b4118d6a-9915-4e4d-af95-41dddba69849 · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generated?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo CivilinÄ byla Nr. e2A-618-544/2019 teisÄja Irena StaceviÄienÄ Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00024-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.2.; 3.3.1.18.1. (S) PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkriÄio 8 d. PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos RamunÄs ÄeknienÄs, kolegijos teisÄjų Eigirdo Äinkos ir Laimanto MisiÅ«no, uždarame teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs J.
Legislator headnote
AI generatedb4118d6a-9915-4e4d-af95-41dddba69849 · PanevÄžio apygardos teismas: Nelyginiais metais vaiko gimimo dienÄ motina turi teisÄ aplankyti sÅ«nų D. tÄvo A. J. gyvenamojoje vietoje. 5.8. J. J. turi teisÄ praleisti su sÅ«numi Motinos dienÄ (gegužÄs mÄnesio pirmÄ sekmadienį) nuo 9 val. ryto iki 19 val. vakaro savo nuožiÅ«ra pasirinktoje vietoje. 5.9. TÄvo dienÄ (birželio mÄnesio pirmÄ sekmadienį) vaikas praleidžia su tÄvu nuo 9 val. ryto, nepriklausomai nuo to, su kuo jis tÄ dienÄ turÄtų bÅ«ti. 5.10. Nelyginiais metais J. J. bendrauja su sÅ«numi D. nuo gruodžio 24 d. 17 val. iki gruodžio 25 d. 19 val., o lyginiais metais J.
Full text
?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo CivilinÄ byla Nr. e2A-618-544/2019 teisÄja Irena StaceviÄienÄ Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00024-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.2.; 3.3.1.18.1. (S) PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkriÄio 8 d. PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos RamunÄs ÄeknienÄs, kolegijos teisÄjų Eigirdo Äinkos ir Laimanto MisiÅ«no, uždarame teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs J.
J. apeliacinį skundÄ dÄl Utenos apylinkÄs teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. birželio 6 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-38-228/2019 pagal ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį atsakovei J. J. ir atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dÄl santuokos nutraukimo dÄl sutuoktinio kaltÄs, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos ir n u s t a t Ä :
I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas A. J. praÅ¡Ä nutraukti su atsakove J. J. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ santuokÄ dÄl atsakovÄs kaltÄs, po santuokos nutraukimo J. J. palikti J. pavardÄ, ieÅ¡kovui â J. pavardÄ, nustatyti Å¡alių sÅ«naus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su tÄvu, priteisti iÅ¡ atsakovÄs vaiko iÅ¡laikymui po 178 Eur kas mÄnesį mokamomis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystÄs, iÅ¡mokas indeksuojant VyriausybÄs nustatyta tvarka, nustatyti ieÅ¡kovo nurodytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ .
2. NurodÄ, kad atsakovÄ pažeidÄ savo, kaip sutuoktinÄs, pareigas, buvo neiÅ¡tikima, nuolat priekaiÅ¡tavo dÄl darbo, žemino kaip žmogų, atskirai miegojo, dingdavo naktimis, jai reikÄjo pramogų, o jis norÄjo bÅ«ti namuose su vaiku. PažymÄjo, jog vaikas didesnÄ laiko dalį praleidžia kartu su juo, jis rÅ«pinasi mažameÄio kasdieniais poreikiais, užtikrina tinkamas sÄ lygas jam augti ir vystytis. Su sÅ«numi gyvena jo tÄvams priklausanÄiame dviejų kambarių bute, turi savo atskirÄ kambarį, sÅ«nų auginti padeda tÄvai, atsakovei jis sudaro visas sÄ lygas bendrauti su vaiku.
3. AtsakovÄ J. J. teismui pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä nutraukti santuokÄ , sudarytÄ tarp jos ir ieÅ¡kovo, dÄl ieÅ¡kovo kaltÄs, po santuokos nutraukimo jai palikti J. pavardÄ, ieÅ¡kovui â J. pavardÄ, nepilnameÄio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su ja, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnameÄiam vaikui kas mÄnesį mokamomis periodinÄmis 175 Eur dydžio iÅ¡mokomis nuo 2018 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystÄs, iÅ¡mokas indeksuojant VyriausybÄs nustatyta tvarka, nustatyti jos nurodytÄ ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkÄ .
4. NurodÄ, kad santuokinio gyvenimo ryÅ¡iai nutrÅ«ko dÄl ieÅ¡kovo kaltÄs, kadangi jis naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ , tuo kÄlÄ Ä¯tampÄ ir nepasitikÄjimÄ . IeÅ¡kovas priekaiÅ¡tavo, kad ji nedirba, o kai pradÄjo dirbti, priekaiÅ¡tavo, kad dirba per daug ir per ilgai. PastebÄjo, kad vartoja narkotines medžiagas, už kÄ yra teistas. IeÅ¡kovas nepaisÄ sutuoktinÄs poreikių, jÄ ignoravo. PažymÄjo, jog ji gali sudaryti vaikui geresnes gyvenimo sÄ lygas, nes gyvena viena motinai priklausanÄiame dviejų kambarių bute, kai vaiko tÄvas gyvena kartu su tÄvais ir broliu dviejų kambarių bendrabuÄio tipo bute, Å¡iuose namuose yra nesaugu, nes broliai vartoja narkotikus.
SÅ«nų ji myli, jam sudarytos visos sÄ lygos augti ir vystytis, abu sieja glaudÅ«s emociniai ryÅ¡iai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 5. Utenos apylinkÄs teismo Utenos rÅ«mai 2019 m. birželio 6 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetÄ. NutraukÄ santuokÄ tarp Å¡alių, sudarytÄ (duomenys neskelbtini) administracijos CivilinÄs metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs. NustatÄ Å¡alių sÅ«naus D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su vaiko tÄvu A.
J.. PriteisÄ iÅ¡ atsakovÄs sÅ«naus iÅ¡laikymui po 178 Eur kas mÄnesį mokamomis periodinÄmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos iki vaiko pilnametystÄs. NustatÄ vaiko motinos bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ : 5.1. Laikotarpiu, kol sÅ«nus D. lankys darželį, J. J. turi teisÄ paimti sÅ«nų D. iÅ¡ jo ugdymo įstaigos (darželio) kiekvienos nelyginÄs savaitÄs antradienį ir ketvirtadienį ir ryte nuvesti į darželį, kiekvienos lyginÄs savaitÄs antradienį motina sÅ«nų pasiima iÅ¡ darželio, vaikas bÅ«na su motina nuo antradienio vakaro iki penktadienio ryto, motinai nuvedus vaikÄ Ä¯ darželį.
D. pradÄjus lankyti mokyklÄ , J. J. turi teisÄ paimti sÅ«nų D. kiekvienÄ nelyginÄ savaitÄ antradienį ir ketvirtadienį, pasibaigus jo užsiÄmimams mokykloje, ir iki 19 val. grÄ Å¾inti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kiekvienÄ lyginÄ savaitÄ, motina vaikÄ pasiima antradienį, treÄiadienį ir ketvirtadienį, pasibaigus jo užsiÄmimams, ir iki 19 val. grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ . 5.2. J. J. bendrauja su sÅ«numi D. kiekvienÄ kalendorinių metų nelyginių (neporinių) savaiÄių savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. (gali bÅ«ti ir anksÄiau) ir praleidžia visÄ laikÄ savo nuožiÅ«ra pasirinktoje vietoje.
J. J. paima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ir grÄ Å¾ina sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 5.3. J. J. turi teisÄ praleisti su sÅ«numi savo vasaros atostogas. Jei Å¡alių vasaros atostogos sutampa, ieÅ¡kovas praleidžia su sÅ«numi pirmÄ jÄ pusÄ atostogų, o atsakovÄ â antrÄ jÄ pusÄ atostogų. Å alių sÅ«nui pradÄjus lankyti mokyklÄ , Å¡alys turi teisÄ praleisti kartu vienodÄ skaiÄių jo visų atostogų dienų. J. J. savo nuožiÅ«ra praleidžia su sÅ«numi pirmÄ jÄ pusÄ vaiko atostogų laiko, A.
J. â antrÄ jÄ pusÄ jo atostogų laiko, nepriklausomai nuo atostogų trukmÄs. Atostogų, kurias sÅ«nus leidžia su kiekvienu iÅ¡ tÄvų, metu tas iÅ¡ tÄvų, su kuriuo tuo metu bÅ«na D., turi teisÄ iÅ¡vykti su juo į užsienį, jeigu buvimo užsienyje laikas nevirÅ¡ija priklausanÄios bÅ«ti su vaiku atostogų (tÄvų arba vaiko atostogų) trukmÄs. 5.4. Jeigu J. J. praleidžia pagal grafikÄ bendrauti su sÅ«numi numatytÄ savaitgalį dÄl priežasÄių, kurios nepriklauso nuo jos (tarp jų ir dÄl tokių priežasÄių, kurios susijusios su jo darbo grafiku ar liga, taip pat berniuko užimtumu ar liga), Å¡is bendravimo savaitgalis pakeiÄiamas ateinanÄiu savaitgaliu. 5.5.
J. J. turi teisÄ nekliudomai lankyti sÅ«nų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugomas jis ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje. 5.6. Pasikeitus sÅ«naus D. ugdymo, mokymo ar gydymo įstaigai, A. J. privalo apie tai raÅ¡tu (tame tarpe ir SMS žinute) informuoti J. J. ne vÄliau kaip kitÄ dienÄ po pasikeitimo. 5.7. Lyginiais metais dienÄ prieÅ¡ su vaiko tÄvu suderintu laiku (jei Å¡i diena nesutampa su buvimo pas motinÄ diena) J. J. turi teisÄ pasiimti vaikÄ Å¡vÄsti vaiko Gimimo dienÄ , grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 19 val. (jei Å¡i diena nesutampa su buvimo pas motinÄ diena).
Nelyginiais metais vaiko gimimo dienÄ motina turi teisÄ aplankyti sÅ«nų D. tÄvo A. J. gyvenamojoje vietoje. 5.8. J. J. turi teisÄ praleisti su sÅ«numi Motinos dienÄ (gegužÄs mÄnesio pirmÄ sekmadienį) nuo 9 val. ryto iki 19 val. vakaro savo nuožiÅ«ra pasirinktoje vietoje. 5.9. TÄvo dienÄ (birželio mÄnesio pirmÄ sekmadienį) vaikas praleidžia su tÄvu nuo 9 val. ryto, nepriklausomai nuo to, su kuo jis tÄ dienÄ turÄtų bÅ«ti. 5.10. Nelyginiais metais J. J. bendrauja su sÅ«numi D. nuo gruodžio 24 d. 17 val. iki gruodžio 25 d. 19 val., o lyginiais metais J.
J. bendrauja su sÅ«numi D. nuo gruodžio 25 d. 17 val. iki gruodžio 26 d. 19 val. 5.11. Lyginiais metais J. J. bendrauja su sÅ«numi D. per Å¡v. Velykas, pasiimant sÅ«nų iÅ¡ vakaro prieÅ¡ pirmÄ Velykų dienÄ 17 val. ir grÄ Å¾inant pirmÄ Å¡v. Velykų dienÄ 19 val., nelyginiais metais â antrÄ Å¡v. Velykų dienÄ nuo 10 val. iki 19 val. 5.12. J. J. turi teisÄ su sÅ«numi susitikti ir bendrauti ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos patalpose, jeigu tai netrukdo sÅ«naus pamokoms ar užsiÄmimams. 5.13.
Esant nenumatytoms aplinkybÄms (kaip antai, moÄiutÄs iÅ¡ motinos pusÄs atvykimas iÅ¡ užsienio, kitokios aplinkybÄs), tÄvai gali susitarti ir dÄl kitokių bendravimo su vaiku atvejų. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetÄ.
6. Teismas nustatÄ, kad Å¡alių (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos metu joms (duomenys neskelbtini) gimÄ sÅ«nus D. J.. Å alys santuokoje įgyto dalintino turto ir kreditorių neturi. Atsakovei asmeninÄs nuosavybÄs teise priklauso vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taÄiau ji gyvena jos motinai (kuri yra iÅ¡vykusi į užsienio valstybÄ) nuosavybÄs teise priklausanÄiame dviejų kambarių bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas dirba (duomenys neskelbtini) suvirintoju 5 darbo dienas per savaitÄ, charakterizuojamas teigiamai, jo mÄnesinis darbo užmokestis 2018 m. sudarÄ apie 645 Eur.
IeÅ¡kovas teistas už narkotinių medžiagų platinimÄ . Jis pripažino, kad praeityje vartojo narkotines medžiagas, taÄiau nurodÄ, kad vaiko gimimas pakeitÄ jo požiÅ«rį į gyvenimÄ ir jis priklausomybÄs atsikratÄ, ir šį faktÄ Ä¯rodÄ 2018 m. kovo 12 d. ir 2019 m. balandžio 10 d. Respublikinio priklausomybÄs ligų centro narkotinių medžiagų ir alkoholio testo neigiamomis iÅ¡vadomis. IeÅ¡kovas gyvena kartu su tÄvais dviejų kambarių bendrabuÄio tipo bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini).
AtsakovÄ dirba VšĮ âGreitosios medicinos pagalbos stotisâ GMP slaugos specialiste, dažniausiai pagal grafikÄ budi po dvi paras kas savaitÄ, darbdavio charakterizuojama teigiamai, jos mÄnesinÄs darbo užmokestis nuo 2018 m. pradžios buvo 1 092,04 Eur, 2019 m. - 1323,07 Eur. AtsakovÄ bylos nagrinÄjimo metu iki gegužÄs mÄnesio dirbo ir VšĮ Utenos ligoninÄje bendrosios praktikos slaugytoja, kur gaudavo apie 303 Eur darbo užmokesÄio.
7. Teismas, atsižvelgÄs į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus ir kitus byloje esanÄius duomenis, pripažino, jog ieÅ¡kovo ir atsakovÄs santuoka iÅ¡iro dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs ir kad nutraukus santuokÄ Å¡alių praÅ¡ymu ieÅ¡kovui paliktina pavardÄ â J., atsakovei â J.
8. AtsižvelgÄs į bylos nagrinÄjimo metu nustatytas aplinkybes, kad didesnis Å¡alių sÅ«naus prisiriÅ¡imas yra prie tÄvo ir senelių iÅ¡ jo pusÄs, kurie gyvena viename bute, atsakovÄs užimtumÄ darbe ir pan., institucijos, teikianÄios iÅ¡vadÄ , iÅ¡dÄstytÄ pozicijÄ , teismas Å¡alių sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatÄ kartu su vaiko tÄvu. Vertino, jog Å¡iuo metu Å¡alių sÅ«naus gyvenamosios vietos su tÄvu nustatymas nepažeis vaiko teisių ir geriausiai atitiks vaiko interesus, kadangi tai bus vaikui įprasta gyvenamoji vieta.
9. PažymÄjo, jog Å¡ioje byloje susiklostÄ tokia situacija, kad Å¡alių sÅ«nus nuo pat bylos nagrinÄjimo pradžios ir iki Å¡iol bÅ«na pas abu tÄvus maždaug vienodÄ laikÄ per mÄnesį, ir nÄra duomenų, kad vaikas, nežiÅ«rint, kur jis bÅ«na daugiau, bÅ«tų iÅ¡laikomas tik vieno iÅ¡ tÄvų. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikÄ, jog teisÄ Ä¯ iÅ¡laikymÄ vaikui atsiras įsiteisÄjus teismo sprendimui, tame tarpe ir dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. TodÄl teismas, nustatÄs Å¡alių sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su tÄvu, iÅ¡ atsakovÄs priteisÄ 178 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ sÅ«nui kas mÄnesį mokamomis periodinÄmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos iki sÅ«naus pilnametystÄs.
10. Teismas vertino, kad abiejų Å¡alių siÅ«loma bendravimo su vaiku tvarka yra identiÅ¡ka. Å alys dÄl kiekvienos jų siÅ«lomos bendravimo su nepilnameÄiu sÅ«numi tvarkos iÅ¡ esmÄs nesiginÄijo. TodÄl teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog kiekvienÄ iÅ¡ Å¡alių bendravimo tvarka tenkina ir nepažeidžia jų bei nepilnameÄio vaiko interesų bei užtikrina beveik maksimalų atsakovÄs bendravimÄ su vaiku. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovÄ J.
J. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkÄs teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. birželio 6 d. sprendimo dalį dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir dÄl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Nutraukus santuokÄ ieÅ¡kovui palikti pavardÄ â J., o atsakovei grÄ Å¾inti ikisantuokinÄ pavardÄ â G. bei priimti ir įvertinti naujus su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus.
12. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino padÄtį Å¡alių gyvenamosiose vietose nepilnameÄio sÅ«naus tinkamų ir saugių gyvenimo sÄ lygų užtikrinimo aspektu ir neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad sÅ«naus gyvenamoji vieta su atsakove buvo tinkama, saugi, įprasta, o tÄvo gyvenamoji vieta bei aplinka, kuriÄ teismas laikÄ tinkama vaikui gyventi, nepakankamai analizuota. TodÄl teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad abu tÄvai turi vienodas sÄ lygas vaikui augti ir vystytis. Vaikui su ieÅ¡kovu ir jo tÄvais gyvenant viename bendrabuÄio tipo dviejų kambarių bute nepakankamai užtikrinamos sÄ lygas vaikui augti, tinkama vaiko buitinÄ aplinka ir emocinÄ bei psichologinÄ bÅ«sena, nes jis net neturi savo atskiro kambario, bendrabuÄio pastatas ir jo laiptinÄ yra neremontuoti.
Tuo tarpu atsakovÄ gyvena jos motinai priklausanÄiame dviejų kambarių bute, ir ji, ir vaikas turÄtų po atskirÄ kambarį, ir tai užtikrintų geresnes gyvenimo sÄ lygas nepilnameÄiam vaikui. Be to, Å¡i nepilnameÄio sÅ«naus gyvenamoji vieta su motina jam yra įprasta, susiformavusi per metus laiko. Teismas be pagrindo neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad ieÅ¡kovas ir jo brolis M. J. teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais baudžiamojoje byloje už narkotinių medžiagų platinimÄ , t. y. sunkų nusikaltimÄ , o M.
J. testai dÄl narkotinių medžiagų vartojimo (nevartojimo) nepateikti.
13. Mano, jog teismas netinkamai tyrÄ bei vertino įrodymus, patvirtinanÄius kiekvieno iÅ¡ tÄvų emocinį ryšį bei praleistÄ laikÄ su vaiku. O bÅ«tent: teismas akcentavo sÅ«naus prisiriÅ¡imÄ prie ieÅ¡kovo tÄvų (senelių), taÄiau toks vertinimas neteisingas ir nÄra esminis ir lemiamas kriterijus, į kurį atsižvelgiama nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes prioritetas teikiamas vaiko gyvenimui su tÄvais. Be to, vaiko kasdienis gyvenimas susideda ne tik iÅ¡ linksmų akimirkų, taÄiau ir iÅ¡ ligų, nesÄkmių, nusivylimų, blogos nuotaikos ir pan., kada vaikui reikalinga mamos pagalba, kuriÄ ji, bÅ«dama medike, visada tinkamai ir profesionaliai užtikrindavo.
Vertina, kad ji įvairiau leidžia laisvalaikį su sÅ«numi, pramogauja, keliauja. Tuo tarpu vaikui bÅ«nant su tÄvu, kasdienis rÅ«pinimasis vaiku tenka ieÅ¡kovo motinai, o ne paÄiam ieÅ¡kovui, todÄl jam lieka tik Å¡venÄių ir laisvalaikio leidimas su vaiku. Teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus apie tÄvų bendravimÄ su vaiku bei jo prisiriÅ¡imÄ prie tÄvų, nes liudytojai R. J., G. J. yra ieÅ¡kovo tÄvai, o M. J. - brolis, todÄl jų parodymai neobjektyvÅ«s, o jos mamos R. G. ir patÄvio R.
G. parodymai teismo sprendime liko visai neįvertinti.
14. PaaiÅ¡kino, kad teismas klaidingai nustatÄ ir, sprÄsdamas dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, jog ji dirba pamaininį darbÄ dvi paras iÅ¡ eilÄs VšĮ âGreitosios medicinos pagalbos stotyjeâ, nes niekada tokiu grafiku nedirbo. Nuo liepos mÄnesio darbdavys sutiko pakeisti darbo grafikÄ , todÄl dirbs po parÄ kas ketvirtÄ parÄ , taigi, per mÄnesį susidarys ne daugiau 6 paros darbo. ApsisprendÄ toliau gyventi Utenos mieste, kuriame turi butÄ , dirba dviejuose darbuose, jos darbo užmokestis yra dvigubai didesnis nei ieÅ¡kovo, kas įrodo, jog yra atsakinga ir siekia užtikrinti finansinÄ gerovÄ savo sÅ«nui.
15. Teigia, jog teismas neiÅ¡sprendÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dÄl buvusių sutuoktinių pavardÄs. Nors atsakovÄ prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä jai palikti santuokinÄ pavardÄ, taÄiau dabar keiÄia savo pozicijÄ ir nori susigrÄ Å¾inti ikisantuokinÄ â G. pavardÄ.
16. Atsiliepimu į atsakovÄs apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. J. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
17. Nurodo, kad teismas itin iÅ¡samiai įvertino abiejų Å¡alių gyvenamÄ sias vietas nepilnameÄio sÅ«naus tinkamų ir saugių gyvenimo sÄ lygų užtikrinimui. Pati atsakovÄ nepateikÄ duomenų, kad yra pajÄgi užtikrinti tinkamÄ vaiko buitinÄ aplinkÄ ir emocinÄ bei psichologinÄ bÅ«senÄ . Apeliaciniame skunde nÄra argumentuojama, dÄl kokių svarių priežasÄių trejų metų sÅ«nui turi bÅ«ti kardinaliai keiÄiama nuo 2017 m. spalio mÄnesio faktiÅ¡kai susiklosÄiusi buitinÄ ir emocinÄ aplinka ieÅ¡kovo namuose. Pripažįsta, kad yra padarÄs grubių klaidų gyvenime, įskaudinÄs ir nuvylÄs savo tÄvus, taÄiau padarÄ iÅ¡vadas ir deda visas pastangas, kad sÅ«nus bÅ«tų apsaugotas nuo bet kokios neigiamos socialinÄs aplinkos, tam sudarÄ ir sudarys tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia vaiko fiziniam, protiniam, socialiniam vystymuisi.
18. Atsiliepime į atsakovÄs apeliacinį skundÄ institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos nurodo, kad teismo sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas, Å¡alių sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymas kartus su tÄvu nepažeidžia vaiko teisių ir geriausiai atitinka jo interesus. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Apeliacinis skundas atmetamas.
20. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
21. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovÄs J. J. apeliacinio skundo argumentai dÄl skundžiamos Utenos apylinkÄs teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. birželio 6 d. sprendimo dalies yra iÅ¡imtinai susijÄ tik su reikalavimu dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teisÄjų kolegija apeliacinį skundÄ nagrinÄja pagal jo ribas ir dÄl sprendimo dalies, kuria priteistas iÅ¡laikymas bei nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nepasisako (apeliantÄ neginÄija iÅ¡laikymo dydžio ir kad, patenkinus reikalavimÄ dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi bÅ«ti tenkinti reikalavimai dÄl iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ to tÄvo, su kuriuo nebus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bei dÄl bendravimo tvarkos nustatymo).
22. AtsakovÄ kartu su apeliaciniu skundu ir ieÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į skundÄ pateikÄ Ä¯ bylÄ eilÄ naujų įrodymų: darbo ir bendravimo su vaiku grafikus, fotonuotraukas, garso įraÅ¡us ir t. t., kuriuos praÅ¡Ä priimti.
23. PažymÄtina, jog CPK 314 straipsnis numato dvi iÅ¡imtis iÅ¡ bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinÄs instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakÄ tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kyla vÄliau. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas paminÄtas proceso teisÄs nuostatas, yra nurodÄs, kad apeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galÄjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vÄlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinÄjimÄ , be to, kiekvienu atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginÄo sprendimui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.).
Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminÄs reikÅ¡mÄs sprendžiant dÄl iÅ¡vadų byloje, teismas turi teisÄ atsisakyti juos priimti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).
24. Kadangi Å¡alys nepagrindÄ teikiamų naujų įrodymų prijungimo prie bylos bÅ«tinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, o apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, Å¡ie įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir jau byloje esanÄių įrodymų kontekste, neturi esminÄs reikÅ¡mÄs apeliacinio skundo iÅ¡sprendimui, be to, jų priÄmimas užvilkintų bylos nagrinÄjimÄ , abiejų Å¡alių pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nagrinÄdamas apeliacinį skundÄ nevertina.
25. ApeliantÄ nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalimi dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir su Å¡iuo reikalavimu susijusių reikalavimų iÅ¡sprendimu motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikÄ materialines bei proceso teisÄs normas.
26. ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄje byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, įvertinÄs skundžiamame sprendime padarytas teismo iÅ¡vadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, prieÅ¡ingai apeliantÄs argumentams dÄl netinkamai vertintų įrodymų, netinkamai taikytų materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normų, Utenos apylinkÄs teismo Utenos rÅ«mai 2019 m. birželio 6 d. sprendime iÅ¡dÄstÄ Å¡alių praÅ¡ymus, paaiÅ¡kinimus, nurodÄ nustatytas aplinkybes, pateikÄ iÅ¡samų byloje esanÄių įrodymų vertinimÄ , iÅ¡vadas dÄl Å¡alių reikalavimų ir jų atsikirtimų, iÅ¡dÄstÄ teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisÄjų kolegija iÅ¡ esmÄs sutinka.
27. Atkreiptinas apeliantÄs dÄmesys, kad, remiantis CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinÄjimo tikslas â teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas, vadovaudamasis įstatymais, įvertina byloje esanÄius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu iÅ¡nagrinÄjimu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu (CPK 185 straipsnis).
28. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pažymÄjÄs, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas; teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybÄms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinÄjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinÄjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nÄra esminių prieÅ¡taravimų, paneigianÄių tokias iÅ¡vadas.
