b417e2c1-cc1e-46be-bc0c-50db6f645bdb · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-373-436/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02267-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.1.; 3.3.1.14.;3.3.1.18. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir ArÅ«no Rudzinsko (pranešėjo), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6458-454/2015 pagal ieÅ¡kovo K.

P. ieÅ¡kinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui S. P., dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovas K. P. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės 1460,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovo sÅ«nus, vairuodamas ieÅ¡kovui priklausantį automobilį, Kauno miesto gatvės važiuojamojoje dalyje įvažiavo į nepažymėtÄ atitvarais ar kelio ženklais duobę.

Buvo apgadinti automobilio ratai, dėl ko automobiliui padaryta žala. Kadangi keliais privalo rÅ«pintis atsakovas, todėl žala turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo automobilis tariamo įvykio dienÄ buvo apdraustas savanoriÅ¡ku automobilio draudimu, ar buvo kreiptasi į draudimo įstaigÄ dėl žalos atlyginimo, ar Å¡i žala dar nėra atlyginta. IeÅ¡kovo nurodytas įvykis buvo Å¡viesiu paros metu, vairuotojas bÅ«damas atidus galėjo iÅ¡vengti duobės kelyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieÅ¡kovui K. P. priteisė 1460,00 Eur žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (1460,-Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-02-09) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 589,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atitinkamai teismas paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo vairuodamas ieÅ¡kovui priklausantį automobilį įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtÄ ir neaptvertÄ važiuojamojoje kelio dalyje duobę, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonės priekinis ir galinis deÅ¡inės pusės ratai.

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, jog apgadinta priekinės ir galinės deÅ¡inės pusės ratai (padangos). Automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. A. K. miesto savivaldybė neginčijo aplinkybės, kad ji yra nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio prasme, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovas, kaip inžinerinio statinio – kelio savininkas, yra atsakingas už žalÄ , atsiradusiÄ trečiojo asmens vairuojamam automobiliui įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje, buvusiÄ neaptvertÄ ir ženklais nepažymėtÄ duobę.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas nesiėmė jokių saugų eismÄ užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliÅ«tį ženklais, todėl pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovui nagrinėjamu atveju kilo ne tik dėl atsakovo pareigos užtikrinti saugų eismÄ kelyje, bet ir dėl to, kad atsakovas nesiėmė jokių saugų eismÄ užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliÅ«tį ženklais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ jo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė neteisėtas ir nepagrįstas iÅ¡vadas. Å ioje byloje negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo reikalaujama atlyginti žala patirta bÅ«tent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiÅ¡kia, jog byloje nėra įrodytas priežastinis ryÅ¡ys.

Duobės egzistavimo faktas pats savaime nereiÅ¡kia žalos padarymo fakto transporto priemonei, o užfiksuoti neaiÅ¡ku kada atsiradę ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiÅ¡kia, kad jie atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į konkrečiÄ duobę. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad patirtos žalos dydis Å¡ioje byloje yra įrodytas. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad bÅ«tent ginčo duobė galėjo sukelti ir sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus.Å ioje byloje apskritai nėra įrodyta, kad žalÄ patyrė bÅ«tent ieÅ¡kovas.

Teismas į tai visiÅ¡kai neatsižvelgė. VÄ® Regitra duomenimis ginčo automobiliui 2015-07-10 yra atlikta techninė apžiÅ«ra, todėl Å¡iandien ginčo automobilis yra techniÅ¡kai tvarkingas, tame tarpe ir ratlankiai. Ä® bylÄ nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys ratlankių keitimo, taisymo iÅ¡laidas. Be to, policijos medžiagoje užfiksuoti tik ratų (padangų) sugadinimai, o dėl ratlankių sugadinimo eismo įvykio metu byloje įrodymų nepateikta. Teismas priteisdamas ratlankių PVM ir tariamus nuostolius dėl transporto priemonės remonto ir eksploatacinių medžiagų, nesant įrodymų apie tokių iÅ¡laidų patyrimÄ , nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

Pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko Å¡viesiu paros metu, gatvėje, kurioje dideli automobilių srautai, todėl vairuotojas bÅ«damas atidus turėjo visas galimybes iÅ¡vengti eismo įvykio, o tai reiÅ¡kia, kad už žalÄ yra atsakingas pats vairuotojas. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta vienareikÅ¡miÅ¡kų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ . Vien tai, kad policijos pareigÅ«nų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiÅ¡kia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti žalos padarymo faktÄ .

Kauno miesto savivaldybė neginčija to, kad turi remontuoti kelius, tačiau mano, kad ši pareiga negali būti suabsoliutinta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nėra nustačiusi, jog Kauno gatvių tvarkymas būtų atliekamas netinkamai. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas, nes šios bylos nagrinėjimas užsitęsė ne nuo atsakovės kaltės. Mano, kad palūkanos neturėtų būti priteisiamos, todėl ieškinys ir šioje dalyje turėtų būti atmestas.

Vis dėl to teismui nusprendus tokias palÅ«kanas palikti, jos galėtų bÅ«ti priteisiamos ne anksčiau kaip nuo 2015-08-03, nes tik tada ieÅ¡kovas patikslino ieÅ¡kinį. Teismas dėl priteistų advokato iÅ¡laidų visai nepasisakė, Å¡ioje dalyje teismo sprendimas visiÅ¡kai be motyvų. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas K. P. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas argumentais:Automobilio, kurį trečiasis asmuo vairuodamas įvažiavo į duobę, savininkė mirusi, todėl paveldėjimo bÅ«du Å¡iuo metu automobilio savininkas yra ieÅ¡kovas.

Žalos dydį kitÄ dienÄ po įvykio paskaičiavo Autotransporto priemonių nepriklausomi ekspertai, kurie nustatė, kad automobiliui padaryta žala yra 1460,00 Eur (5037,00 Lt). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes, kad atsakovė yra nurodyto kelio savininkė, todėl ji yra atsakinga už žalÄ , atsiradusiÄ automobiliui įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje į duobę, kuri nebuvo pažymėta. Atsakovė turėjo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ .

Apeliantas turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Apelianto argumentai, kad vairuotojas pateko į eismo įvykį dienÄ , Å¡viesiu paros metu įrodymais nepagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vairuotojas pažeidimų nepadarė. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, Å¡is nutarimas įsiteisėjęs. Byloje ginčo nėra, kad kelio duobė ginčo atveju nebuvo pažymėta. Tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nėra jokių vairuotojo neapdairumo, neatidumo požymių.

Policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjo sugadintÄ transporto priemonę, užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes. Objektyviai policijos pareigÅ«nai įvykio metu negalėjo nustatyti visų gedimų, nes jie transporto priemonę apžiÅ«rėjo tik iÅ¡ iÅ¡orės, nenaudojo jokių specialių priemonių. Nėra pagrindo netikėti nepriklausomų ekspertų atliktais paskaičiavimais, byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad transporto priemonė galėjo bÅ«ti apgadinta iki įvykio.

Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp kliÅ«ties, eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilių apgadinimų. Dėl palÅ«kanų skaičiavimo apelianto argumentai yra nepagrįsti, kadangi CK 6.37 straipsnio ir 6.210 straipsnio nuostatos suteikia teisę kreditoriui praÅ¡yti palÅ«kanų, kurių paskirtis yra skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas teisingai ir pagrįstai priteisė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys grindžiamas argumentais, kad 2013-12-15 apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo S. P. vairuodamas automobilį Lexus GS300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtÄ ir neaptvertÄ važiuojamojoje kelio dalyje duobę, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonės priekinis ir galinis deÅ¡inės pusės ratai.

Nepriklausomi ekspertai įvertino automobiliui padarytÄ Å¾alÄ ir nustatė, kad automobiliui padarytas nuostolis yra 5037,00 Lt (1460,00 Eur). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visÄ nuostolių sumÄ priteisė iÅ¡ atsakovės.Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpcijÄ , kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnį keliai skirstomi pagal nuosavybės formÄ Ä¯ valstybės, savivaldybių arba privačius. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje pasakyta, kad keliai pagal reikÅ¡mę skirstomi į valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės kelius. Vietinės reikÅ¡mės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už vietinės reikÅ¡mės kelių tvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ atsakingos savivaldybės. Savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktÄ (nuo 2008-10-01 (Žin., 2008, Nr. 113-4290) įstatymo redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) yra priskirtoji (savarankiÅ¡ka) savivaldybės funkcija.

CK 6.246–248 straipsniuose reglamentuojamos civilinės atsakomybės bendrosios nuostatos, sÄ lygos jai atsirasti, pateikta neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo bÅ«tinų sÄ lygų, samprata. Pagal CK 6.245 straipsnį civilinė atsakomybė yra dviejų rÅ«Å¡ių: sutartinė ir deliktinė. CK 6.263 ir 6.266 straipsniai yra deliktinę atsakomybę reglamentuojantys straipsniai. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyta, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

Šiuo atveju teismai pagrįstai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, nes ginčo šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-12-15 apie 12.50 val., Miško g. 29, Kaune, trečiasis asmuo S. P. vairuodamas automobilį Lexus GS300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo važiuojamojoje kelio dalyje į duobę. Tai, kad ši duobė nebuvo pažymėta kelio ženklais ir neaptverta ginčo nėra.

Ä® įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviestas policijos pareigÅ«nas, kuris nubraižė eismo įvykio vietos schemÄ . Tos pačios dienos nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, kadangi automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvo nustatyta. Å iame nutarime pareigÅ«nas nustatė, kad dėl įvykio buvo apgadinta transporto priemonės priekinis iÅ¡ galinis deÅ¡inės pusės ratai (padangos). KitÄ dienÄ po įvykio trečiasis asmuo kreipėsi į UAB „Autotoja“, kuri patikrinusi prieÅ¡ tai minėtÄ automobilį nustatė jo pažeidimus: sulenkti priekinis ir galinis deÅ¡inės pusės ratlankiai, prakirstos priekinės ir galinė deÅ¡inės pusės padangos. (b. l. 18).

Tuos pačius automobilio apgadinimus nustatė ir UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ (b. l. 9–15). Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pažeidimų atsiradimÄ bÅ«tent dėl trečiojo asmens vairuojamo automobilio įvažiavimo 2013-12-15 į duobę, MiÅ¡ko gatvėje, todėl apelianto nuomone nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys. Pažymėtina, kad kelių policijos patruliai apžiÅ«rėję automobilio ratus, nustatė, jog bÅ«tent dėl minėto įvykio apgadinti automobilio priekinis ir galinis deÅ¡inės pusės ratai (padangos).

Nepriklausomi autoekspertiai nustatė pažeidimus toje pačioje automobilio deÅ¡inėje pusėje, priekiniame ir galiniame ratuose. Tai, kad policijos pareigÅ«nai neužfiksavo dar ir ratlankių pažeidimų, nesudaro pagrindo teigti, kad jie nebuvo pažeisti, nes tiesiog sulankstytų ratlankių pareigÅ«nai galėjo nepastebėti, nes Å¡ie apgadinimai buvo matomi iÅ¡ vidinės ratų pusės ir tai nustatė specialistai kitÄ dienÄ po įvykio.CK 6.263 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis (turi pareigÄ ) tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jÄ padarius – už žalÄ atsakingas asmuo privalo visiÅ¡kai jÄ atlyginti.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino nurodytas materialinės teisės normas, kad bÅ«tent atsakovė Kauno miesto savivaldybė pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktÄ privalėjo užtikrinti vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ bei saugaus eismo sÄ lygas, todėl Å¡iuo atveju teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.266 straipsniu, nustatančiu kelių (gatvių) savininkų (valdytojų) atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl nekokybiÅ¡kos gatvių dangos.

Taigi, nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė netinkamai prižiÅ«rėjo jai priklausantį turtÄ â€“ MiÅ¡ko gatvę, tinkamai ir laiku jos nesuremontavo, gatvėje esanti duobės įvykio dienÄ nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, kas pagrįstai laikytina neteisėtais atsakovės veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė neveikimu. Atsakovo argumentai, kad vairuotojas nebuvo atidus, pakankamai rÅ«pestingas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jau prieÅ¡ tai buvo nustatyta, kad automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo (b. l. 37).Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie atsakovės netinkamÄ savo turto priežiÅ«rÄ bei jo kaltę.

Esant nesutvarkytai ir neaptvertai kelio važiuojamojoje dalyje esančiai duobei (neteisėtas neveikimas), važiuojant per jÄ (priežastinis ryÅ¡ys) buvo apgadinti ieÅ¡kovui priklausančio automobilio ratai ir ratlankiai (žala). Kaip matyti, teismas jau prieÅ¡ tai nustatė, kad atsakovės neteisėtÄ neveikimÄ ir kilusias pasekmes sieja priežastinis ryÅ¡ys, todėl atleisti atsakovę nuo pareigos atlyginti ieÅ¡kovui turtinę žalÄ nėra įstatyminio pagrindo.Buvo minėta, kad automobilio sužalojimo faktÄ patvirtina nepriklausomų autoekspertų iÅ¡vada, kurioje nustatyta, kad autoįvykio metu bendras automobiliui padarytas nuostolis yra 5037,00 Lt (b. l. 25).

Netikėti eksperto iÅ¡vada teismas neturi pagrindo, kadangi Å¡ios įstaigos kvalifikacijos ir kompetencijos atsakovė neginčija, todėl teismas byloje esančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ pagrįstai vertino kartu su kitais įrodymais (CPK 185 str., 218 str.). Atsižvelgus į surinktų byloje įrodymų visumÄ kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog ieÅ¡kovas įrodė patirtÄ Å¾alÄ jos dydį, todėl jam padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti atsakovė – Kauno miesto savivaldybė.

Dėl to nepagrįstais pripažintini atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentai, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kovei priteistinos žalos atlyginimo dydį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taip pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės savininkui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovei nagrinėjamu atveju kilo ne tik dėl atsakovės pareigos užtikrinti saugų eismÄ kelyje, bet ir dėl to, kad atsakovė nesiėmė jokių saugų eismÄ užtikrinančių priemonių duobei kelyje aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliÅ«tį ženklais.

Atmetus apelianto motyvus dėl netinkami įvertintų įrodymų, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo (CK 6.251 str. 1 d.), ir konstatuoja, kad remiantis teisingumo bei protingumo kriterijais nėra teisinio pagrindo keisti ieškovui priteistinos žalos dydį (CK 6.251 str. 2 d.).Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ sumokėjo 400,00 Eur (b. l. 131–132), todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) 400,00 Eur (keturis Å¡imtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovo K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjai                                                                               Evaldas Burzdikas                                                                                Gintautas Koriaginas                                                                                ArÅ«nas Rudzinskas