2026-05-27 Nr. AB-11139-3-64-3-04095-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-577-463/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-04095-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volksienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 neatitinka faktinės tikrovės; panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti viešojo administravimo subjektą tinkamai / teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo; priteisti iš atsakovo 50 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą).

Teismas konstatavo, kad dėl Rašto panaikinimo pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, todėl skundas atsisakytinas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, jog pareiškėjui apie ginčijamą Raštą turėjo būti žinoma dar 2025 m. kovo 31 d., kadangi administracinės bylos Nr. eI3-10928-780/2025 duomenys patvirtina, kad pareiškėjas šią dieną jau kreipėsi į teismą dėl šio rašto panaikinimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą 2025 m. gruodžio 11 d., akivaizdžiai praleido terminą skundui paduoti.

Pareiškėjo skundo reikalavimą pripažinti tam tikrus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teiginius neatitinkančiais tikrovės, teismas laikė subjektyvia pareiškėjo nuomone dėl aukščiausios konstitucinės institucijos akto, kuri negali būti vertinama administracinio teismo proceso metu. Teismas pabrėžė, kad tokie reikalavimai prieštarauja pačiai ABTĮ paskirčiai, t. y. užtikrinti asmens teisių ir teisėtų interesų gynimą viešojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog šis pareiškėjo skundo reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme, kadangi nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neturtinę žalą pareiškėjas sieja su Raštu, kurio apskundimo terminą pareiškėjas praleido ir jis neatnaujintinas. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad reikalavimas dėl žalos priteisimo yra išvestinis reikalavimas, kylantis būtent iš prašomo panaikinti Rašto, todėl ir šis skundo reikalavimas atsisakytinas priimti.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti teiginiai neatitinka faktinės tikrovės; priimti atskirąją nutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl 2025 m. kovo 4 d. Rašto panaikinimo 2025 m. gruodžio 11 d., akivaizdžiai praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, neprašė šio termino atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Raštą, todėl atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, atsisakytinas priimti ir išvestinis.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą taip pat ir nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimas pripažinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 nurodytus teiginius neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Tapačius reikalavimus pareiškėjas formuluoja ir apeliacinės instancijos teismui.

Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; ir kt.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą įtvirtina ABTĮ 17 straipsnio nuostatos. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Be to, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtą pareiškėjo skundo reikalavimą, vertina, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimai yra susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimais kildinami ne iš teismo neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, o iš teismo jurisdikcinės veiklos. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal skunde suformuotą reikalavimą yra neteismingas administraciniam teismui, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstytais argumentais šios išvados nepaneigė.

Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2026 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-188-662/2026; 2026 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-393-415/2026; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.

Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas

Virginija Volskienė