b41f25d7-46f9-45b0-9dcd-eadd2b3f02c1 · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinė byla Nr.2A-167-619/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23687-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.5.10.5.2.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Statmonta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Statmonta“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Amžinasis akmuo“, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, UAB „Elmava“, UAB „Granira“, UAB „Vidvestuma“ dėl padarytos žalos atlyginimo,Kolegija iÅ¡nagrinėjusi skundÄ n u s t a t ė :                          Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Statmonta“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 6300 Lt padarytai žalai atlyginti dėl puspriekabės KOEGEL, valstybinis Nr. ZV053, identifikavimo Nr. WK0SN0024S1149233, sunaikinimo ir 1200 Lt protingų iÅ¡laidų susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas nuo 2010 m. UAB „Elmava“ priklausančioje teritorijoje, adresu Žirnių g. 26, Vilnius, laikė jam priklausančiÄ puspriekabę KOEGEL. UAB „Elmava“ jai priklausančiÄ teritorijÄ su pastatais, kurioje stovėjo minėta priekaba perdavė atsakovui UAB „Amžinasis akmuo“, 2013 m. lapkričio mėn. minėta atsakovo puspriekabė buvo utilizuota. Dėl Å¡io įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių.

IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas prieÅ¡ pradedant priekabos utilizavimÄ privalėjo imtis visų įmanomų veiksmų dėl transporto priemonės savininko informavimo. Turto vertintojas „A. P. firma“ nustatė, kad sunaikinto turto vertė sunaikinimo metu buvo 6300 Lt be PVM. IeÅ¡kovo nuomone, vadovaujantis CK 6.251 str. 1 d. padaryta žala turi bÅ«ti atlyginta visiÅ¡kai prisilaikant CK 6.249 str. 1,3, 4 d. 2 p. nuostatų.Atsakovas UAB „Amžinasis akmuo“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad puspriekabė atsakovo iÅ¡ UAB „Elmava“ įsigytoje teritorijoje stovėjo ne nuo 2010 m., o nuo 2006 m. Atsakovo direktorė atliko visus veiksmus, kad kiekvienas savininkas iÅ¡ minėtos teritorijos galėtų atsiimti savo daiktus. Atsakovo direktorė telefonu informavo ieÅ¡kovo vadovÄ apie pasikeitusį teritorijos savininkÄ , kad teritorija tvarkoma ir ieÅ¡kovas per 2 mėn. privalo iÅ¡sivežti iÅ¡ teritorijos jam priklausančius daiktus. Nurodė, kad puspriekabė buvo seniai nenaudojama, be valstybinių numerių, surÅ«dijusi ir įaugusi į žemę.

