b416620b-99ef-4ae4-9e28-30536c8a868b · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Jūratė Jakubonienė                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-229-478/2015Teisėja Liuba Kymantienė                Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00043-2013-7   Procesinio sprendimo kategorija:1.2.29.3.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Remeikos ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, išteisintajai V.

B., jos gynėjai advokatei A. R., iÅ¡teisintajam A. J., jo gynėjui advokatui Rimui Andrikiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).A.

J. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Kardomosios priemonės – raÅ¡ytiniai pasižadėjimai neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos – panaikinami nuosprendžiui įsiteisėjus. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. B. kaltinta BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika tuo, kad 2013-05-22, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupėje kartu su A.

J. tyčia pagrobė UAB „X“ dokumentus ir, neturėdama teisinio pagrindo, juos gabeno bei laikė, o bÅ«tent: ji, bÅ«dama UAB „X“ apskaitÄ tvarkančios uždarosios akcinės bendrovės „Y“ direktore ir savo žinioje turėdama UAB „X“ apskaitos dokumentus, saugomus UAB „Y“ naudojamose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 7-ame aukÅ¡te, pagal 2010-07-01 buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 48, sudarytos tarp paslaugų teikėjo - UAB „Y“ ir užsakovo – UAB „X“ (toliau – Sutartis Nr. 48) 4.5. punkto nuostatÄ â€žpaslaugų teikėjas saugo Užsakovo pateiktus dokumentus 6 mėnesius, pasibaigus finansiniams metams, o po to grÄ Å¾ina Užsakovui pagal priimtų dokumentų apraÅ¡us“ ir Å¡ios sutarties 10.1. punkto nuostatÄ â€žpaslaugų teikėjas įsipareigoja laikyti visÄ informacijÄ , kuriÄ jis gavo pagal Å¡iÄ Sutartį, konfidencialia.

Paslaugų teikėjas neturi teisės atskleisti Å¡ios informacijos jokiai trečiai Å¡aliai be iÅ¡ankstinio raÅ¡tiÅ¡ko Užsakovo sutikimo, iÅ¡skyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisiniuose aktuose“ turėdama pareigÄ saugoti gautus UAB „X“ dokumentus ir jų neperduoti bei neatskleisti dokumentų turinio jokiai trečiai Å¡aliai be iÅ¡ankstinio raÅ¡tiÅ¡ko UAB „X“ sutikimo, 2013-05-22, nevykdydama Sutartyje Nr. 48 numatytų pareigų, tyčia neinformavusi UAB „X“ direktorės R.

M. ir veikdama prieÅ¡ jos valiÄ bei prieÅ¡ingai UAB „X“ interesams, neturėdama teisėto pagrindo pasiÅ«lė UAB „S.“ direktorei J. T. K. priimti ir laikyti pastarosios vadovaujamos UAB „S.“ naudojamose patalpose, esančiose pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 9-ame aukÅ¡te, UAB „X“ apskaitos dokumentus. J. T. K., nesuvokiant daromos nusikalstamos veikos, t. y. nežinant, kad UAB „X“ apskaitos dokumentai bus pergabenti neteisėtai, prieÅ¡ UAB „X“ direktorės R.

M. valiÄ , sutikus priimti ir laikyti UAB „X“ dokumentus, V. B., toliau tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , informavo UAB „Y“ buhalterį A. J., įgaliotÄ Å¡ios bendrovės vardu teikti uždarajai akcinei bendrovei „X“ buhalterinės apskaitos paslaugas, ir užimamų pareigų pagrindu turinčiam jam patikėtus UAB „X“ dokumentus, kad UAB „X“ dokumentai bus iÅ¡gabenti iÅ¡ UAB „Y“ naudojamų patalpų. Taip pat V. B., toliau tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , nurodė AB „K.T.“ Å«kvedžiui G.

B. pergabenti UAB „X“ dokumentus iÅ¡ UAB „Y“ naudojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, 7-ame aukÅ¡te, į to paties pastato 9 –ame aukÅ¡te esančias ir UAB „S.“ naudojamas patalpas. G. B., vykdydamas V. B. nurodymus, kartu su kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nesuvokdami daromos nusikalstamos veikos, 2013-05-22 14.00- 16.00 val. laikotarpiu, A. J. tyčia nevykdant Sutarties Nr. 48 punktuose 4.5. ir 10.1. numatytų pareigų bei veikiant prieÅ¡ingai UAB „X“ interesams, parodžius, kur sudėti dokumentai ir leidus juos paimti, paėmė UAB „X“ 1999- 2012 metų dokumentus (paskolų, reikalavimų teisių perleidimo, vertybinių popierių pirkimo, paslaugų, pirkimo- pardavimo nuomos sutartis, akcijų paketo įvertinimo, nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas, draudimo polisus, pirkimų, pardavimų dokumentus, kasos dokumentus, kasos knygas, banko kortelių iÅ¡raÅ¡us, čekių knygeles, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, avansines apyskaitas, tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktus, atskaitomybės dokumentus, PVM, pelno mokesčio deklaracijas, SODROS dokumentus, dokumentus, susijusius su darbuotojų atlyginimų, komandiruočių klausimais, vertybių nuraÅ¡ymo aktus, susiraÅ¡inėjimo dokumentus) – viso 210 segtuvų su dokumentais iÅ¡ UAB „Y“ buhalterio A.

J. darbo vietos, esančios UAB „Y“ naudojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 7-ame aukšte, ir juos nugabeno į UAB „S.“ naudojamas patalpas, esančias to paties pastato 9-ame aukšte, kur sudėjo į dvi metalines spintas. UAB „S.“ direktorė J. T. K. šias patalpas su UAB „X“ dokumentais užrakino, nepalikdama galimybės UAB „X“ direktorei R. M. prieiti ir naudotis šiais dokumentais. Tokiu būdu V. B., veikdama bendrininkų grupėje su A. J. per nesuvokiančius daromos veikos tarpininkus, tyčia pagrobė UAB „X“ dokumentus ir neturėdama teisinio pagrindo juos gabeno bei laikė.

A. J. kaltintas BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika tuo, jog jis 2013-05-22, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. B. tyčia pagrobė UAB „X“ dokumentus ir neturėdamas teisinio pagrindo juos gabeno bei laikė, o bÅ«tent: A. J., bÅ«damas UAB „Y“ buhalteriu ir bÅ«damas įgaliotas Å¡ios bendrovės vardu teikti uždarajai akcinei bendrovei „X“ buhalterinės apskaitos paslaugas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas jam patikėtus UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus savo darbo vietoje, esančioje UAB „Y“ naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 7-ame aukÅ¡te, pagal 2010-07-01 buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 48, sudarytos tarp paslaugų teikėjo - UAB „Y“ ir užsakovo - UAB „X“ (toliau – Sutartis Nr. 48) 4.5. punkto nuostatÄ â€žpaslaugų teikėjas saugo Užsakovo pateiktus dokumentus 6 mėnesius, pasibaigus finansiniams metams, o po to grÄ Å¾ina Užsakovui pagal priimtų dokumentų apraÅ¡us“ ir Å¡ios sutarties 10.1. punkto nuostatÄ â€žpaslaugų teikėjas įsipareigoja laikyti visÄ informacijÄ , kuriÄ jis gavo pagal Å¡iÄ Sutartį, konfidencialia.

Paslaugų teikėjas neturi teisės atskleisti Å¡ios informacijos jokiai trečiai Å¡aliai be iÅ¡ankstinio raÅ¡tiÅ¡ko Užsakovo sutikimo, iÅ¡skyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisiniuose aktuose“ turėdamas pareigÄ saugoti gautus UAB „X“ dokumentus ir jų neperduoti bei neatskleisti dokumentų turinio jokiai trečiai Å¡aliai be iÅ¡ankstinio raÅ¡tiÅ¡ko UAB „X“ sutikimo, UAB „Y“ direktorei V. B., savo žinioje turėjusiai UAB „X“ apskaitos dokumentus bei turėjusiai tas pačias - Sutarties Nr. 48 punktuose 4.5. ir 10.1. numatytas pareigas, 2013-05-22 nevykdant Å¡ių pareigų, tyčia neinformavus UAB „X“ direktorės R.

M. ir veikiant prieÅ¡ jos valiÄ bei prieÅ¡ingai UAB „X“ interesams, neturint teisėto pagrindo, pasiÅ«lius UAB „S.“ direktorei J. T. K. priimti ir laikyti pastarosios vadovaujamos UAB „S.“ naudojamose patalpose, esančiose pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 9-ame aukÅ¡te, UAB „X“ apskaitos dokumentus, o AB „Kauno tiekimas“ Å«kvedžiui G. B. nurodžius Å¡iuos dokumentus pergabenti iÅ¡ UAB „Y“ naudojamų patalpų į UAB „S.“ naudojamas patalpas, A.

J., vykdydamas V. B. nurodymus, žinodamas, kad UAB „X“ direktorė R. M. tyčia neinformuota apie dokumentų iÅ¡gabenimÄ , veikdamas prieÅ¡ jos valiÄ bei prieÅ¡ingai UAB „X“ interesams, nevykdydamas Sutarties Nr. 48 punktuose 4.5. ir 10.1. numatytų pareigų ir neturėdamas teisinio pagrindo, 2013-05-22 apie 14.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, parodė G. B. savo darbo vietoje sudėtus UAB „X“ dokumentus, leido juos paimti bei iÅ¡gabenti į UAB „S.“ naudojamas patalpas.

G. B., vykdydamas V. B. nurodymus, kartu su kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nesuvokdami daromos nusikalstamos veikos, 2013-05-22 14.00- 16.00 val. laikotarpiu, paėmė UAB „X“ 1999- 2012 metų dokumentus (paskolų, reikalavimų teisių perleidimo, vertybinių popierių pirkimo, paslaugų, pirkimo- pardavimo nuomos sutartis, akcijų paketo įvertinimo, nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas, draudimo polisus, pirkimų, pardavimų dokumentus, kasos dokumentus, kasos knygas, banko kortelių iÅ¡raÅ¡us, čekių knygeles, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, avansines apyskaitas, tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktus, atskaitomybės dokumentus, PVM, pelno mokesčio deklaracijas, SODROS dokumentus, dokumentus, susijusius su darbuotojų atlyginimų, komandiruočių klausimais, vertybių nuraÅ¡ymo aktus, susiraÅ¡inėjimo dokumentus) – viso 210 segtuvų su dokumentais iÅ¡ UAB „Y“ buhalterio A.

