b42964ec-a19a-4f5b-995b-50ef32f3a2a2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-314-464/2011Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.7.;14.4. (S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. sausio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. R. V.,viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A.

A. ir atsakovo BUAB „Grand Casino World“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. A. ieÅ¡kinį atsakovui BUAB „Grand Casino World“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei neturtinės žalos priteisimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovė A.

A. 2009-04-16 kreipėsi į Vilniaus m. 1-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi (t. 1, b.l. 1-6, b.l. 99-100, 113-114) prašė:

1) panaikinti UAB „Grand Casino World“ direktoriaus 2009-03-13 įsakymÄ Nr. N-09-03/10 dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir 2009-03-13 įsakymÄ Nr. AT-09-03/5 dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo;

2) pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Grand Casino World“ Stalo loÅ¡imų skyriuje krupjė pareigų neteisėtu;

3) panaikinti UAB „Grand Casino World“ direktoriaus 2009-02-17 bei 2009-03-06 įsakymais Nr. N-09-03-5A ir Nr. N-09-03-6 paskirtas drausmines nuobaudas;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ skaičiuojant po 1656 Lt per mėnesį, 3312 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas;

5) sprendimÄ dalyje dėl vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio – 1656 Lt priteisimo vykdyti skubiai. Nurodė, kad nuo 2008-01-17 dirbo pas atsakovÄ Stalo loÅ¡imų skyriuje krupjė pareigose, 2009-03-13 įsakymu Nr. N-09-03/10 paskyrus drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, tos pačios dienos įsakymu Nr. AT-09-03/5 buvo atleista iÅ¡ pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Tvirtino, kad iki 2009-03-13 jai nebuvo taikytos jokios drausminės nuobaudos. PrieÅ¡ingai, darbdavys jos darbÄ laikė nepriekaiÅ¡tingu, nes du kartus – 2008-05-01 ir 2008-11-01 padidino darbo užmokestį.

Todėl nustebo, kai atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ sužinojo apie anksčiau jai esÄ taikytas drausmines nuobaudas dėl 2009-02-08 ir 2009-02-26 drausmės pažeidimų. Neneigė, jog du tarnybiniai raÅ¡tai jai buvo parodyti 2009-03-07, tačiau dėl jų niekas pasiaiÅ¡kinti neprašė (DK 240 str.), todėl didesnės reikÅ¡mės jiems neteikė, juo labiau, kad pasiraÅ¡ytinai su skirtomis nuobaudomis darbdavys nesupažindino. Pažymėjo, kad atsakovas nenurodė jokio konkretaus darbo drausmės pažeidimo, tik atsižvelgė į laikinai loÅ¡imų stalų skyriaus vadovo pareigas einančio vadovo R.

M. tarnybinį raÅ¡tÄ . Atleisdamas jÄ iÅ¡ darbo nenurodė konkretaus DK 136 str. 3 d. 1 p. numatyto pagrindo, nors turėjo įrodyti neteisėtÄ jos elgesį, kaltę, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp ieÅ¡kovės veiksmų ir atsiradusios žalos. PaaiÅ¡kino, kad 2009-03-10 ruletės žaidime iÅ¡kritus laimingam skaičiui ieÅ¡kovė netyčia nuvalė vieno lito vertės žetonÄ , esantį ant kampo. Tai pastebėjęs žaidėjas jÄ informavo, o ji apie tai pranešė ruletės stalÄ prižiÅ«rinčiai inspektorei A.

B., kuri apie tai informavo vaizdo kameromis procesÄ prižiÅ«rinčius atsakovo darbuotojus, patvirtinusius klaidÄ . Po to ieÅ¡kovė žetonÄ grÄ Å¾ino ant ruletės lauko ir iÅ¡mokėjo laimėjusiam žaidimÄ Å¾aidėjui jo laimėjimÄ . Dėl Å¡io įvykio nekilo jokių pasipiktinimų ar ginčų, žala kazino lankytojui nebuvo padaryta, inspektorė A. B., kuri nepastebėjo klaidos, nebuvo nubausta, todėl mano, kad drausmės pažeidimo ji nepadarė. Net ir nustačius ieÅ¡kovės kaltę, jai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – yra neadekvati padarytam drausmės pažeidimui.

Teigė, kad atsakovas atleido jÄ iÅ¡ darbo ne darbo drausmės užtikrinimui, o taikė kaip sankcijÄ už tai, jog ji atsisakė pasiraÅ¡yti su darbdaviu susitarimÄ dėl darbo užmokesčio mažinimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad iÅ¡ darbo buvo atleisti arba išėjo savo noru ir kiti buvę atsakovo darbuotojai, kurie atsisakė pasiraÅ¡yti tokį susitarimÄ su darbdaviu.  Atsakovas BUAB „Grand Casino World“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį (t.1, b.l.20-22, 200-201) su ieÅ¡kiniu nesutiko, reikalavimams dėl drausminių nuobaudų panaikinimo prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Nurodė reikalavęs, kad ieÅ¡kovė paraÅ¡ytų paaiÅ¡kinimus dėl 2009-02-08 bei 2009-02-26 padarytų darbo drausmės pažeidimų, o jai atsisakius, paskyrė drausmines nuobaudas. IeÅ¡kovė atsisakė savo paraÅ¡u patvirtinti jos supažindinimo su įsakymais dėl drausminių nuobaudų skyrimo faktus. 2009-03-10 užfiksavus trečiÄ ieÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimÄ ir jai atsisakius raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti, 2009-03-13 nusprendė skirti ieÅ¡kovei dar vienÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, atsižvelgęs į tai, kad drausminės nuobaudos ieÅ¡kovei buvo taikytos jau du kartus, o ieÅ¡kovė parodė nepagarbÄ atsakovo administracijai.

