekiniu, o nuteistieji, matydami tokiÄ teismo nuostatÄ , neturi motyvacijos elgtis tinkamai, pradeda abejoti, kad įstatymas veikia, kad teismas laikosi tarptautinių sutarčių ir rekomendacijų, o ne formaliai atlieka savo funkcijÄ . 5.5. Pagal LR BK 2 straipsnio 6 dalį negalima bausti žmogaus du kartus už tÄ patį nusikaltimÄ , tad dabar prikiÅ¡ant nusikaltimo sunkumÄ - baudžiama dar kartÄ - netaikomas lygtinis paleidimas. LR Konstitucija taip pat draudžia bausti dukart už tÄ patį.

Esant visoms lygtinio paleidimo sÄ lygoms, atsisakyti taikyti, įstatymo numatytÄ lygtinį paleidimÄ , galima prilyginti baudimui antrÄ kartÄ . 5.6. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindÄ manyti, kad ateityje nuteistasis V. D. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Akivaizdu, kad teismas veikė prieÅ¡ingai Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas pagal Å¡ias rekomendacijas turi bÅ«ti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrÄ ja taisykle, o jokiu bÅ«du ne iÅ¡imtimi ar nuteistajam teikiama privilegija.

Tai suponuoja reikalavimÄ sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali bÅ«ti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtini paleidimÄ , kaip iÅ¡imtis, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir detaliai argumentuotas. Akivaizdu, kad teismas laikėsi kardinaliai prieÅ¡ingos pozicijos: neva tai lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – iÅ¡imtis. Matomai todėl teismas savo sprendimÄ pateikė visiÅ¡kai be jokių argumentų, kas yra pakankama priežastimi skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti.

6. Atsiliepimų į nuteistojo V. D. skundÄ negauta.

7. Nuteistojo V. D. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. D. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamÄ asmens lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti V. D. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau, vien tik Å¡ių aplinkybių jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

10. Atlikus nuteistojo V. D. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 28 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau yra bÅ«tina įvertinti ir V. D. pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri analizuojamu atveju turi bÅ«ti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

11. Å ių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimÄ , tuo pačiu ir sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, jų neiÅ¡skiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuotos iÅ¡vados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos iÅ¡vados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.

12. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. D. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose nuo 2018 m. vasario 14 d. dirba, 5 kartus skatintas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia vykdomuosius raštus.

Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama V. D. lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nepaisant žemos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, atitinkančios 28 balus, nuteistojo elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme, sprendžiant iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, vis dar galima ir Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tina, kadangi statinių svertinių taÅ¡kų suma sudaro tik 5 balus.

Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. IÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiamai nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. D. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.

13. Nors skundu apygardos teismui teigiama, kad sprendžiant klausimÄ dėl V. D. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos padaryto nusikaltimo sunkumas ir pobÅ«dis jau buvo įvertinti teismui priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį ir paskiriant bausmę, todėl Å¡iuo pagrindu lygtinio paleidimo netaikymas yra draudimo bausti antrÄ kartÄ už tÄ patį pažeidimÄ , tačiau su Å¡iais nuteistojo argumentais nesutiktina. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius Å¡iam bÅ«nant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, sunkumÄ bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar Å¡iuo metu nuteisto asmens elgesio korekcija yra pakankama, siekiant iÅ¡vengti tiek analogiÅ¡kų, tiek ir kitokio pobÅ«džio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju.

14. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio. Pažymėtina, kad Å¡is teistumas V. D. nėra pirmasis – praeityje jis jau buvo teistas už kÅ«no sužalojimÄ , Å¡iuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už dvi nusikalstamas veikas, kurių viena yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje, kas leidžia pagrįstai konstatuoti antivisuomenines V.

D. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam. Sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistojo elgesys nebuvo nuosekliai koreguojamas net ir bausmės atlikimo metu: atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, V.

D. keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kas nuteistÄ jį apibÅ«dina kaip asmenį, kuriam kryptingo pozityvaus elgesio iÅ¡laikyti nepavyko. Aptartos aplinkybės neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis, kaip teigia savo skunde, iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

15. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo gyvenimo stilius bei draugai, kas Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta kaip kriminogeninis veiksnys. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, V. D. supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktÄ ignoruoja. Praeityje buvo įtakojamas bendrininkų grupės ir suvokia, kad Å¡io įtaka buvo vienas iÅ¡ veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu.

16. Nors skunde nuteistasis akcentuoja glaudžius santykius su artimaisiais, galimybę tęsti darbinę veiklÄ , ir tai neabejotinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su Å¡eima ir darbu egzistavo ir jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryÅ¡iai ir darbinė veikla analizuojamu atveju yra tokia reikÅ¡minga aplinkybė, kurios egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog laisvėje V. D. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

17. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ V. D. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors skunde nuteistasis teigia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis prieÅ¡tarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatoms bei neatitinka teismų praktikos, tačiau nagrinėjamu atveju, nuteistojo nurodomos Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos ir teismų praktika, nesudaro imperatyvaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus V. D. elgesio pokyčius, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , todėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, n u t a r i a : atmesti nuteistojo V. D. skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Svetlana Jurgaitienė Jurga Vasiliauskienė Valdas Vitunskas