2019-09-11 Nr. BB-4858-1-05-2-00203-2016-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 2P-754/2019

Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00203-2016-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininko), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 21 d. nutarties, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. Z. gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius kasaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir A. Z. veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei sušvelninti paskirtą bausmę; arba perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, veiką kvalifikavo ne pagal tą BK 182 straipsnio dalį ir nepagrįstai inkriminavo organizuotos grupės požymį (BK 25 straipsnio 3 dalis). Pasak kasatoriaus, šiuo atveju nuteistieji nusikalstamas veikas vykdė spontaniškai, nebuvo jokio išankstinio susitarimo daryti nusikalstamas veikas, jie nesuprato priklausantys tokiai grupei. Skunde taip pat teigiama, kad teismai, be kita ko, padarė ir esminius baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, t. y. bylos duomenis įvertino pažeidžiant jų pripažinimo įrodymais bei įrodymų vertinimo taisykles, surinktus įrodymus vertino selektyviai ir paviršutiniškai, pirmenybę teikdami nuteistąjį kaltinantiems įrodymams, neanalizavo įrodymų tarpusavio ryšio, jų sąsajumo, A. Z. kaltę grindė prielaidomis bei kaltinamuoju aktu, pažeidė in dubio pro reo principą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Šiuo atveju iš kasacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės yra nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis. Nors skunde formaliai ir įvardyti konkretūs BK ir BPK straipsniai (BK 2 straipsnis, 182 straipsnio 2 dalis, BPK 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 straipsnio 2, 3 dalys, 7 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3, 5 dalys, 44 straipsnio 5, 6 dalys, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 332 straipsnio 5 dalis), kurių nuostatas teismai pažeidė, tačiau nurodyti pažeidimai grindžiami nustatytų faktinių aplinkybių neigimu ir subjektyvia bei teisiniais argumentais nepagrįsta nuomone apie tai, kodėl teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (nesigilino į paties nuteistojo duotus paaiškinimus bei nurodytas faktines aplinkybes, rėmėsi kaltinamuoju aktu). Pažymėtina, kad skunde išdėstyti bendro pobūdžio teiginiai dėl BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, turinio nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais netinkamą BK taikymą ar vertinant įrodymus padarytų esminių BPK pažeidimų buvimą. Skundo teiginiai dėl neišnagrinėto apeliacinio skundo taip pat nepagrįsti, nenurodoma į kokius esminius apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas neatsakė. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju paduotame kasaciniame skunde nesuformuluoti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Pranas Kuconis

Dalia Bajerčiūtė

Artūras Pažarskis