TÄ pačiÄ atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ su ieÅ¡kove buvo pilnai atsiskaityta ir praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tvirtino, jog skirdamas pirmÄ sias nuobaudas darbdavys atsižvelgė į ieÅ¡kovės darbÄ ankstesniu laikotarpiu, pažeidimo sunkumÄ , o skiriant griežčiausiÄ nuobaudÄ buvo įvertinta tai, kad ieÅ¡kovė turi dvi galiojančias drausmines nuobaudas. Aplinkybė, kad anksčiau atsakovas du kartus padidino ieÅ¡kovei darbo užmokestį, neturi reikÅ¡mės bylai, nes atlyginimo didinimas galėjo bÅ«ti sÄ lygojamas gerų įmonės finansinių rodiklių, noro iÅ¡laikyti patirtį turinčius darbuotojus ir sutaupyti lėšų naujų darbuotojų apmokymams.

Tvirtina sudaręs sÄ lygas ieÅ¡kovei pasiaiÅ¡kinti dėl jos padarytų darbo drausmės pažeidimų, todėl ieÅ¡kovės teiginys, jog ji iki atleidimo iÅ¡ darbo nežinojo apie jai skirtas nuobaudas, nepagrįstas. Kadangi ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista teisėtai, jai nepriklauso iÅ¡eitinė iÅ¡moka, be to, ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos jai padarymÄ .Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-03-04 sprendimu (t. 2, b.l. 95-100) ieÅ¡kovės A. A. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies:

1) panaikino UAB „Grand Casino World“ direktoriaus 2009-02-17 įsakymu Nr. N-09-03-5A ir 2009-03-06 įsakymu Nr. N-09-03-6 A. A. paskirtas drausmines nuobaudas - pastabas;

2) ieÅ¡kovės A. A. atleidimÄ 2009-03-13 įsakymu Nr. N-09-03-10 iÅ¡ UAB „Grand Casino World“ krupjė pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. pripažino neteisėtu;

3) A. A. darbo sutartį su UAB „Grand Casino World“ pripažino nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo datos;

4) priteisė ieÅ¡kovei A. A. iÅ¡ atsakovo 3397,46 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 2629,76 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ viso 6527,22 Lt, bei 1000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų;

5) sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1698,73 Lt priteisimo nustatė vykdyti skubiai;

6) priteisė iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ 195,81 Lt žyminio mokesčio ir 44 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus konstatavo, kad atsakovas patikimais įrodymais nepaneigė ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių, kad apie drausminių nuobaudų 2009-02-17 ir 2009-03-06 jai skyrimÄ Å¡i sužinojo tik 2009-03-07, nors atsakovas, kaip stipresnioji darbo santykių Å¡alis, turėjo galimybę tinkamai sutvarkyti dokumentus. Todėl visas abejones teismas įvertino ieÅ¡kovės naudai.

Teismas taip pat pripažino nepaneigta ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad drausminių nuobaudų jai skyrimas buvo susijęs su jos nesutikimu gauti sumažintÄ darbo užmokestį. Dėl ieÅ¡kovės padarytų loÅ¡imo procedÅ«rų pažeidimų teismas konstatavo, kad atsakovas iÅ¡ karto turėjo reikalauti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų ir iÅ¡ karto spręsti reagavimo į juos klausimus, tuo tarpu atsakovas nereikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovės jokių paaiÅ¡kinimų, jokiais faktiniais duomenimis nepagrindė bendrovei padarytos žalos, kad dėl ieÅ¡kovės darbo nukentėjo UAB „Grand Casino World“ reputacija ar bendrovė patyrė finansinius nuostolius.

Teismas sprendė, kad jokių ieÅ¡kovės tyčinių loÅ¡imų procedÅ«rų pažeidimų nenustatyta, be to, atsakovas nesiėmė realių veiksmų aiÅ¡kintis pažeidimų priežastis, nevykdė priemonių dėl krupjė mokymų, darbo sÄ lygų gerinimo, skatinančių geresnį darbo funkcijų atlikimÄ , dar 2008 m. pripažino ieÅ¡kovės darbÄ tinkamu. Pažymėjo, kad UAB „Grand Casino World“ darbo tvarkos taisyklių XI skyriaus „Darbo drausmės pažeidimai. Nuobaudos už darbo drausmės pažeidimus“ 90 p. iÅ¡vardintų Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų pobÅ«dis (t. 1, b.l. 53), kaip ir DK 235 str. 2 d. iÅ¡vardintų Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų pobÅ«dis, gerokai skiriasi nuo ieÅ¡kovei inkriminuotų pažeidimų, susijusių su tiesioginių sudėtingų darbo funkcijų vykdymu.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažino, kad atsakovas, skirdamas ieÅ¡kovei drausminės nuobaudas, pažeidė DK 238 str. ir 240 str. reikalavimus, ir jai skirtÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo - panaikino tame tarpe ir dėl Å¡ios nuobaudos neadekvatumo padarytiems pažeidimams. Pripažinęs ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. neteisėtu, laikė darbo sutartį su ieÅ¡kove nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal DK 297 str. 4 d. Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė po jos atleidimo 2009-03-13 iÅ¡ darbo į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2009-04-16, ginčydama atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. ir anksčiau jai skirtas drausmines nuobaudas, teismas pripažino, jog ji trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino drausminėms nuobaudoms ginčyti (DK 296 str.) nepraleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis c.b.