Nesutiko su ieÅ¡kovo pateiktos turto vertinimo atskaitos iÅ¡vadomis, kadangi vertinant ginčo puspriekabę jos apžiÅ«ra atlikta nebuvo, turto vertinimo ataskaita paremta prielaidomis. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų darytina iÅ¡vada, kad puspriekabė buvo apleista, surÅ«dijusi ir nebetinkama naudoti. Nors atsakovas utilizuodamas metalo lauÅ¾Ä gavo 3018,40 Lt, tačiau galutiniame rezultate dėl visos teritorijos tvarkymo patyrė nuostolių. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas reikalaudamas priteisti žalÄ nepagrindė, kad Å¡iuo atveju yra visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovo veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų, kadangi ieÅ¡kovas žinodamas, kad privalo iÅ¡sivežti iÅ¡ atsakovo teritorijos puspriekabę, nesiėmė jokių veiksmų. Tuo tarpu jei bÅ«tų nuspręsta, kad visgi atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, jis atleistinas nuo atsakomybės CK 6.253 str. 5 d. pagrindu, nes puspriekabė buvo nebetinkama naudoti, o jos savininkas ja nesirÅ«pino ir prisiėmė rizikÄ , kad po nustatyto termino puspriekabės gali nelikti.Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė paÅ¡alinti iÅ¡ Å¡ios civilinės bylos, netenkinus praÅ¡ymo, spręsti ginÄÄ teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad Å¡ioje byloje keliami reikalavimai ir jų patenkinimas arba atmetimas, niekaip nesusiję su Nacionalinės žemės tarnybos teisėmis ir pareigomis, todėl neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.Trečiasis asmuo UAB „Granira“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad yra pastato adresu Žirnių g. 26, Vilnius savininkas, kurį įsigijo iÅ¡ UAB „Elmava“. Trečiojo asmens nuomone, ieÅ¡kovas, gavęs praÅ¡ymÄ iÅ¡ svetimos teritorijos iÅ¡sivežti jam priklausančius daiktus, privalėjo veikti rÅ«pestingai ir tuo pasirÅ«pinti.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovo vadovui R. V. buvo ne kartÄ praneÅ¡ta apie bÅ«tinumÄ pasiimti puspriekabę nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat pažymėjo, kad nors R. V. teigia, kad gydėsi iki 2013 m. spalio mėn., tačiau metalo laužas supirktas 2013 m. gruodžio 16 d. Atkreipė dėmesį, jog puspriekabę, ieÅ¡kovas įsigijo 2010 m. birželio 29 d. Trečiojo asmens nuomone, ieÅ¡kovo pateikti dokumentai neįrodo aplinkybės, kad prieÅ¡ pat utilizavimÄ puspriekabė buvo suremontuota ir paruoÅ¡ta iÅ¡vežimui.

Taip pat nurodė, kad teisės aktai įpareigoja kiekvienÄ asmenį valdantį tam tikrÄ teritorijÄ užtikrinti joje tvarkos palaikymÄ , todėl pagrįstai atsakovas veikdamas trečiojo asmens UAB „Granira“ pavedimu, iÅ¡gabeno ginčo teritorijoje buvusį metalo lauÅ¾Ä ir dėl to ne tik kad negavo pelno, bet patyrė nuostolį. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Statmonta“ atsakovui UAB „Amžinasis akmuo“ 579,24 EUR (2000 Lt), trečiajam asmeniui UAB „Granira“ 362,03 EUR (1250 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės pajamas 11,87 EUR iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ konstatavo, kad atsakovas ir jo atstovai, įspėdami ieÅ¡kovÄ , duodami pakankamai laiko ir tik papildomam terminui suėjus savo naudojamoje teritorijoje buvusį daiktÄ utilizuodami, elgėsi atidžiai ir rÅ«pestingai, todėl nepažeidė bendro pobÅ«džio pareigų, t.y. neatliko neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo direktorius buvo įspėtas dėl savo daiktų iÅ¡ ne jam priklausančios teritorijos patraukimo, ir bÅ«damas rÅ«pestingas daikto savininkas nevykdė savo kaip daikto savininko pareigų, nesidomėjo kokioje teritorijoje jį laiko, nesiėmė iniciatyvos raÅ¡tu sudaryti susitarimÄ dėl daiktų laikymo, bÅ«damas informuotas apie savininkų pasikeitimÄ pats neskambino, nesitarė dėl iÅ¡vežimo tvarkos.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo direktoriaus argumentai, jog kiti asmenys turėjo pareigas saugoti jo puspriekabę, neatitinka rÅ«pestingo daikto savininko sampratos. Taip pat nepagrįstais laikė ieÅ¡kovo direktoriaus argumentus, jog dėl jo ligos puspriekabė nebuvo atsiimta laiku, kadangi ieÅ¡kovas yra privatus verslo subjektas, kurio veikla nesustoja dėl direktoriaus traumos. Pirmosios instancijos teismo nuomone, protingas asmuo, davęs terminÄ pasiimti daiktÄ iÅ¡ savo teritorijos ir pamatęs, kad dalis daiktų pasiimta, o kita dalis palikta, turėjo pagrindo manyti, kad likusių daiktų nuosavybės atsisakoma, laikant juos beverčiais.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nesiremta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, rodančiomis prastÄ utilizuotos puspriekabės techninę bÅ«klę ir stovį. Jos vertė nustatyta lyginamuoju metodu vertinant jÄ pagal eksploatuojamų ir techniÅ¡kai tvarkingų puspriekabių kainas. IeÅ¡kovui neįrodžius neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsakovui įrodžius atidų ir rÅ«pestingÄ elgesį, sprendė, kad nėra pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Statmonta“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodomus bei atsakovo veiksmus ir netinkamai nustatė faktines aplinkybes, todėl netinkamai taikė žalÄ reglamentuojančias teisės normas.

