2020-05-27 Nr. AB-10572-3-61-3-01503-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3914-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01503-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. S., R. J., A. P. (A. P.) ir E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. S., R. J., A. P. ir E. R. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai Z. S., R. J., A. P. ir E. R. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) dalį, kuria atsisakyta E. P. patvirtinti Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suprojektuoto žemės sklypo Nr. 2605 (0,27 ha) plotą ir ribas, nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; 2) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių patvirtinti E. P. Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suprojektuoto žemės sklypo Nr. 2605 (0,27 ha) plotą ir ribas, nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; 3) įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus rajono skyrių pateikti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės teritorijoje parengto žemės reformos žemėtvarkos projekto duomenis dėl jame suformuoto 0,38 ha sklypo Nr. 289, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, suteikimo (leidimo pasirinkti) XI eiliškumo grupės pretendentams, susijusius su suteikiamo sklypo dydžiu, data ir vieta; 4) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 48SD13923(14.48.104) priimtą sprendimą atsisakyti pareiškėjams pateikti duomenis; 5) panaikinti NŽT 2017 m. kovo 24 d. raštu Nr. 1SS-776-(7.5.) priimtą sprendimą atsisakyti pareiškėjams pateikti duomenis visa apimtimi; 6) įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus rajono skyrių pateikti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės teritorijoje parengto žemės reformos žemėtvarkos projekto duomenis dėl jame suformuoto 6,8 ha sklypo Nr. 283, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, suteikimo (leidimo pasirinkti) I–IX eiliškumo grupės pretendentams, susijusius su suteikiamo sklypo dydžiu, data ir vieta.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) procesiniais sprendimais įpareigojo NŽT Vilniaus rajono skyrių išnagrinėti pareiškėjų 2003 m. birželio 25 d. prašymą atkurti nuosavybės teises. Teismai nustatė, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, buvo praleistas įstatymų nustatytas terminas, todėl būtina išsiaiškinti, kada kitiems IX eiliškumo pretendentams buvo projektuojami laisvos valstybinės žemės fondo plotai. R. J. 2016 m. spalio 17 d. raštu kreipėsi į NŽT skyrių, prašydamas informacijos apie teritoriją, esančią laisvos valstybinės žemės fonde žemės plote Nr. 283, (duomenys neskelbtini) kaime. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016 m. lapkričio 16 d. raštu atsisakė suteikti prašomą informaciją. Šį atsakymą pareiškėjai apskundė NŽT.

3. Pareiškėjai nurodė, jog NŽT skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 48SD‑9778‑(14.48.104) informavo E. R. bei R. J. apie E. P. suprojektuoto naujo kitos paskirties žemės sklypo Nr. 2605 iš laisvos žemės fondo Nr. 283 (duomenys neskelbtini) kaime 0,27 ha ploto neatitikimą (prieštaravimą) Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano naudojimo sprendiniams, bet su tuo susijusių įrodymų nepateikė. NŽT skyrius E. R. prašė iki rugpjūčio 21 d. pateikti sutikimą, jog būtų pakeista projektuojamo žemės sklypo Nr. 2605 paskirtis iš kitos paskirties į žemės ūkio paskirtį. Pareiškėjai pažymėjo, jog įsakymo priede Nr. 1 pateikta informacija apie Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovėje NŽT skyriaus 2016 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-85-(14.48.2.) patvirtintos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas žemėnaudas, kur nurodyta, kad suprojektuotas 0,38 ha kitos paskirties žemės sklypas Nr. 115, pažymėtas projekto plane Nr. 2621, paskirtas XI eiliškumo grupės pretendentui R. J.. Sklypas Nr. 289 nebuvo pasiūlytas pretendentams 2016 m. rugpjūčio 25 d. susirinkimo metu. Pareiškėjų teigimu, atsakovas nepagrįstai reikalauja E. R. sutikimo dėl laisvos valstybinės žemės paskirties pakeitimo. Žemės paskirtis iki šiol nėra pakeista nesant tam konkretaus pagrindo, todėl nebuvo pagrindo NŽT skyriaus vedėjui 2017 m. liepos 25 d. įsakymu atsisakyti tvirtinti žemės sklypo Nr. 2605 ribas ir plotą, nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

4. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad L. J., G. J. M. ir E. P. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – ir Projektas) atitinkamai buvo suprojektuoti 0,16 ha, 0,11 ha ir 0,27 ha kitos paskirties žemės sklypai (projektiniai Nr. 2603, Nr. 2604 ir Nr. 2605), esantys (duomenys neskelbtini) kaimuose. Atliekant projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei šio projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimą, buvo nustatyta, kad suprojektuotam žemės sklypui Nr. 2605 nepagrįstai nustatyta žemės naudojimo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nes pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ir kraštovaizdžio specialųjį planą teritorija, kurioje suprojektuotas žemės sklypas Nr. 2605, yra neurbanizuojamoje teritorijoje, intensyvaus ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Projektas patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) be žemės sklypo Nr. 2605. NŽT Vilniaus rajono skyrius apie susidariusią situaciją 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 48SD-9778-(14.48.104.) informavo E. R. ir jos atstovą R. J. bei pasiūlė pateikti sutikimą, kad žemės sklypas Nr. 2605 būtų suformuotas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Atsakovo teigimu, E. R. pateikus tokį sutikimą, Projektas galės būti patikslintas, patvirtinant jame suprojektuotą žemės sklypą Nr. 2605.

6. Atsakovas teigė, jog R. J. žemės sklypas Nr. 2621 suprojektuotas jam nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, todėl šis žemės sklypas kitiems asmenims negalėjo būti projektuojamas. Valstybinės žemės plotai, ant kurių stovi statiniai, nėra įtraukiami į laisvos žemės fondą, todėl žemės sklypas Nr. 2621 nėra suprojektuotas laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 289. Kitiems pretendentams atkurti nuosavybės teises Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovėje žemės sklypai buvo projektuojami laikantis nustatytos eilės. NŽT tinkamai įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2439-789/2015 ir išnagrinėjo pareiškėjų 2003 m. birželio 25 d. prašymą.

7. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjai patikslintą skundą teismui, kuriame keliamas reikalavimas panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymo dalį, teismui pateikė praleidę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

8. Atsakovo teigimu, pareiškėjai nenurodė dokumentų, kuriuose yra trečiųjų asmenų duomenų, naudojimo tikslo, teikimo bei gavimo teisinio pagrindo, todėl NŽT neturi pagrindo pareiškėjams pateikti prašomus duomenis.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – panaikino NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) dalį, kuria atsisakyta patvirtinti Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 2605 (0,27 ha) plotą ir ribas, nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; įpareigojo NŽT Vilniaus rajono skyrių patvirtinti Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 2605 (0,27 ha ploto) ribas ir plotą, nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; panaikino NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 48SD-13923(14.48.104.) ir NŽT 2017 m. kovo 24 d. raštą Nr. 1SS-776-(7.5.) bei įpareigojo NŽT Vilniaus rajono skyrių iš naujo išnagrinėti R. J. 2016 m. spalio 17 d. prašymą; kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

10. LVAT 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A‑1148‑438/2019, iš dalies tenkindamas atsakovo NŽT Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą, nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: 1) sprendimo dalį, kuria NŽT Vilniaus rajono skyrius įpareigotas iš naujo išnagrinėti R. J. 2016 m. spalio 17 d. prašymą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų reikalavimą įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių pateikti informaciją apie žemės sklypus Nr. 65A, Nr. 166A, Nr. 289 Nr. 282 ir Nr. 283, suprojektuotus Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte; 2) sprendimo dalį, kuria panaikinta NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) dalis dėl žemės sklypo Nr. 2605 (0,27 ha), o NŽT Vilniaus rajono skyrius įpareigotas patvirtinti šio žemės sklypo Nr. 2605 (0,27 ha ploto) ribas ir plotą, nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 3) likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

III. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

12. Teismas nurodė, kad grąžintoje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme bylos apimtyje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) dalies dėl žemės sklypo Nr. 2605 (0,27 ha) teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo NŽT Vilniaus rajono skyriaus įpareigojimo patvirtinti šio žemės sklypo Nr. 2605 (0,27 ha ploto) ribas ir plotą, nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ginčui išspręsti esminę reikšmę turi aplinkybė – ar Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 2605 (0,27 ha ploto) numatoma nustatyti naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas atitinka aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentų (bendrojo ir specialiojo plano) sprendinių reikalavimus. Ši aplinkybė nėra ištirta, taip pat nenustatyta, ar projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 2605 (0,27 ha ploto) numatoma nustatyti naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas atitinka bendrojo ir specialiojo plano sprendinių reikalavimus, ar ne.

14. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad žemės sklypą Nr. 2605 pareiškėjai E. R. ir A. P. (E. P. įpėdiniai) pasirinko iš laisvos žemės fondo 2016 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su IX eilės pretendentais gauti žemės metu, ir šiam suprojektuotam 0,27 ha žemės sklypui buvo nustatyta žemės naudojimo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Teismas iš 2017 m. liepos 12 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. TPA-308-(8.14.), surašyto atlikus projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei šio projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimą, nustatė, kad suprojektuotam žemės sklypui Nr. 2605 nepagrįstai nustatyta žemės naudojimo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nes pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ir kraštovaizdžio specialųjį planą teritorija, kurioje suprojektuotas žemės sklypas Nr. 2605, yra neurbanizuojamoje teritorijoje, intensyvaus ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Projektas ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ‑1368-(14.48.2.) buvo patvirtintas be žemės sklypo Nr. 2605. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 48SD-9778-(14.48.104.) apie šią situaciją informavo pareiškėją E. R. ir jos atstovą R. J. bei pasiūlė iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. pateikti sutikimą, kad žemės sklypas Nr. 2605 būtų suformuotas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas, tačiau sutikimas nebuvo gautas. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas R. J. nurodė, jog buvo pasirinktas žemės sklypas, kurio žemės naudojimo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertė būtų jau kita.

15. Teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas, įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus dėl projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 2605 (0,27 ha ploto) naudojimo paskirties ir naudojimo būdo atitikties aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentų (bendrojo ir specialiojo plano) sprendiniams, t. y. ginčui aktualių teritorijų planavimo dokumentų ištraukas. Teismas iš atsakovo pateiktų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano ir Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ ‑1368‑(14.48.2.), plano ištraukų nustatė, kad ginčo sklypas Nr. 2605 yra neurbanizuojamoje teritorijoje, intensyvaus ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje.

16. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius, o savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudėtine dalimi, todėl nurodė, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius, tvirtindamas projektą, privalėjo atsižvelgti į Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą, pagal kurio sprendinius ginčo sklypas yra neurbanizuojamoje teritorijoje, intensyvaus ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, jog rengiant projektą, kuriame žemės sklypo Nr. 2605 (0,27 ha ploto) naudojimo paskirtis ir būdas buvo nurodyti kaip kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, buvo padaryta klaida, kuri buvo ištaisyta ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) šio sklypo (kitos paskirties) projekte netvirtinant. Suprojektuoto žemės sklypo Nr. 2605 (0,27 ha ploto) naudojimo paskirčiai ir būdui neatitinkant bendrojo ir specialiojo plano sprendinių ir pareiškėjams nesutikus, jog žemės sklypas būtų formuojamas pagal specialiojo plano sprendiniuose nurodytą paskirtį, NŽT Vilniaus rajono skyrius neturėjo teisinio pagrindo patikslinti projekto dėl ginčo sklypo.

17. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ‑1368‑(14.48.2.) dalį dėl žemės sklypo Nr. 2605 (0,27 ha). Atitinkamai teismas nurodė, kad negali būti patenkintas ir išvestinis pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių patvirtinti žemės sklypo Nr. 2605 (0,27 ha ploto) ribas ir plotą, nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nes, kaip minėta, pareiškėjai nėra išreiškę sutikimo, jog šis žemės sklypas būtų formuojamas pagal specialiojo plano sprendiniuose nurodytą (žemės ūkio) paskirtį.

18. Teismas iš pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių nustatė, kad LVAT 2016 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-597-492/2016 pagal pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. ir E. R. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pripažino, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir šis pareiškėjų teisių pažeidimas tęsiasi. Minėtoje byloje priimtame pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendime atsakovas NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius buvo įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje 2003 m. liepos 3 d. gautą pareiškėjų 2003 m. birželio 25 d. prašymą. Įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes teismas pažymėjo, jog paminėtas teismo įpareigojimas yra aktualus, jo įvykdymo terminai nustatyti Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje. Taip pat teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra pareikšta reikalavimų priteisti žalos atlyginimą, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

IV. 19. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20. Nurodo, kad ginčas iš esmės kilo tik dėl žemės sklypo paskirties nustatymo pagrįstumo. Atsakovas nei teismui, nei pareiškėjų atstovui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo sklypas Nr. 2605 patenka į neurbanizuotą teritoriją, intensyvaus ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad numatomi nustatyti žemės sklypo Nr. 2605 naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas neatitinka aukštesnės teisinės galios teritorijų planavimo dokumentų (bendrojo ir specialiojo plano) sprendinių reikalavimų.

21. Tuo atveju, jei skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados yra pagrįstos, teismas turėjo atsižvelgti į LVAT 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties išaiškinimus bei tenkinti pareiškėjų skundo pirmąjį ir antrąjį reikalavimus, nes pareiškėjai nėra atsisakę teisių į pasirinktą sklypą, o sklypo paskirties nustatymo pagrįstumas patvirtintas tik šioje byloje.

22. Taip pat teismas nesprendė klausimų (nors tai daryti įpareigojo apeliacinės instancijos teismas), susijusių su atsakovo neveikimu nuosavybės teisių atkūrimo E. P. (po jos mirties) procese, atsakovui netaisant padarytų klaidų ar/ir tuo pagrindu neteikiant pareiškėjams kitokios formos reparacijų ir pan. Juo labiau, kad šias aplinkybes patvirtina atsakovo vėliau priimti sprendimai. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 8 d. įsakymais buvo parengtas naujas žemės reformos žemėtvarkos projektas, o Buivydiškių kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščiu nustatytas laisvo valstybinės žemės fondo žemės plotas – 301,292 ha. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 19 d. įsakyme nurodyta, kad E. P. pagal išvadą turi teisę gauti 0,196 ha (414 Eur) žemės plotą. Akivaizdu, jog minėtų išvadų realizavimas prasidėjo žemės reformos žemėtvarkos projekte pretendentės teisių perėmėjų atstovui pasirinkus 0,27 ha žemės sklypą Nr. 2605 ir nepasibaigė NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymu patvirtinus Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, išskyrus, be kita ko, žemės sklypą Nr. 2605. Tai reiškia, kad atsakovas minėtais veiksmais paneigė savo teiginius, nurodytus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kad pareiškėjai atsisakė teisių į 0,27 ha žemės sklypą Nr. 2605. Nepašalinus pažeidimų, užfiksuotų LVAT 2016 m. balandžio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyse, liko pažeistos pareiškėjų teisės bei teisėti interesai, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas.

23. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas ir specialieji planai yra skelbiami viešai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje, todėl visi suinteresuoti asmenys turi galimybę su jais susipažinti. Be to, viešai skelbiamas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialusis planas ir Žemėtvarkos projekto plano ištrauka buvo pateikti į bylą. Taigi byloje buvo surinkti visi duomenys, patvirtinantys, kad ginčo žemės sklypui Nr. 2605 negalėjo būti nustatyta žemės naudojimo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

25. NŽT laikosi nuoseklios pozicijos, kad iš pareiškėjų nėra atimta teisė atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą Nr. 2605, tačiau šis žemės sklypas negali būti suformuotas kaip kitos paskirties žemės sklypas, o gali būti formuojamas tik kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Pareiškėjams sutikus, kad ginčo žemės sklypui Nr. 2605 būtų nustatyta žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, nebūtų kliūčių patvirtinti ginčo žemės sklypą Nr. 2605 ir atkurti nuosavybės teises į jį.

26. Pažymi, kad šioje administracinėje byloje nebuvo reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio klausimo ir nesprendė. Kita vertus, NŽT dėjo visas pastangas, kad išspręstų susidariusią situaciją ir siūlė pareiškėjams situacijos sprendimo būdą, tačiau pareiškėjai su juo nesutiko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. 27. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese pagrįstumo ir teisėtumo.

28. Atsižvelgdama į tai, kad ši administracinė byla buvo nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo dalykas ir ribos iš esmės buvo apibrėžtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A‑1148‑438/2019, t.y. pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ‑1368‑(14.48.2.) dalies, susijusios su atsisakymu tvirtinti žemės sklypo Nr. 2605 (0,27 ha) ribas ir plotą, nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, pagrįstumą ir teisėtumą.