Nr 3K-3-393/2009). Teismas taip pat konstatavo, kad yra pagrindas iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais priteisė ieÅ¡kovei 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas BUAB „Grand Casino World“ apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 105-109) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-03-04 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad atsakovas į bylÄ pateikė eilę dokumentų, kurie patvirtina nuoseklų ir tinkamÄ teisės aktų reikalavimų vykdymu paremtÄ atsakovo elgesį, skiriant ieÅ¡kovei dvi pirmas drausmines baudas, be to, prieÅ¡ skiriant kiekvienÄ iÅ¡ jų nustatyta tvarka prašė ieÅ¡kovės pateikti pasiaiÅ¡kinimus, nustatydavo terminÄ jiems pateikti, o jų nesulaukęs, įvertindavo surinktÄ medžiagÄ apie pažeidimÄ , ieÅ¡kovės kaltės pobÅ«dį/formÄ , kitas svarbias aplinkybes bei pagrįstai skyrė drausmines nuobaudas, su kuriomis įstatymų nustatyta tvarka supažindino ieÅ¡kovę iÅ¡kart po nuobaudos paskyrimo.

IeÅ¡kovei atsisakius priimti reikalavimus pateikti pasiaiÅ¡kinimus, įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo, tokie atsisakymai buvo įforminti liudytojų sudaromais aktais, kuriuos atsakovas pateikė teismui. Todėl teismas nepagrįstai didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę teikė ieÅ¡kovės bei jos draugių – liudytojų V. I. bei S. D. – parodymams. Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktu 2009 m. vasario mėn. darbo grafiku, nors atsakovo į bylÄ pateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad 2009-02-09 bei 2009-02-17 ieÅ¡kovė dirbo, nebuvo nuginčyti, o jų tikrumÄ patvirtina liudytojų R.

M. bei J. V. parodymai. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovei nebuvo atskleista kiekvieno pažeidimo esmė. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad reikalavimai pateikti pasiaiÅ¡kinimus dėl padarytų drausmės pažeidimų buvo suformuluoti netinkamai, tai savaime nesudaro pagrindo panaikinti taikytas drausmines nuobaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2003-04-02 nutartis c.b.Nr. 3K-3-446//2003). IeÅ¡kovė, kaip didelę krupjė darbo patirtį turintis asmuo, turėjo užtikrinti savo pareigų tinkamÄ vykdymÄ , juo labiau, kad atsakovas įrodė dėjęs visas pastangas krupjė darbui gerinti.

Dėl to atsakovas turėjo pagrindÄ bausti ieÅ¡kovę už padarytus darbo drausmės pažeidimus. Atkreipia dėmesį, kad 2008-02-01 direktoriaus įsakymu Nr. Ä®-08-02/1 patvirtintų Krupjė pareiginių nuostatų Nr. 14 7.2 p. pažymėta, kad krupjė atsako už klaidas, neatsargumÄ , o 7.3 p. – Bendrovės darbo tvarkos taisyklių, direktoriaus įsakymų, vidinių taisyklių, instrukcijų ir procedÅ«rų nesilaikymÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovė padarė du paprastus drausmės pažeidimus, už kuriuos buvo taikomos Å¡velnesnės nuobaudos (pastabos), o ieÅ¡kovei ir toliau tęsiant pažeidimus bei atsižvelgus į taikytas nuobaudas, priimtas sprendimas taikyti griežčiausiÄ nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas netinkamai sureagavo į ieÅ¡kovės padarytus darbo drausmės pažeidimus. Tai, kad nurodyti pažeidimai galimai buvo padaryti kita kaltės forma nei tiesiogine tyčia, neatleidžia ieÅ¡kovės nuo atsakomybės. Kadangi teismas neturėjo pagrindo panaikinti ieÅ¡kovei paskirtų drausminių nuobaudų, turi bÅ«ti panaikinta sprendimo dalis dėl kitos darbo sutarties nutraukimo dienos nustatymo, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , neturtinės žalos bei atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo.

IeÅ¡kovė A. A. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 111-114) praÅ¡o pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-03-04 sprendimÄ :

1) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ieÅ¡kovei priteisti nuo jos atleidimo iÅ¡ darbo dienos – 2009-03-13 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

2) padindinti priteistÄ neturtinės žalos sumÄ iki 5000 Lt. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė DK 297 str. 4 d., vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisdamas tik už 28 darbo dienas nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki ieÅ¡kovės įsidarbinimo kitame darbe, taip pat netinkamai taikė DK 250 str. ir CK 6.250 str. nuostatas. Pažymi, kad DK 297 str. 4 d. priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpio, už kurį darbuotojui neteisėto atleidimo atveju turi bÅ«ti priteistas vidutinis darbo užmokestis, konstatavimo nesieja su darbuotojo po neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo įsidarbinimu kitame darbe, taip pat su tuo, kad darbuotojas gauna kitas pajamas.

IÅ¡mokų dydžiai ir laikotarpis yra imperatyviai įtvirtinti įstatyme, todėl darbdavys ar teismas negali jų pakeisti nesant įstatymo numatyto pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-547/2009), juo labiau, kad įstatymu nėra ribojama asmens teisė neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atveju įsidarbinti kitur ir gauti darbo užmokestį, kaip ir pagal bendrÄ jÄ taisyklę nedraudžiama dirbti vienu metu kelis darbus pas skirtingus darbdavius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-30 nutartis c.b. 3K-3-218/2008, 2009-04-27 nutartis c.b. 3K-3-153/2009).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ji pateko į sunkiÄ finansinę padėtį, patyrė stresÄ , taip pat neatsižvelgė į tai, kad jai buvo daromas spaudimas, ji buvo bauginama, siekiant, kad sutiktų su mažesniu darbo užmokesčiu. Å ios aplinkybės rodo, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teise, elgėsi su ieÅ¡kove įžūliai ir nepagarbiai, Å¡iurkščiai pažeidinėjo jos teises ir įstatymų saugomus interesus.

Toks teisių pažeidimo pobÅ«dis pats savaime yra pagrindas priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimÄ . Pažymėjo ir tai, kad teismas per maÅ¾Ä reikÅ¡mę teikė atsakovo kaltei. Akivaizdu, kad atsakovas nepagrįstai apkaltindamas ieÅ¡kovę darbo drausmės pažeidimų padarymu ir dėl to jÄ neteisėtai atleisdamas iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovės teises pažeidė tyčia, suprasdamas, kad jo reikalavimai ir veiksmai yra neteisėti, sÄ moningai taip veikdamas, kas taip pat turi reikÅ¡mę neturtinės žalos atlyginimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-23 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-117/2010). Stipresnės Å¡alies padaryti teisės pažeidimai sukelia sunkesnes teisines pasekmes nukentėjusiajai silpnesnei Å¡aliai, dėl Å¡ių priežasčių teismo priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra akivaizdžiai neadekvati padarytam teisės pažeidimui ir jos sukeltom pasekmėm, juolab, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo sunkiÄ turtinę padėtį. IeÅ¡kovė A. A. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ (t. 2, b.l. 121-123) praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visuma ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei pirmos dvi drausminės nuobaudos nebuvo paskirtos nustatyta tvarka – nepareikalauta pasiaiÅ¡kinti, nenurodyti konkretÅ«s ieÅ¡kovės veiksmai, dėl kurių reikalaujama pasiaiÅ¡kinti. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, tai laikytina Å¡iurkščiu kiekvieno darbuotojo teisių pažeidimu, nes darbuotojo pasiaiÅ¡kinimas yra jo gynybos priemonė. Galimybę pasinaudoti Å¡ia savo teisių gynybos priemone darbuotojas privalo turėti iki skiriant jam drausminę nuobaudÄ , o ne nagrinėjant bylÄ teisme.

Tačiau net ir tuo atveju, jeigu atsakovas būtų įteikęs ieškovei minėtus reikalavimus pasiaiškinti, vis tiek būtų pagrindas spręsti, ar drausminės nuobaudos jai buvo paskirtos teisėtai ir pagrįstai. Nurodo, kad teismas įvertino atsakovo į byla pateiktus lokalinius teisės aktus – darbo tvarkos taisykles, darbuotojų pareigas lošimo metu ir pagal jų turinį pagrįstai sprendė, kad tuo atveju, jeigu ieškovė būtų iš tikrųjų baudžiama už jai inkriminuojamus pažeidimus, būtų logiška už tokius pažeidimus traukti atsakomybėn ir su ieškove dirbusius inspektorius, nes šių darbuotojų pareigos lošimo metu iš esmės yra identiškos.

Todėl atsakovo tvirtinimai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog su ieÅ¡kove kartu turėtų bÅ«ti nubausti ir kiti atsakovo darbuotojai, yra nepagrįsti. Taip pat nurodo, jog atsakovas neatkreipė dėmesio, kad ieÅ¡kovės kaltės klausimas apskritai nebuvo tiriamas, kas savaime sudaro pagrindÄ svarstyti, ar drausminės nuobaudos buvo pagrįstai paskirtos. Atsakovas BUAB „Grand Casino World“ atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (t. 1, b.l. 118-120) praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-03-04 sprendimÄ toje dalyje, kurioje teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Mano, kad teismas, vadovaudamasis priverstinės pravaikÅ¡tos instituto paskirtimi, teisingumo ir protingumo principais, neturėtų pagrindo priteisti ieÅ¡kovei darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos įsidarbinimo kitoje darbovietėje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. PrieÅ¡ingu atveju tai bÅ«tų pernelyg didelė sankcija atsakovui (darbdaviui), turint omenyje aplinkybę, kad byla buvo nagrinėjama ilgÄ laiko tarpÄ iÅ¡ esmės dėl ieÅ¡kovės kaltės – begalinių praÅ¡ymų pateikimo, nuolatinio ieÅ¡kinio reikalavimų tikslinimo ir pildymo.

IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose nagrinėtos aplinkybės skiriasi nuo Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių. Taip pat tvirtina ieÅ¡kovę neįrodžius, kad jos praÅ¡oma priteisti neturtinė žala yra susijusi ne tik su dvasiniais iÅ¡gyvenimais, bet ir kitomis aplinkybėmis – sunkia finansine padėtimi ir pan. IeÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl atleidimo iÅ¡ darbo ji neturėjusi pakankamai lėšų mokėti paskolos grÄ Å¾inimo įmokų R kitus mokesčius, taip pat neįrodė streso, sumažėjusių galimybių bendrauti ir kitų aplinkybių, jos nuomone, sudarančių pagrindÄ didesniam neturtinės žalos atlyginimui priteisti.

