A-442-2492-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-2492/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01213-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos 15.2.1; 15.2.2; 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui R. Z.,

atsakovo atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aslūnė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aslūnė“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aslūnė“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 702 251,29 Lt nuostolių atlyginimą. Teisminio nagrinėjimo eigoje pareiškėjas patikslino reikalavimą, prašydamas priteisti 643 666,93 Lt sumą.

Pareiškėjas paaiškino, kad pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3-6866 iš UAB „Fudžija“ įsigijo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje: 432,91 kv. m. ploto administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2B2/p, 29,98 kv. m. ploto katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 186,29 kv. m. ploto sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4 kv. m. ploto sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2005 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 01/2005-305 pareiškėjui išnuomotas 0,0827 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (dalis sklypo).

Įsigyti statiniai buvo blogos, o iš dalies ir avarinės būklės, jiems buvo būtina atlikti statybos darbus, kuriems reikėjo statybos leidimo. Pareiškėjas 2005 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu Nr. PS-878 išduoti daugiabučio gyvenamojo namo su tarnybinėmis patalpomis ir garažais, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, projektavimo sąlygų sąvadą. Dėl to dar kreipėsi ir 2005 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 49, 2006 m. vasario 20 d. raštu Nr. 21, 2007 m. lapkričio 28 d. savivaldybės administracijai pateikė naują prašymą parengti ir išduoti projektavimo sąlygų sąvadą administraciniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstruoti.

Atsakovas priėmė nurodytus prašymus, pradėjo rengti projektavimo sąlygų sąvadą, gavo būtinas technines sąlygas, tačiau projektavimo sąlygų sąvadas pagal visus prašymus nebuvo išduotas. Pareiškėjui nebuvo pranešta apie atsisakymo išduoti sąvadą priežastis. Laukdamas sąvado, pareiškėjas nusprendė atlikti administracinio pastato paprastąjį remontą, padalinti pastatą į atskirus turto vienetus. Darbai buvo baigti 2008 m. balandžio 9 d. Pareiškėjas 2008 m. gegužės 27 d. atliko turto vertinimą ir dalį patalpų 2008 m. gegužės 30 d. pardavė fiziniams asmenims, taip sukaupė lėšų paskolai bankui sugrąžinti.

Tik 2010 m. balandžio 15 d. rašte Nr. A51-1783-(3.11.1-TD3) savivaldybės administracija pranešė, kad projektavimo sąlygų sąvado išduoti negalėjo, nes pareiškėjas neva nepateikė visų reikalingų dokumentų, taip pat dėl to, kad prašoma pakeisti pastato paskirtis prieštaravo žemės sklypo tikslinei naudojimo paskirčiai. Dėl kitų pareiškėjo nurodomų aplinkybių rašte nepasisakyta, prašymas atlyginti žalą atmestas. Pareiškėjas atsakovo 2010 m. balandžio 15 d. rašto neskundė, nes jis nebuvo viešojo administravimo aktas.

Rašto gavimo dieną pareiškėjas jau visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo pardavęs, todėl dėl sąvado neišdavimo kelti ginčą jau negalėjo. Tvirtino, kad per visą prašymų padavimo ir jų nagrinėjimo laikotarpį keitėsi informacija su savivaldybės administracija ir buvo įsitikinęs, kad sąvadas yra rengiamas. Kadangi dėl atsakovo vilkinimo pareiškėjas negalėjo tinkamai suremontuoti turimų statinių, patyrė žalą. Per tą laiką statinys nebuvo eksploatuojamas, tuo tarpu pareiškėjas privalėjo mokėti palūkanas bankui, taip patyrė nuostolį, kurio suma yra 84 267,73 Lt, negavo planuotų pajamų iš patalpų nuomos nuo 2005 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. gegužės 12 d. ir taip patyrė 617 983,56 Lt nuostolį.

Pabrėžė, kad sąvadas turėjo būti parengtas per 10 dienų, o per 20 dienų terminą nuo paraiškos pateikimo dienos ir vėliau sąvadas nebuvo pateiktas pareiškėjai. Nesutiko su atsakovo 2010 m. balandžio 15 d. rašte nurodyta aplinkybe dėl Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo, manydamas, kad įstatymas nesieja projektavimo sąlygų sąvado išdavimo su žemės tikslinės paskirties keitimu. Reikalavimų pabaigos data laikė 2008 m. gegužės 27 d., kai 2008 m. balandžio 9 d. užbaigė administracinio pastato remontą, statinys buvo padalintas į atskirus turto vienetus, o 2008 m. gegužės 27 d. pastatai pradėti pardavinėti.

Senaties termino pabaiga nurodė 2011 m. gegužės 27 d., kai išsiuntė skundą teismui. Paaiškino, kad faktiniai sąvado rengimo santykiai nutrūko 2010 m. spalio 1 d., kai aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. D1-736 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 pripažintas netekusiu galios. Manė, kad nuo šios datos ir gali būti skaičiuojamas senaties terminas, todėl jis nepasibaigė iki šiol. Gavęs atsakovo 2010 m. balandžio 15 d. raštą pareiškėjas sužinojo apie tai, kad atsakovas neketino išduoti sąvado, todėl senaties termino pabaiga būtų 2013 m. balandžio 15 d.

Atsakovas su skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą. Pareiškėjas prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą padavė 2005 m. balandžio 12 d., tačiau 2005 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 49 ir 2006 m. vasario 20 d. rašte Nr. 21 keitė pirminį prašymą, keitė objekto pavadinimą, veiklos programą, naujai prašė išduoti ne vieną, o du projektavimo sąlygų sąvadus. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2001 m. užsiima daugiabučių namų statybos ir projektavimo darbais, todėl jam turėjo būti žinomi visi teisės aktuose nustatyti terminai, per kuriuos turi būti išduodamas projektavimo sąlygų sąvadas. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2007 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į savivaldybės administraciją su nauju prašymu projektavimo sąlygų sąvadui gauti ir anuliavo 2005 m. balandžio 12 d. prašymą ir visas 2005 m. gautas technines sąlygas. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas praleido skundo dėl pažeistų teisių gynimo neišdavus projektavimo sąlygų sąvado padavimo terminą. Taip pat prašė taikyti ieškinio senatį pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatas. Akcentavo, kad pareiškėjas nereiškia jokio reikalavimo dėl administracijos veiksmų pripažinimo neteisėtais, neskundė jokių 2005-2007 m. administracijos veiksmų, pats keitė prašymus išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nėra. Dėl nurodytų palūkanų už paskolą, paimtą nekilnojamojo daikto pirkimui, pažymėjo, kad su sąvado išdavimu ar neišdavimu palūkanų mokėjimas neturi nieko bendro. Be to, pareiškėjas skaičiuoja negautas nuomos pajamas už administracinį pastatą, tačiau 2007 m. lapkričio 28 d. prašė pakeisti pastato paskirtį į gyvenamąją, todėl nepagrįstas reikalavimas priteisti žalą kaip negautas nuomos pajamas. Manė, kad pareiškėjas neįrodė, jog nurodomi nuostoliai atsirado vien dėl to, kad atsakovas nepriėmė sprendimo išduoti ar neišduoti projektavimo sąlygų sąvado. Net ir išdavus projektavimo sąlygų sąvadą, pareiškėjas privalėtų mokėti palūkanas, taip pat dar reikėtų gauti statybos leidimą darbams atlikti, todėl neaišku, kodėl pareiškėjas žalą pradeda skaičiuoti nuo 2005 metų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš UAB „Aslūnė“ nuo 2005 m. balandžio 12 d. paduotų prašymų išduoti projektavimo sąlygų sąvadą nagrinėjimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje. Nustatė, kad 2005 m. balandžio 12 d. bendrovė (užsakovas) padavė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti 22 butų gyvenamojo namo su tarnybinėmis patalpomis ir garažais, esančiais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektavimo sąlygų sąvadą, nurodė projektuotoją UAB „ASL“.

Bendrovė 2005 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 49 paaiškino, kad vietoje numatyto daugiabučio gyvenamojo namo su tarnybinėmis patalpomis ir garažais, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, numatoma atlikti administracinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinį remontą. UAB „Aslūnė“ 2006 m. vasario 20 d. padavė Inžinierinių tyrimų poskyriui prašymą Nr. 21 „Dėl projektavimo sąlygų sąvado (duomenys neskelbtini)“, kuriuo vėl keitė 2005 m. rugsėjo 15 d. rašte nurodytas prašymas.

Pareiškėjas 2007 m. birželio 13 d. rašte Nr. 44 nurodė, kad teikia papildomus dokumentus projektavimo sąlygų sąvadui dėl administracinio pastato rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą. 2007 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas pateikė visiškai naują prašymą, kuriuo prašė parengti ir išduoti projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir anuliuoti 2005 m. balandžio 12 d. prašymą. Taigi pareiškėjas pakeitė savo pirminį prašymą 2007 m. lapkričio 28 d. prašymu. Teismas nukreipė į Statybos įstatymo 20 straipsnio redakciją, galiojusią nuo 2005 m. kovo 17 d. iki 2005 m. lapkričio 16 d. bei redakciją, galiojusią nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., taip pat į Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d.

įsakymu Nr. 215 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ ir konstatavo, kad atsakovas pažeidė visus Statybos įstatyme nurodytus terminus projektavimo sąlygoms išduoti, pateikti pareiškėjui aiškų ir nedviprasmišką pranešimą (įstatyme nustatytu terminu), kad projektavimo sąlygų sąvadas nebus išduotas, nurodyti atsisakymo priežastis. Todėl darė išvadą, kad kad šiuo atveju yra viena iš privalomų žalos atlyginimo sąlygų – neteisėti veiksmai (neveikimas).

Įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl žalos atlyginimo, teismas nustatė, kad pareiškėjas žalos dydį apskaičiuoja pagal tikėtinas gauti pajamas iš turto nuomos, tačiau pajamos apskaičiuotos pagal padėtį, kuri buvo atlikus pastato paprastąjį remontą 2008 m. ir pajamos apskaičiuotos kitu tikslu, t. y. nustatant turto vertę įkeitimui. Pažymėjo, kad palūkanos, kurias pareiškėjas mokėjo bankui už gautą paskolą ginčo nekilnojamajam turtui įsigyti, negali būti laikoma žala, kadangi pareiškėjas bet kuriuo atveju būtų mokėjęs palūkanas už banko paskolą, be to, paskola paimta dar iki pirmojo kreipimosi į atsakovą su prašymu projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Todėl sprendė, kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp palūkanų mokėjimo ir administracijos neteisėtų veiksmų nėra.

Nustatė, kad atsakovo 2010 m. balandžio 15 d. rašte Nr. A51-1783-(3.11.1-TD3), kuriuo pareiškėjas informuojamas, kad projektavimo sąlygų sąvadas nebus rengiamas, nurodyta, jog pagal 2007 m. lapkričio 28 d. prašymą sąvadas nebuvo išduotas nes pateiktame prašyme pareiškėjo nurodoma statinio statyba – keičiant administracinio pastato paskirtį į gyvenamąjį namą – neatitiko teisės aktų reikalavimų ir techniniuose dokumentuose patvirtintų sąlygų, projektavimo sąlygų sąvadas gyvenamajam namui statyti galėjo būti išduotas tik pakeitus valstybinės žemės tikslinę paskirtį.

Teismas pabrėžė, kad nors šis atsakymas pateiktas pareiškėjui pažeidžiant Statybos įstatymo nuostatas, tačiau, atsižvelgiant į Statybos įstatymo, galiojusio 2008 m. lapkričio 28 d. prašymo padavimo metu, 2 straipsnio 32 dalį ir 33 dalį, išduodamas projektavimo sąlygų sąvadą savivaldybės administracijos direktorius turėjo atsižvelgti į teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus privalomuosius reikalavimus. Nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, atsakydamas į pareiškėjo raštą dėl žemės sklypo duomenų (naudojimo būdo ir pobūdžio papildymo), 2009 m. gegužės 27 d. raštu Nr. A51-12223(2.14.2.12-MP8) pranešė pareiškėjui ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kad žemės sklypai formuojami pagal detaliuosius planus.

Nurodyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas Vilniaus miesto valdybos 2000 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 1795V, kuriame nustatytas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, vadovaujantis detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto valdybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1088V, kuriame nustatytas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija. Rašte taip pat nurodyta, kad norint keisti statinių naudojimo būdą, turi būti parengtas detalusis planas arba pakeistas galiojantis.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad jau gavus šį atsakovo 2009 m. gegužės 27 d. raštą pareiškėjui buvo žinoma, jog norint gauti projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamajam namui statyti, reikia pakeisti žemės naudojimo būdą. Iš šio rašto matyti, kad pareiškėjas ir teikė prašymą dėl sklypo duomenų papildymo, vadinasi, žinojo, kokia yra kliūtis projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. kovo 31 d. raštu Nr. S16-105 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių (kopiją siuntė ir UAB „Aslūnė) ir perdavė UAB „Aslūnė“ 2007 m. liepos 9 d. ir 2009 m. vasario 2 d. prašymus Nr. 49 ir 7, prašė spręsti dėl žemės naudojimo būdo ir pobūdžio patikslinimo.

Šie pareiškėjo prašymai patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2007 m. buvo žinoma, kad norint realizuoti projektą, kuriame numatyta gyvenamojo namo statyba, būtina pakeisti teritorijų planavimo dokumentuose nurodytą žemės naudojimo būdą ir pobūdį. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas dar iki 2010 m. balandžio 15 d. rašto pateikimo pareiškėjui buvo pranešęs dėl būtinybės keisti detalųjį planą ar jo sprendinius dėl žemės paskirties pakeitimo, todėl pareiškėjas apie šią kliūtį sužinojo anksčiau nei 2010 m. balandžio 15 d.

Pažymėjo, kad pareiškėjas negalėjo įgyvendinti savo veiklos planų ne dėl to, kad nebuvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, o dėl to, kad per visą laikotarpį nebuvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, nurodytas tiek teritorijų planavimo dokumente, tiek įregistruotas sklypo duomenyse Nekilnojamojo turto registre, tiek nurodytas valstybinės žemės nuomos sutartyje. Todėl darė išvadą, kad tarp pareiškėjo nurodomų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) neišduodant projektavimo sąlygų sąvado (nepateikiant atsisakymo motyvų) ir nurodomos turtinės žalos nėra priežastinio ryšio.

Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad skundas teismui paduotas 2011 m. gegužės 30 d. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikytinas ieškinio senaties terminas, nustatytas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, kad pareiškėjas užsiima statybų ir nekilnojamojo turto vystymo verslu, todėl turėjo žinoti Statybos įstatymo 20 straipsnio nuostatas dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo terminų ar dėl atsisakymo išduoti sąvadą pateikimo termino. Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Pareiškėjas nurodė, kad sąvado neišdavimas ir buvo pareiškėjos teisių pažeidimas, tai reiškia, kad apie pažeidimus pareiškėjui jau buvo žinoma iki 2008 m. gegužės 30 d., o senaties terminas pasibaigė dar 2007 m. pabaigoje, todėl pareiškėjo skundas taip pat atmestas vadovaujantis Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad nors ginčas yra dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią padarė atsakovas, neišduodamas projektavimo sąlygų sąvado pastato rekonstrukcijai, tačiau žalos dydis apskaičiuotinas pagal negautas pajamas iš nuomos, kurias apeliantas būtų gavęs, jeigu teisės aktuose nustatytais terminais būtų gavęs atsisakymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Gavęs atsakymą dėl negalimumo išduoti sąvadą pageidaujamai programai įgyvendinti, pareiškėjas būtų praradęs turėtą teisinį interesą ir pastatą naudotų pagal paskirtį be kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos savo verslo interesais ir rizika.

Pareiškėjui buvo padalyta žala ne dėl to, kad jis negalėjo rekonstruoti pastato, o dėl to, kad jis, tikėdamasis rekonstrukcijos, laukė ir dėl to patyrė nuostolių (mokėjo palūkanas) bei negavo pajamų. Remiasi Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 17 punktu ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalimi bei tvirtina, kad atsakovas, gavęs prašymą parengti projektavimo sąlygų sąvadą, privalėjo išspręsti klausimą ar numatytai veiklos programai realizuoti reikalingas valstybinės žemės paskirties keitimas.

