b4294f57-e2b2-4e83-8e25-d6c06efd8ae4 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-118-800/2022 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00618-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.2; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.14. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 24 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Aurelijai PaÅ¡kevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės PLUSPLUS CAPITAL AS atstovui G. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės PLUSPLUS CAPITAL AS patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R.

J., tretiesiems asmenims I. J., Prienų rajono 3-ojo notarų biuro notarei A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė PLUSPLUS CAPITAL AS kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui R. J., tretiesiems asmenims I. J., Prienų rajono 3-ojo notarų biuro notarei A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo:1) prašė pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo R. J. sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį – atsisakymÄ priimti palikimÄ (neveikimÄ ), atsiradusį po G.

M. J. mirties;

2) leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. atstovės E. M.-L. 2015 m. liepos 3 d. iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo R. J., ieÅ¡kovės naudai į I. J. valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei 55/342 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Patikslintas ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad antstolis R. S. vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nustatė, jog atsakovas R. J. VSDFV duomenimis nedirba ir jokių pajamų negauna, nekilnojamojo turto ir kelių transporto registrų duomenimis skolininko vardu įregistruoto turto nėra, skolininko sÄ skaitos areÅ¡tuotos - lėšų jose nėra. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo skolos likutis sudaro 70 223,19 Eur, palÅ«kanų – 106 031,87 Eur, iÅ¡ viso 176 255,06 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolos likutis – 70 223,19 Eur, palÅ«kanų – 106 031,87 Eur, iÅ¡ viso 176 255,06.

Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procese matyti, kad jokio turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nėra. Vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog atsakovas savo veiksmais (neveikimu) atsisakė palikimo. IeÅ¡kovei buvo pateiktas testamentų registro iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas po savo motinos G. M. J. mirties bÅ«damas pirmos eilės įpėdiniu, nesiėmė veiksmų dėl palikimo priėmimo. Sutuoktinį A. J. pergyvenusi G.

M. J. (duomenys neskelbtini) teikė pareiÅ¡kimÄ notarui, kuriuo ji priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimÄ . Palikėjo dukra V. Č. (duomenys neskelbtini) pateikė notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo nepriėmimo, kuriuo atsisakė nuo jai pagal įstatymÄ priklausančios palikimo dalies, mirus tėvui A. J.. Kiti palikėjo A. J. vaikai, t. y. R. J. ir I. J. nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti. Atsakovo motina G. M. J. po sutuoktinio mirties, įgijo šį turtÄ : pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kinį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei 275/855 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

Po G. M. J. mirties palikėjos dukra I. J. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiÅ¡kimÄ notarui, kuriuo ji priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimÄ . Kiti palikėjos vaikai, tarp jų ir R. J., nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti. Trečiasis asmuo I. J., priėmusi po motinos mirties atsiradusį palikimÄ , paveldėjimo teisės pagrindais įgijo šį palikimÄ sudarantį turtÄ : pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei 275/855 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

Turtas vis dar yra registruotas atsakovo tėvų A. J. ir G. M. J. vardu. Be atsakovo ir jo seserų V. Č. ir I. J. daugiau pirmos eilės įpėdinių nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo sesuo V. Č. nesiėmė jokių veiksmų palikimui, atsiradusiam po motinos mirties, priimti, dėl Å¡ios priežasties darytina iÅ¡vada, jog į palikėjos G. M. J. palikimÄ pirmos eilės įpėdiniai atsakovas R. J. ir trečiasis asmuo I. J. turi lygias teises, t. y. į po ½ dalį nurodyto palikimo. IeÅ¡kovės vertinimu, tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, yra nesÄ Å¾iningi, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti negaliojančiu (ab initio) atsakovo atsisakymÄ priimti palikimÄ .

Vienas iÅ¡ bÅ«dų kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius - pareikÅ¡ti actio Pauliana (Pauliano ieÅ¡kinį). Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininkÄ , neleisti Å¡iam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymÄ . Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas palaikė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Atsakovui R. J. ir trečiajam asmeniui I. J. adresuoti patikslinto ieÅ¡kinio, jo priedų nuoraÅ¡ai bei teismo praneÅ¡imas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti, taip pat ir teismo Å¡aukimas į 2022 m. sausio 11 d. 09.15 val. paskirtÄ parengiamÄ jį teismo įteikti 2021 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka – vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

Atsakovas ir trečiasis asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimų į patikslintÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nepateikė, termino pratęsti neprašė, į paskirtÄ parengiamÄ jį teismo posėdį neatvyko. Atsakovui R. J. ir trečiajam asmeniui I. J. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu, bylos dalyviai turi pateikti visus turimus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti bei nurodyti aplinkybes, trukdančias tai padaryti.

Tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėja, kad papildomi pasirengimo bylÄ nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas nutarties dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje. Å iuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Teismas k o n s t a t u o j a : patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, iÅ¡skyrė bÅ«tinÄ sias actio Pauliana ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Ä®vertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu ir nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Dėl to ieÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sÄ lygų buvimÄ , iÅ¡skyrus preziumuojamų pagal įstatymÄ . Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga jau kyla atsakovui. IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 2015 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarė iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasiÅ«lė pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä privestinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko (atsakovo) R.

J. pradinio hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai 155 129,20 Eur ir 11 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo banko naudai iÅ¡ieÅ¡kojimo sumos iki faktinio vykdomojo įraÅ¡o įvykdymo dienos. Antstolis R. S. 2019 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomosiose bylose pagal 2015 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro vykdomuosius dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė iÅ¡ AB „Swedbank“ į iÅ¡ieÅ¡kotojÄ PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialÄ . 20219 m. liepos 29 d. patvarkymu patikslino, jog iÅ¡ieÅ¡kotojas pakeičiamas į PlusPlus Capital AS.

Antstolis R. S. vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nustatė, jog atsakovas R. J. VSDFV duomenimis nedirba ir jokių pajamų negauna, nekilnojamojo turto ir kelių transporto registrų duomenimis skolininko vardu įregistruoto turto nėra, skolininko sÄ skaitos areÅ¡tuotos - lėšų jose nėra. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo skolos likutis sudaro 70 223,19 Eur, palÅ«kanų – 106 031,87 Eur, iÅ¡ viso 176 255,06 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolos likutis – 70 223,19 Eur, palÅ«kanų – 106 031,87 Eur, iÅ¡ viso 176 255,06.

Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procese matyti, kad jokio turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nėra. IÅ¡ teismui pateiktų G. M. J. ir A. J. paveldėjimo bylų kopijų matyti, kad G. M. J. ir A. J. buvo sutuoktiniai. Jie turi keturis vaikus – atsakovÄ R. J., trečiÄ jį asmenį I. J., taip pat V. Č. ir G. J.. Sutuoktinį A. J. pergyvenusi G. M. J. (duomenys neskelbtini) teikė pareiÅ¡kimÄ notarui, kuriuo ji priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimÄ .

Palikėjo dukra V. Č. (duomenys neskelbtini) pateikė notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo nepriėmimo, kuriuo atsisakė nuo jai pagal įstatymÄ priklausančios palikimo dalies, mirus tėvui A. J.. Kiti palikėjo A. J. vaikai, t. y. R. J. ir I. J. nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti. Atsakovo motina G. M. J. po sutuoktinio mirties, įgijo šį turtÄ : pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kinį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei 275/855 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

Po G. M. J mirties palikėjos dukra I. J. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiÅ¡kimÄ notarui, kuriuo ji priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimÄ . Kiti palikėjos vaikai, tarp jų ir R. J., nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti. Trečiasis asmuo I. J., priėmusi po motinos mirties atsiradusį palikimÄ , paveldėjimo teisės pagrindais įgijo šį palikimÄ sudarantį turtÄ : pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei 275/855 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

Turtas registruotas A. J. ir G. M. J. vardu. Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo Pirma actio Pauliana taikymo sÄ lyga – kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį. Actio Pauliana gali bÅ«ti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai. IeÅ¡kovė PLUSPLUS CAPITAL AS ieÅ¡kinį grindžia tuo jog 2015 m. liepos 3 d.

Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarė iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasiÅ«lė pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä privestinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko (atsakovo) R. J. pradinio hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai 155 129,20 Eur ir 11 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo banko naudai iÅ¡ieÅ¡kojimo sumos iki faktinio vykdomojo įraÅ¡o įvykdymo dienos. 2015 m. liepos 3 d. buvo iÅ¡duotas kitas vykdomasis raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 155 129,20 Eur ir 11 procentų dydžio iÅ¡ieÅ¡kojimo hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai.