Dėl to teismas neturėjo jokio pagrindo priteisti ieÅ¡kovei daugiau kaip 500 Lt.  IeÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , atsižvelgiant į abiejų Å¡alių apeliaciniuose skunduose nurodomus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniais skundais apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja vieÅ¡asis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek faktine, tiek teisine prasme.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesÄ bei įrodymų vertinimÄ , teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovei buvo paskirtos drausminės nuobaudos, dėl jų padarė pagrįstas iÅ¡vadas, Å¡ias iÅ¡vadas tinkamai argumentavo (CPK 185 str.). Tačiau nevisiÅ¡kai tinkamas DK 297 str. 4 d. nuostatų aiÅ¡kinimas lėmė, jog Å¡ioje ginčo dalyje teismas laiko aspektu netinkamai pritaikė darbuotojos pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , įstatymo nenumatytu pagrindu apribodamas ieÅ¡kovės (darbuotojos) teisę gauti vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, todėl skundžiamas sprendimas iÅ¡ dalies pakeistinas (CPK 330 str.). Nagrinėjamojoje byloje kilo Å¡alių ginčas, ar egzistavo teisinis pagrindas Å¡ios bylos Å¡alių darbo santykiams pasibaigti, t.y. tam tikrų juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį darbdavio valia dėl darbuotojo kaltės (ar darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimÄ ar pažeidimus, už kuriuos jis buvo atleistas iÅ¡ darbo; ar yra prielaidos ir sÄ lygos drausminei atsakomybei taikyti; ar drausminė nuobauda skirta laikantis jos skyrimo tvarkos, terminų; ar paskirta drausminė nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir pasekmes, kitas aplinkybes, numatytas DK 238 str.).Nustatyta, kad ieÅ¡kovė pas atsakovÄ dirbo nuo 2008-01-17 Stalo loÅ¡imų skyriuje krupje pareigose; darbo sutartis su ja nutraukta 2009-03-13 atsakovo direktoriaus įsakymais Nr. N-09-03/10 ir Nr. AT-09-03/5 pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., t.y. dėl nerÅ«pestingo darbo pareigų atlikimo ar kito darbo drausmės pažeidimo, jei prieÅ¡ tai nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (t.1, b.l. 4-12).

Iki Å¡ių įsakymų priėmimo, 2009-02-17-13 įsakymu Nr. N-09-03/5A ir 2009-03-06 įsakymu Nr. N-09-03/6 ieÅ¡kovei buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos - pastabos (t.1, b.l. 26, 31). Vertinant atsakovo (darbdavio) apeliacinio skundo argumentų, jog jis į bylÄ pateikė pakankamus dokumentus, liudijančius tinkamÄ ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį jo elgesį, skiriant ieÅ¡kovei drausmines nuobaudas, pagrįstumÄ , kolegija atsižvelgia į drausminių nuobaudų skyrimo teisinį reglamentavimÄ .

Ä®statymas leidžia nutraukti darbo sutartį su darbuotoju be įspėjimo, kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka savo darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ir Å¡ios nuobaudos galiojančios (DK 136 str. 3 d. 1 p.). Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Ä® nurodytÄ atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina Å¡ie juridiniai faktai: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimÄ ; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo praneÅ¡ta apie ankstesnę drausminę nuobaudÄ ; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dienÄ ankstesnė nuobauda yra galiojanti; darbdavio iniciatyva.

Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. teisėtumo, turi patikrinti ir drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir anksčiau nei atleidimas iÅ¡ darbo darbuotojui skirtos drausminės nuobaudos, kuri yra atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Ä®statymo įtvirtinta drausminė atsakomybė yra viena iÅ¡ priemonių, padedančių užtikrinti tinkamÄ darbo pareigų vykdymÄ . DK 234 str. apibrėžia darbo drausmės pažeidimÄ kaip darbo pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ jų vykdymÄ dėl darbuotojo kaltės. Å i teisės norma reiÅ¡kia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarkÄ ir sÄ lygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, o jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti.

Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti tokie darbdavio priimti lokaliniai teisės aktai: 2006-02-12 direktoriaus įsakymu Nr. 11-DS patvirtintos UAB „Grand Casino World“ Darbo tvarkos taisyklės (t.1, b.l. 31-54, 55-56), kurių 88 p. - 90 p. yra apibrėžti darbo drausmės pažeidimai bei 91 p. - 94 p. nustatyta drausminių nuobaudų skyrimo už padarytus darbo drausmės pažeidimus tvarka; krupje (ieÅ¡kovės) pareiginiai nuostatai (t.1, b. l. 57-60, 61-65), kuriuose iÅ¡vardytos konkrečios ieÅ¡kovės darbo funkcijos ir atsakomybė, tame tarpe susijusi su klaidų padarymu ar neatsargumu (7.2 p.); 2008-04-01 direktoriaus įsakymu patvirtinta LoÅ¡imų stalų procerdÅ«ra (t.1, b.l. 132, 133-196, 197), kuria netinkamÄ ieÅ¡kovės pareigų atlikimÄ taip pat grindžia atsakovas (4.35 p.).

