2023-05-29 Nr. BB-4016-1-01-1-14679-2018-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2222/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14679-2018-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios D. A. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 1 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistosios D. A. gynėjas advokatas D. Mecelica prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir D. A. išteisinti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nepatikrino bylos, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai ištirti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir įvertinti visus bylos įrodymus.

Abiejų instancijų teismai nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, kad kaltinime nurodyti veiksmai užtraukia D. A. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Tarp D. A. ir civilinės ieškovės UAB „F“ susiklostė civiliniai (darbo) santykiai, todėl kilę ginčai turėjo būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Kaltinamasis aktas dėl 46 848 Eur pasisavinimo neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nėra aiškus. Pasisavinimą apibūdinančios aplinkybės nenurodytos ir apkaltinamajame nuosprendyje, o tai apribojo D. A. teisę gintis nuo pareikštų kaltinimų. Pagal kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles bendrovės buhalteris nėra atsakingas už kasoje esančius pinigus.

Abiejų instancijų teismai nevertino įrodymų visumos, įrodymus vertino selektyviai, ignoravo D. A. teisinančius įrodymus ir padarė jų turinio neatitinkančią išvadą dėl D. A. kaltės padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Teismų išvados dėl D. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo grįstos prielaidomis, o ne detalia įrodymų analize, nėra nurodyta, kokie įrodymai paneigia D. A. nurodytas aplinkybes.

Nuteistoji D. A. nepaėmė iš bendrovės kasos 46 848 Eur. Trūkstamos sumos paskaičiavimas kelia abejones. Teismai peržengė kaltinimo ribas, nes nusikalstamos veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, pabaiga nurodoma 2017 m. liepos 17 d., tačiau grynųjų pinigų trūkumas buvo skaičiuojamas vėliau, t. y. tai dienai, kai buvo atliekamas patikrinimas. Taigi byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamajame akte nurodomu laiku buvusį trūkumą. Nuteistoji negali būti pripažinta kalta ir dėl 18 000 Eur pasisavinimo, nes nėra tyčios, ji siekė tik pasiskolinti. Nėra įrodymų ir dėl 2300 Eur pasisavinimo. Kad būtent D. A. įgijo diagnostinį įrenginį „NewGenius“ ir kad prekės (elektroninė knygų skaityklė, telefonai, garso kolonėlės, kompiuterio pelės kilimėlis, kompiuterio detalės) buvo pirktos asmeninėms, o ne darbo reikmėms byloje taip pat neįrodyta. Detalės asmeniniam automobiliui buvo pirktos už bendrovės lėšas esant susitarimui su tuometiniu bendrovės vadovu. Teismai nemotyvavo, kokie įrodymai paneigia D. A. nurodomas aplinkybes.

Skunde taip pat nurodoma, kad D. A. nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Šioje byloje kaltinimai paremti buhalterinių dokumentų klastojimų faktu, neįvertinus veikos pavojingumo ir tyčios. Turėjo būti atsižvelgta į tai, kad tuometinis vadovas pasirašymo už kitą asmenį nelaikė net drausminiu nusižengimu.

D. A. veiksmuose nėra ir BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties, nes nenustatyti veikos padariniai. Taip pat negalima teigti, kad D. A. paslėpė ar sunaikino avansines apyskaitas ir atskaitingų asmenų registrą. Teismai nenurodo jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, teismai supainiojo D. A. pareigą saugoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus su bendrovės vadovo pareiga įrengti tokių dokumentų saugojimo archyvą.

Taip pat nurodoma, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pažeistas rungimosi principas ir suvaržytos D. A. teisės į gynybą, nes D. A. ir jos gynėjui nebuvo sudaryta galimybė apklausti išvadą pateikusią FNTT specialistę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistosios D. A. gynėjas advokatas D. Mecelica nesutinka su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad D. A. padarė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo, ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų bei situacijos vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai dėl kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams, nuteistosios, liudytojų parodymų vertinimo, jų patikimumo, kitų bylos įrodymų vertinimo, inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių nebuvimo, civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo buvo keliami ir nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde. Į juos apeliacinės instancijos teismas atsakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad priimdamas D. A. apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo klaidų nepadarė. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistosios D. A. gynėjas deklaratyviai nurodo, jog buvo padaryti BPK nuostatų pažeidimai, suvaržyta nuteistosios teisė gintis. Tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismui atmetus gynybos prašymą apklausti specialisto išvadą pateikusią FNTT specialistę, buvo pažeistas rungtyniškumo principas ir suvaržyta jo ginamosios teisė į gynybą, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog apeliacinės instancijos teismas protokoline nutartimi atmesdamas šį prašymą, nurodė, jog apeliacinio skundo argumentams įvertinti pakanka byloje esančių įrodymų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios D. A. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė

Eligijus Gladutis