2019-12-30 Nr. AB-31-3-61-3-04080-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1721-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04080-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą pareiškėjui D. N. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė miškų tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 3R-333(AG-269/01-2017) (toliau – ir Sprendimas Nr. 3R-333) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo VAGK teiktą 2017 m. rugsėjo 22 d. skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti Agentūros 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. BR6-4259 (toliau – ir Sprendimas Nr. BR6-4259).

2. Agentūra nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d. Agentūrai pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška). Agentūra Sprendimu Nr. BR6-4259 pareiškėjui pritaikė 100 proc. paramos sumažinimo finansinę korekciją ir nutraukė Paramos sutartį. Agentūra pažeidimą nustatė dėl to, jog pareiškėjas neatliko 0,8 ha ploto vienkartinių jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymo darbų, nurodytų Paraiškoje ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-418 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 15.12 punkte. Už jaunuolynų ugdymą vertinant Paraišką papildomai buvo skirta 10 balų, Paraiškos atitiktis kriterijams buvo įvertinta 43 balais. Taigi, neskyrus 10 balų, Paraiška būtų įvertinta 33 balais, o vertinimas buvo atliekamas tik dėl paraiškų, surinkusių 41 balą, tinkamumo.

2.2. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 30 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio pridėjo Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus teritorinio skyriaus 2016 m. lapkričio 21 d. išduotus patikros aktus, kuriuose buvo nurodyta, kad jaunuolynų ugdymo kirtimai vykdyti, neatitikimų nenustatyta. Kadangi pareiškėjas dirba Tarnybos Vilniaus teritoriniame poskyryje, kuris išdavė minėtus patikros aktus, Agentūra, siekdama nustatyti, ar jaunuolyno ugdymo darbai iš tiesų buvo atlikti, 2017 m. vasario 21 d. raštu Nr. BR6-2053 kreipėsi į centrinę Tarnybą, kuri pateikė 2017 m. kovo 22 d. patikros aktus (pareiškėjas faktą dėl 2017 metų patikros aktų slėpė), patvirtinančius, kad jaunuolynų ugdomieji kirtimai nevykdyti ir miško savininkas įsipareigojimų nesilaiko. Tarnyba 2017 m. balandžio 25 d. raštu nurodė, kad vadovaujantis aktualios 2017 m. kovo 22 d. patikros ataskaita, ankstesni 2016 metų patikrų aktai dėl jaunuolynų darbų yra negaliojantys. Agentūroje 2017 m. birželio 20 d. gautas Tarnybos raštas, kuriame nurodyta, kad miško valdose yra atlikti želdinių priežiūros darbai, o ne jaunuolynų ugdymo ar jiems prilygintini kirtimai. Tarnyba 2017 m. liepos 12 d. raštu Agentūrą informavo, kad ginčo plote vykdyto kirtimo negalima priskirti jaunuolynų ugdymo darbams.

2.3. Pareiškėjas Agentūros Sprendimą Nr. BR6-4259 apskundė VAGK, kuri skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą Nr. BR6-4259 bei įpareigojo pakartotinai įvertinti mokėjimo prašymą. VAGK Sprendimas Nr. 3R-333 yra formalus ir nemotyvuotas, o jame nepateikta aktualių teisės aktų taikymo analizė, sprendimo argumentai prieštarauja Įgyvendinimo taisyklėms. Nėra aišku, kodėl VAGK, nustačiusi, kad jaunuolyno ugdymo darbai nebuvo atlikti, Sprendime Nr. 3R-333 teikė prieštaraujančius argumentus bei siūlė netaikyti finansinių korekcijų. Rengdamas Paraišką pareiškėjas ne tik galėjo, bet ir privalėjo žinoti, jog įvykdyti jaunuolynų ugdymo kirtimus ir pateikti mokėjimo prašymą privaloma per 12 mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Agentūra pareiškėją apie šį reikalavimą informavo net keturis kartus, o pareiškėjas su tuo sutiko nurodydamas, kad jaunuolyno ugdymo darbai bus atliekami iki 2017 metų kovo mėnesio (konkreti data nenurodyta). Nors Miškotvarkos projekte, kurį rengė pats pareiškėjas, buvo nurodyta data (2018 m.), iki kurios turi būti atlikti jaunuolyno ugdymo darbai, tačiau VAGK teiktame atsiliepime Agentūra itin išsamiai ir detaliai pasisakė, kiek kartų pareiškėjas buvo informuotas apie darbų pabaigos terminą, ir kokios Paraiškos dalys buvo keistos, siekiant užtikrinti, kad pareiškėjas žinotų darbų pabaigos terminą. VAGK Sprendime Nr. 3R-333 kalbama apie terminą, nurodytą Miškotvarkos projekte, tačiau nutylima apie pareiškėjui siųstus paklausimus bei pareiškėjo pateiktus atsakymus.

2.4. VAGK taip pat nevertino ginčui itin svarbių faktų, kad visi ginče esantys dokumentai yra rengti vienas kitam pavaldžių asmenų, galbūt siekiant neteisėtai gauti Europos Sąjungos lėšas. Skirtingų duomenų administraciniuose aktuose pateikimas yra ne skirtingos nuomonės dėl teisės aktų, o akivaizdus darbo funkcijų neatlikimas (ar netinkamas atlikimas), dokumentų klastojimas, veikimas pareiškėjo naudai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Nagrinėdama susidariusią situaciją, Agentūra susisiekė su V. P. – Tarnybos Vilniaus teritorinio poskyrio vyriausiuoju specialistu, pateikusiu neteisingus 2016 metų patikros aktus, kuris telefonu nurodė, kad visi darbai buvo derinti su pareiškėju. Siekiant išnagrinėti bylą iš esmės ir atsakyti į visus ginčo klausimus, V. P. dalyvavimas teisme yra būtinas.