J. darbo vietos, esančios UAB „Y“ naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 7-ame aukÅ¡te, ir juos nugabeno į UAB „S.“ naudojamas patalpas, esančias to paties pastato 9-ame aukÅ¡te, kur sudėjo į dvi metalines spintas. UAB „S.“ direktorė J. T. K., nesuvokdama daromos nusikalstamos veikos, t. y. nežinodama, kad UAB „X“ apskaitos dokumentai pergabenti neteisėtai, prieÅ¡ UAB „X“ direktorės R. M. valiÄ , Å¡ias patalpas su UAB „X“ dokumentais užrakino, nepalikdama galimybės UAB „X“ direktorei R.

M. prieiti ir naudotis Å¡iais dokumentais. Tokiu bÅ«du A. J., veikdamas bendrininkų grupėje su V. B. per nesuvokiančius veikos tarpininkus, tyčia pagrobė UAB „X“ dokumentus ir neturėdamas teisinio pagrindo juos gabeno bei laikė. V. B. ir A. J. iÅ¡teisinti, nenustačius, kad bÅ«tų padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Darius Dziegoraitis apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį:V.

B. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 302 straipsnio l dalyje ir paskirti jai 100 MGL (13000 litų) dydžio baudÄ ;A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 302 straipsnio l dalyje ir paskirti jam 50 MGL (6500 litų) dydžio baudÄ .Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio l dalyje (dokumento pagrobimas ar panaudojimas) objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tuo, kad dokumentai neteisėtai užvaldomi, kad dokumentai laikomi ar gabenami, neturint tam jokio teisinio pagrindo, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus, sandorių ar kitu pagrindu užvaldo ar įgyja kitokiu bÅ«du, arba keičia Å¡ių dokumentų buvimo erdvėje vietÄ .Teismas konstatavo, kad dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko gabenimas, siuntimas, panaudojimas, realizavimas laikytinos nusikalstamomis veikomis, kai tai padaryta neturint teisėto pagrindo, t. y. neturint teisėto turėtojo leidimo atlikti Å¡iuos veiksmus ir neatliekant jokios funkcijos, įgyvendinant Å¡ių daiktų gaminimo, saugojimo, apskaitos ir naudojimo tvarkÄ .

Pagal byloje esamÄ medžiagÄ matyti, kad kaltinamosios V. B. nurodymas gabenti Å¡iuos dokumentus, pervežant juos iÅ¡ 7 aukÅ¡to į 9 aukÅ¡tÄ , neturėjo jokios loginės sekos. Liudytoja R. M. parodė, kad 2013-05-22 pirmoje dienos pusėje ji pakartotinai kreipėsi į UAB „Y“ buhalterį A. J., tvarkiusį UAB „X“ apskaitÄ , dėl informacijos ir dokumentų – finansinės ataskaitos ir jos Å¡ifruočių už 2013 metų pirmÄ ketvirtį pateikimo, tačiau jis atsisakė pateikti bet kokius duomenis ir dokumentus, motyvuodamas tuo, kad bendrovės direktorė V.

B. uždraudė tai daryti. Pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ , dėl jai, kaip direktorei, reikalingų dokumentų ir informacijos, ji kreipdavosi pas apskaitÄ tvarkiusį buhalterį. TÄ pačiÄ dienÄ , apie 15.00 val., jÄ pasiekė informacija, kad G. B. su kitais jai nežinomais asmenimis iÅ¡ UAB „Y“ patalpų neÅ¡a UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Iki to momento nei A. J., nei V. B. nesikreipė į jÄ su praÅ¡ymu pasiimti UAB „X“ dokumentus dėl jiems iÅ¡kilusio nesaugumo.

Ji nebuvo informuota, kur dokumentai bus perneÅ¡ti. Vertinant liudytojos R. M. parodymus, prokuroro nuomone, darytina iÅ¡vada, kad jei minėtiems dokumentams bÅ«tų iÅ¡kilusi kažkokia grėsmė, V. B. turėjo kreiptis į UAB „X“ direktorę, nurodydama, kad patalpose nėra galimybės užtikrinti dokumentų saugumo. Vertinant V. B. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad dokumentus laikyti jų patalpose buvo nesaugu, archyvo durų spyna buvo sugedusi ir jÄ Å¾adėjo pakeiti tik po kelių dienų tas pats Å«kvedys G.

B., galima teigti, kad UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentų 2013-05-22 gabenti tikrai nebuvo bÅ«tinybės. Tai buvo padaryta ne dėl dokumentų didesnio saugumo, o dėl to, kad vyko abipusė konfrontacija tarp UAB „X“ direktorės R. M. ir UAB „Y“ direktorės V. B.. Prokuroro vertinimu, teismo padaryta iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių duomenų, kad bÅ«tų dingę kokie dokumentai, tai parodymuose patvirtino ir liudytoja R. M., ar pažeistas dokumentų konfidencialumas, nėra nukentėjusiųjų, niekam nepadaryta žala, civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai tvirtino, kad dokumentai buvo neÅ¡ami į saugesnę, rakinamÄ vietÄ , atmestina kaip nepagrįsta, kadangi į dokumentų pergabenimÄ iÅ¡ UAB „Y“ buvo operatyviai sureaguota ir nespėta minėtais dokumentais pasinaudoti, nes jau kitÄ dienÄ , t. y. 2013-05-23, UAB „X“ direktorės R.