Teigia, kad atsakovas atlikto ir kitus neteisėtus veiksmus (neveikimą), t. y. ne tik nustatytu terminu nepateikė atsakymo pareiškėjui, bet ir nederino ir neieškojo šalis galimai tenkinančių sprendimų, nesprendė, ar numatytai veiklos programai realizuoti būtinas detalusis planas, ar gali būti rengiamas statybos projektas. Atsakovas visą pareiškėjo prašymų nagrinėjimo laikotarpį nuo 2005 m. iki 2007 m. ir vėliau nereiškė abejonių (dėl žemės paskirties neatitikimo prašomai pastato paskirčiai), kad prašymas išduoti sąvadą iš viso negali būti tenkinamas.

Pažymi, kad atsakovo 2010 m. balandžio 15 d. rašto Nr. A51-1783- (3.11.1-TD3) teisėtumo ar pagrįstumo neginčija. Mano, kad bylos dalykas nėra atsisakymo išduoti sąvadą pareiškėjui pagrįstumas. Šiuo atveju reikšminga kad 2010 m. balandžio 15 d. atsakovo rašte išreikšta nuomone reiškia pripažinimą, kad nuo pat sąvado rengimo pradžios atsakovas neketino pareiškėjui išduoti projektavimo sąlygų sąvado. Tvirtina, kad tai, jog po pirmųjų prašymų nesikreipė teisminės gynybos, savaime nesudaro pagrindo atmesti jo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Pažymi, kad buvo tik dalies sklypo naudotojas, todėl vienintelis galimas įstatymo nustatytas detaliojo planavimo organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 1 d. 1 p.). Mano, kad teismas neturėjo atmesti 2008 m. gegužės 15 d. Turto vertinimo ataskaitos Nr. V08/05-57-B kaip netinkamo įrodymo, nes vertinimas teikiamas bankui ir tenkina aukštus jo reikalavimus turto įkeitimui. Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir palūkanų mokėjimo paaiškina, kad nuo 2010 m. balandžio 15 d. rašto atsidaro pagrindas laikyti, kad pareiškėjo teisė buvo pažeista ir apskaičiuoti nuostolius.

Pareiškėjas, gavęs atsakymą dėl negalimumo išduoti sąvadą pageidaujamai programai įgyvendinti, būtų pradėjęs pastatą naudoti pagal paskirtį be kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos (atlikusi paprastąjį remontą ar be jo) savo verslo interesais ir rizika. Tokiu atveju visi palūkanų kaštai būtų apskaitomi kaip einamojo laikotarpio sąnaudos (6 klasė), nebūtų kaupiamos ir priskiriamos prie ateityje planuojamo pastato pagerinimo kaštų (2 klasė), nes tokio pagerinimo nebūtų pagrindo planuoti, atitinkamai, sąskaita „ruošiami naudoti statiniai“ sumokėtų palūkanų sumomis nebūtų debetuojama (sukauptas turtas nedidėtų).

Sutinka, kad senaties terminas reikšti pretenzijas dėl tokio savo teisės pažeidimo yra praleistas. Tačiau pabrėžia, kad šalis siejo taip pat civiliniai sutartiniai santykiai – iš šalių elgesio matyti, kad jos buvo susitarusios dėl numatomo protingo termino sąvadui parengti. Todėl greta viešosios teisės reglamentuojamų santykių ir terminų, tarp šalių tuo pačiu klausimu egzistavo ir sutartiniai santykiai. Atsakovas buvo įsipareigojęs rengti projektavimo sąlygų sąvadą per tiek laiko, kiek tam protingai gali prireikti, tuo pačiu apeliantas sutiko protingą laiką tokio sąvado laukti.

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka.

Nurodo, kad apeliantas, matydamas, jog projektavimo sąlygų sąvado klausimas nėra sprendžiamas tinkamai, galėjo kreiptis į teismą per 2 mėnesius nuo tada, kai turėjo būti išduotas projektavimo sąlygų sąvadas. Tai padaryti įstatymas numatė konkrečius terminus, todėl apelianto argumentas, jog neišdavus projektavimo sąlygų sąvado teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovo tęsėsi 2005-2010 metais, nepagrįstas. Teigia, kad pareiškėjas neįrodė, jog suteikta paskola buvo naudojama ar turėjo būti naudojama pastatų (duomenys neskelbtini) remontui, rekonstrukcijai ar statybai ar kitokiems veiksmams, susijusiems su projektavimo sąlygų sąvadu, todėl laikytina, kad pareiškėjas neįrodė, kaip projektavimo sąlygų sąvado neišdavimas gali būti susijęs su pagal šią kreditavimo sutartį mokėtinomis palūkanomis už turto įsigijimą. Pabrėžia, kad palūkanos, mokamos bankui už gautą paskolą ginčo pastatui įsigyti, būtų mokamos bet kuriuo atveju ir negali būti laikomos žala. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog tarp šalių susiklostė civiliniai sutartiniai santykiai. Projektavimo sąlygų sąvado išdavimo tvarką reglamentuoja Statybos įstatymas, kuris aiškiai nustato projektavimo sąlygų sąvado išdavimo taisykles bei terminus. Šios nuostatos yra imperatyvios ir negali būti pakeistos šalių susitarimu, todėl atskiri sutartiniai santykiai dėl projektavimo sąlygų sąvado rengimo tarp šalių nebuvo susiklostę ir pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostatomis, pritaikė normas, reglamentuojančias ieškinio senatį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteisti turtinę žalą, kurios atsiradimas siejamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veika neišdavus pareiškėjui projektavimo sąlygų sąvado pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėjant administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007; 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas taikyti ieškinio senaties terminą prašė atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 1; b. l. 103-110).

Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Todėl, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kai ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgos 7.1-7.4 punktai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2005 m. balandžio 12 d. padavė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti 22 butų gyvenamojo namo su tarnybinėmis patalpomis ir garažais, esančiais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projektavimo sąlygų sąvadą (t. 2; b. l. 112-113). 2005 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 49 pareiškėjas nurodė, kad vietoje numatyto daugiabučio gyvenamojo namo su tarnybinėmis patalpomis ir garažais numatoma atlikti administracinio pastato, kurio unikalus Nr. 1094-0113-4024, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinį remontą, todėl prašė įrašyti naują objekto pavadinimą – „Daugiabutis gyvenamasis namas su tarnybinėmis patalpomis ir garažais; (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.“ (t. 1; b. l. 148). UAB „Aslūnė“ pateikė 2006 m. vasario 20 d. prašymą Nr. 21 „Dėl projektavimo sąlygų sąvado (duomenys neskelbtini)“, kuriuo keitė 2005 m. rugsėjo 15 d. rašte nurodytą prašymą, pasikeitus veiklos programai, prašė išduoti du projektavimo sąlygų sąvadus: 1) Daugiabutis namas (7.3.) (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Administracinio pastato rekonstrukcija; 2) Daugiabutis namas (7.3.) Gėlių g., Vilniuje. NKP objekto pritaikymas ir nauja statyba. Pareiškėjas 2007 m. birželio 13 d. pateikė raštą Nr. 44, kuriame nurodė, kad teikia papildomus dokumentus projektavimo sąlygų sąvadui dėl administracinio pastato rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą (t. 2, b. l. 8).

2007 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas atsakovui pateikė visiškai naują prašymą, kuriuo prašė parengti ir išduoti projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir panaikinti 2005 m. balandžio 12 d. prašymą; kartu prašė pakeisti 2005 m. balandžio 26 d. UAB „Grinda“ technines sąlygas Nr. 05/086, susisiekimo komunikacijų 2005 m. balandžio 27 d. technines sąlygas Nr. 1454 objektui Gėlių g. bei anuliuoti kitas nurodytas anksčiau gautas technines sąlygas (t. I, b. l. 36-38). Kadangi ankstesni pareiškėjo prašymai buvo anuliuoti, procedūra dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pradėta iš naujo.

Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalis (2007 m. gegužės 3 d. įstatymo Nr. X-1111 redakcija) numatė, kad projektavimo sąlygas nagrinėja, derina, jeigu reikia, siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) ir joms pritaria savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Projektavimo sąlygos įrašomos į statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), suderinęs su statinio projektavimo sąlygas rengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) ir institucijomis bei subjektais, šį sąvadą patvirtina ir išduoda statytojui (užsakovui) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo prašymo gavimo (įskaitant į šį laiką 5 darbo dienas, skirtas suderinti su statinio projektavimo sąlygas parengusiais inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais) bei institucijomis) arba per 15 darbo dienų praneša statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeidė nurodytus Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus terminus projektavimo sąlygų sąvadui išduoti arba pranešimui apie motyvus, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas, pateikti. Neišduodamas projektavimo sąlygų sąvado bei nepateikdamas aiškaus pranešimo, kad projektavimo sąlygų sąvadas nebus išduotas, atsakovas pažeidė pareiškėjo teises. Nors pareiškėjas termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti pradžia laikė nurodytą žalos padarymo pabaigos datą – 2008 m. gegužės 27 d., kai buvo atliktas pastato remontas, atidalinti turto vienetai, patalpos pripažintos tinkamomis naudoti ir kt., pažymėtina, kad, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, pareiškėjo skunde nurodyta, jog UAB „Aslūnė“ nuo 2001 m. vykdė daugiabučių namų statybos ir projektavimo darbus, todėl bendrovei turėjo būti žinoma apie įstatyme nustatytus terminus projektavimo sąlygų sąvadui išduoti ar atsisakymui jį išduoti pateikti. Tai leidžia ne tik daryti išvadą, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą žinojo dar iki 2008 m. gegužės 27 d., bet ir konstatuoti, jog šioje byloje pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo senaties terminas prasidėjo pasibaigus Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodytiems terminams, skaičiuojamiems nuo pareiškėjo 2007 m. lapkričio 28 d. prašymo projektavimo sąlygų sąvadu gauti (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 2 dalis). Skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas dėl jo nuomone pažeistų teisių gynimo padavė tik 2011 m. gegužės 27 d. (t. 1; b. l. 1, 95), todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs ieškinio senaties terminą. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių trejų metų ieškininio senaties terminas būtų buvęs sustabdytas ar nutrauktas (Civilinio kodekso 1.129 straipsnis, 1.130 straipsnis).

Pažymėtina, kad atsakovo veika po pareiškėjo 2007 m. lapkričio 28 d. prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti pateikimo nesudaro jokio pagrindo išvadai, jog šalys savo elgesiu buvo susitarusios dėl kitokio termino sąvadui pateikti nei numatytas įstatyme. Nustatyta, kad 2010 m. kovo 15 d. raštu UAB „Aslūnė“ siūlė atsakovui sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje pagal atsakovo pareikštą ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo, kadangi bendrovė turi pretenziją atsakovo atžvilgiu dėl patirtų nuostolių (t. 1; b. l. 44). Iš atsakovo 2010 m. balandžio 15 d. atsakymo Nr. A51-1783-(3.11.1-TD3) „Dėl pasiūlymo sudaryti taikos sutartį c. b. 2-577-807/2010“, kuriame atsakovas paaiškino projektavimo sąlygų sąvado neišdavimo priežastis, matyti, kad pareiškėjas priešieškinio projekte nurodė, kad žala padaryta atsakovui iki šiol neišdavus projektavimo sąlygų sąvado (t. 1; 45-46). Taigi pastarasis pareiškėjo raštas bei atsakovo 2010 m. balandžio 15 d. atsakymas Nr. A51-1783-(3.11.1-TD3) tik patvirtina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą neabejotinai žinojo kur kas anksčiau nei gavo atsakovo 2010 m. balandžio 15 d. raštą Nr. A51-1783-(3.11.1-TD3). Todėl pareiškėjo argumentai, jog jis tik iš 2010 m. balandžio 15 d. atsakovo rašto sužinojo projektavimo sąlygų sąvado neišdavimo motyvus, Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalies prasme nėra reikšmingi.

Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinus pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentus, nenustatė aplinkybių, kurios būtų kliudžiusios pareiškėjui laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios, todėl atnaujinti ieškinio senaties terminą pagrindo nėra.

Atsižvelgdama į tai, kad pagal Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, teisėjų kolegija kitų apeliacinio skundo argumentų nenagrinės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ taip pat nurodyta, jog byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu.

Tad, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aslūnė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Sutkevičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė