2017-10-18 Nr. AB-18838-3-63-3-01232-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-881-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01232-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.2;43.10.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pirkliai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pirkliai“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apygardos prokuratūros, dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Baltijos pirkliai“(toliau – ir pareiškėjas)skundu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apygardos prokuratūros (toliau – ir atsakovas), 8 000 000 (aštuonis milijonus) Eur žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas teigė, jog prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nepagrįstai ir neteisėtai inicijavo administracinę bylą bei prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjo BUAB „Baltijos pirkliai“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apygardos prokuratūros, dėl žalos atlyginimo atsisakė priimti. Nutarė, įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio, 18 straipsnio 2 dalies nuostatas bei akcentavo, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį (ABTĮ3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnis).

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, turėjo pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas, tačiau pareiškėjo skundo turinio argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekė inicijuoti būtent administraciniam teismui priskirtiną ginčą.

Pažymėjo, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą, o kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas pastebėjo, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str. 1 d., 25 str.). Akcentavo, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytą deliktinės atsakomybės pagrindą irį Lietuvos aukščiausiojo teismo praktiką aiškinant, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, suėmimas, sulaikymas, procesinės prievartos priemonių pritaikymas, administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Girdauskas v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008, 2014 m. spalio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-464/2014).

Iš pareiškėjo skundo turinio teismas nustatė, kad jis siekia įrodyti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro neteisėtus veiksmus dėl viešojo intereso gynimo, administracinės bylos iškėlimo bei reikalavimo taikyti užtikrinimo priemones ir iš šių veiksmų neteisėtumo pareiškėjas kildina patirtos žalos atsiradimą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog skundo reikalavimai kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl pareiškėjui pasiūlė su ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad CPK 30 straipsnio 7 dalis numato ieškovo teismingumo pasirinkimą kreiptis pagal savo gyvenamąją vietą.

Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir nutartyje nurodytomis aplinkybėmis teismas skundą atsisakė priimti, kadangi byla nepriskirtina nagrinėti teismui šio įstatymo nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas BUAB „Batijos pirkliai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartįir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pasisakydamas dėl skundo reikalavimų rūšinio teismingumo, pareiškėjas atkreipia dėmesį į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, CK 6.271 straipsnio bei 6.272 straipsnio nuostatas ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl rūšinio teismingumo, turi būti sistemiškai vertinama tai, pagal kurią iš paminėtų CK normų gali būti taikoma valstybės civilinė atsakomybė už prokuroro neteisėtais veiksmais pareiškėjui padarytą žalą.

Pažymi, kad iš CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatos turinio matyti, kad šioje teisės normoje yra išvardinti konkretūs atvejai, kuriems esant valstybės civilinė atsakomybė yra taikoma CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu. Konkrečiai imant, pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, valstybės civilinė atsakomybė gali kilti dėl neteisėtų procesinių prievartos priemonių pritaikymo baudžiamojo proceso ar administracinio proceso tvarka. Tokios nuomonės yra laikomasi ir CK 6.272 straipsnio 1 dalies komentare. Atitinkamai, tik šiais konkrečiais atvejais reikalavimai valstybei dėl žalos atlyginimo yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Tokios pat nuomonės yra laikomasi ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje(Žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartį byloje Nr. ST-7; Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. nutartį byloje Nr. T-77/2015), kurioje išaiškinta, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ir (ar) prokuroro veiksmų (neveikimo) baudžiamajame procese kyla pagal CK 6.272 straipsnį, o reikalavimai dėl tokios žalos atlyginimo yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Teigia, kad kitais pareigūnų (įskaitant prokurorą) veiksmais, kurie nepasireiškė neteisėtų procesinių prievartos priemonių taikymu baudžiamojo ar administracinio proceso tvarka, padarytą žalą valstybė atlygina pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas. Atitinkamai, tokiais atvejais valstybei reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo nagrinėtini administraciniuose teismuose.

Pareiškėjo teigimu, jis skundu pareiškė reikalavimus atlyginti žalą, kuri buvo sukelta neteisėtais prokuroro veiksmais, pasireiškusiais nepagrįsto ir neteisėto prašymo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui dėl poilsio komplekso „Elija“ statybos dokumentų panaikinimo pateikimu ir, atitinkamai, nepagrįstu administracinės bylos inicijavimu bei nepagrįsto prašymo administracinėje byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškimu. Taigi, pareiškėjas nereiškė jokių reikalavimų, kurie patektų į CK 6.272 straipsnio 1 dalyje aiškiai išvardintus atvejus dėl procesinių prievartos priemonių taikymo baudžiamojo ar administracinio proceso tvarka. Todėl mano, kad skundu yra reiškiami reikalavimai dėl valstybės civilinės atsakomybės taikymo CK 6.271 straipsnio pagrindu, t. y. dėl kitų pareigūnų veiksmų, nepatenkančių į CK 6.272 straipsnio 1 dalies taikymo apibrėžtį. Dėl paminėtų priežaščių, pareiškėjo teigimu, jo skundu reiškiami reikalavimai turi būti nagrinėjami ne bendrosios kompetencijos, o administraciniame teisme.

Pareiškėjo teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis bei joje nurodyti motyvai prieštarauja Specialiosios teisėjų kolegijos praktikai(Žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 21 d. nutartį byloje Nr. T-XX-10/2012).

Nurodo, kad pareiškėjas skundu pareiškė reikalavimus atlyginti žalą, kuri buvo sukelta prokurorui netinkamai vykdant Prokuratūros įstatymu ir kitais teisės aktais numatytas pareigas, susijusias su Prokuratūros įstatymu prokurorui suteiktais įgaliojimais ginti viešąjį interesą. Todėl mano, kad vadovaujantis paminėta Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, pareiškėjo skundu pareikšti reikalavimai yra nagrinėtini administraciniame teisme. Be to, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, pareiškėjo skundu reiškiami reikalavimai nepatenka į ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinių teismų kompetencijai nepriskirtų bylų kategoriją.

Pareiškėjas pabrėžia, kad pareiškėjo skundo priskirtinumą administracinių teismų kompetencijai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2666/2011).

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į ABTĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, kilus abejonių dėl pareiškėjo skundu reiškiamų reikalavimų rūšinio teismingumo, turėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, kuri būtų nagrinėjusi bei išaiškinusi pareiškėjo skundo rūšinio teismingumo klausimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi vien pažodiniu ABTĮ 18 straipsnio 2dalies nuostatų, numatančių administracinių teismų kompetencijai nepriskirtų bylų kategorijas, turiniu. Nors, kaip minėta, Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje yra pateikusi visiškai priešingus išaiškinimus, nei tie, kurie nurodyti skundžiamoje nutartyje.

Susiklosčius tokiai situacijai, pareiškėjo manymu, nėra teisinio tikrumo, aiškumo, kurie teismai (administraciniai ar bendrosios kompetencijos) turėtų nagrinėti reikalavimus valstybei atlyginti žalą, kai prokuroro neteisėti veiksmai nepatenka į CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytus valstybės civilinės atsakomybės atvejus. Todėl yra būtina plėtoti Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką dėl bylų, kuriose reiškiami reikalavimai susiję su prokuroro, ginančio viešąjį interesą, veiksmų teisėtumu, rūšinio teismingumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tiek skunde, tiek atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog 2008 m. liepos 17 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu prokuroro prašymą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, priėmė nutartį palikti galioti 2014 m. sausio 27 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.Dėl prokuroro nepagrįstai, neteisėtai inicijuotos administracinės bylos dėl statybos dokumentų panaikinimo, taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, ir dėl to visuomenės informavimo priemonėse pasklidusios neigiamos informacijos tiek apie patį poilsio komplekso „Elija“ projektą, tiek apie jo vystytoją (pareiškėją), atsirado potencialių pirkėjų nepasitikėjimas šiuo projektu, lėmęs sumenkusį susidomėjimą statomais ir pareiškėjo ketinamais parduoti apartamentais, komercinėmis patalpomis ir kitais šiame projekte numatytais nekilnojamojo turto objektais, buvo suvaržytas tolesnis poilsio komplekso „Elija“ vystymo finansavimas, tapo nebeįmanoma iš anksto numatytu būdu ir laiku pastatyti bei realizuoti poilsio komplekse „Elija“ esančių apartamentų, komercinių patalpų ir kitų nekilnojamojo turto objektų, kas lėmė restruktūrizavimo bylos, o vėliau bankroto bylos iškėlimą pareiškėjui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrąją taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t.y. ginčus dėl žalos, atsiradusius dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pagal ABTĮ18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Skunde keliami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią pareiškėjas kildina iš Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro veiksmų, jam kreipusis prašymu į teismą, ginant viešąjį interesą.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. lapkričio 8 d. nutartyje byloje Nr. T-XX-51-07, o taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-257/2010 nurodė, kad prokuroras, spręsdamas klausimus dėl viešojo intereso gynimo (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktas), vykdo vieną iš savo funkcijų – padeda užtikrinti teisėtumą (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) – atlikdamas atitinkamus procesinius veiksmus, numatytus Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010 m. spalio 22 d. nutartyje byloje Nr. T-XX-69-10, kurioje pareiškėjai reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildino iš Šilalės rajono apylinkės prokuratūros veiksmų, kreipiantis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nurodė, kad pareiškėjai aptariamame ginče keliamą reikalavimą dėl žalos atlyginimo sieja su prokuratūros veiksmais, atliktais administracinių bylų teisenoje. Šiais prokuratūros veiksmais buvo siekiama nuginčyti tam tikrus viešojo administravimo srityje priimtus administracinius aktus ir jie buvo atliekami pagal administracinių bylų teiseną reglamentuojančias procesines normas. Šių prokuratūros veiksmų teisinis įvertinimas pirmiausia priklauso nuo administracinės teisės normų ir administracinių bylų teiseną reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo, o tai yra administracinio teismo funkcija. Kadangi šiuo atveju keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su viešojo administravimo sritimi ir administracinių bylų teisena, todėl jis turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, kuris sprendžia viešojo administravimo srityje kylančius ginčus bei taiko savo praktikoje administracinių bylų teiseną reglamentuojančias normas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš prokuroro veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu, t. y. ginant viešąjį interesą. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų reglamentuojama Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjų reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš prokuratūros, kaip institucijos, padedančios užtikrinti teisingumą, pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepriskirtinas tai ginčų dėl žalos atlyginimo kategorijai, kuri pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles turi būti nagrinėjama administracinio teismo (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.271 straipsnis).

Todėl, kilus pagrįstų abejonių dėl šios bylos priskirtinumo nagrinėti administraciniam teismui, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 3 dalimi, tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos priskirtinumo nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją spręsti administracinės bylos pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pirkliai“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apygardos prokuratūros, dėl žalos priteisimo rūšinio teismingumo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas