b423ebf8-627f-41d9-bc3c-b8a1c93b3fba · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1045-450/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02521-2015-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ratės Varanauskaitės, Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės A. B.-G. praÅ¡ymÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. G. ieÅ¡kinį atsakovams R. G. ir A. B.-G. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas R. G. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. G. 55 077 Eur skolos, iÅ¡ atsakovės A. B.-G. 136 006 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas taip pat prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui R. G. priklausantį nekilnojamÄ jį ir / ar kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, bendrai ne didesnei nei 55 077 Eur sumai, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu bei areÅ¡tuoti atsakovei A. B.-G. priklausantį nekilnojamÄ jį ir / ar kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, bendrai ne didesnei nei 136 006 Eur sumai, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

2. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui:

1) areÅ¡tavo atsakovui R. G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir / ar kilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovo reikalavimo sumai Å¡iam atsakovui, t. y. 55 077 Eur sumai, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę;

2) areÅ¡tavo atsakovei A. B.-G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir / ar kilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovo reikalavimo Å¡iai atsakovei sumai, t. y. 136 006 Eur sumai, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę;

3) nesant (trÅ«kstant) tokio turto, reikalavimo sumai nutarė areÅ¡tuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias banko sÄ skaitose bei turtines teises ieÅ¡kinio sumai, uždraudžiant tokiu turtu ar lėšomis disponuoti, leidžiant atsakovams gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, nevirÅ¡ijant vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), bei atsiskaityti su ieÅ¡kovu pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

3. Atsakovė A. B.-G. 2021 m. rugpjūčio 11 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriame prašė panaikinti jos atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – turto areÅ¡tÄ . PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad, viena vertus, praėjus penkeriems su puse metų, yra iÅ¡ esmės pasikeitusi teisinė situacija, kadangi pirmosios instancijos teismas R. G. ieÅ¡kinį atmetė. Todėl Å¡iuo metu ieÅ¡kinio reikalavimus vertinant prima facie (preliminariai), jie laikytini nepagrįstais, kadangi yra priimtas teismo sprendimas juos atmesti kaip nepagrįstus. Be to, ieÅ¡kovas patvirtino, kad piniginės lėšos reikalavimo atsakovės apimtyje buvo skirtos ieÅ¡kovo broliui R. G., tačiau į pastarojo sutuoktinės banko sÄ skaitÄ buvo pervestos tik dėl patogumo, dėl to, kad tokį praÅ¡ymÄ pateikė R. G., tai patvirtina reikalavimų atsakovės atžvilgiu nepagrįstumÄ .

4. Kita vertus, pagrindinis motyvas taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę buvo ieÅ¡kininio reikalavimo dydis. Tačiau teismų praktika nuo 2015 m. yra reikÅ¡mingai pasikeitusi ir ieÅ¡kininio reikalavimo dydis pats savaime nėra pagrindas laikinajai apsaugos priemonei taikyti, kai nėra pateikiama aiÅ¡kių įrodymų dėl galimo atsakovo nesÄ Å¾iningumo praeityje. Å iuo atveju, ieÅ¡kovas nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovė bÅ«tų praeityje atlikusi nesÄ Å¾iningus veiksmus mažinant turto masę, kas galėtų sudaryti pagrindÄ Ä¯tarti apsunkintÄ bÅ«simo teismo sprendimo vykdymÄ ; skolininko neatsiskaitymas su kreditoriumi yra pagrindas kreditoriui kreiptis į teismÄ , o ne prielaida teismui automatiÅ¡kai taikyti skolininko turto areÅ¡tÄ .

5. Atsakovė pažymi, kad Å¡iuo metu jos atžvilgiu taikoma laikinoji apsaugos priemonė neatitinka ir ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo reikalavimų. AreÅ¡tuotÄ turtÄ atsakovė siekia parduoti už 1,9 mln. Eur sumÄ ir vienintelė kliÅ«tis yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pardavusi šį turtÄ , atsakovė atsiskaitytų su kredito įstaiga (hipotekos kreditoriumi) ir likusių lėšų pakaktų atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

6. Atsiliepime į praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas R. G. praÅ¡o atsakovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti ir pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti. Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1531-823/2018) pasisakyta, kad ieÅ¡kinio atmetimas neįsiteisėjusiu teismo sprendimu pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms panaikinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 150 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , pagrįstos abejonės ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumu, kylančios dėl jam nepalankaus teismo sprendimo priėmimo, teismo turi bÅ«ti įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant, be kita ko, į proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

7. IeÅ¡kovas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju, nepaisant jam nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo, pagrindas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones neegzistuoja. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), o tenkinus atsakovės praÅ¡ymÄ apeliantui galimai palankus apeliacinės instancijos teismo sprendimas nebÅ«tų įvykdytas.

8. Atsakovė, praÅ¡ydama panaikinti jos atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nepateikė jokių duomenų apie tai, kad, panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovui galimai palankus teismo sprendimas bus įvykdytas; nepateikė informacijos apie savo finansinę padėtį. IeÅ¡kovo turimomis žiniomis, atsakovų finansinė padėtis yra labai bloga: byloje pateikti (Juridinių asmenų registro duomenų bazėse yra prieinami) duomenys apie tai, jog atsakovas R. G. yra / buvo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Plieninis skydas“ 50 proc. akcijų savininkas ir vadovas.

UAB „Plieninis skydas“ yra iškelta bankroto byla (bylos Nr. eB2-879-640/2021), R. G. atžvilgiu pareikštas prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (bylos Nr. eB2-2491-640/2021). R. G. atžvilgiu yra priimta nepalankūs teismų sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018, 4 sprendimai (pvz., civilinėse bylose Nr. e2-1606-1019/2021, Nr. e2-1526-1050/2021), tačiau R.

G. įsiteisėjusių teismų sprendimų nevykdo, o prieÅ¡ teikdamas bylose apeliacinius skundus deklaruoja, kad neturi lėšų pragyvenimui ir tik didelėmis pastangomis gali sumokėti 50 Eur žyminį mokestį (priedas Nr. 2, Nr. 3). Atitinkamai UAB „Plieninis skydas“ bankrotas pažeidė ir atsakovės A. B.- G. interesus, nes R. G. savo sutuoktinę buvo įdarbinęs UAB „Plieninis skydas“ ir mokėjo jai atlyginimÄ , nors atsakovė jokių darbinių funkcijų neatliko. Atsakovės atžvilgiu taip pat yra iÅ¡keltos bylos:

Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2-2494-912/2021 pagal BUAB „Plieninis skydas“ ieÅ¡kinį dėl sandorio ginčijimo (ieÅ¡kinio suma 321 448,30 Eur); Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-897-603/2021 pagal A. G. abiem sutuoktiniams pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl skolos grÄ Å¾inimo (ieÅ¡kinio suma 84 119,82 Eur). Todėl atsakovų galimybės vykdyti įsipareigojimus ir ateityje bus apsunkintos.

9. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė yra nesÄ Å¾ininga, nes siekia parduoti areÅ¡tuotÄ turtÄ , kurio perleidimo draudimas yra įtvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nutarta areÅ¡tuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir / ar kilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovo reikalavimo atsakovei dydžiu, t. y. 136 006 Eur sumai, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Todėl panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones ir pardavus areÅ¡tuotÄ turtÄ , gautos lėšos bus nedelsiant panaudotos įvairių ir didelės apimties atsakovų įsiskolinimų padengimui (arba bus siekiama jas paslėpti nuo gausių kreditorių), tuo tarpu ieÅ¡kovui galimai palankus teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje liks neįvykdytas.

10. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas atitinka ieÅ¡kinio reikalavimų mastÄ , todėl tuo pačiu atitinka ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principus.

11. Atsakovas R. G. atsiliepimo į atsakovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nepateikė. PraÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkinamas 12. CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu gali bÅ«ti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylÄ iÅ¡ esmės, nutartimi. Nors Å¡iame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių iÅ¡nyko Å¡ių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimų.

13. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ . Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi nei prejudicinės, nei res judicata (iÅ¡spręstos bylos) galios todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimas gali bÅ«ti peržiÅ«rimas, suinteresuotam asmeniui pateikus ir teismui vertinant naujas aplinkybes, galinčias bÅ«ti reikÅ¡mingomis klausimo iÅ¡sprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1466-196/2016).

14. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal teismų formuojamÄ praktikÄ CPK 149 straipsnyje nurodytu laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo institutu turėtų bÅ«ti naudojamasi tais atvejais, kai atitinkamos aplinkybės pasikeičia jau po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo, t. y. praÅ¡ymas panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, kitaip nei atskirasis skundas, turėtų bÅ«ti grindžiamas ne nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neteisėtumu, o po jos priėmimo pasikeitusiomis aplinkybėmis.

15. Kaip nurodyta nutarties 2 punkte, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi byloje patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones abejų atsakovų atžvilgiu. Nutartimi teismas areÅ¡tavo ir atsakovei A. B.-G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir / ar kilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovo reikalavimo Å¡iai atsakovei sumai – 136 006 Eur, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; nesant (trÅ«kstant) tokio turto, reikalavimo sumai nutarė areÅ¡tuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias banko sÄ skaitose bei turtines teises ieÅ¡kinio sumai, uždraudžiant tokiu turtu ar lėšomis disponuoti, leidžiant atsakovams gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, nevirÅ¡ijant vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), bei atsiskaityti su ieÅ¡kovu pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Nurodytina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi nutartis palikta nepakeista (civilinė byla 2-600-943/2016).

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo (pareiÅ¡kėjo) reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

Tuo pačiu, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo gali būti panaikinamos, jei išnyko grėsmė būsimo sprendimo neįvykdymui ar dėl pasikeitusių aplinkybių galėjo iš esmės pakisti preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimas. Atsakovė nagrinėjamu atveju remiasi aplinkybėmis, kad praėjus penkeriems su puse metų nuo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, yra iš esmės pasikeitusi teisinė situacija, pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, todėl ieškinio reikalavimus vertinant prima facie, jie laikytini nepagrįstais.

Be to, nurodė, kad ieÅ¡kovas patvirtino, jog piniginės lėšos reikalavimo atsakovės apimtyje buvo skirtos ieÅ¡kovo broliui atsakovui R. G., tačiau į pastarojo sutuoktinės banko sÄ skaitÄ buvo pervestos tik dėl patogumo, tai patvirtina reikalavimų atsakovės atžvilgiu nepagrįstumÄ .

17. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, susijusių su ieÅ¡kinio reikalavimų preliminariu nepagrįstumu, kai Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. priėmė sprendimÄ dėl ginčo esmės, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, nurodo, kad viena vertus, aplinkybė, jog ieÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; arba priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pilnai patenkinti, patvirtina, kad tarp bylos Å¡alių kilęs ginčas yra iÅ¡likęs, kita vertus, byloje galimo kitokio teisinio rezultato pasiekimas laikytinas pakankamu pagrindu teigti, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tinos bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

Konkrečios aplinkybės sudarančios ieÅ¡kinio dalykÄ (dėl atsakovės atžvilgiu galimai pareikÅ¡to nepagrįsto ieÅ¡kinio reikalavimo, kadangi pervestos piniginės lėšos buvo kitam atsakovui (sutuoktiniui)) Å¡iuo atveju nevertinamos, kadangi galutinis visų aplinkybių įvertinimas privalės bÅ«ti nustatytas bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nurodytina, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi pareigÄ tik patikrinti, ar ieÅ¡kinio reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti, o bÅ«tent, ar ieÅ¡kovas pasirinko leistinÄ ar aiÅ¡kiai įmanomÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , ir / ar toks praÅ¡ymas pareikÅ¡tas siekiant užtikrinti reikalavimus, kurie grindžiami ieÅ¡kinyje nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis.

Taigi nenustatyta pasikeitusių aplinkybių dėl preliminaraus ieškinio vertinimo, kurios leistų spręsti, kad išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.

18. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, ieÅ¡kinio atmetimas neįsiteisėjusiu teismo sprendimu pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms panaikinti atsižvelgiant ir į CPK 150 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , tačiau pagrįstos abejonės ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumu, kylančios dėl jam nepalankaus teismo sprendimo priėmimo, teismo turi bÅ«ti įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant, be kita ko, ir į proporcingumo bei ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

19. Atsakovė teisi nurodydama, kad didelė ieÅ¡kinio suma pagal dabartinę teismų praktikÄ savaime negali bÅ«ti vertinama kaip besÄ lyginis ir lemiamas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017 ir kt.).

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu daugeliu atvejų įrodyti yra sudėtinga arba netgi neįmanoma, todėl arešto taikymo prašančiam asmeniui suteikta teisė remtis ir didelės ieškinio sumos kriterijumi. Būtent atsakovui, siekiančiam laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tenka pareiga pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-370/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017; 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei nepateikus duomenų apie savo turtinę padėtį (pasikeitusiÄ turtinę padėtį), bei prieÅ¡ingai – ketinant parduoti areÅ¡tuotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nėra pagrindo vertinti, kad Å¡iuo atveju pažeistas proporcingumo bei ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimas, todėl nėra pagrindo panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir Å¡iuo pagrindu. Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovas atsiliepime į praÅ¡ymÄ , iÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad atsakovų atžvilgiu nagrinėjamos ir kitos civilinės bylos – pareikÅ¡ti įvairaus pobÅ«džio turtiniai reikalavimai, kuriose atsakovas (kaip atsakovės sutuoktinis) procesiniuose dokumentuose praÅ¡o jį atleisti nuo žyminio mokesčio, motyvuojant itin sunkia finansine padėtimi.

Nors atsakovės finansinė padėtis taip pat nebÅ«tų sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau visos nurodytos aplinkybės vertinamos tuo aspektu, kad atsakovė neįrodė jokių pasikeitusių aplinkybių, kurios sÄ lygotų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindÄ .

21. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam asmeniui, kuriam jos taikomos, tam tikrus suvaržymus ar nepatogumus, todėl vien aplinkybė, kad asmuo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria neigiamus padarinius, savaime nereiÅ¡kia proporcingumo ir / ar ekonomiÅ¡kumo principų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja jau daugiau nei penkerius metus, todėl atsakovei siekiant parduoti areÅ¡tuotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ji turi teisę pasinaudoti kitomis įstatyme numatytomis priemonėmis, kaip pvz.

CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti praÅ¡ymÄ vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali bÅ«ti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dis, bet ir mastas. Atsakovė teigia, kad areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto vertė per visÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikÄ nuolat didėjo, o ieÅ¡kinio kaina liko ta pati, todėl ji turi teisę praÅ¡yti antstolio sumažinti areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto apimtį, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio kainos bei areÅ¡tuoto turto vertės santykį, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių mastas turi bÅ«ti proporcingas pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio reikalavimui ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti jų taikymo tikslams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 302 straipsniais, n u t a r i a : netenkinti atsakovės A. B.-G. prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teisėjai Asta Radzevičienė Jūratė Varanauskaitė Vigintas Višinskis