3. Pareiškėjas D. N. (toliau – ir pareiškėjas) atsiliepime į Agentūros prašymą prašė jį atmesti.

4. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2017 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 31N-1427(8.1) (toliau – ir Sprendimas Nr. 3IN-1427(8.1)), taip pat ginčijamo VAGK Sprendimo Nr. 3R-333 priėmimas eliminuoja neteisėtų ryšių buvimą tarp pareiškėjo ir Tarnybos. Nagrinėjamu atveju bylos esmė yra ne fizinių veiksmų, darbų (ne)atlikimas, o šių veiksmų teisinis vertinimas. Paramos sutarties terminas nėra pasibaigęs, todėl atsakovo nurodomi neva neatlikti darbai dar gali būti atlikti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad prašymas paramai gauti buvo pateiktas 2015 m. birželio 30 d., o dirbti Tarnyboje pareiškėjas pradėjo 2016 m. balandžio 6 d., todėl jis neturėjo jokios įtakos Tarnyboje priimamiems vienas kitam prieštaraujantiems sprendimams. Agentūros bei Tarnybos darbo klaidos ar kitos priežastys, lėmusios tariamų pažeidimų nenustatymą laiku, negali būti taisomos pareiškėjo sąskaita. Valstybinių institucijų klaidos negali sukelti nepagrįstos žalos fiziniams asmenims, o fiziniai asmenys veikdami pasitiki valstybinėmis institucijomis ir neturi abejoti jų sprendimais. Šiuo atveju jaunuolyno ugdymas buvo atliktas vadovaujantis Miško kirtimo taisyklėms, kontroliuojant Agentūrai, patikrinus Tarnybos darbuotojams. Esant kelioms valstybinių institucijų pozicijoms, nepagrįstai vadovaujamasi ta, kuri pareiškėjui yra nepalanki. Pareiškėjo teigimu, spygliuočių jaunuolynuose iki aštuntųjų augimo metų atliekama želdinių priežiūra, t. y. galima kirsti ir valyti atkurtą mišką stelbiančius krūmus ir kitokią augmeniją. Nagrinėjamu atveju niekas neanalizavo, kiek jaunuolynui metų. Miškas buvo įveistas 2011 metais (2+1 eglės sodinukais), taigi 2011 metais miškui buvo treji metai. Kai 2016 metais buvo daromas jaunuolynų ugdymas, miškui jau buvo aštuoneri metai, todėl atliktas kirtimas priskirtinas jaunuolyno ugdymui. Netgi vertinant, kad yra padaryti pažeidimai kirtimų atlikimo laiko aspektu, jie negali būti vertinami kaip esminiai ir lemiantys 100 proc. paramos netekimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu atsakovo Agentūros prašymą tenkino – panaikino VAGK Sprendimą Nr. 3R-333 ir paliko galioti Agentūros Sprendimą Nr. BR6-4259.

6. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d. Agentūrai pateikė Paraišką. Agentūra 2016 m. vasario 22 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašė patikslinti planuojamą projekto pradžią bei pabaigą, pabrėžė, kad pagal Įgyvendinimo taisykles, kai yra įgyvendinamas projektas ir ugdomas jaunuolynas, projekto įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo dienos, o pareiškėjas Paraiškoje nurodė, kad planuojama projekto pradžia 2015 m. spalio 1 d., pabaiga – 2017 m. spalio 1 d. Pareiškėjas 2016 m. kovo 6 d. raštu nurodė, kad projektas nėra pradėtas įgyvendinti, planuojama projekto pradžia – 2016 m. kovo 1 d., pabaiga – 2018 m. kovo 30 d. Agentūra 2016 m. kovo 16 d. pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašė patikslinti planuojamą projekto pradžią bei pabaigą, paaiškino, kad pareiškėjo projekto trukmė yra 25 mėn., nors pagal Įgyvendinimo taisykles projekto įgyvendinimo terminas negali būti ilgesnis nei 24 mėn., o kai atliekami jaunuolyno ugdymo darbai – ne ilgesnis kaip 12 mėn. Pareiškėjas 2016 m. kovo 17 d. raštu nurodė, kad projektas bus įgyvendinamas nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2018 m. kovo 30 d. (24 mėn.). Agentūra 2016 m. kovo 17 d. el. laišku kreipėsi į pareiškėją, nurodė, kad pagal Įgyvendinimo taisykles ugdant jaunuolyną projekto įgyvendinimo trukmė yra 12 mėn., todėl jaunuolynai turi būti išugdyti ne 2018, o 2017 metais, prašė pataisyti duomenis. Pareiškėjas 2016 m. kovo 29 d. raštu nurodė, kad projektas bus įgyvendinamas 24 mėn., pateikė patikslintą Paraiškos lentelę, kurioje pažymėjo, kad jaunuolyno ugdymo darbai bus atliekami iki 2017 metų kovo mėnesio, tokius pačius duomenis pareiškėjas pateikė 2016 m. balandžio 6 d. Agentūra 2016 m. balandžio 11 d. el. paštu kreipėsi į pareiškėją, prašė pataisyti duomenis, nurodė, kad, jeigu planuojama projekto pradžia yra 2016 m. kovo 30 d., tai jaunuolynų ugdymas galimas iki 2017 m. kovo 30 d. Pareiškėjas, atsakydamas į Agentūros 2016 m. balandžio 11 d. paklausimą, pakartotinai nurodė, kad projektas bus įgyvendinamas 24 mėn.

