Legislator Case Law & Legislation
b4225286-e65d-4885-b10b-3d5483d27bd6 AI generated

b4225286-e65d-4885-b10b-3d5483d27bd6 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b4225286-e65d-4885-b10b-3d5483d27bd6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

        Adm. byla Nr. ATP-218-870/2017           Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01562-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 8.9.; 21.11.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2017 m. lapkričio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus (toliau – ir Inspekcija) vedėjos K.

Legislator headnote

AI generated

b4225286-e65d-4885-b10b-3d5483d27bd6 · Vilniaus apygardos teismas: Teigia, kad projektuotojo nurodoma pastato dalis, pavadinta erkeriais, neatitinka jo sÄ vokai keliamų reikalavimų. Projektuotojo teismui pateiktoje „Projektinių plotų, įtakojančių užstatymo tankumÄ , skaičiavimo schema“ A korpuse C aÅ¡yje nurodyti prieangiai nėra erkeriai. IÅ¡analizavus projekto sprendinius pagal nuo 2016-07-02 galiojančiÄ statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.37 papunktyje įtvirtintÄ sÄ vokÄ , prieangis (tambÅ«ras) - neÅ¡ildoma patalpa prie iÅ¡orinių pastato durų, tarnaujanti Å¡liuzu tarp lauko ir Å¡iltų patalpų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

        Adm. byla Nr. ATP-218-870/2017           Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01562-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 8.9.; 21.11.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2017 m. lapkričio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus (toliau – ir Inspekcija) vedėjos K.

B. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-28 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena juridiniam asmeniui UAB „F.“, pradėta pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, nutraukta, n u s t a t ė : Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento l.e. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus patarėjo pareigas E. Č. 2017 m. birželio 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ juridiniam asmeniui UAB „F.“, kurį atstovauja direktorius L.

S. dėl to, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ yra paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-12-29 iÅ¡duotas leidimas Nr. LSNS-01-161229-00802 (toliau - SLD) statyti naujÄ gyvenamosios paskirties daugiabutį (trijų ir daugiau butų) pastatÄ , inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemės sklype (kadastrinis Nr. 0101/0039:1406) (duomenys neskelbtini) pagal Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektÄ Nr. FLX 100-2016 (toliau - projektas), kurį parengė projektuotojas - UAB „F.“.

Inspekcija, pasinaudodama informacine sistema „Infostatyba“, atliko SLD patikrinimÄ ir 2017-05-05 užregistravo StatybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumo, prisijungimo sÄ lygų ir specialiųjų reikalavimu iÅ¡davimo terminų laikymosi patikrinimo aktÄ Nr. SLD-100-170505-00069, kuriame nustatyta, kad SLD iÅ¡duotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktus, nes projektuotojas pateikė projektÄ statytojui (užsakovui), esant projekto sprendinių prieÅ¡taravimams teritorijų planavimo dokumentui - žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. 0101/0039:1406) detaliajam planui (reg.

Nr. 3243), patvirtintam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-11-28 sprendimu Nr. 1-906 (toliau - detalusis planas), tuo padarė Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracini teisės pažeidimÄ . Projektuotojas savo veiksmais pažeidė: Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, tačiau projekto sprendiniai neatitinka detaliojo plano pagrindinių sprendinių lentelėje nustatytų apribojimų: leistinas užstatymo tankumas UT - 25 proc., leistinas statinio aukÅ¡tis nuo žemės pavirÅ¡iaus - 10,5 m, o iki karnizo - 8,5 m; sklypo užstatymo tankumas UT - 1161,36/4402xl00%=26,38 proc., kas 1,38 proc. virÅ¡ija detaliajame plane nustatytÄ užstatymo tankumÄ .

Daugiabučio pastato aukštis, apskaičiuotas, kaip nustatyta STR 1.05.06:2010 5 priedo „Bendrieji statinio rodikliai“ lentelės pastaboje: * žvaigždute pažymėti rodikliai apskaičiuojami, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (toliau - Taisyklės). Šių Taisyklių 97, 98 ir 99 punktuose numatyta, kad nustatant pastato gabaritus matuojamas pastato ir jo dalių išorės aukštis H nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus, jei pastatas yra šlaite, išorės aukštis matuojamas pastato kampuose ir išvedamas vidurkis; jeigu pastato atskirų dalių aukštis nevienodas, kiekvienos dalies išorės aukštis matuojamas atskirai.

AukÅ¡tis metrais nuo visų pastato (dalies - korpuso) kampų žemės pavirÅ¡ių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo konstrukcijos aukščiausio taÅ¡ko ir karnizo:1.1. pagal projekto dalies FLX-100-2016-TP-BD-BR 1 lapo 2.2.1.6 punktÄ : korpuso A aukÅ¡tis - 12,11 m, korpuso B - 14,22 m ir iki karnizo: korpuso A aukÅ¡tis - 8,8 m, korpuso B - 10,39 m.1.2. pagal Inspekcijos paskaičiavimus: korpuso A aukÅ¡tis - 10,88 m, korpuso B - 14,82 m ir iki karnizo: korpuso A - 7,59 m, korpuso B - 10,99 m. Tokiu bÅ«du projektas neatitiko detaliajame plane nustatytų leistino sklypo užstatymo tankumo ir leistino statinio aukščio reikalavimų.Detaliajame plane nustatyta užstatymo riba, kur pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį statybos riba - linija, už kurios pastatų ir (ar) kitų statinių statyba negalima, iÅ¡skyrus kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų tiesimÄ .

Statiniai pastatyti už statybos ribos:1.1. Projekte už statybos linijos ribos suprojektuoti inžineriniai statiniai (aikÅ¡telės ir sienutės) iki pietvakarinės statytojo sklypo ribos, projekto brėžiniai: FLX-100-2016-TP-SP-BR-01, FLX-100- 2016-TP-SP-BR-04 ir FLX-100-2016-TP-SA-BR-01;1.2. Projekte už statybos linijos ribos suprojektuotas inžinerinis statinys (prieÅ¡gaisrinė siena 13,442 m ilgio ir 3,6 m aukščio) prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, projekto brėžinys FLX-100-2016-TP-GS-B1 ir projekto dalies FLX-100-2016-GS-AR 11 lapas.Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad projektuotojas UAB „F.“ pažeidimÄ padarė 2016-12-19 Vilniuje, Tilto g. 15, savo veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktus, 20 straipsnio 3 dalį bei padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena juridiniam asmeniui UAB „F.“, pradėta pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, nutraukta, kadangi UAB „F.“ veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Skundu Vilniaus apygardos teismui Inspekcija praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-28 nutarimÄ . Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Buvo nustatyta, kad statybos leidimas, suteikiantis statytojui UAB „V. S.“ teisę pagal projektuotojo UAB „F.“ parengtÄ statinio projektÄ Nr. FLX 100-2016 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ (toliau – statinio projektas) statyti, iÅ¡duotas neteisėtai.

Vadovaujantis iki 2017-01-01 galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai rengiamas statinio projektas. Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nustatė, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultÅ«ros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sÄ lygomis ir (1) savivaldybės administracijos iÅ¡duotais specialiaisiais architektÅ«ros reikalavimais, kurie neprieÅ¡tarauja Å¡ios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams; (2) KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos iÅ¡duotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultÅ«ros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultÅ«ros paveldo statiniui, statiniu, esančiam kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje arba kultÅ«ros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose; (3) saugomos teritorijos direkcijos iÅ¡duotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.

Skunde teigiama, kad Projektuotojas pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes jo parengtas projektas prieÅ¡tarauja detaliajam planui. Detaliajame plane nustatytas sklypo užstatymo tankumas yra 25 %, maksimalus statinio aukÅ¡tis nuo žemės pavirÅ¡iaus - 10,50 m, iki karnizo - 8,50 m, altitudė - 115,00 m. Vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. Dl-8, 332 punktu, detaliuosiuose planuose, parengtuose iki 2014 m. sausio mėn. naudotų sÄ vokų turinys turi bÅ«ti suvokiamas pagal tuo metu galiojusi teisinį reguliavimÄ .

Atsižvelgiant į Å¡iÄ nuostatÄ ir į tai, kad detalusis planas patvirtintas iki minėtos datos, ginčo žemės sklypo užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas ir užstatymo aukÅ¡tis skaičiuojami pagal detalioje plano tvirtinimo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ ir vartotų sÄ vokų turinį. Institucijos skunde cituojami tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo sÄ vokas bei organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rio skaičiavimo tvarka“, kuriame nurodytas pastato (statinio) užimto žemės ploto skaičiavimas.Inspekcija nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡vada, kad Inspekcija netinkamai vertino ginčo statinio dalis ir skaičiuojant pastato (statinio) užimtÄ Å¾emės plotÄ Ä¯skaičiavo erkerius ir balkonus, nesutinka su teismo argumentais, kad tai pastatų dalys, į kurias neturėtų bÅ«ti atsižvelgiama skaičiuojant žemės sklypo tankumÄ .

Teigia, kad projektuotojo nurodoma pastato dalis, pavadinta erkeriais, neatitinka jo sÄ vokai keliamų reikalavimų. Projektuotojo teismui pateiktoje „Projektinių plotų, įtakojančių užstatymo tankumÄ , skaičiavimo schema“ A korpuse C aÅ¡yje nurodyti prieangiai nėra erkeriai. IÅ¡analizavus projekto sprendinius pagal nuo 2016-07-02 galiojančiÄ statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.37 papunktyje įtvirtintÄ sÄ vokÄ , prieangis (tambÅ«ras) - neÅ¡ildoma patalpa prie iÅ¡orinių pastato durų, tarnaujanti Å¡liuzu tarp lauko ir Å¡iltų patalpų.

Projektuotojo nurodomos patalpos - tai patalpos su stogeliu iÅ¡orinėje pastato pusėje, reikalingos tam, kad bÅ«tų sudaromas tarpas (Å¡liuzas) tarp lauko ir Å¡iltų patalpų. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo priebučių (tambÅ«rų) laikyti erkeriais, jie pagrįstai įskaičiuoti į statinio užstatymo tankumui skaičiuoti reikalingų patalpų plotÄ . Be to, Inspekcija yra pateikusi iÅ¡traukÄ iÅ¡ projekto, planÄ FLX-100-2016-TP­SA-BR-03, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, kad A korpuse kiekvienas iÅ¡ butų turi tambÅ«rÄ , todėl daro iÅ¡vadÄ , kad projekte yra nurodyti tambÅ«rai, o ne erkeriai, kaip teigia projektuotojas.

Skunde nurodoma ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat netinkamai įvertino Projektuotojo B korpuse pažymėtus projekte „žiemos sodu“ pavadintus sprendinius. Inspekcijos nuomone, tai patalpos, kurios turėtų bÅ«ti įskaičiuotos į patalpų, skaičiuotinų vertinant žemės sklypo užstatymo tankumÄ , skaičių, nes tai nėra balkonai, kaip teigia projektuotojas. Å ios patalpos neatitinka balkonui keliamų reikalavimų. Taip pat Inspekcija paskaičiavo ir nustatė, kad projektuojamo statinio aukÅ¡tis virÅ¡ija detaliuoju planu nustatytÄ maksimalų statinio aukÅ¡tį.

Pagal projekto dalies FLX-IOO-2016-TP-BD-BR 1 lapo 2.2.1.6 punktÄ („Bendrieji statinių rodikliai”): A korpuso aukÅ¡tis 12,11 m, B k01PUSO - 14,22 m, A korpuso aukÅ¡tis iki karnizo 8,8 m, B korpuso - 10,39 m. Atlikus skaičiavimus nustatytas aritmetinis altitudžių vidurkis (104,12) ir pagal tai paskaičiuotas pastato (jo dalių) aukÅ¡tis. Atsižvelgiant į tai, A korpuso aukÅ¡tis 10,88 m, B korpuso - 14,82 m, A korpuso aukÅ¡tis iki karnizo 7,59 m, B korpuso 10,99 m. Ä®vertinus tai, teigtina, kad suprojektuoto statinio (jo dalių) aukÅ¡tis ir aukÅ¡tis iki karnizo neatitinka patvirtinto detaliojo plano sprendinių, kuriuose nustatyta, kad maksimalus statinio aukÅ¡tis nuo žemės pavirÅ¡iaus - 10,50 m, iki karnizo - 8,50.

Tokiu bÅ«du pažeista Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, STR „StatybÄ leidžiantys dokumentai” 9 priedo 1.8, 1.9 ir 1.19 punktai, STR „Statinio projektavimas“ 7.1 punktas. Skunde teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas privalėjo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylos aplinkybes, o esant reikalui aiÅ¡kintis jas kitomis įstatymų nustatytomis priemonėmis. Jokių abejonių dėl padarytų pažeidimų ar projektuotojo teiginių, kad bus pateikta projekto A laida Å¡alinanti tam tikrus projekto trÅ«kumus, byloje negalėjo likti.

Byloje turėjo bÅ«ti surinkti visi įrodymai, turintys reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui.             Atsiliepimu į Inspekcijos skundÄ , administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo UAB „F.“, atstovaujamas direktoriaus L. S., praÅ¡o Inspekcijos apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo teisenÄ nutraukė įvertinęs visas faktines aplinkybes ir teisinio reguliavimo ypatumus projekto rengimo laikotarpiu.

Teigia, kad Inspekcija laikosi nepagrįstos pozicijos dėl užstatymo tankio vertės apskaičiavimo. Nurodo, kad UAB „F.“ apskaičiavo pagal valdomÄ sklypo dalį, sklypo bendrasavininkui A. F. tenkančiÄ maksimaliÄ užstatymo tankumo, kuri lygi 250 m2. UAB „F.“, prieÅ¡ pradedama statinio projektavimÄ , įvertino registre esančius duomenis apie valdomas sklypo dalis ir F. valdomoje dalyje parengto statybos projekto rodiklius, kuriuose matyti kad projektuojama 250 m2 užstatymo tankio pastatas. UAB „F.“ atliko visus įmanomus ir jai prieinamus patikrinimus ir skaičiavimus, rengdamas projekto dokumentacijÄ , ir apskaičiuodama kaimyninio projektuojamo statinio užstatymo tankio galimas vertes.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodyti statinio projekto duomenys, kurių pagrindu apskaičiuota statinio užstatymo vertė 251,63 m2, yra nevieÅ¡i duomenys ir UAB „F.“ negalėjo Å¡ių duomenų patikrinti ar jais vadovautis, taipogi UAB „F.“ negali buti taikoma administracinė atsakomybė už kitų asmenų pažeidimus, Å¡iuo atveju A. F. negalėjo suprojektuoti ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , kuriuo bÅ«tų virÅ¡ijamos jam tenkančios detaliojo plano rodiklių vertės.              Vadovaujantis aplinkos ministro Ä®sakymu detaliųjų planų patvirtintų iki 2014 m., teritorijos planavimo Ä®statymo Ä®sigaliojimo rodikliai turi bÅ«ti vertinami pagal detalaus plano parengimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo principus.

STR1.14.01:1999 (pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka) 23 punktas numatyta, kad tam tikrų pastato dalių tokių kaip: balkonai, erkeriai ir kitų konsolinių pastato dalių plotai neįskaičiuojami. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Inspekcija klaidingai vadovaujasi patalpų eksplikacijoje nurodytu pavadinimu „TambÅ«ras“, nes tai yra funkcinę paskirtį atspindinti sÄ voka, nesvarbu, ar konsolinėje pastato dalyje bus tambÅ«ras ar miegamasis, ar kitos funkcijos patalpa, pats faktas, kad patalpa yra konsoliÅ¡kai kabančioje pastato dalyje (labiausiai atsikiÅ¡anti statinio dalis neturi po savimi atramos) suponuoja, kad jos projekcija neįskaičiuojama į užstatymo tankį.

Kad ginčijami erkeriai yra konsoliÅ¡kai pakabinti, akivaizdu iÅ¡ brėžinių FLX-l00-2016-TP-SA-BR-13 „pjÅ«vis A-A“; FLX-l00- 2016-TP-SA-BR-02 ir FLX-100-2016-TP-SA-BR-03, kuriuos kompleksiÅ¡kai įvertinus matyti, kad vadinami tambÅ«rai po savimi neturi pamato, jie yra ant konsoliÅ¡kai prisikiÅ¡ančio perdangos plokÅ¡tės. Ä® užstatymo tankį neįskaičiuojami ir balkonai, kurie gali bÅ«ti tiek konsoliÅ¡ki, tiek ne. Vadovaujantis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.8 punkte pateikta sÄ voka, esminis požymis yra neÅ¡ildoma pastato dalis, kuri gali bÅ«ti tiek atitverta daline atitvara, tiek ir įstiklinta per visa aukÅ¡tį (lengvomis Å¡altomis konstrukcijomis).

BÅ«tent toks sprendinys ir yra suprojektuotas UAB „F.“ parengtame projekte. Tai kad eksplikacijoje jie pavadinti „žiemos sodais“ tai atspindi tik jų funkcinį galimÄ naudojimÄ . AnalogiÅ¡kai balkono sÄ voka aiÅ¡kinama ir Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos interneto puslapyje vieÅ¡oje konsultacijoje 2017-04-14, Nr. (9.12)-20-5054.              Atsiliepime nesutinkama ir su Inspekcijos pozicija, apskaičiuojant statinio aukÅ¡tį. Nurodo, kad teritorijos planavimo dokumento rengimo metu objektyviai neegzistuoja tokie žemės pavirÅ¡iai, kurie atsiranda pasirinktoje konkrečių statinių statybos vietoje, suprojektavus konkrečius statinius su naujomis, projektu nustatytomis žemės pavirÅ¡ių altitudėmis, nuo kurių yra matuojami statinių aukščiai pagal kadastro duomenų nustatymo taisykles (pagal jas matuojama nuo projektinių žemės pavirÅ¡ių, o ne nuo sklypo vidutinės žemės altitudės, objektyviai egzistuojančios teritorijų planavimo dokumento rengimo metu, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas) ir prieÅ¡ pradedant rengti statybos projektus.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas nuo 2014 m. Å¡iÄ sÄ vokÄ patikslino, papildydamas kad aukÅ¡tis turi bÅ«ti matuojamas nuo „esamo“ pavirÅ¡iaus. Tokios pozicijos laikoma ir vieÅ¡uose Inspekcijos iÅ¡aiÅ¡kinimuose. UAB „F.“ vadovo nuomone, Inspekcijos argumentai, kad statinių aukÅ¡tis turi bÅ«ti apskaičiuojamas vadovaujantis nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis, kaip reikalauja STR 1.05.06:20105 priedas, neatitinka įstatymų leidėjo pozicijos, nes tokios metodikos taikymas keičia įstatymais nustatytÄ reguliavimÄ , kas taip pat pažeidžia teisės aktų hierarchijÄ ir reguliavimo principus.

Tokia Inspekcijos taikoma metodika yra ydinga, ir tai patvirtina faktas, kad pagal jÄ apskaičiavus vidutinę žemės pavirÅ¡iaus altitudę, jos vertė lygi 102.281 m. Tuo tarpu, žemės sklypo topografinėje nuotraukoje, kuri yra pagrindas projektavimo darbams, visos žemės pavirÅ¡iaus aukščio reikÅ¡mės yra didesnės nei 102.281, todėl akivaizdu kad tokia metodika, negali bÅ«ti taikoma apskaičiuoti žemės vidutinę altitudę, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.

             Atsiliepimu į Inspekcijos skundÄ suinteresuotas asmuo UAB „V. S.“, atstovaujamas advokato J. S., praÅ¡o atmesti Inspekcijos apeliacinį skundÄ . Nurodo, kad, visų pirma, Inspekcija netinkamai skaičiuoja užstatymo tankumÄ , į skaičiavimus nepagrįstai įtraukiant statinio erkerių ir balkonų plotus, nurodo, kad Inspekcija netinkamai vadovaujasi teisės aktais. Advokato teigimu, turi bÅ«ti vadovaujamasi Plano rengimo metu galiojusiais teisės aktais, pagal kurių nuostatas balkonų, erkerių ir kitų konsolinių pastato dalių plotai neskaičiuojami.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Inspekcijos 2017-04-14 iÅ¡aiÅ¡kinimas. Pagal projektinę dokumentacijÄ daugiabučio pastato antžeminės dalies iÅ¡orinių sienų apribotas plotas, apskaičiuotas kompiuterine programa, sudaro 260,29 kv. m. (B korpuso) ir 579,09 kv. m. (A korpuso). Pastato požeminio (konsolinio) aukÅ¡to, iÅ¡sikiÅ¡usio virÅ¡ žemės pavirÅ¡iaus, horizontalios projekcijos, nesutampančios su 1 aukÅ¡to projekcija, plotas sudaro 16,50 kv. m. Sudėjus Å¡iuos plotus su statytojui nepriklausančio vienbučio namo maksimaliai galimu suprojektuoti plotu (250,00 kv. m.), gaunamas bendras Žemės sklypo užstatymo plotas - 1 105,88 kv. m.

Pagal jį suskaičiavus užstatymo tankio rodiklį, t. y. santykį su Žemės sklypo plotu, gaunamas 25,12 % rodiklis (1105,88 kv.m. / 4402 kv.m. = 25,12). Pritaikius aritmetinio apvalinimo taisykles, gaunamas Detaliojo plano sprendinius atitinkantis 25% užstatymo tankio rodiklis. Be, Inspekcija, skaičiuodama užstatymo tankumÄ , nepagrįstai į užstatomÄ plotÄ Ä¯traukia konsolinių ginčo pastato dalių plotus. Byloje pateikti brėžiniai patvirtina, jog ginčo objektu esančios pastato A korpuso dalys neturi po savimi pamatų, todėl yra konsolinėmis pastato dalimis: iÅ¡ brėžinio FLX-100- 2016TP-SA-BR-13 matyti, jog A korpuso dalis (aÅ¡ys A-B, ties 0,000 alt.) yra konsolinė ir po savimi pamatų neturi.

Tai patvirtina ir brėžiniuose FLX-100-2016TP-SA-BR-02 bei FLX-100-2016TP-SA-BR-03 pateikti duomenys (žemesniuose lygiuose (alt. 0,00 ir -3,42) po konsolinėmis pastato A korpuso dalimis nėra pamatų). Inspekcija nepagrįstai aiÅ¡kina savo esme skirtingas sÄ vokas, teigdama, jog ginčo plotai yra tambÅ«rai, o ne erkeriai/konsolinės pastato dalys. STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ erkerį apibrėžia, kaip iÅ¡sikiÅ¡usiÄ iÅ¡ fasado plokÅ¡tumos patalpos dalį, kuri gali bÅ«ti viename aukÅ¡te arba per kelis aukÅ¡tus.

Taigi pateikia konstrukcinį, bet ne funkcinį (patalpos paskirties) apibrėžimÄ . Tuo tarpu, prieangis (tambÅ«ras) apibrėžiamas kaip neÅ¡ildoma patalpa prie iÅ¡orinių pastato durų, tarnaujanti Å¡liuzu tarp lauko ir Å¡iltų pastato patalpų (STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“). Minėtas prieangio (tambÅ«ro) apibrėžimas paaiÅ¡kina patalpos paskirti (funkcinis apibrėžimas). Bet kokios paskirties (virtuvė, miegamasis, tambÅ«ras ir pan.) pastato patalpa ar jos dalis kartu gali bÅ«ti ir konsoline pastato dalimi (įskaitant erkeriu), jeigu konstrukciÅ¡kai ji yra konsolinė ir po savimi neturi pamatų.

Brėžinio FLX-100-2016TP-SA-BR-03 lentelėje „Pirmo aukÅ¡to patalpų eksplikacija“ yra pateikti duomenys apie patalpų paskirtį ir jų plotus, bet nenurodoma kokiai konstrukcijų rūšiai jos priskirtinos (konsolinės ar ne). Todėl eksplikacijoje nurodyti tambÅ«rai konstrukcine prasme jos yra konsolinės pastato dalys. Atitinkamai, užstatymo tankumo skaičiavimui buvo taikomi Detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusio STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ 23.1 punkto reikalavimai ir erkerių/konsolinių pastato dalių plotai neįtraukiami į užstatymo tankumo skaičiavimÄ .

Advokato nuomone, nepagrįstai į užstatomÄ plotÄ Ä¯traukiami ir balkonų plotai. IÅ¡ brėžinio FLX-I00-2016-TP-SA-BR-02 matyti, jog ginčijama balkone dalis yra sudaryta iÅ¡ lengvų Å¡altų konstrukcijų - stiklo (skirtingai nei laikančiosios name konstrukcijos ­betoninės sienos) ir yra už pastato laikančiųjų konstrukcijų. Nors jie buvo įvardijami kaip žiemos sodai, tačiau jie atitinka paminėtų statybos reglamentų balkono apibrėžimo sÄ vokÄ , jie nėra Å¡ildomi, kaip kitos patalpos, juos gali laikyti kolonos.

Fakto, kad šios konstrukcijos yra balkonai, negali paneigti aplinkybės, kad balkonai yra įstiklinti dalyje jų ploto. Be to, Inspekcija skunde nepateikė jokio objektyvaus pagrindo, kodėl balkonų dalis, įvardinta žiemos sodu, neatitinka balkonams nustatytų kriterijų.              Atsiliepime nurodoma, kad Inspekcija nepagrįstai teigia, jog projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto statinių aukštingumo. Apeliaciniame skunde keliami motyvai dėl galimo aukštingumo prieštaravimo Detaliajam planui, Advokato nuomone, prieštarauja įstatyminėms teisės normoms.

Inspekcija keliamÄ pažeidimÄ grindžia poįstatyminio teisės akto normomis. Advokatas cituoja plano patvirtinimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, nurodydamas, kad statinio aukščio rodiklio atitikimas detaliojo plano sprendiniams turi bÅ«ti tikrinamas atskaitos taÅ¡ku pasirenkant ne projektinę nulinę altitudę, o Detaliojo plano metu buvusiÄ vidutinę žemės sklypo altitudę (Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 332 punktas). Kadangi Detaliojo plano sprendiniai nustato 115 m absoliutinę altitudę ir 10,5 m santykinę altitudę, skaičiuojamÄ nuo Detaliojo plano metu buvusio žemės sklypo pavirÅ¡iaus, Detaliojo plano rengėjas tokia vidutine altitude pasirinko 104,5 m.

Ji iš esmės atitinka tuo metu buvusio Žemės sklypo paviršiaus aukščiausio ir žemiausia taškų altitudžių vidurkius. Techniniame projekte nurodyta, kad nuline altitude yra pasirinktas 104,9 m lygis, t. y. lygis, esantis 40 cm. aukščiau nei Detaliojo plano vidutinis žemės paviršiaus lygis. Toks projektuotojo sprendimas, Advokato nuomone, yra visiškai pagrįstas, nes atkuriamas paveldinis vilos pastatas turėjo 38-62 cm aukščio konsolinę dalį, o nulinį lygį sutapdinus su pirmo aukšto grindų lygiu, jis natūraliai turėjo pakilti bent 40 cm; nulinė altitudė (ir tuo pačiu pirmo aukšto grindys) turėjo būti aukščiau greta einančios gatvės lygio, kuris yra 104.54-104.44 m. altitudės lygyje.

Kadangi projektinis atskaitos taÅ¡kas buvo pakeltas 40 cm, pastato aukÅ¡tis iki kraigo atitinkamai buvo sumažintas tais pačiais 40 cm ir sudaro ne 10,5 m, kaip numatyta Detaliajame plane, o 10,1 m (brėžinys FLX-I00-2016-TP-SA-BR-13, FLX-I00-2016- TP- SA-BR-14).              Advokato teigimu, Inspekcijai nepagrįstai taiko Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro surinkimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintas žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522. Å ios taisyklės, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra skirtos nustatyti ir vertinti projektuojamo statinio aukščio atitikimÄ Detaliojo plano sprendiniams.

Statinio projektavimo metu, vertinant projekto sprendinių atitikimÄ teritorijų planavimo dokumentams, reikia vadovautis teritorijų planavimo ir statinių projektavimo normomis, kurios nustato teritorijos tvarkymo režimo pagrindinius sprendinius, tame tarpe – leistinÄ pastatų aukÅ¡tį Žemės sklype. Taisyklės gali bÅ«ti taikomos tik statiniams, kurie jau yra fiziÅ¡kai pastatyti. Tačiau Inspekcija Å¡ias Taisykles taiko ne pastatyto statinio atitikimo projektui patikrinti, o statinio projekto atitikimui Detaliojo plano reikalavimams.

Advokato teigimu, Inspekcijos pateikta pozicija iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja Teritorijų planavimo įstatymo nustatytai statinio aukščio apskaičiavimo taisyklei. Apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija nesutinka su 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimu ir praÅ¡o jį panaikinti.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Inspekcija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, kad juridinio asmens UAB „F.“ veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.Administracinio teisės pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui UAB „F.“ buvo surašytas nurodant, kad šios bendrovės rengtas statinio projektas neatitiko detaliajame plane nustatytų leistino sklypo užstatymo tankumo ir leistino statinio aukščio reikalavimų.

Taip pat protokole buvo nurodyta, kad projekte už statybos linijos ribos suprojektuoti inžineriniai statiniai, t.y. aikÅ¡telės ir sienutės, prieÅ¡gaisrinė siena. Pažymėtina, jog nutarimo dalyje dėl Å¡ių už statybos ribos suprojektuotų nurodytų inžinerinių statinių Inspekcija neskundė, todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas dėl Å¡ių objektų nepasisako ir jų nevertina. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad projektuotojas UAB „F.“ savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktus, 20 straipsnio 3 dalį bei taip padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31).Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatos numatė, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultÅ«ros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sÄ lygomis ir kitomis Å¡iame straipsnyje nurodytomis sÄ lygomis.

StatybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose numatyta, kad Statinio projektuotojas privalo, vadovaudamasis Å¡io Ä®statymo nurodytais dokumentais, parengti statinio projektÄ ; pasiraÅ¡yti statinio projektÄ (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir projekto vadovo paraÅ¡ai, o kai projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik projekto vadovo paraÅ¡as), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ pateiktus argumentus, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstÄ bei motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , jog juridinio asmens UAB „F.“ veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kitaip vertinti bylos aplinkybių ir daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nėra teisinio pagrindo.

Inspekcijos apeliaciniame skunde teigiama, kad Projektuotojas UAB „F.“ privalėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatomis, statinio projektÄ rengti vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, tačiau projekto sprendiniai neatitinka detaliojo plano pagrindinių sprendinių lentelėje nustatytų apribojimų, t.y.: leistino užstatymo tankumo (25 %), leistino statinio aukščio (nuo žemės pavirÅ¡iaus - 10,5 m, iki karnizo – 8,5 m). Matyti, kad ginčas dėl sklypo užstatymo tankumo iÅ¡ esmės kyla dėl to, kad Projektuotojas bei Institucija skirtingai vertina į bendrÄ plotÄ Ä¯skaičiuotinus objektus.

Kaip pagrįstai iÅ¡aiÅ¡kino pirmosios instancijos teismas, ir su tokiu aiÅ¡kinimu sutiko protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8, 322 punktu, galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose iki 2014-01-01 galiojusį teisinį reguliavimÄ , vartotų sÄ vokų turinys turi bÅ«ti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas buvo patvirtintas 2012-11-18 sprendimu Nr. 1-906.

Minimo detaliojo plano rengimo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-030 įsakymu Nr. 310 patvirtintas Organizacinis tvarkomasis statybos reglamentas 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 84-2507). Å io reglamento 23 punktas reglamentavo pastato (statinio) užimtumo žemės plote skaičiavimÄ , nurodant, kad yra suskaičiuojamas pirmojo aukÅ¡to horizontalaus pjÅ«vio (projekcijos) plotas. Ä® šį plotÄ Ä¯skaičiuojami po pastatu padarytų įvažų, erdvių žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms, portikų plotai; balkonų, erkerių ir kitų konsolinių pastato dalių plotai neskaičiuojami; kai pirmojo aukÅ¡to horizontali projekcija nesutampa su požeminės pastato dalies, iÅ¡sikiÅ¡usios virÅ¡ žemės pavirÅ¡iaus, horizontalia projekcija, suskaičiuojamas pastarosios projekcijos dalies, esančios už pirmojo aukÅ¡to horizontalios projekcijos ribų, plotas.

Ä® požeminės dalies horizontalios projekcijos plotÄ Ä¯skaičiuojami terasų, įėjimų į pastatÄ laiptų (aikÅ¡telių), įvažiavimų į garažus, Å¡viesduobių, krovinių nuleidimo duobių plotai. IÅ¡ byloje pateiktos projektinės dokumentacijos, Projektuotojo atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų, matyti, kad, naudojantis kompiuterine programa, apskaičiuotas bendras žemės sklypo užstatymo plotas – 1 105,88 m2, į šį plotÄ neįtraukiant balkonų, erkerių ir kitų konsolinių pastato dalių, kaip tai numatė minėtas detaliojo plano rengimo metu galiojęs Statybos techninis reglamentas.

Pagal gautÄ bendrÄ Å¾emės sklypo užstatymo plotÄ , paskaičiuotas užstatymo tankumo rodiklis (25,12 %), kuris suapvalinus vieno procento tikslumu (STR 1.14.01:1999 24.3 punktas) nevirÅ¡ija detaliajame plane nurodyto 25 % užstatymo tankumo. Inspekcija apeliaciniame skunde cituoja tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, kuriose nurodyta, kad užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų iÅ¡orines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu.

Taip pat Inspekcija cituoja ir jau paminėto Organizacinio tvarkomojo statybos reglamento 1.14.01:1999 nuostatas dėl į plotÄ Ä¯skaičiuotinų objektų. Taigi neginčijama aplinkybė, jog vadovaujamasi bÅ«tent detaliojo plano rengimo metu galiojusiomis teisės normomis ir sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimais. Vis dėlto, Inspekcija teigia, kad Projektuotojo nurodoma „erkeriu“ pavadinta pastato dalis neatitinka jo sÄ vokai keliamų reikalavimų, nurodydama, kad tai yra tambÅ«rai ir todėl pagrįstai įskaičiuoti į statinio užstatymo tankumui skaičiuoti reikalingų patalpų plotÄ .

Vadovaujantis minėtu STR 1.14.01:1999 sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimais, erkeris – iÅ¡sikiÅ¡usi iÅ¡ fasado plokÅ¡tumos patalpos dalis, kuri gali bÅ«ti viename aukÅ¡te arba per kelis aukÅ¡tus. Prieangis (tambÅ«ras) buvo apibrėžtas kaip neÅ¡ildoma patalpėlė prie iÅ¡orinių pastato durų, tarnaujanti Å¡liuzu tarp lauko ir Å¡iltų pastato patalpų. Nors brėžinio FKX-100-2016-TP-SA-BR-03 eksplikacijoje ginčijamos patalpos yra įvardijamos kaip tambÅ«rai, tiek Projektuotojo atstovas direktorius L.