29. Pirmosios instancijos teismas pripažino skundžiamą Įsakymo dalį pagrista ir teisėta, akcentavęs tai, kad suprojektuoto žemės sklypo Nr. 2605 (0,27 ha ploto) naudojimo paskirtis ir būdas neatitiko tos teritorijos bendrojo ir specialiojo plano sprendinių, t.y. aukštesnės galios teisės aktų, o pareiškėjai nesutiko pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo.

30. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia iš esmės trimis argumentais: 1) kad atsakovas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių suprojektuoto žemės sklypo Nr. 2605(0,27 ha ploto) patekimą į neurbanizuotą teritoriją, intensyvaus ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną; 2) kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai neįpareigojo atsakovo atkurti nuosavybės teises pareiškėjams į sklypą Nr. 2605 (0,27 ha ploto); 3) kad teismas nepagrįstai neišsprendė atsakovo atsakomybės už neteisėtą neveikimą klausimo.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Pasisakydama dėl pirmojo pareiškėjų apeliacinio skundo argumento teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas ir kraštovaizdžio specialusis planas yra paskelbti viešai tiek Vilniaus rajono savivaldybės tinklalapyje, tiek ir teritorijų planavimo dokumentų registre. Be to, minėto specialiojo plano ištrauka pateikta pačioje administracinėje byloje (b. t. 2 l. 139-140). Iš šių dokumentų matyti, jog ginčo žemės sklypas Nr. 2605 (0,27 ha ploto) yra neurbanizuojamoje teritorijoje, intensyvaus ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje ir jam teisėtai galėjo būti nustatyta tik žemės ūkio paskirtis. Tai rodo, jog šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles.

33. Nors pareiškėjai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino kitų pareiškėjų reikalavimų ir neįpareigojo atsakovo atkurti pareiškėjams nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu derinami tiek valstybės, tiek pretendentų interesai. Pretendentai atkurti nuosavybės teises ne tik turi pasirinkti pageidaujamą susigrąžinti ar gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą, bet ir sutikti su numatoma tokio žemės sklypo verte, naudojimo paskirtimi, būdu, specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis. Apie tai pareiškėjai buvo informuoti atsakovo 2017m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 48SD-9778-(14.48.104.) , tačiau sutikimo, kad jiems būtų atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą Nr.2605, nustačius jam žemės ūkio naudojimo paskirtį, nepateikė. Taigi pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo šiuo metu įpareigoti atsakovą, nesilaikant nustatytos tvarkos ir procedūrų, atkurti pareiškėjams E. R. ir A. P. nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. Ši išvada neužkerta kelio pareiškėjams išreikšti savo valią ir, sutikus dėl aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus atitinkančios paskirties ir naudojimo būdo žemės sklypo suformavimo, pasirinkti jį tolesniuose Buivydiškių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto etapuose, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės. Pažymėtina, kad tai padaryti procesiniuose dokumentuose sutinka ir atsakovas.

34. Pripažintina, kad dėl atsakovo padarytų klaidų pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo klausimų sprendimas buvo nepagrįstai ir neteisėtai uždelstas, todėl, kaip teisingai paminėjo tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyje, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigą veikti greitai taisant padarytas klaidas, bet ir teikti nukentėjusiems asmenims kitokios formos tinkamą reparaciją ir pan. Tačiau teismas administracinėje teisenoje yra varžomas dispozityvumo principo, pagal kurį byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012; 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-982-552/2019). Kaip jau minėta šios nutarties 33 punkte, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą nedelsiant atkurti nuosavybės teises pareiškėjams į jų pasirinktą žemės sklypą, kol jam nustatyta negalima naudojimo paskirtis. Pareiškėjai nesuformulavo skundo reikalavimo, kad būtų atlyginta jiems nepagrįstai užsitęsusiu nuosavybės teisių atkūrimu galimai padaryta turtinė ar neturtinė žala, todėl teismas savo iniciatyva negalėjo imtis tokio klausimo sprendimo. Kartu administracinis teismas nėra viešojo administravimo subjektas, galintis atlikti funkcijas, kurias valstybė pavedė Nacionalinei žemės tarnybai nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl negali suteikti pareiškėjams ir kokių nors kitų reparacijų. Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio pareiškėjams reikalauti žalos atlyginimo ateityje.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų ištyrė bylos faktus bei atliko jų teisinį vertinimą, pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nesuponuoja abejonių dėl sprendime pateiktų išvadų pagrįstumo ir teisingumo, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų Z. S., R. J., A. P. (A. P.) ir E. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius