b41ec515-bc2d-4e3b-a6fc-cc4d4d7254e9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-510/2012                                              Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.(S)                                                                                                      Civilinė byla Nr.2-269/2011                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „EVP International“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Virtualios pramogos“ (buvęs pavadinimas UAB „Intervid pramogos“) iÅ¡kelti bankroto bylÄ , priimtos civilinėje byloje Nr. B2-5953-345/2011 pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „EVP International“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bomba“ (Å¡iuo metu bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“) pareiÅ¡kimus dėl atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Virtualios pramogos“ (buvęs pavadinimas „Intervid pramogos“) bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovai UAB „EVP International“ ir UAB „Bomba“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami iÅ¡kelti atsakovui UAB „Intervid pramogos“ bankroto bylÄ dėl nemokumo. IeÅ¡kovų teigimu, įsipareigojimų ir veiklos atsakovas nevykdo, pagal finansinius dokumentus yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla.

Atsakovas su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko ir ieÅ¡kovui UAB „EVP International“ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis prašė skirti baudÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė atsakovui UAB „Intervid pramogos“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Ä®vertinęs atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus, teismas konstatavo, kad atsakovas yra mokus, nes jo pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.).

Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinis teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1845-2010, kurioje taip pat buvo sprendžiamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui klausimas ir konstatuotas atsakovo mokumas. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. galutiniu sprendimu iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteista 249 491 Lt skola, 4 658,56 Lt delspinigiai, 12,70 proc. procesinės palÅ«kanos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos, kad 2011 m. spalio 25 d. nutartimi netenkintas atsakovo praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ .

Å ių aplinkybių kontekste teismas nurodė apie duomenų dėl sprendimo priverstinio vykdymo ir atsakovo turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, neradimo nebuvimÄ byloje. Teismas sprendė apie teisinio pagrindo iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ nebuvimÄ . IeÅ¡kovo pakartotinio kreipimosi į teismÄ iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ teismas neįvertino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB „EVP International“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Konstatuodamas atsakovo mokumÄ , teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, nesivadovavo CPK 185 ir 263 straipsnių nuostatomis, nemotyvavo nutarties ir netinkamai aiÅ¡kino bankroto teisinius santykius reglamentuojančio įstatymo nuostatas.

2. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės santykis, tačiau ir objektyvios aplinkybės, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti apie faktinį įmonės mokumÄ , nes nustačius, kad įmonė eilę metų nesugeba bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų bÅ«ti pripažinta nemokia net ir tais atvejais, kada pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ija 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010).3.

Ä® atsakovo balansÄ Ä¯raÅ¡yti lizingo bÅ«du įsigyti 2 671 667 Lt vertės pastatai, pagal teismų praktikÄ iki visiÅ¡ko lizingo objektų iÅ¡pirkimo negali bÅ«ti lizingo gavėjo balanse apskaityti kaip turtas, kuris valdomas nuosavybės teise (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-566/2010, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-423/2010, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1674/2009, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1477/2009).

Atsakovas nėra visiÅ¡kai atsiskaitęs su lizingo davėju už lizingo bÅ«du įsigytÄ turtÄ , todėl negalėjo Å¡io turto apskaityti balanse kaip jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ . LizinguojamÄ turtÄ eliminavus iÅ¡ nuosavybės teise valdomo turto masės, atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vertė sudaro tik 37 506 Lt, tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai kreditoriams - 638 468,30 Lt. Atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovui ne tik galutiniu teismo sprendimu priteistas sumas, bet ir 78 303,13 Lt skolos ir 2 013,51 Lt delspinigių pagal vėlesnę sÄ skaitÄ .

Pagal atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kitos atsakovo pradelstos skolos sudaro 13 804,17 Lt. Atsakovo 228 593,69 Lt skola kitam ieÅ¡kovui UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos” (buvusi UAB „Bomba”) taip pat yra pradelsta, nes Å¡iai bendrovei yra iÅ¡kelta bankroto byla. Nurodytos aplinkybės liudija atsakovo nemokumÄ , todėl jam keltina bankroto byla. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas bankrutuojanti UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ (buvęs pavadinimas UAB „Bomba“) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ patenkinti (217 b. l.).

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas UAB „Virtualios pramogos“ praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ (220 b. l.). AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Atsakovo lizinguojamas pastatas yra įsigytas už 3 200 000 Lt ir lizingo bendrovei jau yra sumokėta 2 102 993,96 Lt, t. y. daugiau nei 65 proc. turto vertės. Atsakovas, sumokėjęs lizingo bendrovei 1 097 006,04 Lt įmokų, įgytų nuosavybės teisę į 3 200 000 Lt vertės turtÄ , kurio pakaktų atsiskaityti su visais atsakovo kreditoriais.

Nemokant įmokų ar atsakovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , atsakovas prarastų lizinguojamÄ turtÄ , nes turėtų šį turtÄ neatlygintinai grÄ Å¾inti lizingo bendrovei ir papildomai turėtų virÅ¡ 2 102 993,96 Lt nuostolių, nes pagal lizingo sutartį, atsakovui nebÅ«tų grÄ Å¾intos sumokėtos lizingo įmokos (Lizingo sutarties Bendrųjų sÄ lygų 11.3 p.). Be to, atsakovui iÅ¡kėlus bankroto arba restruktÅ«rizavimo bylÄ , atsirastų papildomų –bendrovės administravimo iÅ¡laidų, todėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju visas atsakovo turimas turtas bÅ«tų panaudotas ne atsiskaitymui su kreditoriais, o bankroto administravimo iÅ¡laidoms padengti (Ä®BÄ® 36 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju bankroto bylos iškėlimas neatitiktų kreditorių interesų.

2. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pagal kuriÄ lizinguojamas turtas neįtrauktinas į bendrÄ atsakovo disponuojamo turto vertę, nes apelianto nurodomų bylų ratio decidendi skiriasi nuo Å¡ios bylos, t. y. apelianto nurodytose bylose atsakovai slėpė savo turtÄ , lizinguojamas turtas buvo automobiliai, teismui nebuvo pateikti įrodymai apie sumokėtas turto iÅ¡pirkimo įmokas ir likusiÄ lizingo įmokų dalį. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta įmonei iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Å is klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Bankroto teisinius santykius reglamentuoja įmonių bankroto įstatymo bei CPK nuostatos. Sisteminė Å¡iuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų prieÅ¡ingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumÄ , iÅ¡laisvinti jÄ nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslÄ toliau arba iÅ¡ naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas).

Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties ir sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Taigi bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui ištyrus visus įrodymus nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.

Ä®monė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.). Ä®monės nemokumas nustatomas iÅ¡tyrus jos finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės balansas ir pradelsti įsipareigojimai, kurių santykis su įmonės turto verte atspindi įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. IÅ¡keliant bankroto bylÄ , yra svarbu nustatyti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti, iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1609/2010).Ä®BÄ® 9 straipsnio 5 dalyje nurodyti bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindai:

1) įmonė yra nemoki;

2) įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ ;

3) įmonė vieÅ¡ai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui pagrindas yra jo nemokumas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo skoliniai įsipareigojimai, kuriuos įvykdyti yra suėjęs terminas, nevirÅ¡ija pusės į atsakovo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl nėra pagrindo įmonę laikyti nemokia ir kelti jai bankroto bylÄ .

Atskirasis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas argumentu, kad teismas neteisingai įvertino atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus ir nepagrįstai konstatavo atsakovÄ esant mokia įmone. IÅ¡ atsakovo teismui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2011 m. birželio 27 d. duomenimis į įmonės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė yra 2 709 173 Lt. Ilgalaikį turtÄ sudaro 1 436 Lt vertės programinė įranga, 14 524 Lt vertės transporto priemonės, 9 723 Lt vertės kitas materialus turtas, 2 671 667 Lt vertės nekilnojamas turtas ir 11 822 Lt vertės trumpalaikis turtas (atsargos, iÅ¡ankstiniai mokėjimai, lėšos ir kitas trumpalaikis turtas).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Tai pripažįsta ir jis pats (106-107 b. l.). Pagal bendrÄ taisyklę įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neiÅ¡pirkta vertė, nepaisant to, kad Å¡is turtas yra įtraukas į įmonės balansÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės mokumo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl įmonės turimo turto vertės, nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl to neteisingai nustatė atsakovo turimo turto vertę.

Atsakovas teigia, kad yra sumokėjęs daugiau kaip 65 procentus lizinguojamo turto vertės. Byloje esantys duomenys rodo, kad Å¡io dydžio mokėjimas buvo atliktas kaip pirmoji įmoka, o likusių mokėjimų terminas yra nustatytas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Duomenų apie vėlesnių įmokų mokėjimÄ lizingo bendrovei byloje nėra, teismas jų nereikalavo ir nevertino. Teismas taip pat nereikalavo ir netyrė duomenų apie kitÄ registruotinÄ (transporto priemones) atsakovo turtÄ . Eliminavus atsakovo deklaruojamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ 2011 m. birželio 27 d. balanso, likusio atsakovo turto vertė sudaro tik 37 506 Lt, kurio didžioji dalis nėra identifikuota.

Sprendžiant klausimÄ dėl turto vertės, bÅ«tina preliminariai įvertinti, ar turimas kitas atsakovo turtas yra likvidus. Pirmosios instancijos teismas to taip pat nevertino.Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , svarbu nustatyti bendrÄ Ä¯monės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įraÅ¡yto turto verte. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė negu pusė įmonės turto vertės. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne formaliai taikant Ä®BÄ® nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

Tokiais atvejais turi bÅ«ti analizuojamos visos reikÅ¡mingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklÄ , ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio Å¡ios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių iÅ¡siieÅ¡koti Å¡ias skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas reabilitaciniam tikslui.

Todėl bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009; ir kt.).Pagal atsakovo pateikto kreditorių sÄ raÅ¡o duomenis, pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 13 804,17 Lt, o skolų, kurių grÄ Å¾inimo terminai nėra pasibaigę, suma – 2 692 909,17 Lt (71 b. l.).

Didžiausių skolų (viso 2 369 985,12 Lt) (71 b. l.) grÄ Å¾inimo terminai nėra pradelsti, nes jie apibrėžti kreditorių pareikalavimu. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ių skolų kreditoriai yra tiesiogiai susiję su atsakovu per valdymo organus ar dalyvius (127-131 b. l.). Å ios aplinkybės yra svarbios sprendžiant dėl atsakovo mokumo ar nemokumo, nes joms pasitvirtinus bÅ«tų pagrindas tirti ir vertinti, ar deklaruojamos pareikalavimo terminu apibrėžtos skolos realiai yra pradelstos skolos, ar toks skolų deklaravimas neiÅ¡kreipia atsakovo turtinės padėties ir nepažeidžia kitų kreditorių interesų.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ių ieÅ¡kovo argumentų nevertino, pagal prieinamus Juridinių asmenų registro duomenimis nurodytų aplinkybių nenustatinėjo. Kai kurios kreditorių sÄ raÅ¡e nurodytos nepradelstos skolos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jau tapo pradelstomis, nes jų mokėjimo terminai buvo suėję 2011 m. birželio 30 d. (22 974,85 Lt). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieÅ¡kovui UAB „Bomba“ (Å¡iuo metu UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“), kurio pagal bylos duomenis reikalavimo suma yra 228 593,69 Lt, yra iÅ¡kelta bankroto byla.

Prie nepradelstų skolų atsakovas yra priskyręs ir skolÄ ieÅ¡kovui, nors ji yra priteista teismo ir sprendimas neįvykdytas. Sprendžiant dėl atsakovo mokumo, Å¡ios skolos taip pat turėjo bÅ«ti vertinamos kaip pradelsti įsipareigojimai.IÅ¡dėstytos aplinkybės kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų apie atsakovo mokumÄ ir pagrindo jam kelti bankroto bylÄ nebuvimÄ teisėtumo ir pagrįstumo. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių, nereikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, todėl neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad neatskleidė bylos esmės (CPK 185, 265 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., ).

Apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ (Ä®BÄ® 10 str. 8 d.), todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 3 p.). BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo bÅ«tina nustatyti atsakovo veiklÄ , turimo turto vertę, jo likvidumÄ , realiÄ lizingo įmokų mokėjimo situacijÄ , įvertinti pradelstus įsipareigojimus ir jų dydžius, surinkti duomenis apie įsipareigojimų biudžetams vykdymÄ , iÅ¡tirti ir įvertinti ieÅ¡kovo argumentus apie atsakovo sÄ sajas su pareikalavimo terminu apibrėžtų reikalavimo teisių turėtojais ir kitas aplinkybes, svarbias tinkamai nustatyti įmonės mokumÄ ir teisingai iÅ¡spręsti bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Virtualios pramogos“ klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                                                       Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                 Konstantinas Gurinas                                                                                                                           Gintaras Pečiulis