DK 234 str. darbo drausmės pažeidimu įvardija darbo pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ tik tuomet, kai dėl to yra darbuotojo kaltė. IeÅ¡kovė tiek ieÅ¡kinyje, tiek atsiliepime į apeliacinį skundÄ neigia, kad netinkami atliko pareigybės apraÅ¡ymuose nurodytas savo tiesiogines darbo funkcijas ar pažeidė darbo drausmę. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka bÅ«tent darbdaviui, tÄ lemia ir rungimosi bylos procese principas (CPK 12 str., 178 str.), ir darbuotojo, kaip silpnesnės darbo sutarties Å¡alies, padėtis.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo skundo argumentais, susijusiais su drausminių nuobaudų ieÅ¡kovei paskyrimo pagrįstumu. Darbuotojos elgesį, įvardintÄ tarnybiniuose raÅ¡tuose (t.1, b.l. 23, 28, 33), t.y. kad Å¡i, iÅ¡kritus laimingam skaičiui, nuėmė klientų sužaidusius statymus ar blogai vedė vienÄ iÅ¡ loÅ¡imų (pavėluotai užbaigė statymus) vertinti kaip darbo drausmės pažeidimÄ darbo teisės normų ir darbdavio lokalinių aktų aspektu, taikant už padarytas klaidas ar neatsargumÄ (darbuotojos tyčia nebuvo įrodinėjama) drausminę atsakomybę, leistų tik žalos darbdaviui ar klientui padarymas.

Tokia privaloma sÄ lyga krupje drausminei atsakomybei dėl netyčinio veiksmo atsirasti yra įtvirtinta paties darbdavio tokios kategorijos darbuotojams nustatytuose pareiginiuose nuostatuose, jų 7.2 p. (t.1, b.l.60). Ar dėl tarnybiniuose raÅ¡tuose nurodytų darbuotojos veiksmų kuriam nors subjektui (darbdaviui arba klientui) buvo padarytos žalos, taip pat neįrodinėta ir neįrodyta. PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovo pripažinimu, materialinė ar kita tiesioginė žala dėl aptariamų ieÅ¡kovės klaidų nebuvo padaryta (t.2, b.l.5, 6).

Todėl vien paties fakto, kad klientų statymai buvo nuimti ar ginčytino atvejo dėl ruletės apsisukimo kartų, pabaigus statymus, dėl ko teismo posėdžio metu Å¡alys net nesutarė (t.2, b.l. 10, 11), akivaizdžiai nepakanka konstatuoti darbuotojos kaltę (DK 234 str.) nei skirti už tai net ir pačiÄ lengviausiÄ drausminę nuobaudÄ . Antra vertus, kolegija negali nesutikti su ieÅ¡kovės teiginiais bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad buvo pažeista ir drausminių nuobaudų skyrimo tvarka.

Ä®rodymų visumos ir tikimybių pusiausvyros principas, pagrįstas įrodinėjimo civiliniame procese specifika bei teisės doktrinoje įtvirtinta įrodymų tikėtinumo taisykle, leidžia kolegijai pripažinti, kad atsakovas, prieÅ¡ ginčijamais įsakymais įformindamas drausminių nuobaudų (pastabų) skyrimÄ ieÅ¡kovei, nepranešė jai, kÄ darbdavys laiko darbo drausmės pažeidimu, nereikalavo pasiaiÅ¡kinti. Todėl dar ir dėl Å¡ios priežasties bÅ«tini DK 136 str. 3 d. 1 p. taikymui sudėties elementai - faktas, kad iÅ¡ darbuotojo buvo reikalauta pasiaiÅ¡kinti dėl darbdavio traktuojamo kaip darbo drausmės pažeidimas elgesio, ir faktas, kad darbuotojui buvo praneÅ¡ta apie ankstesnę drausminę nuobaudÄ â€“ nenustatyti.

Teisėjų kolegija sutinka su bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodama, aptariančiais kurių įrodymų analizės pagrindu teismas sprendė dėl DK 240 str. 1 d. imperatyviai nustatyto draudimo pažeidimo (nuobauda skirta nepareikalavus pasiaiÅ¡kinimo, supažindinimÄ aptariantys darbdavio aktai neatitinka ieÅ¡kovės darbo pamainos laiko). Nustatyti, ar darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas ir ar dėl to darbuotojas kaltas galima tik iÅ¡analizavus konkrečios klaidos, kaip Å¡iuo atveju, padarymo ar kurių nors darbuotojo veiksmų (elgesio) atlikimo (neatlikimo) priežastis.

Todėl net jeigu formaliai nuobaudos skyrimo pagrindas ir egzistuotų, darbdaviui, atsižvelgiant į darbo sutarties Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , abiejų jos Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , įstatymu įtvirtintos tam tikros pareigos, o darbuotojui - tam tikros garantijos. Ä®statymų leidėjas kaip vienÄ iÅ¡ darbdaviui privalomų pareigų, nustatinėjant darbuotojo kaltės buvimÄ ar nebuvimÄ , įtvirtina raÅ¡ytinį reikalavimÄ darbuotojui raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 str.).

Kolegija pabrėžia, kad atsakovo pateikti į bylÄ aktai apie ieÅ¡kovės atsisakymÄ pasiaiÅ¡kinti ir atsisakymÄ susipažinti su paskirtomis nuobaudomis neatitinka jos elgesio tokioje situacijoje standartų. Antai su abiem įsakymais dėl griežčiausios nuobaudos - atleidimo iÅ¡ darbo – paskyrimo, nors tai ir sukelia darbuotojui kur kas sunkesnes pasekmes, nei pastaba, ji susipažino ir savo paraÅ¡u tai patvirtino (t.1, b.l. 36-37). Todėl teisėjų kolegija teisingais laiko bÅ«tent ieÅ¡kovės teiginius, kad pasiaiÅ¡kinti dėl kiekvieno iÅ¡ trijų darbo drausmės pažeidimų iÅ¡ jos nebuvo pareikalauta, Å¡ios nuobaudos paskirtos atgaline data, o siekis atleisti jÄ iÅ¡ darbo bet kokiomis priemonėmis buvo grindžiamas atsakovo finansiniais sumetimais, dėl jos atsisakymo sutikti su darbo užmokesčio sumažinimu.