S., tiek ir statytojo UAB „V. S.“ atstovai paaiÅ¡kino, jog sÄ voka „TambÅ«ras“ atspindi funkcinę patalpos paskirtį, tačiau konstrukcine prasme tai yra konsolinė pastato dalis, kadangi ji po savimi neturi pamato. Tokias nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad Å¡i ginčijama pastato dalis po savimi atramos, t.y. pamato neturi. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodytas dalis priskyrė konsolinėms pastato dalims, prie kurių taip pat priskiriami ir erkeriai.

O tokios dalys, kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, nėra įtraukiamos į užstatymo tankumo skaičiavimÄ . Inspekcija taip pat nesutinka ir su B korpuso projekto sprendiniais, kurie pavadinti „žiemos sodais“. Projektuotojo teigimu, tai yra balkonai, tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡ie sprendiniai neatitinka balkonui keliamų reikalavimų ir todėl į Å¡ias patalpas turi bÅ«ti atsižvelgiama skaičiuojant žemės sklypo užimtumo tankumÄ . Su tokiais skundo argumentais skundÄ nagrinėjantis teismas nesutinka, vertindamas, kad ginčijama pastato dalis pagrįstai yra laikoma balkonu pagal savo funkcinę paskirtį.

Vadovaujantis STR 1.14.01:1999 nuostatomis, balkonas – prieinama iš pastato vidaus aikštelė su aptvaru žmonių saugai užtikrinti, pritvirtinta prie pastato laikančių konstrukcijų. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.8 punkte nurodyta, kad balkonai – tai pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas; jis gali būti palaikomas gembės ar kolonų; balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Nors brėžinio FLX-100-2016-TP-SA-BR-02 lentelėje nurodyta, kad B1.08 ir B2.06 yra patalpos, pavadintos žiemos sodais, iš teismo posėdžio metu pateiktų UAB „F.“ vadovo L. S., suinteresuoto asmens UAB „V. S.“ atstovų – įmonės direktorės paaiškinimų, taip pat iš to paties nurodyti brėžinio matyti, kad ginčijama pastato dalis yra balkonas, ji, priešingai nei teigiama skunde, atitinkama balkonams keliamus reikalavimus – sudaryta iš lengvų šaltų konstrukcijų, yra už pastato laikančiųjų konstrukcijų, jie nėra šildomi, gali būti laikomi kolonų.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad projektuojamo statinio aukÅ¡tis virÅ¡ija detaliuoju planu nustatytÄ maksimalų statinio aukÅ¡tį. Dėl maksimalaus statinio aukščio nurodytame sklype, aukščio skaičiavimo metodikos bei teisinio reglamentavimo iÅ¡samiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, savo pozicijÄ pagrįsdamas sklypo detaliojo plano tvirtino metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, statybos reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatomis, numačiusiomis, jog pastato aukÅ¡tis skaičiuojamas nuo vidutinės žemės pavirÅ¡iaus altitudės iki aukščiausiojo Å¡laitinio stogo kraigo arba plokščiojo stogo parapeto taÅ¡ko.

Su tokia skundžiamo nutarimo argumentacija visiÅ¡kai sutinka ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas, nekartodamas tų pačių motyvų. Inspekcija skunde nurodo, kad, skaičiuojant projektuojamo pastato aukÅ¡tį, reikalinga vadovautis Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, 97-99 punktais. Pirmosios instancijos teismas atliko iÅ¡samiÄ teisės aktų analizę, įvertindamas minėtų Taisyklių reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, pagrįstai konstatuodamas, jog Å¡ios minimos taisyklės negalėjo bÅ«ti taikomos, nagrinėjamu atveju, ir patikrinimo metu gauti rezultatai negali bÅ«ti pripažinti teisingais bei negalima Å¡iais skaičiavimais vadovautis konstatuojant aukÅ¡tingumo pažeidimÄ , kadangi, vadovaujantis pačių minėtų Taisyklių nuostatomis, jos gali bÅ«ti taikomas tik jau fiziÅ¡kai pastatytiems statiniams, o ne vertinant statinio projekto atitikimÄ detaliojo plano reikalavimams.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto sprendiniai atitinka detaliojo plano pagrindinių sprendinių lentelėje nustatytus apribojimus, t.y. nebuvo virÅ¡ytas leistinas užstatymo tankumas (25 %) bei nebuvo virÅ¡ytas leistinas statinio aukÅ¡tis nuo (žemės pavirÅ¡iaus - 10,5 m, iki karnizo - 8,5 m). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Projektuotojo UAB „F.“, atstovaujamo direktoriaus L.

S., veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukė. Naikinti skundžiamÄ nutarimÄ Inspekcijos skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų vedėjos K.

B. skundo netenkinti.              Teisėja                                                                                                         Virginija Liudvinavičienė