b422d10f-e5c4-428d-bd40-b758d95c65fd · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-333-648/2013Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01586-2012-6Procesinio sprendimo kategorija:1.2.3.1.; 2.1.7.4; 2.1.15;(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                      N U O S P R E N D I S                                                         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis,sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei, vertėjaujant vertėjoms Irinai Siniavskai ir Jelenai Kondrašovai, dalyvaujant prokurorams Liutaurui Rudzevičiui ir Rolandui Imbrasui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. V., jos ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J.

V. atstovui advokatui Edmundui Luotei, kaltinamajam M. A., jo gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkin, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡siskyręs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:1) 1993-10-01 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK), galiojusio iki 2003-05-01, 90 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams;2) 1995-01-30 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK, galiojusio iki 2003-05-01, 146 str. 2 d., 147 str. 2 d., 272 str. 2 d., 42 str. - laisvės atėmimu 4 metams 9 mėnesiams;3) 1998-02-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK, galiojusio iki 2003-05-01, 225 str. 1 d. - laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Remiantis LR BK 43 str. prie paskirtos bausmės prijungta neatlikta 1 metų 3 mėnesių bausmės dalis pagal 1995-01-30 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendį bei galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams;4) 1998-09-22 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK, galiojusio iki 2003-05-01, 271 str. 4 d., 225 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. - laisvės atėmimu 6 metams 1 mėnesiui su ¼ turto konfiskavimu. Remiantis LR BK 43 str. prie paskirtos bausmės prijungta neatlikta 2 mėnesių bausmės dalis pagal 1995-01-30 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendį bei galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 6 metams 3 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu;5) 2002-01-07 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK, galiojusio iki 2003-05-01, 225 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams. 2003-09-09 nutartimi, vadovaujantis 2002-10-29 įstatymo Nr. IX – 1162 10 straipsniu, LR BK 3 straipsnio 2 dalimi, BPK 362, 364 straipsniais, perkvalifikuota veika iš 1961 m.

LR BK 225 str. 2 d. į 2000 m. LR BK 284 str. 1 d. ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams;6) 2003-03-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK, galiojusio iki 2003-05-01, 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 35 str. - laisvės atėmimu 1 metams su ¼ turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 43 str. subendrinus su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2002-01-07 nuosprendžiu galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu. 2004-01-29 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę;7) 2011-12-08 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d.

– laisvės atėmimu - 10 mėn., vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :M. A. tyčia nužudė žmogų, tai yra, jis 2012 m. rugpjūčio 11 d. apie 21.00 val. gatvėje prie darželio „Ž (duomenys pakeisti)“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu E. V.

į galvos sritį, padarydamas kraujosruvÄ deÅ¡inės akies voke, nuo smÅ«gio pastarasis nukrito, atsitrenkdamas galva į Å¡aligatvio cementuotÄ pavirÅ¡ių, tuo nukentėjusiajam padarydamas odos nubrozdinimÄ momens deÅ¡inėje pusėje, kraujosruvÄ galvos minkÅ¡tuose audiniuose deÅ¡inėje kaktinėje-momeninėje smilkininėje srityje, linijinį kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžį, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu kairiajame pusrutulyje, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ su kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais deÅ¡inėje smilkininėje-momeninėje, abejose smilkininėse skiltyse, poliuje, deÅ¡inėje pakauÅ¡inėje skiltyje ir smegenėlėse, ir visa tai komplikavosi smegenų koma, galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, abipusiu pÅ«lingu plaučių uždegimu, dėl ko E. V. nuo galvos sužalojimo 2012 m. rugpjūčio 17 d. 21.05 val.

VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė . Kaltinamasis M. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad įvykio dienÄ , tikslaus laiko neatsimena, vakare, jis vienas ėjo namo, prie vaikų darželio (duomenys neskelbtini) g. stovėjo žmogus, kurį jis iÅ¡ matymo pažinojo. Jis to žmogaus paprašė cigaretės ir įvyko konfliktas. Konflikto tikros priežasties nurodyti negali, mano, kad jis kilo dėl papraÅ¡ytos cigaretės. Vyras jam griebė už krÅ«tinės, sakė, kad per daug „naglas“, „malalietka“.