Tokius ieÅ¡kovės teiginius patvirtina ne tik byloje liudytojais apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimais, bet ir faktiniai duomenys apie darbuotojų atleidimÄ iÅ¡ atsakovo bendrovės vienu ar kitu teisiniu pagrindu skaičių tuo laikotarpiu (t.1, b.l. 96-97), apie paskesnį bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimÄ (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tokia byla buvo iÅ¡kelta 2010-05-31 ir Å¡iuo metu bendrovė jau pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto). Be to, visos trys nuobaudos paskirtos ieÅ¡kovei per itin trumpÄ laikotarpį – nepilnÄ mėnesį, pati griežčiausia jų – atleidimas iÅ¡ darbo yra visiÅ¡kai neadekvati ieÅ¡kovės atliktiems veiksmams, kuriuos darbdavys pripažino darbo drausmės pažeidimu.

Jokių netinkamų ankstesnio darbuotojos elgesio darbe, pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo įrodymų, nei faktų apie anksčiau jai taikytÄ drausminę atsakomybę, darbdavys nepateikė, nors pareigÄ atsižvelgti ir į tai, parenkant nuobaudÄ darbuotojui, suponuoja DK 238 str. nuostatos. Todėl nagrinėjamojoje byloje yra prielaidos konstatuoti, kad darbdavys atsakomybę už darbo drausmės pažeidimus numatančias darbo įstatymų bei savo paties lokalinių aktų nuostatas neabejotinai pažeidė, o darbdavio nesÄ Å¾iningas ir neteisingas elgesys tik patvirtina ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose nurodytÄ darbdavio norÄ bei intencijas bet kokiu bÅ«du, pasinaudojant net ir menkiausia dingstimi ar formaliu pagrindu, atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo.     Kolegija pasisako ir dar vienu aspektu.

Kaip buvo nurodyta, įrodomasis faktas atleidimo pagrįstumui įvertinti yra ir tokia aplinkybė, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda. AiÅ¡kinant Å¡io įrodomojo fakto, kaip bÅ«tinos sÄ lygos DK 136 str. 3 d. 1 p. taikymui, prasmę bei reikÅ¡mę lingvistiniu bei įstatymų leidėjo ketinimo metodais, akivaizdu, kad tam, jog atsirastų teisinis pagrindas tokiam griežtam darbuotojo poelgio (neveikimo) įvertinimui, nerÅ«pestingas darbo pareigų atlikimas ar kitas darbo drausmės pažeidimas turi pasikartoti, tai reiÅ¡kia - bÅ«ti padarytas jau po to, kai darbuotojui anksčiau buvo taikytos drausminės atsakomybės priemonės, t.y. paskirta kuri nors DK 237 str.

įvardinta nuobauda, tačiau jos jokio poveikio darbuotojo elgesiui nepadarė. Nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių nėra ir negali bÅ«ti, nes abi ankstesnės drausminės nuobaudos (pastabos) jai buvo paskirtos neteisėtai, dar daugiau, vos po 4 kalendorinių dienų po antrosios nuobaudos paskyrimo sekė tarnybinis raÅ¡tas su rekomendacija atleisti jÄ iÅ¡ darbo (t.1, b.l. 31,33). Todėl dar Å¡i aplinkybė leidžia teisėjų kolegija konstatuoti, kad įstatyme numatytų sÄ lygų darbuotojos (ieÅ¡kovės) atleidimui iÅ¡ darbo Å¡io konkretaus individualaus darbo ginčo atveju nesusiklostė, todėl ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo neteisėtas (CPK 185 str.) ir tÄ teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.

Dėl to aptarti bei kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo ar neteisėtumo. Kadangi dėl priteistų ieÅ¡kovei su darbu susijusių iÅ¡mokų, tame tarpe ir dėl neturtinės žalos priteisimo, skundo argumentus atsakovas susiejo vien su atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumu, kitų motyvų ir teisinių argumentų neįvardindamas, kolegija dėl to taip pat nepasisako ir Å¡ių iÅ¡mokų priteisimo pagrįstumo bei jų dydžio nevertina.Su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvais dėl neteisingo DK 297 str. 4 d. nuostatų aiÅ¡kinimo bei taikymo, priteisiant ieÅ¡kovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , teisėjų kolegija sutinka.

Tokios iÅ¡mokos priteisimo atvejus bei jos apskaičiavimo kriterijus tiesiogiai nustato įstatymas, kuris iÅ¡imties taikymo, kuomet darbuotojas po neteisėto atleidimo įsidarbina kitoje darbovietėje ir joje gauna su darbu susijusias pajamas, nenumato. Pažymėtina, kad pastarosios pajamos nėra gaunamos iÅ¡ darbdavio, pažeidusio buvusio darbuotojo darbines teises, todėl nėra jokių prielaidų kalbėti apie darbuotojo nepagrįstÄ praturtėjimÄ buvusio darbdavio sÄ skaita, ar vertinti kaip darbuotojo piktnaudžiavimÄ teise, reiÅ¡kiant bylos nagrinėjimo eigoje praÅ¡ymus, susijusius su ginčo dalyku, kaip tai savo atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ teigia atsakovas.

Priešingai nei tvirtina atsakovas, labai neženklių turtinių sankcijų dėl neteisėto atleidimo pritaikymas tokiomis aplinkybėmis, kuomet darbuotoja, būdama atleista iš darbo, siekė kuo greičiau stabilizuoti savo turtinę padėtį įsidarbindama, jas visa apimtimi taikant tik nedirbančio ar nesiekiančio įsidarbinti naujoje darbovietėje buvusio darbuotojo atžvilgiu, prieštarautų pamatiniams darbo santykių teisinio reglamentavimo principams – darbo santykių stabilumo, jų apibrėžtumo principui (DK 2 str. 1 d. 8 p.), darbo sutarties šalių lygiateisiškumo principui, darbo kodekso normų aiškinimo principams (DK 10 str.) bei DK 297 str. 4 d numatytiems tikslams, neatitiktų DK 35 str.

įtvirtintų protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principų. Galimybės dėl aptariamos priežasties (įsidarbinimo kitoje darbovietėje) mažinti nepagrįstai atleistam darbuotojui įstatymu numatytÄ kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nepatvirtina ankstesnė ir naujausia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-218/2008; 2010-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-341/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aptariamos iÅ¡mokos dydis ir laikotarpis yra nustatyti įstatymo bei nenurodyta galimybės jį mažinti dėl kokių nors priežasčių.

Siekimas sumažinti Å¡iÄ iÅ¡mokÄ ne įstatyminiu pagrindu reikÅ¡tų darbuotojo teisių ir garantijų, įtvirtintų įstatyme, pažeidimÄ . Esant tokioms aplinkybėms sprendimas Å¡ioje dalyje pakeistinas (CPK 330 str.), padidinant vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteistÄ ieÅ¡kovei sumÄ nuo 2629,76 Lt iki 43 973,30 Lt, kuri apskaičiuojama nuo jos neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo 20011-01-19 dienos įskaitytinai (CPK 279 str. 1 d., 331 str. 6 d.). Skaičiavimo laikotarpis yra 22 mėnesiai ir 4 darbo dienos, skaičiuojama priimant domėn 1981,71 Lt ieÅ¡kovės vidutinį mėnesio, ir 93,92 Lt vidutinį darbo dienos užmokestį (t.1, b.l. 73, 98).

Vėlesnė į bylÄ pateikta pažyma apie ieÅ¡kovės vidutinį darbo užmokestį pas atsakovÄ yra apskaičiuota remiantis visu jos darbo atsakovo bendrovėje laikotarpiu gautomis iÅ¡mokomis, o ne tai nustatančio norminio akto (Vyriausybės nutarimo Nr. 650) pagrindu, todėl nevertintina.Su kita ieÅ¡kovės apeliacinio skundo dalimi dėl neturtinės žalos sumos padidinimo kolegija nesutina ir skundo Å¡ioje dalyje netenkina. Darbo kodekso nuostatos nedetalizuoja kokiais atvejais darbo sutarties Å¡alims yra atlyginama neturinė žala (DK 250 str.).

Tačiau jos priteisimo galimybę ar dydį sieti vien su teisminio ginčo dėl atleidimo iÅ¡ darbo buvimu, kuomet pažeistos teisės apginamos priteisiant darbo užmokesčio kompensacijÄ už nepagrįstÄ atleidimÄ , nėra teisinio pagrindo. Nors priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos ieÅ¡kovei padarymo buvimÄ Â patys savaime apsprendžia teismo sprendime iÅ¡vardinti motyvai, kuriais aptariamas atsakovo tendencingas elgesys ir noras jÄ atleisti iÅ¡ darbo neteisėtomis priemonėmis ir ypač nepalankiu darbuotojui teisiniu pagrindu, kas sukėlė ieÅ¡kovei dvasinius iÅ¡gyvenimus, teismo priteista suma, kolegijos požiÅ«riu, visiÅ¡kai kompensuoja ieÅ¡kovės neturtinius praradimus, o didesnės žalos ieÅ¡kovei padarymas (sveikatos dėl patirtų iÅ¡gyvenimų ar streso pablogėjimas) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo įrodytas.  Nors Å¡alys (darbuotojas ir bankrutuojanti įmonė) įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 1 p. ir 8 p.) yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (paÅ¡to iÅ¡laidų) valstybei mokėjimo, tačiau privalo kompensuoti kitos Å¡alies patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Todėl, atsižvelgiant į bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatÄ , ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteistinos jos turėtos 1500 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (t.2, b.l. 110), kurios atitinka dviejų procesinių dokumentų - apeliacinio skundo ir atsiliepimo į kitos Å¡alies apeliacinį skundÄ â€“ suraÅ¡ymo, taip pat dalyvavimo teismo posėdyje laiko sÄ naudas, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju nemažintinos. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija n u t a r ė:

Vilniaus m 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimÄ pakeisti.Padidinti A. A. priteisto iÅ¡ BUAB „Grand Casino World“ vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ nuo 2629,76 Lt iki 43 973 (keturiasdeÅ¡imt trijų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt trijų) litų 30 centų.Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ BUAB „Grand Casino World“ 1500 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) litų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų A.

A. naudai. Kolegijos pirmininkė                                                                                  Dalia Kačinskienė Teisėjai                                                                                             Dalia Višinskienė                                                                                                                            Algirdas Auruškevičius