Minėti vykdomieji įraÅ¡ai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pateikti vykdyti antstolio R. S. kontorai, kuris užvedė vykdomÄ sias bylas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo R. J.. Taigi kaip matyti, nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakydamas, t. y. faktiÅ¡kai neatlikdamas jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, jų neatliko teismo vertinimu sÄ moningai t. y. žinodamas, kad yra skolingas ir iÅ¡ jo priverstine tvarka buvo vykdomas skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas kreditoriams.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ginčijamo sandorio metu pradiniai kreditoriai turėjo neabejotinÄ bei galiojančiÄ reikalavimo teisę, atsiradusiÄ iki ginčijamo sandorio sudarymo, o pastariesiems perleidus reikalavimo teises naujiems kreditoriams, jie tapo atsakovo R. J. kreditoriais, turinčiais teisę ginčyti jų teises pažeidusius skolininko sudarytus sandorius, todėl Å¡iuo atveju pirmoji actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra įrodyta. Dėl kreditorių teisių pažeidimo Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų – tai sÄ lyga, kad sudarius ginčijamus sandorius buvo pažeistos skolininko kreditoriaus teisės. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, jog atsakovui nepriėmus palikimo, yra pažeidžiami jų kaip kreditorių interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovo paveldėtÄ turtÄ , jog bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota skola, kuriÄ jie įgijo Reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pagrindu, kadangi kito turto, kuris realiai galėtų bÅ«ti realizuotas, atsakovas neturi.

Byloje nustatyta, kad mirus atsakovo R. J. motinai, atsakovas atsisakė priimti jam įstatymo pagrindu atitenkančiÄ palikimo dalį, t. y. nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Taigi atsakovas R. J. atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumÄ . Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad faktiÅ¡kai atsisakius palikimo, atsakovas tapo iÅ¡ esmės nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo atsisakymas priimti savo motinos palikimÄ , siekiant iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į paveldimÄ turtÄ , akivaizdžiai pažeidė ieÅ¡kovės teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iÅ¡ skolininko atgauti iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ bei nėra suderinamas su atsakovo pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sÄ lyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymas pažeidė ieÅ¡kovės interesus.

Dėl skolininko prievolės sudaryti ginčijamÄ sandorį nebuvimo Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , sandoris gali bÅ«ti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Å i nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tÄ sutartį sudaryti, be to, savarankiÅ¡kai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja vieÅ¡oji tvarka, teisės principai, gera moralė.

Sutarties laisvės principas taip pat apima Å¡alių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rÅ«Å¡ies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovas R. J. neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo.

Neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti vienaÅ¡alį sandorį, kuriuo atsakovas bÅ«tų privalėjęs atsisakyti palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties. Atsakovas į bylÄ nėra pateikę jokių, prieÅ¡ingas aplinkybes pagrindžiančių, objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimÄ , pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditorių interesus ir iÅ¡vengti prievolių.

Taigi remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje byloje ir Å¡i actio Pauliana sÄ lyga yra pripažintina įrodyta. Dėl sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo Taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje atsakovo R. J. nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, sudarant ginčijamÄ sandorį – atsisakius palikimo, dėl ko atsakovui priklausiusį palikimÄ Ä¯gijo teisę paveldėti (paveldėjo) ir palikimÄ priėmė atsakovo sesuo I.

J., nepaneigta. Atsisakydamas palikimo R. J. žinojo apie savo prievoles kreditoriams, šių prievolių tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad toks vienašalio sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 straipsniai). Dėl ieškinio senaties Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ä®vertinus nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino klausimÄ , byloje pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, kada ieÅ¡kovė sužinojo (turėjo sužinoti), jog atsakovas R. J. nepriėmė po jo motinos mirties atsiradusio palikimo. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas R. J. po motinos mirties jokių veiksmų neatliko t. y. jis po motinos mirties iki (duomenys neskelbtini) turėjo kreiptis į notarÄ , bet to neatliko.

CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiÅ¡kai sužinojo apie sudarytÄ sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. IÅ¡ byloje esančių duomenų ir ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieÅ¡kovė apie atsakovo vienaÅ¡alį palikimo atsisakymo sandorį sužinojo iÅ¡ antstolio R. S. 2020 m. liepos 30 d. gavusi testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, jog atsakovas nėra priėmęs palikimo po tėvo A.

J. ir motinos G. M. J. mirties. Sprendžiant senaties klausimÄ svarbu ir tai ar ieÅ¡kovas galėjo anksčiau sužinoti apie aplinkybes t. y. atsakovo veiksmus (neveikimÄ ) priimant ar atsisakant priimti palikimÄ . Kaip teisingai nurodyta ieÅ¡kinyje, ieÅ¡kovė testamentų registro duomenys jai nėra vieÅ¡i. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintų testamentų registro nuostatų 66 punktu (toliau - Nuostatai), testamentų registro duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti: notarai, Lietuvos notarų rÅ«mai, konsuliniai pareigÅ«nai, teismai ir teisėtvarkos institucijos, mokesčių administravimo institucijos, antstoliai, advokatai, užsienio valstybių nacionalinės įstaigos.

Teisę gauti registro duomenis turi ir fiziniai asmenys, kurių duomenys įraÅ¡yti registre. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė nėra nei viena iÅ¡ Nuostatuose nurodytų galimų registro duomenų gavėjų, ieÅ¡kovei apie atsakovo paveldėjimo teisių atsisakymo sandorį negalėjo bÅ«ti žinoma iki tol, kol antstolis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovės naudai, nenustatė Å¡ių aplinkybių. Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ kad nagrinėjamu atveju nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui CK 6.66 str. pagrindu pareikÅ¡ti.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas R. J. negali bÅ«ti įpareigotas priimti mirusios motinos palikimÄ . Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimÄ paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiÅ«ra – jis gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Vadinasi, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Kartu pažymėtina ir tai, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).

Taigi vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiÅ¡kia, jog naudodamasi Å¡ia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Visumos iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu, teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos, todėl ieÅ¡kovės reikalavimai pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pat sudarymo momento) atsakovo R. J. sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį – atsisakymÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po jo motinos G.

M. J. mirties, tenkintini visiÅ¡kai. Teismas, pripažinęs negaliojančiu sandorį, privalo iÅ¡spręsti jo negaliojimo padarinių klausimÄ . Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal kreditoriaus reikalavimÄ nukreipiant į perduotÄ pagal skolininko sudarytÄ sandorį turtÄ , jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistÄ turtÄ , nebÅ«tų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

Atsakovo R. J. neveikimas – atsisakymas priimti palikimÄ â€“ pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimÄ , tačiau sudaro sÄ lygas taikyti kitus ieÅ¡kovės pažeistų teisių gynybos bÅ«dus, t. y. įvykdyti atsakovo R. J. prievolę iÅ¡ turto, kurį, pažeisdamas ieÅ¡kovės interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovo R. J. paveldėtÄ turtÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , sumokėjo 82,00 Eur žyminio mokesčio, teikdama patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė sumokėjo dar 82,00 Eur žyminio mokesčio, todėl visiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 20,15 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra didesnės už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ sumÄ , todėl suma už procesinių dokumentų įteikimÄ priteistina iÅ¡ atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo 2021 rugpjūčio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – G. M. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), priklausančių 5/16 dalių viso pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/16 dalių viso pastato-Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/16 dalių visų kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areÅ¡tas uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ .

Pateikus patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė kartu pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones. 2021 m. lapkričio 25 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – 55/342 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tačiau registruotų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, areÅ¡tÄ uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ bei 2021 m. rugpjūčio 3 d. teismo nutartimi pakeistas laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuojant ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), priklausančias I.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tačiau registruotas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ , palikti galioti iki Å¡io teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Pripažinti ab initio atsakovo R. J. sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį – atsisakymÄ priimti palikimÄ (neveikimÄ ), atsiradusį po G. M. J. mirties. Leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. atstovės E. M.-L. 2015 m. liepos 3 d. iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo R. J., ieÅ¡kovės PlusPlus Capital AS naudai į I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (registruotas A.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu), bei 55/342 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (registruotas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu). Priteisti iÅ¡ atsakovo R. J. ieÅ¡kovės PlusPlus Capital AS naudai 164,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus eurus 00 ct) žyminio mokesčio. 2021 m. lapkričio 25 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – 55/342 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių I.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tačiau registruotų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, areÅ¡tÄ uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ bei 2021 m. rugpjūčio 3 d. teismo nutartimi pakeistas laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuojant ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), priklausančias I.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tačiau registruotas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu uždraudžiant bet kokį areÅ¡tuoto turto perleidimÄ , įkeitimÄ kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimÄ ar apribojimÄ bei turto vertės sumažinimÄ , palikti galioti iki Å¡io teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. J. 20,15 Eur (dvideÅ¡imt eurų 15 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mus. Teisėja Živilė Janavičienė