6.2. Agentūra 2016 m. balandžio 14 d. Paraiškos vertinimo ataskaitoje pareiškėjo projektui skyrė 43 balus, nurodė, kad projektas tinkamas 32 885 Eur paramai gauti. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 24 d. Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 32 727,09 Eur paramos. Agentūra ir pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ paramos sutartį (toliau – ir Paramos sutartis).

6.3. Agentūra 2017 m. vasario 21 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, prašė pateikti informaciją, ar jaunuolyno ugdymo darbai yra atliki. Tarnyba pateikė 2017 m. kovo 22 d. patikros aktus, kuriuose nurodyta, kad jaunuolynų ugdomieji kirtimai nevykdyti, miško savininkas įsipareigojimų nesilaiko. Agentūra 2017 m. balandžio 12 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, prašė pateikti informaciją, kuris Tarnybos Vilniaus teritorinio poskyrio patikrinimo aktas dėl jaunuolynų ugdymo kirtimų yra galiojantis, bei paaiškinti, ar 2016 m. lapkričio 21 d. patikros akto apie jaunuolynų ugdymo kirtimų vykdymą galiojimas panaikintas, dėl kokių priežasčių atsirado patikros aktų skirtumai. Tarnyba 2017 m. balandžio 25 d. raštu Nr. R2-747 Agentūrai paaiškino, kad tokio amžiaus medelynuose negali būti atliekamas jaunuolyno ugdymo kirtimas, miškotvarkos projekte ugdymo kirtimai numatyti 2018 metais, o 2016 m. lapkričio 21 d. patikrų aktai dėl jaunuolynų ugdymo kirtimų darbų yra negaliojantys.

6.4. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 29 d. Agentūrai pateikė Miškotvarkos projekto (Nr. 37538K2) korekciją bei su juo susijusius dokumentus, nesutiko, kad jaunuolynų ugdymo darbai (0,8 ha) yra neatlikti. Agentūra 2017 m. birželio 7 d. raštu Nr. BRK-2792 kreipėsi į Tarnybą dėl gautų patikros aktų dėl jaunuolynų ugdymo kirtimo kokybės tikrinimo. Tarnyba 2017 m. birželio 20 d. raštu informavo, kad miško valdose realiai atlikti želdinių priežiūros darbai, o ne jaunuolynų ugdymo ar jiems prilyginami darbai. Agentūra 2017 m. liepos 7 d. raštu Nr. BRK-3473 kreipėsi į Tarnybą, prašė paaiškinti, kaip traktuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtintų Miško kirtimų taisyklių (toliau – ir Miško kirtimų taisyklės) 3 lentelės 2 pastabą, kad „jaunuolynų ugdymo kirtimams taip pat priskiriamas trako kirtimas ir pomiškio ugdymas. Traką leidžiama kirsti ar ugdyti pomiškį ir neugdant medyno pirmojo ar antrojo ardo“. Tarnyba 2017 m. liepos 12 d. raštu Nr. BR5.2-9491 atsakė, kad pareiškėjo vykdyto kirtimo negalima priskirti prie jaunuolyno ugdymo darbų.

6.5. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 24 d. Sprendimu Nr. BRK-4259 pareiškėjui pritaikė 100 proc. (32 727,09 Eur) paramos sumažinimo sankciją ir nutraukė Paramos sutartį. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 7 d. bei 2017 m. rugsėjo 22 d. skundais kreipėsi į Ministeriją ir VAGK, prašė panaikinti Agentūros Sprendimą Nr. BRK-4259 ir įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui 32 727,09 Eur paramos sumą. Ministerija 2017 m. spalio 11 d. Sprendimu Nr. 3IN-1427(8.1) išreiškė nuomonę, kad Agentūros Sprendimas Nr. BRK-4259 nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir kad priimdama šį sprendimą Agentūra nesilaikė gero administravimo principo, todėl Ministerija prašė Agentūros peržiūrėti minėtą sprendimą atsižvelgiant į Ministerijos pateiktą nuomonę. VAGK 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 3R-333(AG-269/01-2017) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Agentūros Sprendimą Nr. BRK-4259 bei įpareigojo Agentūrą pakartotinai įvertinti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 30 d. pateiktą mokėjimo prašymą.

7. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje analizuotinas klausimas dėl darbų pagal Paraišką atlikimo – vertinant, ar pareiškėjas realiai atliko Paraiškoje nurodytus jaunuolynų ugdymo darbus, svarbu nustatyti, ar pagal Paraišką tokie darbai apskritai galėjo būti atliekami, ar pareiškėjas, teikdamas Paraišką nenurodė klaidingų faktinių duomenų dėl Paraiškos objekto. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vertintinas VAGK Sprendimo Nr. 3R-333 pagrįstumas bei teisėtumas ir pagrindas palikti galioti Agentūros Sprendimą Nr. BR6-4259, todėl argumentų, susijusių su Ministerijos Sprendimo Nr. 3IN-1427(8.1) pagrįstumu, teismas nevertino.

8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 26 dalimi ir 15 straipsnio 5 dalimi, Miško kirtimų taisyklių 56 punktu bei 3 lentele, taip pat Tarnybos direktoriaus 2016 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 120-16-V patvirtinto Jaunuolynų ugdymo kirtimų įvykdymo fakto ir atitikimo miško kirtimų taisyklų reikalavimams patikrinimo aprašo 2.1 punktu, teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo sklypuose jaunuolynų ugdymo darbai turėjo būti atlikti būtent spygliuočiams ir kietųjų lapuočių medžiams.