Tada jis paėmė vyrÄ už striukės ir kumščiu trenkė nestipriai vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ ir vyras nukrito. Vyras griuvo Å¡onu. Jis bandė jį pakelti, bet nesugebėjo, todėl prirėmė jį prie tvoros. IÅ¡ striukės vyrui iÅ¡krito telefonas, kurį jis padėjo vyrui ant krÅ«tinės. Daugiau daiktų neiÅ¡krito. Vyras nieko nesakė. Paskui jis nuėjo namo, atgal nebuvo sugrįžęs. Ten kur jis krito buvo žemė. Tuo metu jau buvo tamsoka. TÄ vakarÄ jis buvo iÅ¡gėręs du litrus alaus.

Vyras irgi buvo girtas, vos stovėjo ant kojų. IÅ¡ matymo jis buvo matytas, santykių su juo neturėjo, konfliktų taip pat. Jo pravardė yra „Belyj“. Ä®tariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad M. A. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietÄ prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis sutiko E. V., parodė, kaip deÅ¡ine ranka pastarajam sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ , kaip E. V. nukrito ant žemės, kur iÅ¡krito jo telefonas, kaip ir kur paliko E. V. prie vaikų darželio tvoros (t. 1, b.l. 168-175).Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam M.

A. buvo pateiktos 4 asmenų nuotraukos. Asmens atpažinimo iÅ¡ nuotraukų metu M. A. atpažino E. V., kaip vyrÄ , kuriam 2012-08-11 apie 21-22 val. sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į veido sritį (1 t., b.l.162-166).Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji S. V. parodė, kad įvykio, kurio metu sumuÅ¡tas jos buvęs sutuoktinis, aplinkybių ji nežino. Su E. V. ji buvo iÅ¡situokusi, kartu negyveno, tačiau bendraudavo. E. V. turėjo priklausomybę alkoholiui, jie dėjo daug pastangų, kad jis atsikratytų Å¡ios priklausomybės. Tai nebuvo toks žmogus, kad bÅ«tų visiÅ¡kame dugne, bet jis mėgo iÅ¡gerti.

Jis turėjo invalidumÄ , buvo taikaus charakterio, negali pasakyti, kad jis buvo agresyvus. Apie buvusio sutuoktinio mirtį jai pranešė sÅ«nus, kuris gyvena Airijoje. E. V. laidojo ji, todėl praÅ¡o tenkinti jos civilinį ieÅ¡kinį.Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. B. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. ji dirbo greitosios pagalbos stotyje. IÅ¡kvietimų į (duomenys neskelbtini) g. bÅ«na daug. Pamena vienÄ kvietimÄ , kur buvo daug vaikų, jie parodė, kur guli vyras. Neatsimena, kas tam vyrui buvo sužalota, jis buvo gyvas, kvėpavo.

BÅ«nant vietoje atvažiavo policija. Nepamena, ar kÄ nors sakė vaikai. Vyrui buvo apie 60 metų. TÄ vyrÄ jie iÅ¡sivežė.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai: liudytoja V. B. parodė, kad nuo 2012-08-11 08.00 val. iki 2012-08-12 08.00 val. ji dirbo GMP. 2012-08-11 21.24 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra sumuÅ¡tas, sÄ moningas vyras apie 60 metų amžiaus.

GMP ekipažu atvyko į nurodytÄ vietÄ . Ant Å¡aligatvio gulėjo vyras. Vyras buvo sÄ moningas, bet neorientuotas laike ir aplinkoje. Ä® klausimus atsakinėjo vangiai ir nelabai aiÅ¡kiai. Jo pakauÅ¡io srityje matėsi muÅ¡tinė žaizda. SavarankiÅ¡kai judėti jis negalėjo, jam buvo sutrikusi koordinacija. Kitų smurto požymių iÅ¡oriÅ¡kai nesimatė. Nuo jo sklido panaÅ¡us į alkoholį kvapas. Jo kvėpavimas buvo normalus, Å¡irdies veikla ritmiÅ¡ka. Jis nurodė savo vardÄ pavardę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai buvo E. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Aplink ligonį bÅ«riavosi vaikai. Jiems atvažiavus už kelių minučių atvyko policijos pareigÅ«nai. ApžiÅ«rėjus ligonį, jis buvo nuvežtas į Vilniaus Respublikinę greitosios pagalbos ligoninę, neurochirurgo konsultacijai dėl galvos sužalojimo (1 t., b.l. 57).Liudytojos V. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad liudytoja parodė vietÄ ant Å¡aligatvio prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gulėjo E. V. (1 t., b.l. 58-60).Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ liudytoju nepilnametis E. P. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 11 d. apie 21-22 val. jis kartu su D.

G., P. K., ir I., buvo prie darželio „Ž“. Ėjo link pėsčiųjų perėjos, ten stovėjo pagyvenęs žmogus. IÅ¡lindo du žmonės. Matė kaip įtariamasis sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ . Nukentėjusysis nuo smÅ«gio krito ant Å¡aligatvio. Vėliau vyrai pabėgo. Maždaug po vienos ar poros minučių įtariamasis grįžo vienas, tikrino nukentėjusiojo kiÅ¡enes, iÅ¡traukė piniginę. Jis dar bandė tempti nukentėjusįjį, bet jam nepavyko. Jis (liudytojas) priėjo arčiau, įtariamasis pasakė, kad jis pasitrauktų, iÅ¡sitraukė iÅ¡ savo kiÅ¡enės kažkÄ panaÅ¡aus į peilį, todėl jis pabėgo.

Jie žiūrėjo, ar tas žmogus ant gatvės yra gyvas, ant žemės buvo kraujo. Jie skambino policijai, buvo atvykusi greitoji pagalba ir policija. I. sakė, kad trenkęs vyras gyvena netoli, jį vadina „Belyj“. Jis buvo pusplikis, baltų trumpų plaukų, tvirto sudėjimo, ūgis apie 187 cm., buvo juodai apsirengęs, sportiniais batais, ant žando buvo randas. Kitas asmuo buvo su kapišonu, aukštesnis, sportine striuke. Smūgį sudavė „Belyj“, kitas vyras buvo už jo. Nežino, ar „Belyj“ buvo blaivus.

Jie sulaukė policijos, I. pasakė, kas gali bÅ«ti įtariamas, parodė, kur jis gyvena (1 t., b.l. 76-78).Nepilnametis liudytojas E.P. asmens atpažinimo iÅ¡ nuotraukų metu atpažino vyrÄ , kurio pravardė „Belyj“, ir kuris 2012 m. vasaros pabaigoje, galimai 2012-08-11 apie 21-22 val., sudavė pagyvenusiam vyrui smÅ«gį kumščiu į veidÄ , t.y. atpažino įtariamÄ jį M. A. (1 t., b.l. 71-75).Nepilnametė liudytoja P. K. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad 2012-08-11 ji su E. P., D.

G. buvo Naujojoje Vilnioje, prie žaidimų aikÅ¡telės. Ėjo link darželio „Ž“. Pamatė, kad kažkas muÅ¡a žmogų ir jie sustojo. Tas žmogus išėjo. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Palaukė kol greitoji atvažiavo. Ji nežino kas mušė, bet tÄ Å¾mogų visi vadina „Belyj“. Matė tÄ Å¾mogų, kuris mušė. Jis buvo su baltais plaukais, oda raudona. Jis yra gana aukÅ¡tas, nei stambus, nei liesas. Kaip buvo apsirengęs, nepamena. Buvo apÅ¡vietimas, užpuolikai buvo du.

Tas, kuris nukrito ant žemės, buvo vienas. Buvo priėję prie nukritusio vyro, jam buvo praskelta galva. „Belyj“ sudavė smÅ«gius. Nuo smÅ«gių vyras nukrito ir atsikėlęs nebuvo. „Belyj“ buvo priėjęs, apžiÅ«rėjo kiÅ¡enes ir nuėjo. Nukentėjusysis gulėjo ant Å¡aligatvio. Buvo be sÄ monės. Pradėjo vartytis, bandė atsikelti. Jie buvo gan toli nuo nukentėjusiojo. Vėliau priėjo arčiau. Ä®vykį matė 15-20 metrų atstumu. Ji matė jau besimuÅ¡iančius žmones (1 t., b.l. 81-83)Nepilnametis liudytojas D.

G. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad 2012-08-11 jis su E. P., P. K. ir I. Naujojoje Vilnioje ėjo link „Ž“ darželio. Žaidė. IÅ¡girdo smÅ«gį, kai kažkam buvo trenkta. Pradėjo bėgti, o ten ant asfalto gulėjo senas pagyvenęs žmogus. O tas, kuris jam trenkė, bėgo. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , bet nežinojo tikslaus adreso, todėl pora kartų suklydo. Po pusvalandžio atvyko greitoji medicinos pagalba ir jie išėjo. Bėgantį žmogų jis yra matęs Naujojoje Vilnioje.

Jo yra rusiÅ¡ka pravardė „Belyj“. Tai pasakė jam I.. Pamatė, kaip jis nubėgo. Po poros dienų jie vaikščiojo ir jis klausė rusiÅ¡kai, ar jie apsakė policijai. Nematė, ar „Belyj“ buvo vienas ar daugiau. Buvo Å¡viesu. Jie buvo darželio zonoje. Gulintį žmogų pamatė už 10-15 metrų. IÅ¡girdus smÅ«gį, bėgo pažiÅ«rėti, kas nutiko. Pamatė gulintį vyrÄ . Nežino ar „Belyj“ ėmė kažkÄ iÅ¡ žmogaus, gulinčio ant gatvės (1 t., b.l. 86-88).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-08-23 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1113/12(01) nurodyta, kad RVUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2012/19027 duomenimis E. V. mirė 2012-08-17, 21.05 val.

E. V. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu momens srityje dešinėje pusėje, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose dešinėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityje, linijiniu kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiu; kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairiame pusrutulyje; galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje smilkininėje-momeninėje, abejose smilkininėse skiltyse, poliuje, dešinėje pakaušinėje skiltyje ir smegenėlėse.

Tai komplikavosi smegenų koma, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu. E. V. lavone rasti sužalojimai: odos nubrozdinimas momens srityje dešinėje pusėje, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose dešinėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityje, linijinis kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžis; kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiame pusrutulyje; galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje smilkininėje-momeninėje, abejose smilkininėse skiltyse, poliuje, dešinėje pakaušinėje skiltyje ir smegenėlėse.

Sužalojimas padarytas kieto, buko daikto poveikyje ir galėjo gautis griuvimo metu atsitrenkiant galva į kietus, bukus pavirÅ¡ius. Sužalojimas padarytas neilgai trukus iki paguldymo į stacionarÄ ir kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 22-29).CD ApžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiÅ«rėtas CD kompaktinis diskas, kuriame yra įraÅ¡yti pokalbiai 4 skambučių į BendrÄ jį pagalbos centrÄ dėl kvietimo į įvykio vietÄ , padarytos pokalbių stenogramos.

Pirmas skambutis dėl prie (duomenys neskelbtini) namo prie darželio gulinčio žmogaus centre gautas 2012-08-11 21-15-59 val. Sekanti stenograma patvirtina, kad į BendrÄ jį pagalbos centrÄ 2012-08-11 21-20-07 paskambino berniukas ir pranešė, kad ant Å¡aligatvio guli sumuÅ¡tas žmogus, kurį sumušė du vyrai ir iÅ¡kraustė kiÅ¡enes, vyras guli, nesikelia, nurodo, kad mušė plikas su mėlynu megztiniu, žino kur gyvena ( t. 1, b.l. 92-97). 2012-11-27 apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – Å¡aligatvis esantis 15 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) namų, Vilniuje, tarp Å¡aligatvio ir namų yra kelio važiuojamoji dalis bei žalioji zona.

Å aligatvio Å¡iaurinėje pusėje yra 70 cm pločio žemės juosta, o už jos – 50 cm aukščio tinklinė metalinė tvora. (t.1, b.l. 15-19). Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo Teismas, vertindamas byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad M. A. padarė Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų, t.y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę.

Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys. Priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvusis veikos požymis, kurį nustatant turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga nukentėjusiojo mirčiai (be jos Å¡i neįvyktų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, bÅ«tina įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo.

Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinė nutartis Nr. 2K-381/2011).Byloje vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, kad M. A. 2012-08-11 apie 21 val. gatvėje prie darželio „Ž“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu E. V. į galvos sritį, nuo smÅ«gio pastarasis nukrito, atsitrenkdamas galva į Å¡aligatvio cementuotÄ pavirÅ¡ių.

M. A. pripažino kumščiu trenkęs E. V., tačiau nurodė, kad pastarasis nukrito ne ant Å¡aligatvio, o ant žemės. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju 2012-12-12 , M. A. nurodė, kad po jo smÅ«gio į veidÄ nukentėjusysis griuvo ant Å¡aligatvio, kur ir liko gulėti (t.1, b.l. 155-156). Apklaustas įtariamuoju 2013-05-30 M. A. pirminių savo parodymų nekeitė (t.1, b.l. 160-161). Taigi, kaltinamojo parodymai teisme ir duoti ikiteisminio tyrimo metu apie aplinkybes, kur nugriuvo E. V., skyrėsi.

Nepilnametis liudytojas E. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė matęs kaip kaltinamasis sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ , nukentėjusysis nuo smÅ«gio krito ant Å¡aligatvio. Nepilnamečiai liudytojai D. G. ir P. K., apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , taip pat parodė, kad pagyvenusį vyrÄ mušė asmuo pravarde “Belyj”, taip pat patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusysis po smÅ«gio gulėjo ant Å¡aligatvio ir nebesikėlė (P. K.); nukentėjusysis gulėjo ant asfalto, gatvės (D.

G.). Liudytoja V. B. apklausta teisme negalėjo prisiminti, kur gulėjo nukentėjusysis, kai ji greitosios pagalbos automobiliu atvyko į įvykio vietÄ . Teismui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atvykus į įvykio vietÄ , sužalotas vyras gulėjo ant Å¡aligatvio, liudytoja juos patvirtino. Be to, Å¡i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje, nurodė vietÄ ant Å¡aligatvio, kur gulėjo sumuÅ¡tas vyras (t.1, b.l. 58-60). Vertindamas aptartus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo parodymai buvo nenuoseklÅ«s, jo teisme nurodomos aplinkybės dėl E. V. griuvimo vietos prieÅ¡tarauja minėtų liudytojų parodymams, todėl kaltinamojo parodymai Å¡ioje dalyje vertinami kritiÅ¡kai.

IÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad E. V. po M. A. suduoto smÅ«gio į veidÄ , griuvo ant kieto pavirÅ¡iaus, t.y. Å¡aligatvio. Kaltinamasis teisme teigė, jog jis nenorėjo nužudyti E. V., mano, kad jo veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Sprendžiant M. A. atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina įvertinti suduoto smÅ«gio ir nukentėjusiojo mirties priežastinio ryÅ¡io klausimÄ . Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-08-23 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1113/12(01) nurodyta, kad RVUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2012/19027 duomenimis E. V. mirė 2012-08-17, 21.05 val.

E. V. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu momens srityje dešinėje pusėje, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose dešinėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityje, linijiniu kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiu; kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairiame pusrutulyje; galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje smilkininėje-momeninėje, abejose smilkininėse skiltyse, poliuje, dešinėje pakaušinėje skiltyje ir smegenėlėse.

Tai komplikavosi smegenų koma, galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, abipusiu pÅ«lingu plaučių uždegimu. Sužalojimas padarytas kieto, buko daikto poveikyje ir galėjo gautis griuvimo metu atsitrenkiant galva į kietus, bukus pavirÅ¡ius.Teismų praktikoje pripažįstamas tik bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡is, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga pasekmei kilti (be jos Å¡i nekiltų), ar kilusi pasekmė buvo dėsningas veikos rezultatas.

Atsitiktinis priežastinis ryÅ¡is reiÅ¡kia, kad padarinius lėmė ne kaltininko veika, bet kita priežastis (pvz., asmuo mirÅ¡ta ne nuo kaltininko jam padaryto sužalojimo, bet nuo traumos, kilusios jį gabenant į ligoninę, ir pan.). Toks priežastinis ryÅ¡is baudžiamojoje teisėje nepripažįstamas juridiÅ¡kai reikÅ¡mingu ir nesudaro pagrindo inkriminuoti asmeniui atsitiktinai kilusių padarinių. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad po kaltinamojo M. A. smÅ«gio į veidÄ , E. V. griuvo ant Å¡aligatvio ir galvos deÅ¡ine puse trenkėsi į kietÄ pavirÅ¡ių.

Teismas nenustatė, kad tarp kaltininko suduoto smÅ«gio ir nukentėjusiojo mirties bÅ«tų įsiterpęs kitas veiksnys, turėjęs esminę įtakÄ nukentėjusiojo mirčiai. Teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nukentėjusiojo atsitrenkimas galva į Å¡aligatvį ir galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp smÅ«gio į galvÄ ir nukentėjusiojo mirties. Nors E. V. mirė praėjus 7 paroms po patirtos traumos, tačiau bylos įrodymai – specialisto iÅ¡vada, įrodo, kad mirties priežastis buvo patirta galvos trauma, kuri komplikavosi smegenų koma, galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, abipusiu pÅ«lingu plaučių uždegimu.

Jokių kitokių aplinkybių, paneigiančių bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io buvimÄ , byloje nenustatyta. Teismų praktikoje nagrinėjant gyvybės atėmimo bylas yra suformuota nuostata, kad kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti (kasacinės nutartys Nr. 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K–469/2007, 2K-621/2007, 2K-281/2008, 2K-27/2009 ir kt.).

Tais atvejais, kai tarp suduoto smÅ«gio į galvÄ ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryÅ¡is egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-P-247/2009). BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios glÅ«di valiniame elemente.

Jei asmuo nori pavojingų pasekmių, tai jis veikia tiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Bylos įrodymai – liudytojų parodymai, apžiÅ«ros protokolai, patvirtina, kad kaltinamasis smÅ«gį sudavė aplinkoje, kur yra didesnė tikimybė griÅ«vant patirti sunkiÄ traumÄ , t.y. nukentėjusiajam stovint ant kieto pavirÅ¡iaus – Å¡aligatvio, Å¡alia esant metalinei tvorai.

Kaltinamasis nurodė, kad su juo konfliktavęs vyras buvo „girtas, vos stovėjo ant kojų“. Kad nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas patvirtino ir liudytoja V. B. Be to, iÅ¡ bylos įrodymų matyti, kad kaltinamasis smÅ«gį sudavė asmeniui, kuris buvo žymiai už jį vyresnis bei fiziÅ¡kai silpnesnis, o atsižvelgiant į nukentėjusiojo fizinę bÅ«klę dėl girtumo, kaltinamasis nors ir neturėjo tikslo ar motyvo nužudyti, kaip jis pats teigia, tačiau suvokė tokių savo veiksmų pavojingumÄ bei numatė galimÄ mirtinų padarinių atsiradimÄ , ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti.

Be to, teismas vertina tai, kad kaltinamasis buvo abejingas galimoms pasekmėms, kÄ rodo ir jo elgesys po pavartoto smurto – vietoj to, kad bandytų padėti sužalotajam ar iÅ¡kviesti pagalbÄ , iÅ¡ pradžių pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos, po kiek laiko grįžęs patikrina nukentėjusiojo kiÅ¡enes, kÄ patvirtino nepilnamečiai liudytojai E. P. ir P. K.. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad smogdamas kumščiu nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ , M. A. numatė, kad kelia pavojų jo gyvybei, numatė, kad gali jam atimti gyvybę, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia).

Dėl bausmės Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), taip pat į Lietuvos Respublikos 56 str. ir 61 str. nuostatas.M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimÄ apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis neneigė įvykio dienÄ vartojęs alkoholį, nurodė, kad tÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs du litrus alaus. Kaltinamojo apsvaigimÄ nuo alkoholio patvirtina jo neadekvatus elgesys, t. y. konflikto inicijavimas ir fizinio smurto naudojimo pradėjimas, nesant akivaizdžios tam priežasties. Taigi, akivaizdu, kad byloje nustatytam jo nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio.M. A. padarė baigtÄ labai sunkų nusikaltimÄ , sukėlusį itin sunkias ir neatkuriamas pasekmes, veikdamas netiesiogine tyčia.

M. A. yra iÅ¡siskyręs, iki nusikaltimo padarymo nedirbo, praeityje teistas 7 kartus, teistumas neiÅ¡nykęs, labai sunkų nusikaltimÄ padarė paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, 6 kartus gydytas psichiatrijos ligoninėje – diagnozė paskutinį kartÄ nuo 2012-08-20 iki 2012-08-28, diagnozė - emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas.

Abstinencijos bÅ«sena. Vilniaus priklausomybės ligų centre neįraÅ¡ytas, VÅ¡Ä® Vilniaus m. klinikinės Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b.l. 14-68). Specialisto iÅ¡vada Nr. 91TPK-PL-34 nurodyta, kad M. A. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę bÅ«tų netikslinga (2 t., b.l. 41-42)Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas ir kaltinamajam skirti Å¡velnesnę, negu įstatyme numatytÄ bausmę, taip pat nėra aplinkybių, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, už padarytÄ nusikaltimÄ skiriama laisvės atėmimo bausmės, mažesnės už Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ vidurkį. Kaltinamajam į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikiname sulaikyme ir kardomojoje priemonėje-suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas (Lietuvos Respublikos BK 66 str.). Dėl pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių Å ioje byloje civilinius ieÅ¡kinius pareiÅ¡kė S. V. , J. V. ir Vil;niaus teritorinė ligonių kasa. Kaltinamasis M.

A. ieškinių nepripažino.Ieškovė S. V. pareiškė civilinį ieškinį 2592 Lt turtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 46). Ieškovė teisme palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad ji laidojo E. V., dėl ko turėjo išlaidų. Byloje pateikti dokumentai (t.1, b.l. 51-54) patvirtina civilinės ieškovės reikalavimus, kad dėl laidotuvių išlaidos sudarė 2592 Lt, todėl teismas tenkina civilinį ieškinį.Civilinis ieškovas J. V. teisme pareiškė 30000 litų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad neturtinę žalÄ sudaro pergyvenimai dėl artimo žmogaus – tėvo netekties, dvasinis netekties skausmas, dėl tėvo smurtinės mirties jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus.Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, dėl jo veiksmų mirė žmogus. J. V. nurodė, kad palaikė santykius su tėvu, bendravo. Akivaizdu, kad dėl tėvo mirties civilinis ieÅ¡kovas turėjo dvasinius iÅ¡gyvenimus, neteko galimybės bendrauti su tėvu.

Nustatyta, kad kaltinamasis turto neturi, nedirba. Mirusįjį E. V. laidojo jo buvusi sutuoktinė, civilinio ieÅ¡kovo J. V. motina. Taip pat nustatyta, kad civilinis ieÅ¡kovas su tėvu negyveno ilgÄ laikÄ ir jų bendravimas, atsižvelgiant į mirusiojo gyvenimo bÅ«dÄ ir tai, kad J. V. gyvena užsienyje, buvo epizodinis. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant civiliniam ieÅ¡kovui 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Byloje civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 23 888,68 litų žalos atlyginimo už mirusiojo E. V. gydymÄ . Nustatyta, jog už nukentėjusiojo gydymÄ ligonių kasa asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigai iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 23888,68 litų (1t., b.l. 38). CK 6.280 str. nustato jog atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi teisę į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio.

Byloje įrodyta, jog dėl atsiradusios žalos yra atsakingas kaltinamasis M. A. , kuris ir turi pareigÄ atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl nukentėjusiojo sužalojimo, todėl civilinis ieÅ¡kinys yra tenkinamas. Proceso iÅ¡laidų nėra, M. A. nuosavybės teisės į turtÄ neapribotos.Nuosprendžiui įsiteisėjus, du kompaktiniai diskai su garso įraÅ¡ais paliktini saugoti byloje.Kaltinamajam M. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama kardomoji priemonė suėmimas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str., n u s p r e n d ž i a:M.

A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti jį 10 (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, ir M. A. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) metų ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., M.

A. į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės-suėmimo laikÄ nuo 2012 m. gruodžio 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.M. A. bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.M. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę-suėmimÄ palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės S. V. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti jai iÅ¡ M. A. 2 592 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du litus) turtinei žalai atlyginti.Tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J.

V. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti jam iš M. A. 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.Tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš M. A. 23888,68 Lt (dvidešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 68 centus) turtinei žalai atlyginti.Nuosprendžiui įsiteisėjus, dvi kompaktines plokšteles su garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistasis per tÄ patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o jam įteikimo dienos, gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas                                                     ArtÅ«ras Pažarskis