IeÅ¡kovo neveikimas per atsakovo puspriekabės pasiėmimui nustatytÄ terminÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡reikÅ¡ta valia dėl nuosavybės teisės atsisakymo. Atsakovui buvo žinoma, kad puspriekabė priklauso ieÅ¡kovui. BeÅ¡eimininkiu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Ne vienÄ kartÄ bendraujant telefonu ieÅ¡kovo direktorius nesakė, kad puspriekabės nepasiims. IeÅ¡kovo direktorius paaiÅ¡kino atsakovui, kad gydosi ir pasiims jam priklausantį turtÄ vėliau.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovui buvo žinoma, kad ieÅ¡kovas neatsisakė nuosavybės teisės į puspriekabę. Tai rodo aktyvÅ«s ieÅ¡kovo veiksmai – bandymas patraukti puspriekabę. Atsakovas nesielgė atidžiai ir rÅ«pestingai, kadangi žinodamas tikslų daiktų sunaikinimo laikÄ ir atsakovo rekvizitus, nesiėmė priemonių apie tai informuoti ieÅ¡kovÄ . Atsakovo direktorė nesusisiekė su ieÅ¡kovu tiesiogiai ir bendravo su juo per tarpininkus, kurie ieÅ¡kovui leido suprasti, kad jis gali puspriekabę pasiimti vėliau nei nustatytas terminas, t.y. pagal galimybes, po gydymo ligoninėje.

IeÅ¡kovas taip pat nebuvo informuotas raÅ¡tu apie bÅ«tinumÄ iÅ¡gabenti puspriekabę. Taigi, ieÅ¡kovo vadovui informavus kada ketina atsiimti puspriekabę, toks elgesys pagal susiklosčiusias aplinkybes laikytinas neatitinkančiu rÅ«pestingo ir atsargaus asmens standarto. Ä®vertinus Å¡iuos argumentus, darytina iÅ¡vada, kad yra visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl utilizuoto turto vertės, nesivadovavo ieÅ¡kovo pateikta ataskaita. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga kol nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai, todėl nepagrįstas pirmosios instancijos argumentas, kad atliekant turto vertinimÄ , nebuvo remtasi ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad pateikta turto vertinimo ataskaita yra neteisinga. IeÅ¡kovo nuomone, duomenys apie jo nuosavybės bÅ«klę po to kai buvo atlikti neteisėti veiksmai, negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi įrodymai. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Amžinasis akmuo“ praÅ¡o jį atmesti, skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai. Nepagrįstai apeliantas remiasi normomis reglamentuojančiomis beÅ¡eimininkio daikto institutÄ . Net jeigu ir remiantis Å¡iomis normomis, darytina iÅ¡vada, kad kilnojamas daiktas, kurį pradėjo valdyti tam tikras asmuo tampa to asmens nuosavybe ne tik tada, kai savininkas to daikto atsisako tai iÅ¡sakydamas, bet ir tada, kai tÄ daiktÄ iÅ¡meta (CK 4.58 str. 4 d.). Tuo tarpu bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas dalį jam priklausančių daiktų iÅ¡ aikÅ¡telės iÅ¡sivežė, o puspriekabę paliko, kas sudarė pagrindÄ manyti, kad nuosavybės atsisakoma.

Kartu toks ieÅ¡kovo direktoriaus elgesys pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip paneigiantis atsakovo neteisėtų veiksmų buvimÄ .Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie bÅ«tinumÄ pasiimti puspriekabę. Bylos medžiaga nustatyta, kad jis buvo daug kartų informuotas apie tai. Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pats ieÅ¡kovo direktorius. Todėl atmestini argumentai, kad atsakovas turėjo papildomai informuoti ieÅ¡kovÄ raÅ¡tu.

Buvusio aikÅ¡telės valdytojo direktoriaus V. M. parodymai paneigia aplinkybę, kad ieÅ¡kovas teisėtai laikė puspriekabę aikÅ¡telėje. IÅ¡ jo parodymų akivaizdu, kad ir ankstesnis aikÅ¡telės valdytojas ne vienÄ kartÄ prašė ieÅ¡kovo pasiimti jam priklausančiÄ puspriekabę.Pirmosios instancijos teismas visus įrodymus iÅ¡tyrė, o vėliau ir įvertino, nepažeisdamas CPK 183 str. numatytų įrodymų tyrimo reikalavimų. IÅ¡sireikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , betarpiÅ¡kai apklausė liudytojus.

Taip pat visiÅ¡kai pagrįstai nesirėmė ieÅ¡kovo pateikta turto vertinimo ataskaita, kadangi atlikta neapžiÅ«rint puspriekabės ir neturint duomenų apie jos techninę bÅ«klę. Pačioje vertinimo ataskaitoje yra daug prieÅ¡taravimų, jos vertė nustatyta lyginant techniÅ¡kai tvarkingų puspriekabių kainas. Pačioje turto vertinimo atskaitoje nurodyta, kad įvertinto turto vertė gali skirtis nuo apskaičiuotos vertės priklausomai nuo fizinės puspriekabės bÅ«klės. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti ieÅ¡kovui žalÄ už turto, kuris per nustatytÄ terminÄ nebuvo iÅ¡gabentas iÅ¡ atsakovo valdomos teritorijos, sunaikinimÄ .Dėl atsakovo neteisėtų veiksmųApeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles netinkamai vertino atsakovo elgesį kaip atidų ir rÅ«pestingÄ , kadangi jam buvo žinoma, kad ginčo puspriekabės savininkas yra ieÅ¡kovas, tuo tarpu įstatymas kiekvienam asmeniui numato pareigÄ elgtis taip, kad nebÅ«tų padaryta žala kitam asmeniui.Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti nuostolius (žalÄ ) (CK 245 straipsnio 1 dalis).

ŽalÄ paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 str. - 6.249 str.).Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas.

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimÄ . Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumÄ ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas, reikia taikyti protingumo standarto, sÄ Å¾iningumo, profesinio rÅ«pestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).Apeliantas Å¡iuo atveju įrodinėja, kad atsakovas neteisėtais veiksmais padarė žalÄ sunaikindamas ieÅ¡kovui priklausančiÄ puspriekabę.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų utilizuojant ieÅ¡kovui priklausančiÄ puspriekabę.

Sprendė, kad atsakovas buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, laikėsi bendro pobÅ«džio pareigų informuodamas ieÅ¡kovÄ apie bÅ«tinumÄ iÅ¡sivežti ginčo turtÄ , tuo tarpu paties ieÅ¡kovo veiksmus įvertinto kaip neatitinkančius atidaus ir rÅ«pestingo savininko standarto, todėl ieÅ¡kinį atmetė.Teisėjų kolegija su Å¡ioms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, susijusioms su atsakovo neteisėtų veiksmų nustatymu, atsižvelgiant į tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, nesutinka, todėl iÅ¡ dalies pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus.Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai konstatuojami tuo atveju, kai asmuo neįvykdo įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Savo ruožtu žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ nustatė, kad ieÅ¡kovas laikė jam nuosavybės teise priklausančiÄ puspriekabę „Koegel SN 24“, valst. Nr. ZV 053 teritorijoje, esančioje Žirnių g. 26, Vilniuje, priklausančioje Lietuvos valstybei, tačiau iÅ¡nuomotai UAB „Elmava“, kuriai priklausė administracinis pastatas minėtoje teritorijoje.

Vėliau minėtÄ teritorijÄ Ä—mė valdyti trečiasis asmuo UAB „Granira“, kuris 2012 m. rugsėjo 1d. su atsakovu UAB „Amžinasis akmuo“ sudarė susitarimÄ , pagal kurį UAB „Amžinasis akmuo“ įsipareigojo tinkamai iÅ¡valyti ir sutvarkyti UAB „Granira“ priklausančiÄ teritorijos dalį adresu Žirnių g. 26, Vilniuje, organizuoti stambiagabaričių atliekų bei metalo laužo iÅ¡vežimÄ , surinkti ir utilizuoti kitas Å¡iukÅ¡les bei atliekas. Atsakovas iÅ¡siaiÅ¡kino, kad minėtoje teritorijoje stovinti puspriekabė priklauso ieÅ¡kovui, keletÄ kartų telefonu informavo ieÅ¡kovo vadovÄ R.

V. apie bÅ«tinumÄ puspriekabę paÅ¡alinti iÅ¡ minėtos teritorijos. Tačiau ieÅ¡kovui per nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alinus puspriekabės iÅ¡ atsakovo tvarkomos teritorijos ji buvo parduota metalo lauÅ¾Ä superkančiai įmonei. Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiÅ¡kia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų Å¡ių jo teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ .

Nuosavybės teisė gali bÅ«ti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sÄ lygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisės apribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciÅ¡kai svarbius tikslus. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei bÅ«tinus ir konstituciÅ¡kai pagrįstus tikslus.

Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. M. v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-104/2008).Faktinės Å¡ios bylos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog atsakovui buvo žinoma, kad ginčo puspriekabė turi savininkÄ , taip pat buvo žinoma, kad jos savininkas yra ieÅ¡kovas. Atsakovas įrodinėja, kad ieÅ¡kovui iÅ¡sigabenus iÅ¡ teritorijos vilkikÄ ir autobusÄ , bet palikus puspriekabę, buvo pagrindas manyti, kad ieÅ¡kovui ji nereikalinga.

Tačiau kaip pagrįstai nurodo apeliantas, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovo direktorius bendraudamas su atsakovu bÅ«tų sakęs, kad jam puspriekabė nereikalinga, prieÅ¡ingai ieÅ¡kovas žadėjo jÄ iÅ¡sivežti. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl atsakovo veiksmų neatsižvelgė į pirmiau nurodytus savininko teisių apsaugos ir gynimo teisinius aspektus, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas elgėsi atidžiai ir rÅ«pestingai ir neatliko neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu.Tačiau atkreiptinas dėmesys ir tai, kad nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Taigi nuosavybė, bÅ«dama viena iÅ¡ prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Todėl, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo atidus ir rÅ«pestingas, kadangi bÅ«damas informuotas apie bÅ«tinumÄ pasiimti jam priklausančiÄ puspriekabę iÅ¡ atsakovo valdomos teritorijos, nesiėmė aktyvių veiksmų rÅ«pintis savo nuosavybe, taip kartu pažeisdamas ir atsakovo teises.

Tačiau kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo turto iÅ¡saugojimas nuo sunaikinimo laikytinas prioritetiniu prieÅ¡ atsakovo teisę nekliudomai naudotis jo valdoma teritorija. Atsakovas, vykdydamas jam įstatyme numatytÄ pareigÄ elgtis taip, kad nebÅ«tų padaryta žala kito asmens nuosavybei, Å¡iuo atveju, galėjo imtis atitinkamų veiksmų ir savo pažeistas teises ginti kitais bÅ«dais, pvz., kreipdamasis į teismÄ dėl puspriekabės savininko įpareigojimo iÅ¡gabenti jÄ iÅ¡ ginčo teritorijos.

Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, nepagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų sÄ lygos. Kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju yra ir kitos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, kad atsakovas parduodamas į metalo lauÅ¾Ä utilizavimui jam nuosavybės teise nepriklausančiÄ puspriekabę, pažeidė ieÅ¡kovo kaip savininko interesus ir bendrÄ pareigÄ elgtis taip, kad nepadarytų žalos kito asmens nuosavybei.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atsakovo kaltė, pasireiÅ¡kusi neatsargumu, dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos egzistuoja. Kolegija taip pat pažymi, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad sukelti nuostoliai laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Nagrinėjamu atveju dėl atsakovo veiksmų pardavus ieÅ¡kovui priklausančiÄ puspriekabę metalo lauÅ¾Ä superkančiai įmonei, ji buvo sunaikinta, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui sukelta turtinė žala.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai, t.y. atsakovo neteisėti veiksmai susiję priežastiniu ryÅ¡iu su ieÅ¡kovui padaryta žala.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo veiksmuose nėra bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, mažinant priteistinos žalos dydį proporcingai ieÅ¡kovo kaltei.Dėl žalos dydžioApeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ , be kita ko, remiasi argumentu, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai nesirėmė ieÅ¡kovo pateikta turto vertinimo ataskaita, kurioje puspriekabė įvertinta 6300 Lt.

Teisėjų kolegija, atsakydama į nurodytÄ apeliacinio skundo argumentÄ , pažymi, kad iÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikÅ¡mingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, c.b.

Nr. 3K-3-110/2013).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su atsakovo argumentais, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo pateikta turto vertės nustatymo ataskaita neatspindi realios ginčo puspriekabės vertės utilizavimo metu, kadangi atliekant turto vertinimÄ ji nebuvo apžiÅ«rėta, vertintojui nebuvo pateiktos puspriekabės techninės charakteristikos, t.y. prekinė iÅ¡vaizda, bendra techninė bÅ«klė, defektai, todėl turto vertinimas atliktas laikant, jog ji atitinka vidutinės į atvirÄ rinkÄ pateiktos puspriekabės charakteristikas.

Tačiau bylos medžiaga ir liudytojų parodymais nustatyta, jog puspriekabė teritorijoje, esančioje Žirnių g. 26, Vilnius stovėjo jau nuo 2006 m. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai nurodė, jog puspriekabė buvo smarkiai apdaužyta, be bortų, tento, aprÅ«dijusi, lentos supuvusios, netinkama naudojimui (b.l. 5-9). Taigi, esant tokiems įrodymams byloje, bei įvertinus tai, kad paskutinį kartÄ techninė apžiÅ«ra ginčo puspriekabei atlikta 2006 m., tikėtina, jog atidavimo utilizuoti metu, ji nebuvo tinkama naudojimui.Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 str. 1 dalį, CPK 178 str.

Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. ir T. V. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012).Å ioje konkrečioje byloje ieÅ¡kovas Å¡alių nesiejant sutartiniams teisiniams santykiams nusprendė ginti savo teises pagal deliktinės atsakomybės taisykles. CK 6.282 straipsnio, reglamentuojančio miÅ¡rios kaltės institutÄ taikant deliktinę atsakomybę, 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės, t. y. įtvirtinta galimybė mažinti nuostolių atlyginimÄ esant visoms kreditoriaus kaltės formoms. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas bÅ«damas informuotas apie bÅ«tinumÄ iÅ¡sivežti jam priklausančiÄ puspriekabę iÅ¡ atsakovo valdomos teritorijos, per nustatytÄ terminÄ jos nepasiėmė, elgėsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai, taip pat tokiais veiksmais pažeidė atsakovo teises.

Tokie ieÅ¡kovo veiksmai vertinti kaip prisidėjimas prie žalos atsiradimo. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, bei tai, jog pats ieÅ¡kovas nesielgdamas kaip atidus ir rÅ«pestingas savininkas, bei pažeisdamas atsakovo teises nekliudomai naudotis jo valdoma teritorija, prisidėjo prie žalos atsiradimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas, ieÅ¡kovui neįrodžius žalos dydžio ir vadovaujantis teisingumo protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais ieÅ¡kovo reikalaujamÄ priteisti 6300 Lt žalÄ mažinti iki 2000 Lt (579,24 EUR).Apeliantas nurodo, kad, siekdamas įvertinti patirtÄ Å¾alÄ , kreipėsi į „A.

P. firma“ dėl ginčo puspriekabės vertės nustatymo sunaikinimo metu. Turėtas 347,54 EUR (1200 Lt) iÅ¡laidas už atliktÄ turto vertinimÄ apeliantas priskiria prie nuostolių, reglamentuotų CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte, ir laiko, kad jos turėtų bÅ«ti atlyginamos. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos iÅ¡laidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Kaip minėta įstatymas numato pareigÄ ieÅ¡kovui įrodyti žalos padarymo faktÄ ir jo dydį.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo turėtos 347,54 EUR (1200 Lt) iÅ¡laidos pripažintinos bÅ«tinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovo.Patenkinus apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies, vadovaujantis CK 6.37 ir 6.2010 straipsnius, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos ir 6 procentų procesinės palÅ«kanos už priteistÄ 926,78 EUR sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos (2014 m. liepos 18 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). IÅ¡ dalies tenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atitinkamai perskirstytinos Å¡alių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.). IeÅ¡kovas UAB „Statmonta“ pirmosios instancijos teisme patyrė 1725 Lt (499,59 EUR) bylinėjimosi iÅ¡laidų (65,16 EUR žyminio mokesčio, 434,43 EUR teisinės pagalbos iÅ¡laidų).

Atsakovo UAB „Amžinasis akmuo“ pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 2000 Lt (579,24 EUR). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ tenkinamas iÅ¡ dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (42,66 proc.), ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 213,13 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai (57,34 proc.) iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo UAB „Amžinasis akmuo“ naudai priteistina 332,14 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kadangi Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai yra vienarÅ«Å¡iai, tai taikant jų įskaitymÄ galutinė bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, kuri priteisiama iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui, yra 119,01 EUR (332,14 – 213,13 EUR). Trečiasis asmuo UAB „Granira“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1250 Lt (362 EUR) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į trečiojo asmens materialinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi (procese dalyvavo atsakovo pusėje) patirta bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis atlygintina pagal atmestus ieÅ¡kinio reikalavimus 57,34 proc. (CPK 47 str. 2 d., 93 str. 2 d., 98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006), todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo trečiojo asmens UAB „Granira“ naudai priteistina 207,57 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Vadovaujantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d. valstybės naudai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 6,81 EUR, iÅ¡ atsakovo – 5,06 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos iÅ¡ atsakovo. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 65 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , todėl iÅ¡ atsakovo UAB „Amžinasis akmuo“ apelianto naudai priteistina 27,73 EUR žyminio mokesčio.

Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 271,54 EUR iÅ¡laidas. Spręsdamas dėl iÅ¡laidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo). Kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju atsakovo patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nėra nustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių, proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovui UAB „Amžinasis akmuo“ iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Statmonta“ priteistina 155,70 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Kadangi Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai yra vienarÅ«Å¡iai, tai taikant jų įskaitymÄ galutinė bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, kuri priteisiama iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui už apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas yra 127,97 EUR (155,70 – 27,73 EUR).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovo UAB „Statmonta“ į.k. 300600197 ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Statmonta“ į.k. 300600197 iÅ¡ atsakovo UAB „Amžinasis akmuo“ į.k. (duomenys neskelbtini) 579,24 EUR žalos atlyginimÄ , 347,54 EUR iÅ¡laidų, susijusių su žalos įvertinimu, 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ 926,78 EUR sumÄ , nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Statmonta“ į.k. 300600197, atsakovo UAB „Amžinasis akmuo“ naudai į.k. (duomenys neskelbtini) 119,01 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir 127,97 EUR apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Statmonta“ į.k. 300600197 207,57 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiojo asmens UAB „Granira“ į.k. 302652100 naudai.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Statmonta“, į.k. 300600197, į valstybės pajamas 6,81 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Amžinasis akmuo“ į.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 5,06 EUR, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjai                                                                                                                      Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                                   Jūra Marija Strumskienė                                                                                                                                   Vilija Mikuckienė