Teismas turi vadovautis ne tik įrodinÄjimo taisyklÄmis, bet ir logikos dÄsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Ä®rodymų vertinimas civilinÄje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dÄl tų aplinkybių egzistavimo; teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-111/2014).
29. TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinÄjo bylÄ nenukrypdamas nuo Å¡ios nutarties 27-28 punktuose nurodytos teismų praktikos, civilinio proceso taisyklių, tinkamai įvertino bylos įrodymų visumÄ , teisingai nustatÄ esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikÄ materialinÄs teisÄs normas ir pagrįstai konstatavo, jog Å¡iuo metu Å¡alių sÅ«naus gyvenamosios vietos su tÄvu nustatymas nepažeis vaiko teisių ir geriausiai atitiks vaiko interesus, kadangi tai bus vaikui įprasta gyvenamoji vieta.
30. ApeliantÄs manymu, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmÄs neteisingai įvertino, kad abu tÄvai turi vienodas ir tinkamas sÄ lygas rÅ«pintis vaiku. TeisÄjų kolegija šį apeliantÄs argumentÄ vertina nepagrįstu, nes iÅ¡ byloje esanÄių įrodymų visumos buvo nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovÄ tinkamai įgyvendina tÄvų valdžiÄ ir turi tinkamas sÄ lygas vaikui auginti ir juo rÅ«pintis. Bylos duomenys rodo, kad ieÅ¡kovas gyvena kartu su savo tÄvais dviejų kambarių bute, jam su vaiku skirtas atskiras kambarys.
Pagal bylos duomenis, ieÅ¡kovo Å¡eimai priklauso tinkamai įrengta sodyba, kurioje Å¡eima apsistoja. Atsakovei nuosavybÄs teise priklauso vieno kambario butas, taÄiau gyvena jos motinai priklausanÄiame dviejų kambarių bute. Taigi, tiek pas tÄvÄ , tiek pas motinÄ vaiko nuolatinÄ gyvenamoji vieta bÅ«tų daugiabuÄio namo dviejų kambarių bute. NÄra ginÄo, kad butai, kuriuose gyvena Å¡alys, tinkami gyventi ar kad juose yra užtikrintos bÅ«tinus asmens poreikius atitinkanÄios sÄ lygos. AplinkybÄ, kad butas yra vizualiai prasÄiau atrodanÄiame ir naujai nesuremontuotame daugiabutyje, neturi esminÄs teisinÄs reikÅ¡mÄs nagrinÄjamo klausimo iÅ¡sprendimui.
Kolegijos nuomone, sprendžiant dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nagrinÄjamu atveju lemiamos reikÅ¡mÄs neturi ir aplinkybÄ, kad vaikui nÄra skirtas atskiras kambarys ar kad jis naudojasi buto patalpomis su seneliais, nes vaikas yra mažametis, kuriam reikalinga suaugusio žmogaus globa (gim. (duomenys neskelbtini)). TodÄl apeliantÄs teiginys, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ja užtikrins geresnes vaiko gyvenimo sÄ lygas ir todÄl, kad kiekvienas jų galÄs naudotis atskiru kambariu, atmetamas kaip nepagrįstas.
31. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad teismas, sprÄsdamas ginÄÄ dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tÄvai gyvena skyrium, turi atsižvelgti į kiekvieno tÄvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisÄs normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tÄvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t. y. tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustaÄius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tÄvų, vaiko norus ir pažiÅ«ras. TaÄiau keiÄiant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ Ä¯ vietÄ su vienu iÅ¡ tÄvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, bÅ«tina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tÄvų.
Kriterijai, lemiantys sprendimÄ nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinanÄioje aplinkoje, užtikrinanÄioje jo teisÄ Ä¯ bÅ«stÄ ; bÅ«sto sÄ lygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryÅ¡ių susiformavimas; susiformavÄs glaudus emocinis ryÅ¡is su vienu iÅ¡ tÄvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryÅ¡iai su kitais Å¡eimos nariais, kartu gyvenanÄiais asmenimis; kitos aplinkybÄs, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkreÄioje byloje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. lapkriÄio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-513/2007, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
32. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad į esminius nutarties 31 punkte nurodytus kriterijus pirmosios instancijos teismas atsižvelgÄ, tinkamai įvertino faktinÄ situacijÄ , kiek tai reikÅ¡minga sprendžiant dÄl Å¡alių sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo, todÄl pagrįstai laikÄ, kad didesnis Å¡alių sÅ«naus prisiriÅ¡imas yra prie tÄvo ir senelių iÅ¡ tÄvo pusÄs, kurie gyvena viename bute. Å ias aplinkybes bei tÄvo bendravimo su vaiku ypatumus patvirtino ir teismo posÄdyje apklausti liudytojai:
R. J., G. J., M. J., A. L.. Å ių aplinkybių nepaneigÄ net ir atsakovÄs liudytojos L. V., L. M., darželio darbuotojos liudytojos G. Ä., R. J., R. B.. IÅ¡ teismo sprendimo matyti, kad teismas tyrÄ visus byloje esanÄius įrodymus, lygino juos tarpusavyje ir su kitais įrodymais ir tik iÅ¡ jų visumos padarÄ atitinkamas iÅ¡vadas. Tai, kad sprendime neiÅ¡skirti ir neaptarti tam tikri įrodymai, įskaitant ir apeliantÄs kviestų liudytojų parodymus, nereiÅ¡kia, kad jie nebuvo vertinami visų įrodymų visumoje ir kad į juos nebuvo atsižvelgta.
33. PažymÄtina, kad pagal bylos duomenis Å¡alys gyvena skyrium nuo 2017 metų, o mažametis sÅ«nus daugiausia gyveno su atsakovu apeliantei nepasitikÄjimÄ kelianÄiame bendrabuÄio tipo dviejų kambarių bute. TaÄiau byloje nÄra jokių patikimų ir objektyvių duomenų, kad bent kartÄ bÅ«tų buvÄ nustatyta, kad vaikas gyvena netinkamomis, nesaugiomis gyvenimo sÄ lygomis, kad yra neužtikrinami jo bÅ«tini poreikiai ar kad jam grÄsmÄ kelia Å¡eimos narių netinkamas elgesys. PrieÅ¡ingai, ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos atstovai ne kartÄ vertino ieÅ¡kovo gyvenimo sÄ lygas: 2018 m. vasario 19 d. iÅ¡vadoje Nr. V11-30-(12-11) nurodyta, jog butas, kuriame gyvena ieÅ¡kovas, apstatytas visais reikiamais baldais, jame Å¡varu ir tvarkinga; 2019 m. kovo 26 d. iÅ¡vadoje Nr. 8SD-652-(8.8.27) nurodyta, kad bute yra du kambariai ir virtuvÄ, ieÅ¡kovas su sÅ«numi naudojasi vienu kambariu, kuris yra apstatytas visais reikiamais baldais, jame yra Å¡varu ir tvarkinga, sÅ«nui yra sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos, jis turi atskirÄ vietÄ miegoti, leisti laisvalaikį, žaisti įvairius žaidimus; nustaÄius nepilnameÄio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartus su tÄvu, nebus pažeistos vaiko teisÄs ir teisÄti interesai; 2019 m. gegužÄs mÄnesio patikslintoje iÅ¡vadoje Nr. 8SD-100-7(8.8.27) nurodytos iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kos aplinkybÄs.
34. Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad kai sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tÄvų klausimas, vieno iÅ¡ jų geresnÄs materialinÄs sÄ lygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turÄti lemiamos reikÅ¡mÄs; svarbu yra tai, kad kito iÅ¡ tÄvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galÄtų deramai augti ir tobulÄti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-176/2005). Byloje nustatyta, kad abiejų tÄvų gyvenamosios aplinkos sÄ lygos Å¡iuo metu yra tinkamos ir pakankamos vaikui deramai augti ir tobulÄti, abu tÄvai rÅ«pinasi vaiku, jį iÅ¡laiko, užtikrina bÅ«tinų poreikių užtikrinimÄ .
ApeliantÄ tvirtina, kad gauna dvigubai didesnes pajamas nei ieÅ¡kovas, todÄl gali geriau pasirÅ«pinti vaiku. TaÄiau vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tÄvu niekaip neapriboja apeliantÄs teisÄs skirti vaiko poreikių tenkinimui daugiau lÄšų, negu reikia jo minimaliems ir bÅ«tiniems poreikiams tenkinti.
35. ApeliantÄ nepagrįstai tvirtina, kad teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, jog tiek ieÅ¡kovas, tiek jo brolis M. J. yra pripažinti kaltais nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ faktinÄ aplinkybÄ vertino ir jÄ atsižvelgÄ priimdamas procesinį sprendimÄ . 2018 m. kovo 12 d. ir 2019 m. balandžio 10 d. Respublikinio priklausomybÄs ligų centro narkotinių medžiagų ir alkoholio testo iÅ¡vados rodo, kad ieÅ¡kovo testai dÄl narkotinių medžiagų neigiami.
Nepaneigta, kad po vaiko gimimo ieÅ¡kovas žalingo įproÄio atsisakÄ ir kad nuo tada jis nepadarÄ jokio nusikaltimo ir nusižengimo, kurie kokiu nors bÅ«du keltų grÄsmÄ saugiai vaiko aplinkai. TodÄl vien ta aplinkybÄ, kad 2013 metais ieÅ¡kovas buvo nuteistas, savaime nereiÅ¡kia, jog jis Å¡iuo metu netinkamai įgyvendina tÄvo valdžiÄ vaiko atžvilgiu. Apeliantei nepateikus patikimų įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyviÄ nuomonÄ, kritiÅ¡kai vertintini argumentai ir dÄl ieÅ¡kovo brolio M.
J. galimų neteisÄtų veiksmų ar žalingų įproÄių turÄjimo. ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos atstovai dÄl to jokios grÄsmÄs mažameÄio vaiko atžvilgiu taip pat nenustatÄ.
36. Sutiktina su apeliante, kad sprendžiant klausimÄ dÄl vaiko gyvenamosios vietos, viena iÅ¡ vertinamų aplinkybių yra vaiko nuomonÄ. TaÄiau bylos nagrinÄjimo metu Å¡alių sÅ«nui neturint net trejų metų, teismas, remdamasis trimis ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadomis, pagrįstai sprendÄ, kad jis yra per mažas, jog galÄtų savarankiÅ¡kai suformuluoti savo nuomonÄ ir ji galÄtų bÅ«ti iÅ¡klausyta. DÄl tos priežasties bylos nagrinÄjimo eigoje netikslinga buvo skirti ir psichologinÄ ekspertizÄ, kad nustatyti vaiko emocinio prisiriÅ¡imo lygį prie kiekvieno iÅ¡ tÄvų.
37. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantÄ, teismas nesuabsoliutino vaiko prisiriÅ¡imo prie savo senelių fakto, bet, įvertinÄs pateiktas nuotraukas, vaizdo įraÅ¡us, liudytojų parodymus, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad vaikas labiau prisiriÅ¡Äs prie ieÅ¡kovo, o, kadangi jis beveik dveji metai su ieÅ¡kovu gyvena jo tÄvų namuose, tai buvo pagrindas sprÄsti ir dÄl vaiko santykio su seneliais. Bendravimas su giminaiÄiais yra vaiko teisÄ (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiÅ¡ka teisÄ, kuri nÄra iÅ¡vestinÄ iÅ¡ tÄvų valdžios įgyvendinimo ir nereiÅ¡kia tÄvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka.
CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga abiem tÄvams sudaryti sÄ lygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaiÄiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaiÄiais svarba vaiko tapatybÄs jausmui, jo visapusiÅ¡kai ir harmoningai raidai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. gegužÄs 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-203/2009).
38. Sprendime teismas nurodÄ, kad atsakovÄ dirba VšĮ âGreitosios medicinos pagalbos stotyjeâ Vilniuje GMP slaugos specialiste, jos darbas pamaininis, dažniausiai ji dirba po dvi paras iÅ¡ eilÄs, penkios dienos laisvos, taÄiau nuvykimas į darbÄ ir grįžimas atgal taip pat užima laiko, todÄl dažniausiai po budÄjimų motina vaikÄ pamato treÄios paros popietÄ, be to, atsakovÄ dar dirba slaugytoja VšĮ âUtenos ligoninÄâ, darbas taip pat susijÄs su budÄjimais. ApeliantÄ pirmosios instancijos teismo posÄdžių metu Å¡ių duomenų dÄl darbo grafiko neginÄijo ir leistinais įrodymais nepaneigÄ.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad darbdavys sutiko pakeisti apeliantÄs darbo grafikÄ , todÄl ji dirbs po parÄ ir kas ketvirta para, per mÄnesį susidarys ne daugiau 6 paros darbo, taip pat yra apsisprendusi toliau gyventi Utenoje. TaÄiau, kolegijos nuomone, tai, kad apeliantÄ nekeis gyvenamosios vietos ar kad pasikeitÄ jos darbo grafikas, situacijos vertinimo tame kontekste, kokiame jÄ vertino pirmosios instancijos teismas, nekeiÄia, nes lieka neatsakytas klausimas, kaip bus sprendžiamas vaiko globos klausimas tÄ parÄ ar kitÄ laikotarpį, kai atsakovÄ dirbs.
Byloje nÄra įrodymų, kad Å¡alių sÅ«nus turi sveikatos problemų ir kad jam reikalinga medicininių žinių turinÄios apeliantÄs priežiÅ«ra, todÄl atsakovÄs specialybÄ Å¡iuo konkreÄiu atveju taip pat nÄra esminÄ aplinkybÄ sprendžiant dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
39. Atsižvelgdama į anksÄiau iÅ¡dÄstytus argumentus, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas pažeidÄ materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normas, nukrypo nuo teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Esant nurodytoms aplinkybÄms, nÄra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. TeisÄjų kolegija nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje neiÅ¡sprendÄ reikalavimo dÄl buvusių sutuoktinių pavardžių, nepaisant to, kad iÅ¡ tiesų sprendimo rezoliucinÄje dalyje per klaidÄ apie tai nepasisakÄ. Kaip matyti, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodÄ, kad nutraukdamas santuokÄ Å¡alių praÅ¡ymu ieÅ¡kovui paliko pavardÄ â J., atsakovei â J. (CK 3.31 straipsnis). ApeliantÄ skunde patikslina, kad norÄtų susigrÄ Å¾inti ikisantuokinÄ pavardÄ G. Pagal CK 3.31 straipsnį, abu sutuoktiniai turi teisÄ pasilikti iki santuokos turÄtÄ savo pavardÄ, pasirinkti kito sutuoktinio pavardÄ kaip bendrÄ pavardÄ arba pasirinkti dvigubÄ pavardÄ, kai prie savo pavardÄs prijungiama sutuoktinio pavardÄ. Atsižvelgiant į tai, apeliantÄs praÅ¡ymas tenkinamas, jai paliekant pavardÄ â G, ieÅ¡kovui â J.
41. Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ ieÅ¡kovas A. J. patyrÄ 600 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Netenkinus apeliacinio skundo, Å¡ios iÅ¡laidos, kurios pagrįstos įrodymais, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, priteistinos iÅ¡ atsakovÄs J. J. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Utenos apylinkÄs teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. birželio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Patikslinti Utenos apylinkÄs teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. birželio 6 d. sprendimo rezoliucinÄ dalį, papildomai nustatant, kad: âNutraukus santuokÄ , ieÅ¡kovui A. J. palikti pavardÄ â J., atsakovei J. J. â G.â. Priteisti iÅ¡ J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme.
TeisÄjų kolegija: RamunÄ ÄeknienÄ Eigirdas Äinka Laimantas MisiÅ«nas