M. iniciatyva buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas, kurios ir nustatė V. B. ir A. J. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras Darius Dziegoraitis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintoji V. B., jos gynėja advokatė A. R., iÅ¡teisintasis A. J., jo gynėjas advokatas Rimas Andrikis prašė prokuroro skundÄ atmesti.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos praneÅ¡imÄ , sprendžia, kad prokuroro Dariaus Dziegoraičio skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas.Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nenustatyta.Prokuroras iÅ¡ esmės nesutinka su teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimu, teismo padarytų iÅ¡vadų atitikimu faktinėms bylos aplinkybėms.Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. IÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visuma.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog teismo iÅ¡vados dėl V. B. ir A. J. iÅ¡teisinimo motyvuotos, pagrįstos iÅ¡samia, visapusiÅ¡ka bei neÅ¡aliÅ¡ka byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės, nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nepažeistos. V. B. ir A. J. kaltinti tuo, kad 2013-05-22, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, tyčia pagrobė UAB „X“ dokumentus ir, neturėdami teisinio pagrindo, juos gabeno bei laikė. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už juridinio ar fizinio asmens antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimÄ ar neturint tam teisėto pagrindo įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ .

Å is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti alternatyvÅ«s neteisėti veiksmai – įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas, realizavimas. Bet kurio iÅ¡ Å¡ių veiksmų atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo bÅ«ti susijęs su kitais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-12/2013).Nagrinėjamos bylos kontekste aktualus yra dokumento pagrobimo požymis, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, neturėdamas teisėto pagrindo, vienaip ar kitaip užvaldo svetimÄ dokumentÄ prieÅ¡ jo savininko valiÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų nutartis Nr. 2K-132-788/2015, 2K–711/2007).

Taigi, vienas esminių kriterijų kvalifikuoti veikÄ kaip dokumentų pagrobimÄ yra tai, kad asmuo neturi teisės disponuoti Å¡iame BK straipsnyje nurodytais dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-568/2007).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad V. B. ir A. J. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Byloje nekyla ginčas dėl to, kad UAB „X“ priklausančių 210 segtuvų su dokumentais iÅ¡ UAB „Y“ buhalterio A.

J. darbo kabineto, esančios UAB „Y“ naudojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 7-ame aukÅ¡te, buvo nugabenti į UAB „S.“ naudojamas patalpas, esančias to paties pastato 9-ame aukÅ¡te, sudėti į dvi metalines spintas ir užrakinti.Taip pat nekyla ir ginčas, jog patvarkymÄ perkelti dokumentus iÅ¡ vienos patalpos į kitÄ davė UAB „Y“ direktorė V. B..Apeliaciniame skunde prokuroras ginčija teismo iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintieji veikė sutarties pagrindu, dokumentais jie disponavo teisėtai, jokių neigiamų pasekmių dėl dokumentų perkėlimo nekilo.

Skunde vadovaujamasi liudytojos R. M. parodymais, iÅ¡ kurių daroma iÅ¡vada, jog dokumentų perkėlimas, motyvuojant neužtikrinamu saugumu, nebuvo bÅ«tinas. O jei tokia bÅ«tinybė iÅ¡kilo, V. B. ir A. J. pirmiausia turėjo kreiptis į liudytojÄ , nurodydami, kad dokumentų saugumui kyla grėsmė. O apie perkeliamus dokumentus ji net nebuvo informuota. Ä®vertinęs V. B. parodymus, prokuroras daro iÅ¡vadÄ , jog jie patvirtina, kad tikrai nebuvo bÅ«tinybės gabenti UAB „X“ dokumentų ir tai buvo padaryta dėl vykusios tarpusavio konfrontacijos tarp V.

B. ir R. M.. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Sprendžiant iš bylos duomenų, tarp UAB „X“ ir UAB „Y“ buvo sudaryta Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. 48 (toliau – Sutartis) (3 t., b. l. 2-6). Būtent šia Sutartimi buvo paremti bendrovių santykiai, todėl sprendžiant dėl nusikalstamos veikos sudėties kaltinamų asmenų veiksmuose tikslinga įvertinti, ar jie veikė nusikalstamai pažeisdami sutarties nuostatas, nes būtent Sutarties 4.5. ir 10.1. punktu pažeidimu grindžiamas ir kaltinimas.

Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, bÅ«tent remiantis Sutartimi ir tarp UAB „Y“ bei V. B. sudaryta Darbo sutartimi Nr. 18 (3 t., b. l. 8-12) už įmonei perduotų dokumentų saugumÄ ir gautos informacijos konfidencialumÄ atsakė įmonės direktorius, t. y. V. B.. Sutarties 4.5. punktas nurodo, kad paslaugų teikėjas (UAB „Y“) saugo užsakovo (UAB „X“) dokumentus 6 mėnesius, pasibaigus finansiniams metams, o po to grÄ Å¾ina užsakovui pagal priimtų dokumentų apraÅ¡us.

Užsakovui visi dokumentai grÄ Å¾inami Sutarčiai pasibaigus ar jÄ nutraukus per 30 dienų nuo Sutarties nutraukimo ar pasibaigimo (Sutarties 4.6 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad Sutartis 2013-05-22 buvo pasibaigusi ar nutraukta. Tai patvirtino tiek V. B. ir A. J., tiek ir liudytoja R. M.. Todėl Sutarties nuostatos galiojo abiem jos Å¡alims ir jų jos privalėjo laikytis, o tai reiÅ¡kė, kad už dokumentų, perduotų UAB „Y“, saugumÄ atsakė V. B. ir bÅ«tent ji sprendė, kokių pakankamų priemonių privalo imtis Å¡iai pareigai įgyvendinti.Kaip paaiÅ¡kino V.

B., sprendimÄ perkelti UAB „X“ dokumentus, laikomus A. J. kabinete, ji priėmė dėl to, kad, jos nuomone, Å¡iame kabinete juos laikyti buvo nesaugu – patalpas periminėjo bankas, dauguma įmonių kraustėsi, pastatas buvo nebesaugomas, po patalpas vaikščiojo paÅ¡aliniai žmonės, buvo neaiÅ¡ku, kas galėjo patekti į buhalterio kabinetÄ . Dėl Å¡ių priežasčių ji nutarė laikinai, kol bus pakeisti užraktai archyve, dokumentus perkelti į saugesnes, rakinamas patalpas 9-ame aukÅ¡te, nes ten dar buvo leidimų sistema.

UAB „X“ tuo laiku jau buvo iÅ¡sikėlusi iÅ¡ pastato, o jos direktorei R. M. apie dokumentų perkėlimÄ nepranešė, nes ji su V. B. nebendravo, be to, tokios pareigos ir neturėjo. Dokumentai už įmonės ribų nebuvo iÅ¡neÅ¡ti, jų konfidencialumas nepažeistas.A. J. patvirtino, kad dokumentai buvo laikomi kitame kabinete, sudėti į nerakinamas spintÄ . Jis neturėjo tokių įgaliojimų – leisti ar neleisti perkelti dokumentus kitur. PerneÅ¡ant dokumentus buvo direktorė V. B., ji tuo metu vaikščiojo koridoriuje.

Jis matė ir suprato, kad jos nurodymu viskas daroma, nors jam to tiesiogiai direktorė nesakė.Tai, kad pastate 2013 m. gegužės mėn. vyko masinis kraustymasis, apsaugos pirmame aukÅ¡te nebuvo, durys buvo atidarytos, buvo sumaiÅ¡tis, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai J. T. K., S. K., J. D.. Å ios liudytojos patvirtino, kad patalpos 9 aukÅ¡te buvo rakinamos ir jose, manytina, buvo saugiau, todėl V. B. ir paprašė leisti pasidėti dokumentus UAB „S.“ patalpose. Liudytojos S. K. ir J. D. nurodė, kad UAB „Y“ tvarkė ir jų įmonės buhalterinę apskaitÄ , todėl įmonių darbuotojus siejo ne asmeniniai, o darbiniai santykiai.

Liudytojas J. G. taip pat patvirtino, kad apsaugos 2013-05-22 jau nebuvo, tačiau leidimų sistema 7 aukÅ¡te dar veikė, nors negali to įrodyti, ji buvo iÅ¡jungta tik po dokumentų perkėlimo. Tačiau liudytojas G. B. nurodė, kad pastate jau dvi savaites vyko kraustymosi darbai, sargo nebuvo, leidimų sistema neveikė, durys buvo atviros, nes visi viskÄ neÅ¡iojo. Tuo tarpu 9 aukÅ¡te buvo ramu, ten niekas nesikraustė, vyko darbas, o į šį aukÅ¡tÄ patekti buvo galima tik kam nors įleidus. Be to, Å¡is liudytojas patvirtino ir tai, kad V.

B. jo prašė pakeisti archyvo spynÄ , tačiau jis neturėjo instrumentų.Taigi, liudytojai patvirtino iÅ¡teisintosios V. B. paaiÅ¡kinimus, kad pastate dėl kilusio masinio kraustymosi buvo sumaiÅ¡tis, patalpų saugumas buvo abejotinas, sargų nebebuvo, leidimų sistema taip pat abejotina, ar veikė, o 9 aukÅ¡to patalpos buvo rakinamos ir ten jokios suirutės nebuvo. Å ios aplinkybės patvirtina, kad V. B. sprendimÄ perkelti dokumentus priėmė, siekdama užtikrinti jų saugumÄ , ir toks sprendimas, prieÅ¡ingai nei manoma skunde, nebuvo nelogiÅ¡kas.

Akcentuotina, kad Sutartis nenumatė ir nereglamentavo, kokia tvarka ir kur Paslaugos teikėjas privalo saugoti dokumentus. Liudytoja R. M. negalėjo patvirtinti, kad jÄ pagal Sutarties sÄ lygas buvo privalu įspėti dėl dokumentų saugojimo vietos pakeitimo. O Sutarties sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nuspręsti, kaip ir kur bus saugomi dokumentai, buvo tik Paslaugos teikėjo, t. y. UAB „Y“ atstovaujančios direktorės V. B. teisė ir pareiga. Sutartimi ji įsipareigojo iÅ¡saugoti gautus dokumentus ir juose užfiksuotos informacijos konfidencialumÄ , o kokiomis sÄ lygomis ir kaip ji tai užtikrins, nebuvo Sutarties dalykas, ir ji neprivalėjo nei aptarti to su Užsakovu, nei informuoti jo apie daromus pakeitimus.

Vadovaujantis Sutarties 4.5. punkto nuostatomis, Užsakovas dokumentus iÅ¡ Paslaugos teikėjo galėjo atsiimti tik pagal dokumentų apraÅ¡Ä . Vadinasi, dokumentai turėjo bÅ«ti perduodami tik raÅ¡ytiniais perdavimo aktais. Å iuo atveju, byloje nėra duomenų, kad R. M. dėl dokumentų iÅ¡davimo ar grÄ Å¾inimo bÅ«tų raÅ¡tu kreipusis į UAB „Y“. R. M. tvirtino, kad ji iki 2013-05-22 kelis kartus kreipėsi į A. J., jog Å¡is pateiktų dokumentus, tačiau Å¡is jų nepateikė, nurodęs kreiptis į V.

B., vis dėlto, Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Liudytojos parodymu, kreiptis į A. J. dėl dokumentų pateikimo žodžiu, buvo vidinis susitarimas. Liudytoja buvo įsitikinusi, kad turėjo teisę gauti dokumentus bet kada, kai jai tai buvo bÅ«tina, nes toks buvo žodinis susitarimas. Ir nors iÅ¡teisintasis A. J. neneigė, kad R. M. galėjo bet kada pagal reikalÄ pasiimti jiems pateiktus dokumentus ir jis juos visada atiduodavo, kai to buvo praÅ¡oma, tačiau žinojo, kad formaliai taip elgtis ji negali, nes pats buvo pasirašęs už dokumentų saugojimÄ .

Vis dėlto, pati liudytoja R. M. patvirtino, kad raÅ¡tiÅ¡ko praÅ¡ymo grÄ Å¾inti jai dokumentus UAB „Y“ nebuvo pateikusi, į V. B. dėl dokumentų pateikimo taip pat nesikreipė, nei jos, nei A. J. neklausė, kur yra dokumentai, tačiau įtarė, kad jie paslėpti.IÅ¡teisintasis A. J. patvirtino, kad jo kabinete buvo saugomi UAB „X“ dokumentai nuo 2007 m., nors, pagal Sutarties 4.5. punktÄ , dokumentus Užsakovas privalėjo saugoti tik 6 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Byloje nėra duomenų, kad UAB „X“ bÅ«tų kreipusis dėl per ilgai saugomų dokumentų grÄ Å¾inimo ar dėl to anksčiau reiÅ¡kusi pretenzijas.

O kaip pažymėta skundžiamame nuosprendyje, grÄ Å¾inti dokumentus už 2012-2013 metus dar nebuvo suėjęs terminas, todėl iÅ¡teisintieji to neprivalėjo daryti.Beje, Sutarties 5.2. punktas nurodo, kad Užsakovas įsipareigoja savalaikiai perduoti Paslaugos teikėjui dokumentus pagal dokumentų apraÅ¡Ä ir paskirti savo darbuotojÄ , atsakingÄ už dokumentų perdavimÄ ir priėmimÄ , tačiau byloje nėra jokių duomenų, nei kokius dokumentus bendrovei „Y“ buvo perdavusi UAB „X“, nei kada.

IÅ¡ nustatytų aplinkybių aiÅ¡ku, kad į kitas patalpas buvo perneÅ¡ta 210 segtuvų su dokumentais, tačiau kokie konkrečiai dokumentai buvo segtuvuose, nėra aiÅ¡ku. Ä®vertinus aptartus duomenys, darytina iÅ¡vada, kad nė viena sutarties Å¡alis tinkamai nesilaikė ne tik Sutarties 4.5 punkto, bet ir 5 dalies nuostatų. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad R. M. žodžiu ar raÅ¡tu pareikalavus grÄ Å¾inti pateiktus dokumentus, V. B., virÅ¡ydama savo įgaliojimus pagal minėtÄ Sutartį, bÅ«tų atsisakiusi juos grÄ Å¾inti, todėl kaltinimas, jog direktorei R.

M. nebuvo palikta galimybė prieiti ir naudotis Å¡iais dokumentais, yra nepagrįstas. Kol dokumentai, vadovaujantis Sutarties 4.5. punktu pagal apraÅ¡Ä nebuvo grÄ Å¾inti UAB „X“, jie buvo V. B. žinioje ir tik ji turėjo teisę jais disponuoti, todėl net ir R. M. neturėjo teisėto pagrindo paimti dokumentus be V. B. žinios.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių A. J. kaltę, padarius BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ nusikaltimÄ .

Nors jis kaltintas, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. B. tyčia pagrobė UAB „X“ dokumentus ir neturėdamas teisinio pagrindo juos gabeno bei laikė, tačiau Å¡io kaltinimo byloje surinkti įrodymai taip pat nepatvirtino. Kaip jau minėta, saugoti Užsakovo pateiktus dokumentus pagal Sutarties 4.5. punktÄ turėjo pareigÄ UAB „Y“ direktorė, t. y. V. B.. A. J. pagal Å¡iÄ Sutartį tokia pareiga nekilo ir atsakomybės prieÅ¡ UžsakovÄ pagal Å¡iÄ sutartį jis neturėjo.

PareigÄ iÅ¡saugoti dokumentus, kurie jam buvo pateikti ar tapo kitaip prieinami ryÅ¡ium su darbo funkcijų atlikimu, A. J. turėjo pagal Darbo sutarties Nr. 14, 4.2.6. punktÄ , tačiau pagal Å¡iÄ sutartį jis buvo atsakingas prieÅ¡ darbdavį, bet ne prieÅ¡ trečiÄ sias Å¡alis. Be to, tiek Darbo sutartyje, tiek ir ryÅ¡ium su Sutartimi jam iÅ¡duotame įgaliojime (b. l. 7, t.

3) jam nebuvo numatyta pareiga fiziškai saugoti visų pagal Sutartį Paslaugos teikėjui pateiktų ir jo kabinete laikomų dokumentų. Byloje nėra ir duomenų, kad A. J. būtų neteisėtai gabenęs bei laikęs UAB „X“ dokumentus. Kaip tvirtino pats išteisintasis, jis neturėjo tokių įgaliojimų – leisti ar neleisti pernešti dokumentus, tai buvo direktorės kompetencija. Jis paaiškino, kad jam būnant kabinete, atėjo G. B. ir pasakė, kad kraustys dokumentus. Jis pats prie to neprisidėjo, dokumentus į dėžes dėjo darbininkai ir vežė karučiu, jis jiems nepadėjo.

Žinojo, kad dokumentai vežami į 9 aukÅ¡tÄ , tačiau ten nuėjęs nebuvo.Liudytojas G. B. patvirtino, kad dokumentus pernešė V. B. praÅ¡ymu ir nenurodė, jog prie to prisidėjo A. J..Liudytojas J. G. parodė, kad A. J. kabinete laikė įmonės dokumentus. Jis 2013-05-22 užėjo į kabinetÄ pas A. J. ir pamatė, kad spintoje nėra UAB „X“ dokumentų, tada pasižiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame matėsi, kad dokumentai iÅ¡vežami. Pasiklausė A. J., kur dokumentai, bet jis nieko neatsakė.

Tai bÅ«dinga jo charakteriui, todėl jokių įtarimų nesukėlė. Jo daugiau neklausinėjo. Jis paklausė V. B., kur dokumentai, tačiau nepamena, kÄ ji atsakė. Po to liudytojas susiskambino su direktore ir pasakė, kad nėra dokumentų. Jis, kaip bendrųjų reikalų vadovas, pasidomėjo situacija, tačiau kas atsakingas už dokumentų apsaugÄ â€“ nežino. Ä®raÅ¡e matė, jog dokumentus vežė G. B., todėl jo paklausė, kur jie yra, pastarasis ir parodė, kur nuvežė dokumentus.

Kad dokumentai bus kitur išvežti, liudytojui niekas nepasakė. Iš peržiūrėto įrašo liudytojas nurodė pažinęs tik G. B., kitų asmenų nepažinojo. Vaizdo įrašo apžiūros protokole (2 t., b. l. 15-176) taip pat nėra užfiksuota, jog A. J. būtų prisidėjęs prie dokumentų pervežimo. Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kad vienas vyras, panašus į G. B., ir dar du neatpažinti vyrai pervežinėjo dėžes vežimėliu kroviniui vežti. Įraše nėra užfiksuota, kad pervežime dalyvavo A.

J.. IÅ¡teisintoji V. B. nurodė, kad dokumentus perkelti į kitas patalpas nurodė ji, apie jų perkėlimÄ nieko, tame tarpe ir A. J. neinformavo. Apsaugoti dokumentus buvo jos pareiga ir ji jÄ vykdė. Taigi, Å¡ios bylos aplinkybės patvirtina, kad A. J. ne tik, kad nebuvo atsakingas už UAB „X“ dokumentų fizinę apsaugÄ ir neturėjo jokių įgaliojimų spręsti jų likimo, tačiau ir jokiais veiksmais neprisidėjo prie jų pergabenimo į kitas patalpas. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje nesurinkta įrodymų, kad iÅ¡teisintasis A.

J. gabeno ar laikė svetimus dokumentus. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad tik dėl operatyvių teisėsaugos institucijų veiksmų buvo sutrukdyta dokumentų dingimui ar konfidencialumo pažeidimui. Kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, A. J. ir V. B. disponavo dokumentais labai ilgÄ laikÄ , nes pagal kaltinimÄ UAB „Y“ buvo laikomi UAB „X“ dokumentai už 1999-2012 metus. Buhalterines paslaugas UAB „Y“ teikė pagal 2010 m. liepos 1 d. sutartį, V. B. įmonėje pradėjo dirbti nuo 2010 m. spalio 15 d., A.

J. – nuo 2009 m. kovo 2 d. ir jie visÄ laikÄ turėjo galimybę pagal atliekamas pareigas ir tarp įmonių sudarytÄ Sutartį disponuoti pateiktais dokumentais, tačiau jokių pagrįstų įrodymų, kad jiems pagal darbo funkcijas sužinota informacija kada nors buvo atskleista trečiosioms Å¡alims, nėra. Nors R. M. tvirtino, kad informacija trečiosioms Å¡alims buvo skleidžiama pastoviai, tačiau tokie liudytojos teiginiai vertintini kritiÅ¡kai, kaip nepagrįsti, nes jei ji ir turėjo tokios informacijos, jokių veiksmų nesiėmė – Sutarties nenutraukė, dokumentų, net ir suėjus jų grÄ Å¾inimo laikui, neatsiėmė, toliau naudojosi iÅ¡teisintųjų paslaugomis, be to, negalėjo pateikti jokių Å¡iuos įtarimus pagrindžiančių duomenų.

Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad pasinaudojimas kitais asmenimis dokumentų perkėlimui į kitas patalpas reiškia, kad buvo pažeistas dokumentų konfidencialumas, kadangi dokumentai buvo gabenami dėžėse, iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo (2 t., b. l. 177-189) matyti, kad dokumentų perkėlimas vyko tik apie 15 minučių, dokumentus pervežė ne pašaliniai asmenys, o asmenys, vykdę įmonių, susijusių su AB ,,Ū. B.“, perkraustymo darbus (3 t., b. l. 55), vienas jų – G.

B. dirbo Å«kvedžiu ir buvo pažįstamas abiems Sutarties Å¡alims, dokumentų pervežimÄ stebėjo pati V. B., todėl dokumentus pervežantys vyrai neturėjo galimybių susipažinti su jų turiniu, tuo labiau, kad dokumentų kiekis buvo labai didelis, informacija specifinė, todėl ne bet koks asmuo, net ir perskaitęs dokumentÄ , galėtų suprasti ir įvertinti bei panaudoti jÄ neteisėtais tikslais.Byloje nėra ir duomenų, kad kokie nors dokumentai bÅ«tų dingę. Nors liudytoja R. M. tvirtino, kad ji negali garantuoti, kad nėra dingusių dokumentų, vėlgi, negalėjo pateikti konkrečių duomenų.

Vertinant bylos aplinkybes, Sutarties Å¡alių tarpusavio santykiai buvo labiau pagrįsti abipusiu pasitikėjimu, nei Sutarties nuostatomis. Nors, vadovaujantis Sutarties 4.5, 5.2. punktais Å¡alys dokumentus viena kitai turėjo perduoti tik pagal dokumentų apraÅ¡us, tačiau Å¡ių nuostatų nebuvo laikomasi – dokumentai buvo perduodami ir paimami pagal reikalÄ , žodiniais praÅ¡ymais, be jokių raÅ¡ytinių pareikalavimų. Byloje nėra jokių duomenų, nei kokius konkrečiai dokumentus UAB „Y“ buvo perdavusi UAB „X“, nei kada, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog kokie nors dokumentai dingo.

Kaip jau minėta, BK 302 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmenims, kurie neturi teisės tokių dokumentų įgyti, gabenti ir laikyti ar kitaip jais disponuoti. Tuo tarpu Å¡iuo atveju UAB „Y“ direktorei V. B. UAB „X“ dokumentus perdavė pagal Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 48, taigi, juos ji turėjo ir jais disponavo teisėtai, galiojančios sutarties pagrindu. A. J. dokumentais disponavo kaip UAB „Y“ darbuotojas pagal darbo sutartį Nr. 14 ir 2010 m. liepos 1 d.

įgaliojimÄ (3 t., b. l. 7), taigi, jais disponavo pagal einamas pareigas. Dėl Å¡ių aplinkybių negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog V. B. ir A. J. UAB „X“ dokumentus pagrobė, kas eliminuoja jų atsakomybę pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutarties 9.2. punktas numato, kad Paslaugos teikėjas už pirminių ar suvestinių dokumentų praradimÄ , įvykusį dėl jo kaltės, privalo atlyginti dėl tokio praradimo Užsakovo patirtus nuostolius.

Vadinasi, pagal Sutarties sÄ lygas, R. M., bÅ«dama įsitikinusi, kad dokumentai yra prarasti, galėjo reikalauti atlyginti nuostolius Sutarties pagrindu, o ne inicijuoti baudžiamÄ jį persekiojimÄ .Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi bÅ«ti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami.

O Å¡iuo atveju tarp ginčo Å¡alių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, kurie turėtų bÅ«ti sprendžiami kitų teisės Å¡akų nustatytomis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pasisakė, kad nepritaria praktikai, kai veikos dirbtinai kriminalizuojamos neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, byloje esančius įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, bei, remdamasis teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, padarė teisingÄ , motyvuotÄ ir įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. B. ir A. J. dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 302 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintini, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o iÅ¡teisinamasis Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d nuosprendis paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė             Jūratė Jakubonienė Teisėjai             Algirdas Remeika              Olegas Šibkovas