Nagrinėjamos bylos atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo sklypuose apskritai galėjo būti atliekamas jaunuolynų ugdymas, nes miško kirtimų darbai priskiriami jaunuolynų ugdymui tik nuo aštuntųjų spygliuočių ir kietųjų lapuočių medžių metų amžiaus. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyris 2010 m. liepos 2 d. bei 2010 m. liepos 14 d. pareiškėjui išdavė leidimus sklypo (duomenys neskelbtini) 0,4 ha plote ir sklypo (duomenys neskelbtini), 0,4 ha plote atlikti plyną kirtimą, taigi 2010 metais ginčo sklypuose miškas buvo plynai iškirstas ir medžių amžius šiuose sklypuose galėjo būti skaičiuojamas tik nuo 2010 metų, o jaunuolynų ugdymo darbai negalėjo būti atliekami anksčiau nei 2018 metais.

Būtent taip ir buvo nurodyta Miškotvarkos projekte. Akcentuojant medžių amžiaus apskaičiavimo tvarką aktualus Miško kirtimų taisyklių 57 punktas, pagal kurį būtini jaunuolynų ugdymo kirtimai spygliuočiams ir kietiesiems lapuočiams medžiams vykdomi būtent nuo aštuntųjų augimo metų. Šiuo atveju nustatant, ar spygliuočiai bei kietieji lapuočiai jau gali būti laikomi jaunuolynu, svarbu nustatyti ne faktinį kiekvieno atskiro augalo amžių, o jų augimo toje vietoje laiką, t. y. apskaičiuojant medyno amžių pagal jo pasodinimo laiką.

Nustatęs, kad spygliuočiai bei kietieji lapuočiai negalėjo būti pasodinti anksčiau nei 2010 metais, teismas sprendė, kad jaunuolynu jie galėjo būti laikomi tik nuo 2018 metų. Atitinkamai – visus pareiškėjo iki 2018 metų atliktus miško tvarkymo darbus pirmosios instancijos teismas laikė ne jaunuolyno ugdymu, o želdinių priežiūra. Teismo vertinimu, Agentūra nustatydama pažeidimą pagrįstai rėmėsi Tarnybos 2017 m. kovo 22 d. patikros aktais, kuriuose nurodyta, kad jaunuolynų ugdomieji kirtimai nevykdyti ir miško savininkas įsipareigojimų nesilaiko.

Agentūra pagrįstai rėmėsi būtent 2017 m. kovo 22 d., o ne 2016 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktais, nes vėlesnės patikros atitiko realią faktinę situaciją.

9. Teismas nesutiko su VAGK išvada, kad Paraiškos vertinimo metu Agentūra pagal Miškotvarkos projektą galėjo matyti, jog pareiškėjo atveju jaunuolyno ugdymo darbai negalės būti atliekami anksčiau nei 2018 metais, todėl dėl savo nerūpestingumo skyrė pareiškėjui paramą ir sukėlė jam teisėtą lūkestį. Nustatyti pasirašytos Paramos sutarties pažeidimai pareiškėjui nesudaro teisėtų lūkesčių naudotis paramos lėšomis ne pagal paskirtį. Remiantis priešingu aiškinimu, visos pasirašytos paramos sutartys negalėtų būti nutrauktos dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, net ir nustačius paties pareiškėjo neteisėtus veiksmus teikiant paraišką. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, pasirašęs Paramos sutartį negali tikėtis, kad net ir atliekant neteisėtus veiksmus parama iš jo nebus atimta. Remdamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 182 punkto nuostatomis, teismas sprendė, jog atrankos skirti paramą metu pareiškėjo paraiška gali būti įvertinta kaip tinkama, tačiau jau po paramos sutarties pasirašymo nustačius, jog realūs projekto įgyvendinimo veiksmai nėra atliekami, pareiškėjui gali būti taikomos sankcijos, įskaitant paramos grąžinimą bei paramos sutarties nutraukimą.

10. Teismas vertino, kad teikdamas Paraišką ir pasirašydamas Paramos sutartį pareiškėjas patvirtino jo pateiktų duomenų teisingumą ir įsipareigojo laikytis Įgyvendinimo bei Administravimo taisyklių reikalavimų, vykdyti numatytą veiklą, tačiau šio savo įsipareigojimo nevykdė. Nors pareiškėjas Paraiškoje nurodė, kad planuojama projekto pradžia 2015 m. spalio 1 d., o pabaiga – 2017 m. spalio 1 d., Agentūra po Paraiškos pateikimo net keletą kartų pareiškėją informavo ir prašė patikslinti projekto laikotarpį būtent taip, kad jis būtų vykdomas ne ilgiau nei 12 mėnesių, t. y. pagal Įgyvendinimo taisyklių 25 punktą. Agentūra kreipėsi į pareiškėją 2016 m. vasario 22 d., 2016 m. kovo 16 d., 2016 m. kovo 17 d., 2016 m. balandžio 11 d. raštais, nurodydama, kad jaunuolynų ugdymas gali būti vykdomas per 12 mėnesių laikotarpį, t. y. iki 2017 metų. Pareiškėjas pateikė patikslintą Paraiškos lentelę, kurioje pažymėjo, kad jaunuolyno ugdymo darbai bus atliekami iki 2017 metų kovo mėnesio, tokius pačius duomenis pareiškėjas pateikė 2016 m. balandžio 6 d. Atsižvelgęs į šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pasirašydamas Paramos sutartį pareiškėjas suprato, kad jaunuolyno ugdymo darbai turi būti įvykdyti per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, taigi vėliausiai iki 2017 m. liepos 29 d. Agentūra vertindama Paraišką neturėjo pagrindo iš anksto manyti, kad pareiškėjas per nustatytą terminą jaunuolyno ugdymo darbų neatliks. Teismas nesutiko su VAGK pozicija, kad aplinkybę, jog projektas nebus įgyvendintas laiku, Agentūra turėjo nustatyti atsižvelgdama į Miškotvarkos projekte nurodytą kirtimo terminą (2018 m.), nes Paraiškos lentelėje projekto įvykdymo terminas buvo pažymėtas 2017 metais ir atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, Miškotvarkos projekto rengimas yra pareiškėjo, o ne Agentūros atsakomybė.

11. Be to, pateikdamas Paraišką pareiškėjas deklaravo, kad jam nežinomos kitos šiame dokumente nenurodytos priežastys, dėl kurių projektas negalėtų būti įgyvendintas ar jo įgyvendinimas būtų atidedamas arba dėl kurių projektas nebūtų įgyvendintas nustatytu laikotarpiu, nors, kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjas žinojo, kad jis negalės atlikti jaunuolyno ugdymo darbų per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Teikdamas Paraišką pareiškėjas pats turi elgtis rūpestingai ir savarankiškai domėtis nustatytomis paramos taisyklėmis, todėl pažeisdamas paramos vykdymo taisykles pareiškėjas turėtų prisiimti teisės aktų nesilaikymo sukeltas teisines pasekmes. Teismui nepateikti duomenys, kad Paramos sutarties pasirašymo metu pareiškėjas nurodė Agentūrai negalėsiąs nustatytais terminais įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų (jaunuolynų ugdymo) ar prašęs pakeisti Paramos sutarties sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas laikė, jog pareiškėjas su šiais įsipareigojimais ir jų įgyvendinimo tvarka sutiko. Pareiškėjui neįvykdžius įsipareigojimo per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos atlikti jaunuolyno ugdymo darbus, Agentūra pagrįstai konstatavo Paramos sutarties pažeidimus.

12. Vertindamas pareiškėjui skirtą finansinę korekciją pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įgyvendinimo taisyklių 63, 64, 67 punktais, konstatavo, jog Agentūra pagrįstai taikė 100 proc., t. y. 32 727,09 Eur, paramos sumažinimą, nutraukiant Paramos sutartį. Teismas taip pat akcentavo, jog pagal Įgyvendinimo taisyklių 43.3.2 punktą, kai projekte numatytas ne tik jaunuolynų ugdymas – paraiškai suteikiama 10 balų. Šiuo atveju Paraiškai buvo suteikti 43 balai, įskaitant 10 balų už Įgyvendinimo taisyklių 43.3.2 punkto taikymą.

Dėl lėšų trūkumo tinkamumui vertinti buvo teiktos tik paraiškos, surinkusios mažiausiai 41 balą. Nustatęs, kad pareiškėjas neatitiko projektų atrankos kriterijaus dėl jaunuolynų ugdymo ir vertinant, kad Paraiškos vertinimo metu atėmus papildomai skirtus 10 balų, ji net nebūtų teikiama vertinti, teismas darė išvadą, kad neįvykdytas pareiškėjo įsipareigojimas atlikti jaunuolyno ugdymo darbus lėmė jo Paraiškos vertinimą apskritai. Įgyvendinimo taisyklių 61 punkte nustatyta, kad atrankos kriterijų vertinimo metu nustačius, jog paraiška nesurinko priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatyto privalomo mažiausio atrankos balų skaičiaus, paraiška atmetama.

Taigi šiuo atveju taikyti paramos susigrąžinimą iš dalies, t. y. grąžinti išmokėtą paramą už tą ploto dalį, kurioje kirtimai nebuvo įvykdyti (0,8 ha) būtų neteisinga, nes pareiškėjas dėl įvykdyto Paramos sutarties pažeidimo neteisėtai įgijo teisę dalyvauti Paraiškos tinkamumo vertinime. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) 1 priedo 3 punkte nustatyta, kad jei projektų atrankos kriterijus turėjo įtakos paraiškų vertinimo metu paramai skirti, susigrąžinama visa išmokėta paramos suma 100 proc., o 16 punkte nustatyta, kad jei paramos gavėjas projekto laikotarpiu nustojo vykdyti projektą ir negali pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų, taikoma 100 proc. sankcija nuo išmokėtos paramos sumos, nutraukiant paramos sutartį.

Konstatavęs, jog pareiškėjas objektyviai negalėjo įvykdyti projekto ir atlikti jaunuolynų ugdymo darbų nustatytu terminu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjui pritaikė 100 proc. paramos sumažinimą ir nutraukė Paramos sutartį.

III. 13. Pareiškėjas D. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į Agentūros prašymą išdėstytą poziciją. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo nurodytų motyvų, ignoravo pareiškėjui palankų Ministerijos Sprendimą Nr. 3IN-1427(8.1). Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Tarnyba nuolat keitė nuomonę, teikė nepagrįstus pasisakymus ir kad Tarnyba byloje yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o ne kaip specialiųjų žinių turintis subjektas.

Be to, teismas ignoravo Tarnybos 2017 m. gegužės 25 d. patvirtinto Miškotvarkos projekto korekcijas, kuriose patvirtinta, kad jaunuolyno ugdymas buvo atliktas, taip pat faktą, kad ginčo kirtimai vis dar gali būti atlikti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog teisės aktuose nėra nustatytos miško amžiaus skaičiavimo taisyklės. Pareiškėjo įsitikinimu, būtent netinkama Agentūros ir Tarnybos veikla lėmė kilusį ginčą. Tarnyba 2016 metų patikrinimo rezultatus panaikino nemotyvuotai, toks panaikinimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

Pradėjus vertinti Paraišką (2015 m.) iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. pastabų dėl jaunuolynų ugdymo nebuvo. Teisėtas lūkestis gauti paramą pareiškėjui susiformavo ne nuo Paramos sutarties pasirašymo, o Tarnybai 2016 m. lapkričio 21 d. išdavus pažymą apie tinkamą projekto vykdymą. Atlikęs jaunuolyno ugdymą, kurio įgyvendinimo būdas ir laikas Agentūrai bei Tarnybai buvo žinomi, pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad valstybės institucijų revizuojami dokumentai ir veiksmai yra teisingi bei atitinka teisės aktus. Pareiškėjas pažymi, jog Tarnybos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad jo atstovaujamos įstaigos darbuotoja veikė netinkamai, tačiau nebuvo patraukta drausminėn atsakomybėn, o tai rodo, kad visa aptariamos klaidos našta perkeliama pareiškėjui.

Pareiškėjo teigimu, paramos skyrimo aspektu galėjo būti vertinami tik 2016 metais atliktos patikros rezultatai, o 2017 m. kovo 3 d. Tarnybos išduota pažyma nėra tinkama, nes joje vertintas želdinių, žėlinių priežiūros vykdymas, o ne jaunuolynų ugdymo kirtimai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad želdinių / jaunuolyno amžius skaičiuojamas nuo jo pasodinimo, o ne nuo faktinio amžiaus. Atliekant kirtimą ginčo plote (2016 m.) medžiai jau buvo aštuonerių metų amžiaus, kadangi pasodinimo metu (2011 m.) jie buvo 3 metų amžiaus.

Pareiškėjo teigimu, netgi vertinant, kad pažeidimas nagrinėjamu atveju buvo padarytas, jį reikėtų laikyti mažareikšmiu ir neturinčiu įtakos paramai skirti.

15. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Agentūra palaiko savo pirmosios instancijos teismui teiktą prašymą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus, detalus, nuoseklus ir motyvuotas, jame analizuoti visi ginčui aktualūs klausimai, neatsakytų ar neišspręstų niuansų byloje neliko, todėl naikinti šį sprendimą nėra pagrindo. Agentūra pažymi, kad nesutinka su Ministerijos Sprendime Nr. 3IN-1427(8.1) pateiktais argumentais, kadangi pareiškėjas Ministerijai pateikė klaidinančius duomenis, dėl to nebuvo įvertintos visos aplinkybės, o Ministerijos išvados neatitinka faktinės situacijos.

Agentūra niekada nesirėmė ir iki šiol nesiremia jokia 2017 m. kovo 3 d. pažyma, remiasi tik 2017 m. kovo 22 d. patikros aktu, kuriame aiškiai nurodyta, kad miško savininkas – pareiškėjas, įsipareigojimų nesilaiko, nes jaunuolynų ugdymo kirtimai neatlikti. Tarnybos 2017 m. kovo 3 d. Miško atkūrimo ir želdinių, žėlinių priežiūros patikrinimo pažyma ir 2017 m. kovo 22 d. patikrinimo aktas dėl jaunuolyno ugdymo darbų atlikimo yra du skirtingi dokumentai. Atsiliepime Agentūra nesutinka su pareiškėjo įžvalgomis dėl tariamo Tarnybos nuomonių keitimo ir laikosi pozicijos, kad tai yra dokumentų tikslinimas.

Pareiškėjo argumentus, kad miško amžius skaičiuojamas ne pagal jo pasodinimo laiką, o pagal atskirų medžių amžių, Agentūra laiko nelogiškais, kadangi Miško kirtimo taisyklių 57 punktas aiškiai apibrėžia augimo laiką, pagal kurį skaičiuojamas miško amžius. Agentūros teigimu, pareiškėjo argumentai dėl 2017 m. gegužės 25 d. Miškotvarkos projekto korekcijos neturi reikšmės ginčo kontekste – 2017 m. gegužės 25 d. Miškotvarkos projektas apskritai nebuvo vertintas, nes jo vertinimas (ir rėmimasis juo) būtų prieštaravęs Administravimo taisyklių nuostatoms, kadangi Paraišką (Miškotvarkos projektą) pareiškėjas pakeitė nesuderinęs su Agentūra.

Agentūra vertino kartu su Paraiška pateiktą Miškotvarkos projektą. Agentūros teigimu, jaunuolynas turėjo būti išugdytas būtent per 12 mėnesių nuo Paramos sutarties pasirašymo, tai aiškiai apibrėžia teisės aktai. Prašydamas sudaryti išskirtines sąlygas ir leisti jaunuolyną ugdyti kitu laiku, nei nustatyta teisės aktuose ir Paramos sutartyje, pareiškėjas teigia, kad Agentūra jam turi sudaryti išskirtines sąlygas. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su Tarnybos darbuotojų drausmine atsakomybe, Agentūra atsiliepime pažymi, kad jie nėra susiję su nagrinėjamo ginčo, kurio esmė – Agentūros priimtas sprendimas, o ne Tarnybos veiksmai (ne)atliekant tarnybinius tyrimus, dalyku.

Agentūra nėra atsakinga už kitų asmenų padarytą (ne)turtinę žalą ar už melagingą informaciją pažymoje, kurią pateikė Tarnyba. Pareiškėjas, pats parengęs Miškotvarkos projektą, privalėjo žinoti, kad jame nurodytas terminas nesutampa su Paramos sutartyje nurodytu terminu. Žinodamas, kad negalės laiku išugdyti jaunuolyno, pareiškėjas veikė nesąžiningai, todėl negalėjo tikėtis, kad parama bus išmokėta. Agentūra negali skirti paramos lėšų tiems pareiškėjams, kurie nesilaiko Administravimo taisyklių ir neatlieka Paraiškoje numatytų darbų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Ginčas šioje byloje kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. BR6-2459 , kuriuo pareiškėjui pritaikyta 100 proc. paramos sumažinimo sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Agentūra savo sprendimą grindė tuo, kad pareiškėjas, teikdamas Paraišką paramai gauti, žinojo, jog negalės projekto vykdymo laikotarpiu atlikti savo miško sklype jaunuolynų ugdymo kirtimų, nurodytų Paraiškoje, todėl jo paraiška net nebūtų patekusi į atranką paramai skirti.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros sprendimu, jį ginčijo tiek pagrįstumo aspektu, teikdamas įrodymus apie miško sklype faktiškai atliktus darbus, tiek teisėtumo aspektu, nurodydamas, jog Agentūra elgėsi nerūpestingai, suteikė pareiškėjui teisėtus lūkesčius dėl paramos gavimo, o vėliau pakeitė poziciją.

20. Pirmosios instancijos teismas palaikė Agentūros poziciją, akcentavęs, kad pareiškėjas, teikdamas Paraišką ir pasirašydamas Paramos sutartį, patvirtino jo pateiktų duomenų teisingumą ir įsipareigojo laikytis Įgyvendinimo bei Administravimo taisyklių reikalavimų, vykdyti numatytas Paraiškoje veiklas, tačiau šio savo įsipareigojimo nevykdė.

21. Apeliacinis pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai įvertino miško želdinių amžių, neatsižvelgė į padaryto pažeidimo mažareikšmiškumą.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d. Agentūrai pateikė Paraišką, kuria prašė paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. Šioje paraiškoje, be kita ko, pareiškėjas nurodė, jog bus atliekami jaunuolynų ugdymo darbai 0,8 ha miško plote. Susirašinėjimo tarp Agentūros ir Pareiškėjo metu paraiška ne kartą buvo tikslinama projekto pradžios ir pabaigos aspektais, Paraiškoje buvo pažymėta, kad jaunuolyno ugdymo darbai bus atliekami iki 2017 metų kovo mėnesio. Agentūra 2016 m. balandžio 14 d. Paraiškos vertinimo ataskaitoje pareiškėjo projektui skyrė 43 balus, iš jų 10 balų už jaunuolynų ugdymo darbus. Agentūra ir pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė Paramos sutartį, kuria remdamasis Pareiškėjas pateikė mokėjimo prašymą 32 727,09 Eur sumai.

24. Vėliau, kilus abejonėms dėl Paraiškos tinkamumo, Agentūra kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, kad ši patikrintų ir įvertintų, ar pareiškėjo valdomame miško sklype yra atlikti jaunuolynų ugdymo darbai. Tarnyba pateikė 2017 m. kovo 22 d. miško sklypų patikros aktus, kuriuose nurodyta, kad jaunuolynų ugdomieji kirtimai nevykdyti, miško savininkas įsipareigojimų nesilaiko, be to, Tarnyba 2017 m. balandžio 25 d. raštu Nr. R2-747 Agentūrai paaiškino, kad tokio amžiaus medelynuose negali būti atliekamas jaunuolynų ugdymo kirtimas. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 24 d. Sprendimu Nr. BRK-4259 pareiškėjui pritaikė 100 proc. (32 727,09 Eur) paramos sumažinimo sankciją ir nutraukė Paramos sutartį. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 7 d. bei 2017 m. rugsėjo 22 d. skundais kreipėsi į Ministeriją ir VAGK. Ministerija 2017 m. spalio 11 d. Sprendimu Nr. 3IN-1427(8.1) išreiškė nuomonę, kad Agentūros Sprendimas Nr. BRK-4259 nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir kad priimdama šį sprendimą Agentūra nesilaikė gero administravimo principo, todėl Ministerija prašė Agentūros peržiūrėti minėtą sprendimą atsižvelgiant į Ministerijos pateiktą nuomonę. VGAK priėmė pareiškėjui palankų sprendimą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas tiriamas šioje administracinėje byloje.

25. Pagrindinis klausimas, dėl kurio nesutaria ginčo šalys, nagrinėjamoje byloje yra tas, ar pareiškėjo valdomuose miško sklypuose buvo atlikti jaunuolynų ugdymo darbai, numatyti Paraiškoje. Pareiškėjas teigia, kad jis iškirto traką, o tokie kirtimai priskiriami jaunuolynų ugdymo darbams. Taip pat pareiškėjas nesutinka su medžių amžiaus skaičiavimu, teigdamas, kad eglių amžius turėtų būti skaičiuojamas nuo jų sudaiginimo, o ne nuo sėjinukų pasodinimo miško sklype. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas su pareiškėjo pozicija nesutiko, remdamiesi Tarnybos 2017 m. birželio 20 d. ir 2017 m. liepos 12 d. raštais, pagal kuriuos jaunuolynų ugdymo darbai spygliuočiams ir kietiesiems lapuočiams medžiams gali būti vykdomi tik nuo aštuntųjų augimo metų, o tokio amžiaus projekto vykdymo laikotarpiu eglės pareiškėjo sklype dar nebuvo pasiekusios.

26. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir šalių argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių laikėsi. Pareiškėjo argumentai dėl eglių amžiaus skaičiavimo yra paneigiami tiek Tarnybos 2017 m. birželio 20 d. ir 2017 m. liepos 12 d. raštais, tiek ir paties pareiškėjo pateiktu Miškotvarkos projektu, kuriame ginčo sklypuose augančių eglių amžius 2015 metais yra nurodomas 5 metai. Taigi pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas, įvertinus jo turimas specialias žinias miškininkystės srityje, jau teikdamas paraišką, žinojo, jog projekto vykdymo laikotarpiu jaunuolyno ugdymo darbų atlikti negalės. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas faktiškai iškirto traką, taip pat nekeičia šių išvadų teisingumo, nes tokie darbai pripažįstami jaunuolynų ugdymo darbais, kai yra susiformavę medžių lajos, o nagrinėjamu atveju tokios lajos dar nesusiformavę, pagrindinė medžių rūšis – eglės – nėra pasiekusios amžiaus, nuo kurio gali būti laikomos jaunuolynu.

28. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, nustato Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos bei Programos priemonių bendrą administravimo tvarką. Programos priemonių ir (arba) priemonių veiklos sričių bei (arba) veiklų (toliau – Programos priemonės) administravimo ir finansavimo tvarka nustatoma Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-418.

29. Pažymėtina, kad Įgyvendinimo taisyklių prasme Ministerija yra vadovaujančioji institucija, atsakanti už efektyvų, veiksmingą ir tinkamą vadovavimą Programai ir jos įgyvendinimui (Administravimo taisyklių 5 p.), o Agentūra – mokėjimo agentūra, atsakinga už reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytų išlaidų valdymą ir kontrolę.

30. Įgyvendinimo taisyklių 46–47, 68 punktuose nustatyta, kad Agentūrai įvertinus paramos paraiškas, sprendimas dėl paramos skyrimo arba neskyrimo įteisinamas Agentūros direktoriaus nustatyta tvarka. Apie priimtą sprendimą Agentūra informuoja Ministeriją per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos, o pareiškėjus – Administravimo taisyklių nustatyta tvarka. Projektų įgyvendinimo priežiūra ir tikrinimas, apskundimo tvarka atliekama Administravimo taisyklių nustatyta tvarka. Administravimo taisyklių IX skyriaus, reglamentuojančio skundų nagrinėjimą, 203 punktas (2016 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 3D-60 redakcija) nustato, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutinkantys su Agentūros ir (arba) Ministerijos priimtais sprendimais, veikimu arba neveikimu, susijusiais su paramos paraiškų, pateiktų pagal priemonę, administravimu, vertinimu, atranka ir mokėjimo prašymų administravimu, turi teisę juos apskųsti. Agentūros konkrečių valstybės tarnautojų ir (arba) darbuotojų veiksmus (neveikimą) pareiškėjas gali apskųsti Agentūros vadovui raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokius veiksmus (neveikimą). Agentūros sprendimus, veikimą arba neveikimą pareiškėjas gali apskųsti Ministerijai raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius sprendimus, veiksmus (neveikimą). Agentūros sprendimus, veikimą ar neveikimą, kuriuos Ministerija jau buvo nagrinėjusi ir priėmusi sprendimą, taip pat Agentūros priimtus sprendimus dėl pažeidimų, kurie buvo tirti Ministerijos, pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas gali apskųsti savo pasirinkimu ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai arba teismui. Administravimo taisyklių 205 punktas nustato, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Agentūros ir (arba) Ministerijos sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

31. Taigi pagal minėtas Administravimo taisyklių 203 ir 205 punktų nuostatas, pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros sprendimu dėl paramos skyrimo arba neskyrimo, turėjo teisę savo pasirinkimu jį apskųsti vadovaujančiajai institucijai, t. y. Ministerijai (išskyrus aptartus atvejus), ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai arba teismui. Pareiškėjas naudojosi abiem ginčo sprendimo būdais.

32. Pareiškėjas kaip vieną esminių teismo sprendimo trūkumų nurodė tai, kad nebuvo vertintas Ministerijos 2017 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. 3IN-1427(8.1) jo atžvilgiu. Ginčo atveju Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Agentūros sprendimo, paprašė Agentūrą peržiūrėti sprendimą dėl paramos pareiškėjui, tačiau šio sprendimo nepanaikino ir nedavė kitų imperatyvių nurodymų Agentūrai. Kaip minėta, Agentūros sprendimo apskundimas Ministerijai nėra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, o Administravimo taisyklės vadovaujančiajai institucijai tiesiogiai nesuteikia diskrecijos panaikinti Agentūros sprendimą. Taigi Ministerijos sprendimas nagrinėjamu atveju gali būti vertinamas tik kaip rekomendacinio pobūdžio bei kaip vienas iš rašytinių įrodymų byloje, neturintis didesnės įrodomosios reikšmės prieš kitus įrodymus ir atspindintis tik Ministerijos poziciją nagrinėjamu klausimu. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad nagrinėjimo dalykas yra ne Ministerijos sprendimo, o Agentūros ir VAGK sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad jam taikyta sankcija yra neproporcinga, pažeidžianti teisėtų lūkesčių principą, o Agentūros veiksmai neatitiko gero administravimo principo.

34. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių gauti tokių lėšų Projektui finansuoti, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-857/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-398-492/2016). Nustačius, kad pareiškėjas pateikė Paraiškoje neteisingus duomenis ir dėl to jo Paraiška nebūtų patekusi į atranką, t. y. iš viso nebūtų galėjusi pretenduoti į paramos skyrimą, pripažintina, kad ginčijamas Agentūros sprendimas nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių, o toks paramos sumos sumažinimas yra adekvatus padarytiems pažeidimams.

35. Pripažintina, kad Agentūra 2015–2017 metų laikotarpiu derindama su pareiškėju Paraiškos dokumentus ir vėliau tikrindama projekto vykdymo eigą, nebuvo visiškai nuosekli, kas pažymėta ir Ministerijos 2017 m. spalio 11 d. sprendime Nr. 3IN-1427(8.1). Tačiau tai buvo sąlygota nevienareikšmišku pareiškėjo numatomų atlikti darbų vertinimu, specialiųjų žinių reikalingumu. Tai, kad Agentūra, prieš išmokėdama paramą, kelis kartus tikslinosi informaciją bei prašė papildomų duomenų iš specialistų, negali būti pripažįstama gero administravimo principo pažeidimu, nes tuo buvo siekiama apginti viešąjį interesą – tinkamą Europos sąjungos paramos lėšų panaudojimą.

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius