Legislator Case Law & Legislation
b4118d6a-9915-4e4d-af95-41dddba69849 AI generated

b4118d6a-9915-4e4d-af95-41dddba69849 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number b4118d6a-9915-4e4d-af95-41dddba69849
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-618-544/2019 teisėja Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00024-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.2.; 3.3.1.18.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 8 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto MisiÅ«no, uždarame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J.

Legislator headnote

AI generated

b4118d6a-9915-4e4d-af95-41dddba69849 · Panevėžio apygardos teismas: Nelyginiais metais vaiko gimimo dienÄ motina turi teisę aplankyti sÅ«nų D. tėvo A. J. gyvenamojoje vietoje. 5.8. J. J. turi teisę praleisti su sÅ«numi Motinos dienÄ (gegužės mėnesio pirmÄ sekmadienį) nuo 9 val. ryto iki 19 val. vakaro savo nuožiÅ«ra pasirinktoje vietoje. 5.9. Tėvo dienÄ (birželio mėnesio pirmÄ sekmadienį) vaikas praleidžia su tėvu nuo 9 val. ryto, nepriklausomai nuo to, su kuo jis tÄ dienÄ turėtų bÅ«ti. 5.10. Nelyginiais metais J. J. bendrauja su sÅ«numi D. nuo gruodžio 24 d. 17 val. iki gruodžio 25 d. 19 val., o lyginiais metais J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-618-544/2019 teisėja Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00024-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.2.; 3.3.1.18.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 8 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto MisiÅ«no, uždarame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J.

J. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-38-228/2019 pagal ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį atsakovei J. J. ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. J. prašė nutraukti su atsakove J. J. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo J. J. palikti J. pavardę, ieÅ¡kovui – J. pavardę, nustatyti Å¡alių sÅ«naus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su tėvu, priteisti iÅ¡ atsakovės vaiko iÅ¡laikymui po 178 Eur kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡mokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti ieÅ¡kovo nurodytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ .

2. Nurodė, kad atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, buvo neiÅ¡tikima, nuolat priekaiÅ¡tavo dėl darbo, žemino kaip žmogų, atskirai miegojo, dingdavo naktimis, jai reikėjo pramogų, o jis norėjo bÅ«ti namuose su vaiku. Pažymėjo, jog vaikas didesnę laiko dalį praleidžia kartu su juo, jis rÅ«pinasi mažamečio kasdieniais poreikiais, užtikrina tinkamas sÄ lygas jam augti ir vystytis. Su sÅ«numi gyvena jo tėvams priklausančiame dviejų kambarių bute, turi savo atskirÄ kambarį, sÅ«nų auginti padeda tėvai, atsakovei jis sudaro visas sÄ lygas bendrauti su vaiku.

3. Atsakovė J. J. teismui pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ , sudarytÄ tarp jos ir ieÅ¡kovo, dėl ieÅ¡kovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti J. pavardę, ieÅ¡kovui – J. pavardę, nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su ja, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 175 Eur dydžio iÅ¡mokomis nuo 2018 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, iÅ¡mokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti jos nurodytÄ ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkÄ .

4. Nurodė, kad santuokinio gyvenimo ryÅ¡iai nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovo kaltės, kadangi jis naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ , tuo kėlė įtampÄ ir nepasitikėjimÄ . IeÅ¡kovas priekaiÅ¡tavo, kad ji nedirba, o kai pradėjo dirbti, priekaiÅ¡tavo, kad dirba per daug ir per ilgai. Pastebėjo, kad vartoja narkotines medžiagas, už kÄ yra teistas. IeÅ¡kovas nepaisė sutuoktinės poreikių, jÄ ignoravo. Pažymėjo, jog ji gali sudaryti vaikui geresnes gyvenimo sÄ lygas, nes gyvena viena motinai priklausančiame dviejų kambarių bute, kai vaiko tėvas gyvena kartu su tėvais ir broliu dviejų kambarių bendrabučio tipo bute, Å¡iuose namuose yra nesaugu, nes broliai vartoja narkotikus.

SÅ«nų ji myli, jam sudarytos visos sÄ lygos augti ir vystytis, abu sieja glaudÅ«s emociniai ryÅ¡iai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mai 2019 m. birželio 6 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Nutraukė santuokÄ tarp Å¡alių, sudarytÄ (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė Å¡alių sÅ«naus D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su vaiko tėvu A.

J.. Priteisė iÅ¡ atsakovės sÅ«naus iÅ¡laikymui po 178 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nustatė vaiko motinos bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ : 5.1. Laikotarpiu, kol sÅ«nus D. lankys darželį, J. J. turi teisę paimti sÅ«nų D. iÅ¡ jo ugdymo įstaigos (darželio) kiekvienos nelyginės savaitės antradienį ir ketvirtadienį ir ryte nuvesti į darželį, kiekvienos lyginės savaitės antradienį motina sÅ«nų pasiima iÅ¡ darželio, vaikas bÅ«na su motina nuo antradienio vakaro iki penktadienio ryto, motinai nuvedus vaikÄ Ä¯ darželį.

D. pradėjus lankyti mokyklÄ , J. J. turi teisę paimti sÅ«nų D. kiekvienÄ nelyginę savaitę antradienį ir ketvirtadienį, pasibaigus jo užsiėmimams mokykloje, ir iki 19 val. grÄ Å¾inti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kiekvienÄ lyginę savaitę, motina vaikÄ pasiima antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, pasibaigus jo užsiėmimams, ir iki 19 val. grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ . 5.2. J. J. bendrauja su sÅ«numi D. kiekvienÄ kalendorinių metų nelyginių (neporinių) savaičių savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. (gali bÅ«ti ir anksčiau) ir praleidžia visÄ laikÄ savo nuožiÅ«ra pasirinktoje vietoje.

J. J. paima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ir grÄ Å¾ina sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 5.3. J. J. turi teisę praleisti su sÅ«numi savo vasaros atostogas. Jei Å¡alių vasaros atostogos sutampa, ieÅ¡kovas praleidžia su sÅ«numi pirmÄ jÄ pusę atostogų, o atsakovė – antrÄ jÄ pusę atostogų. Å alių sÅ«nui pradėjus lankyti mokyklÄ , Å¡alys turi teisę praleisti kartu vienodÄ skaičių jo visų atostogų dienų. J. J. savo nuožiÅ«ra praleidžia su sÅ«numi pirmÄ jÄ pusę vaiko atostogų laiko, A.

J. – antrÄ jÄ pusę jo atostogų laiko, nepriklausomai nuo atostogų trukmės. Atostogų, kurias sÅ«nus leidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų, metu tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo tuo metu bÅ«na D., turi teisę iÅ¡vykti su juo į užsienį, jeigu buvimo užsienyje laikas nevirÅ¡ija priklausančios bÅ«ti su vaiku atostogų (tėvų arba vaiko atostogų) trukmės. 5.4. Jeigu J. J. praleidžia pagal grafikÄ bendrauti su sÅ«numi numatytÄ savaitgalį dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo jos (tarp jų ir dėl tokių priežasčių, kurios susijusios su jo darbo grafiku ar liga, taip pat berniuko užimtumu ar liga), Å¡is bendravimo savaitgalis pakeičiamas ateinančiu savaitgaliu. 5.5.

J. J. turi teisę nekliudomai lankyti sÅ«nų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugomas jis ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje. 5.6. Pasikeitus sÅ«naus D. ugdymo, mokymo ar gydymo įstaigai, A. J. privalo apie tai raÅ¡tu (tame tarpe ir SMS žinute) informuoti J. J. ne vėliau kaip kitÄ dienÄ po pasikeitimo. 5.7. Lyginiais metais dienÄ prieÅ¡ su vaiko tėvu suderintu laiku (jei Å¡i diena nesutampa su buvimo pas motinÄ diena) J. J. turi teisę pasiimti vaikÄ Å¡vęsti vaiko Gimimo dienÄ , grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ 19 val. (jei Å¡i diena nesutampa su buvimo pas motinÄ diena).

Nelyginiais metais vaiko gimimo dienÄ motina turi teisę aplankyti sÅ«nų D. tėvo A. J. gyvenamojoje vietoje. 5.8. J. J. turi teisę praleisti su sÅ«numi Motinos dienÄ (gegužės mėnesio pirmÄ sekmadienį) nuo 9 val. ryto iki 19 val. vakaro savo nuožiÅ«ra pasirinktoje vietoje. 5.9. Tėvo dienÄ (birželio mėnesio pirmÄ sekmadienį) vaikas praleidžia su tėvu nuo 9 val. ryto, nepriklausomai nuo to, su kuo jis tÄ dienÄ turėtų bÅ«ti. 5.10. Nelyginiais metais J. J. bendrauja su sÅ«numi D. nuo gruodžio 24 d. 17 val. iki gruodžio 25 d. 19 val., o lyginiais metais J.

J. bendrauja su sÅ«numi D. nuo gruodžio 25 d. 17 val. iki gruodžio 26 d. 19 val. 5.11. Lyginiais metais J. J. bendrauja su sÅ«numi D. per Å¡v. Velykas, pasiimant sÅ«nų iÅ¡ vakaro prieÅ¡ pirmÄ Velykų dienÄ 17 val. ir grÄ Å¾inant pirmÄ Å¡v. Velykų dienÄ 19 val., nelyginiais metais – antrÄ Å¡v. Velykų dienÄ nuo 10 val. iki 19 val. 5.12. J. J. turi teisę su sÅ«numi susitikti ir bendrauti ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos patalpose, jeigu tai netrukdo sÅ«naus pamokoms ar užsiėmimams. 5.13.

Esant nenumatytoms aplinkybėms (kaip antai, močiutės iÅ¡ motinos pusės atvykimas iÅ¡ užsienio, kitokios aplinkybės), tėvai gali susitarti ir dėl kitokių bendravimo su vaiku atvejų. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad šalių (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos metu joms (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. J.. Šalys santuokoje įgyto dalintino turto ir kreditorių neturi. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ji gyvena jos motinai (kuri yra išvykusi į užsienio valstybę) nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) suvirintoju 5 darbo dienas per savaitę, charakterizuojamas teigiamai, jo mėnesinis darbo užmokestis 2018 m. sudarė apie 645 Eur.

IeÅ¡kovas teistas už narkotinių medžiagų platinimÄ . Jis pripažino, kad praeityje vartojo narkotines medžiagas, tačiau nurodė, kad vaiko gimimas pakeitė jo požiÅ«rį į gyvenimÄ ir jis priklausomybės atsikratė, ir šį faktÄ Ä¯rodė 2018 m. kovo 12 d. ir 2019 m. balandžio 10 d. Respublikinio priklausomybės ligų centro narkotinių medžiagų ir alkoholio testo neigiamomis iÅ¡vadomis. IeÅ¡kovas gyvena kartu su tėvais dviejų kambarių bendrabučio tipo bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Atsakovė dirba VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ GMP slaugos specialiste, dažniausiai pagal grafikÄ budi po dvi paras kas savaitę, darbdavio charakterizuojama teigiamai, jos mėnesinės darbo užmokestis nuo 2018 m. pradžios buvo 1 092,04 Eur, 2019 m. - 1323,07 Eur. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu iki gegužės mėnesio dirbo ir VšĮ Utenos ligoninėje bendrosios praktikos slaugytoja, kur gaudavo apie 303 Eur darbo užmokesčio.

7. Teismas, atsižvelgęs į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius duomenis, pripažino, jog ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kad nutraukus santuokÄ Å¡alių praÅ¡ymu ieÅ¡kovui paliktina pavardė – J., atsakovei – J.

8. Atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kad didesnis Å¡alių sÅ«naus prisiriÅ¡imas yra prie tėvo ir senelių iÅ¡ jo pusės, kurie gyvena viename bute, atsakovės užimtumÄ darbe ir pan., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , teismas Å¡alių sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė kartu su vaiko tėvu. Vertino, jog Å¡iuo metu Å¡alių sÅ«naus gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas nepažeis vaiko teisių ir geriausiai atitiks vaiko interesus, kadangi tai bus vaikui įprasta gyvenamoji vieta.

9. Pažymėjo, jog Å¡ioje byloje susiklostė tokia situacija, kad Å¡alių sÅ«nus nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios ir iki Å¡iol bÅ«na pas abu tėvus maždaug vienodÄ laikÄ per mėnesį, ir nėra duomenų, kad vaikas, nežiÅ«rint, kur jis bÅ«na daugiau, bÅ«tų iÅ¡laikomas tik vieno iÅ¡ tėvų. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, jog teisė į iÅ¡laikymÄ vaikui atsiras įsiteisėjus teismo sprendimui, tame tarpe ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Todėl teismas, nustatęs Å¡alių sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su tėvu, iÅ¡ atsakovės priteisė 178 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ sÅ«nui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės.

10. Teismas vertino, kad abiejų Å¡alių siÅ«loma bendravimo su vaiku tvarka yra identiÅ¡ka. Å alys dėl kiekvienos jų siÅ«lomos bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos iÅ¡ esmės nesiginčijo. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog kiekvienÄ iÅ¡ Å¡alių bendravimo tvarka tenkina ir nepažeidžia jų bei nepilnamečio vaiko interesų bei užtikrina beveik maksimalų atsakovės bendravimÄ su vaiku. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovė J.

J. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. birželio 6 d. sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Nutraukus santuokÄ ieÅ¡kovui palikti pavardę – J., o atsakovei grÄ Å¾inti ikisantuokinę pavardę – G. bei priimti ir įvertinti naujus su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus.

12. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino padėtį Å¡alių gyvenamosiose vietose nepilnamečio sÅ«naus tinkamų ir saugių gyvenimo sÄ lygų užtikrinimo aspektu ir neatsižvelgė į tai, kad sÅ«naus gyvenamoji vieta su atsakove buvo tinkama, saugi, įprasta, o tėvo gyvenamoji vieta bei aplinka, kuriÄ teismas laikė tinkama vaikui gyventi, nepakankamai analizuota. Todėl teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad abu tėvai turi vienodas sÄ lygas vaikui augti ir vystytis. Vaikui su ieÅ¡kovu ir jo tėvais gyvenant viename bendrabučio tipo dviejų kambarių bute nepakankamai užtikrinamos sÄ lygas vaikui augti, tinkama vaiko buitinė aplinka ir emocinė bei psichologinė bÅ«sena, nes jis net neturi savo atskiro kambario, bendrabučio pastatas ir jo laiptinė yra neremontuoti.

Tuo tarpu atsakovė gyvena jos motinai priklausančiame dviejų kambarių bute, ir ji, ir vaikas turėtų po atskirÄ kambarį, ir tai užtikrintų geresnes gyvenimo sÄ lygas nepilnamečiam vaikui. Be to, Å¡i nepilnamečio sÅ«naus gyvenamoji vieta su motina jam yra įprasta, susiformavusi per metus laiko. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas ir jo brolis M. J. teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais baudžiamojoje byloje už narkotinių medžiagų platinimÄ , t. y. sunkų nusikaltimÄ , o M.

J. testai dėl narkotinių medžiagų vartojimo (nevartojimo) nepateikti.

13. Mano, jog teismas netinkamai tyrė bei vertino įrodymus, patvirtinančius kiekvieno iÅ¡ tėvų emocinį ryšį bei praleistÄ laikÄ su vaiku. O bÅ«tent: teismas akcentavo sÅ«naus prisiriÅ¡imÄ prie ieÅ¡kovo tėvų (senelių), tačiau toks vertinimas neteisingas ir nėra esminis ir lemiamas kriterijus, į kurį atsižvelgiama nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes prioritetas teikiamas vaiko gyvenimui su tėvais. Be to, vaiko kasdienis gyvenimas susideda ne tik iÅ¡ linksmų akimirkų, tačiau ir iÅ¡ ligų, nesėkmių, nusivylimų, blogos nuotaikos ir pan., kada vaikui reikalinga mamos pagalba, kuriÄ ji, bÅ«dama medike, visada tinkamai ir profesionaliai užtikrindavo.

Vertina, kad ji įvairiau leidžia laisvalaikį su sÅ«numi, pramogauja, keliauja. Tuo tarpu vaikui bÅ«nant su tėvu, kasdienis rÅ«pinimasis vaiku tenka ieÅ¡kovo motinai, o ne pačiam ieÅ¡kovui, todėl jam lieka tik Å¡venčių ir laisvalaikio leidimas su vaiku. Teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus apie tėvų bendravimÄ su vaiku bei jo prisiriÅ¡imÄ prie tėvų, nes liudytojai R. J., G. J. yra ieÅ¡kovo tėvai, o M. J. - brolis, todėl jų parodymai neobjektyvÅ«s, o jos mamos R. G. ir patėvio R.

G. parodymai teismo sprendime liko visai neįvertinti.

14. PaaiÅ¡kino, kad teismas klaidingai nustatė ir, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, jog ji dirba pamaininį darbÄ dvi paras iÅ¡ eilės VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotyje“, nes niekada tokiu grafiku nedirbo. Nuo liepos mėnesio darbdavys sutiko pakeisti darbo grafikÄ , todėl dirbs po parÄ kas ketvirtÄ parÄ , taigi, per mėnesį susidarys ne daugiau 6 paros darbo. Apsisprendė toliau gyventi Utenos mieste, kuriame turi butÄ , dirba dviejuose darbuose, jos darbo užmokestis yra dvigubai didesnis nei ieÅ¡kovo, kas įrodo, jog yra atsakinga ir siekia užtikrinti finansinę gerovę savo sÅ«nui.

15. Teigia, jog teismas neiÅ¡sprendė ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl buvusių sutuoktinių pavardės. Nors atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė jai palikti santuokinę pavardę, tačiau dabar keičia savo pozicijÄ ir nori susigrÄ Å¾inti ikisantuokinę – G. pavardę.

16. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. J. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

17. Nurodo, kad teismas itin iÅ¡samiai įvertino abiejų Å¡alių gyvenamÄ sias vietas nepilnamečio sÅ«naus tinkamų ir saugių gyvenimo sÄ lygų užtikrinimui. Pati atsakovė nepateikė duomenų, kad yra pajėgi užtikrinti tinkamÄ vaiko buitinę aplinkÄ ir emocinę bei psichologinę bÅ«senÄ . Apeliaciniame skunde nėra argumentuojama, dėl kokių svarių priežasčių trejų metų sÅ«nui turi bÅ«ti kardinaliai keičiama nuo 2017 m. spalio mėnesio faktiÅ¡kai susiklosčiusi buitinė ir emocinė aplinka ieÅ¡kovo namuose. Pripažįsta, kad yra padaręs grubių klaidų gyvenime, įskaudinęs ir nuvylęs savo tėvus, tačiau padarė iÅ¡vadas ir deda visas pastangas, kad sÅ«nus bÅ«tų apsaugotas nuo bet kokios neigiamos socialinės aplinkos, tam sudarė ir sudarys tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia vaiko fiziniam, protiniam, socialiniam vystymuisi.

18. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, Å¡alių sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymas kartus su tėvu nepažeidžia vaiko teisių ir geriausiai atitinka jo interesus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Apeliacinis skundas atmetamas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

21. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės J. J. apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamos Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. birželio 6 d. sprendimo dalies yra iÅ¡imtinai susiję tik su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ nagrinėja pagal jo ribas ir dėl sprendimo dalies, kuria priteistas iÅ¡laikymas bei nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nepasisako (apeliantė neginčija iÅ¡laikymo dydžio ir kad, patenkinus reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi bÅ«ti tenkinti reikalavimai dėl iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ to tėvo, su kuriuo nebus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bei dėl bendravimo tvarkos nustatymo).

22. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu ir ieÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į skundÄ pateikė į bylÄ eilę naujų įrodymų: darbo ir bendravimo su vaiku grafikus, fotonuotraukas, garso įraÅ¡us ir t. t., kuriuos prašė priimti.

23. Pažymėtina, jog CPK 314 straipsnis numato dvi iÅ¡imtis iÅ¡ bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , be to, kiekvienu atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.).

Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

24. Kadangi Å¡alys nepagrindė teikiamų naujų įrodymų prijungimo prie bylos bÅ«tinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikÅ¡mės apeliacinio skundo iÅ¡sprendimui, be to, jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , abiejų Å¡alių pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nagrinėdamas apeliacinį skundÄ nevertina.

25. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalimi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir su šiuo reikalavimu susijusių reikalavimų išsprendimu motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialines bei proceso teisės normas.

26. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinėje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo iÅ¡vadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, prieÅ¡ingai apeliantės argumentams dėl netinkamai vertintų įrodymų, netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mai 2019 m. birželio 6 d. sprendime iÅ¡dėstė Å¡alių praÅ¡ymus, paaiÅ¡kinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė iÅ¡samų byloje esančių įrodymų vertinimÄ , iÅ¡vadas dėl Å¡alių reikalavimų ir jų atsikirtimų, iÅ¡dėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka.

27. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad, remiantis CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas, vadovaudamasis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu iÅ¡nagrinėjimu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu (CPK 185 straipsnis).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas; teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014).

29. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nenukrypdamas nuo Å¡ios nutarties 27-28 punktuose nurodytos teismų praktikos, civilinio proceso taisyklių, tinkamai įvertino bylos įrodymų visumÄ , teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog Å¡iuo metu Å¡alių sÅ«naus gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas nepažeis vaiko teisių ir geriausiai atitiks vaiko interesus, kadangi tai bus vaikui įprasta gyvenamoji vieta.

30. Apeliantės manymu, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neteisingai įvertino, kad abu tėvai turi vienodas ir tinkamas sÄ lygas rÅ«pintis vaiku. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentÄ vertina nepagrįstu, nes iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos buvo nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė tinkamai įgyvendina tėvų valdžiÄ ir turi tinkamas sÄ lygas vaikui auginti ir juo rÅ«pintis. Bylos duomenys rodo, kad ieÅ¡kovas gyvena kartu su savo tėvais dviejų kambarių bute, jam su vaiku skirtas atskiras kambarys.

Pagal bylos duomenis, ieÅ¡kovo Å¡eimai priklauso tinkamai įrengta sodyba, kurioje Å¡eima apsistoja. Atsakovei nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, tačiau gyvena jos motinai priklausančiame dviejų kambarių bute. Taigi, tiek pas tėvÄ , tiek pas motinÄ vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta bÅ«tų daugiabučio namo dviejų kambarių bute. Nėra ginčo, kad butai, kuriuose gyvena Å¡alys, tinkami gyventi ar kad juose yra užtikrintos bÅ«tinus asmens poreikius atitinkančios sÄ lygos. Aplinkybė, kad butas yra vizualiai prasčiau atrodančiame ir naujai nesuremontuotame daugiabutyje, neturi esminės teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui.

Kolegijos nuomone, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjamu atveju lemiamos reikÅ¡mės neturi ir aplinkybė, kad vaikui nėra skirtas atskiras kambarys ar kad jis naudojasi buto patalpomis su seneliais, nes vaikas yra mažametis, kuriam reikalinga suaugusio žmogaus globa (gim. (duomenys neskelbtini)). Todėl apeliantės teiginys, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ja užtikrins geresnes vaiko gyvenimo sÄ lygas ir todėl, kad kiekvienas jų galės naudotis atskiru kambariu, atmetamas kaip nepagrįstas.

31. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, turi atsižvelgti į kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t. y. tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, vaiko norus ir pažiÅ«ras. Tačiau keičiant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ Ä¯ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, bÅ«tina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų.

Kriterijai, lemiantys sprendimÄ nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į bÅ«stÄ ; bÅ«sto sÄ lygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryÅ¡ių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryÅ¡is su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryÅ¡iai su kitais Å¡eimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad į esminius nutarties 31 punkte nurodytus kriterijus pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, tinkamai įvertino faktinę situacijÄ , kiek tai reikÅ¡minga sprendžiant dėl Å¡alių sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo, todėl pagrįstai laikė, kad didesnis Å¡alių sÅ«naus prisiriÅ¡imas yra prie tėvo ir senelių iÅ¡ tėvo pusės, kurie gyvena viename bute. Å ias aplinkybes bei tėvo bendravimo su vaiku ypatumus patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai:

R. J., G. J., M. J., A. L.. Šių aplinkybių nepaneigė net ir atsakovės liudytojos L. V., L. M., darželio darbuotojos liudytojos G. Č., R. J., R. B.. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas tyrė visus byloje esančius įrodymus, lygino juos tarpusavyje ir su kitais įrodymais ir tik iš jų visumos padarė atitinkamas išvadas. Tai, kad sprendime neišskirti ir neaptarti tam tikri įrodymai, įskaitant ir apeliantės kviestų liudytojų parodymus, nereiškia, kad jie nebuvo vertinami visų įrodymų visumoje ir kad į juos nebuvo atsižvelgta.

33. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis Å¡alys gyvena skyrium nuo 2017 metų, o mažametis sÅ«nus daugiausia gyveno su atsakovu apeliantei nepasitikėjimÄ keliančiame bendrabučio tipo dviejų kambarių bute. Tačiau byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių duomenų, kad bent kartÄ bÅ«tų buvę nustatyta, kad vaikas gyvena netinkamomis, nesaugiomis gyvenimo sÄ lygomis, kad yra neužtikrinami jo bÅ«tini poreikiai ar kad jam grėsmę kelia Å¡eimos narių netinkamas elgesys. PrieÅ¡ingai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai ne kartÄ vertino ieÅ¡kovo gyvenimo sÄ lygas: 2018 m. vasario 19 d. iÅ¡vadoje Nr. V11-30-(12-11) nurodyta, jog butas, kuriame gyvena ieÅ¡kovas, apstatytas visais reikiamais baldais, jame Å¡varu ir tvarkinga; 2019 m. kovo 26 d. iÅ¡vadoje Nr. 8SD-652-(8.8.27) nurodyta, kad bute yra du kambariai ir virtuvė, ieÅ¡kovas su sÅ«numi naudojasi vienu kambariu, kuris yra apstatytas visais reikiamais baldais, jame yra Å¡varu ir tvarkinga, sÅ«nui yra sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos, jis turi atskirÄ vietÄ miegoti, leisti laisvalaikį, žaisti įvairius žaidimus; nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartus su tėvu, nebus pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai; 2019 m. gegužės mėnesio patikslintoje iÅ¡vadoje Nr. 8SD-100-7(8.8.27) nurodytos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės.

34. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kai sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų klausimas, vieno iÅ¡ jų geresnės materialinės sÄ lygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikÅ¡mės; svarbu yra tai, kad kito iÅ¡ tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005). Byloje nustatyta, kad abiejų tėvų gyvenamosios aplinkos sÄ lygos Å¡iuo metu yra tinkamos ir pakankamos vaikui deramai augti ir tobulėti, abu tėvai rÅ«pinasi vaiku, jį iÅ¡laiko, užtikrina bÅ«tinų poreikių užtikrinimÄ .

Apeliantė tvirtina, kad gauna dvigubai didesnes pajamas nei ieškovas, todėl gali geriau pasirūpinti vaiku. Tačiau vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu niekaip neapriboja apeliantės teisės skirti vaiko poreikių tenkinimui daugiau lėšų, negu reikia jo minimaliems ir būtiniems poreikiams tenkinti.

35. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog tiek ieÅ¡kovas, tiek jo brolis M. J. yra pripažinti kaltais nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ faktinę aplinkybę vertino ir jÄ atsižvelgė priimdamas procesinį sprendimÄ . 2018 m. kovo 12 d. ir 2019 m. balandžio 10 d. Respublikinio priklausomybės ligų centro narkotinių medžiagų ir alkoholio testo iÅ¡vados rodo, kad ieÅ¡kovo testai dėl narkotinių medžiagų neigiami.

Nepaneigta, kad po vaiko gimimo ieÅ¡kovas žalingo įpročio atsisakė ir kad nuo tada jis nepadarė jokio nusikaltimo ir nusižengimo, kurie kokiu nors bÅ«du keltų grėsmę saugiai vaiko aplinkai. Todėl vien ta aplinkybė, kad 2013 metais ieÅ¡kovas buvo nuteistas, savaime nereiÅ¡kia, jog jis Å¡iuo metu netinkamai įgyvendina tėvo valdžiÄ vaiko atžvilgiu. Apeliantei nepateikus patikimų įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyviÄ nuomonę, kritiÅ¡kai vertintini argumentai ir dėl ieÅ¡kovo brolio M.

J. galimų neteisėtų veiksmų ar žalingų įpročių turėjimo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai dėl to jokios grėsmės mažamečio vaiko atžvilgiu taip pat nenustatė.

36. Sutiktina su apeliante, kad sprendžiant klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos, viena iÅ¡ vertinamų aplinkybių yra vaiko nuomonė. Tačiau bylos nagrinėjimo metu Å¡alių sÅ«nui neturint net trejų metų, teismas, remdamasis trimis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadomis, pagrįstai sprendė, kad jis yra per mažas, jog galėtų savarankiÅ¡kai suformuluoti savo nuomonę ir ji galėtų bÅ«ti iÅ¡klausyta. Dėl tos priežasties bylos nagrinėjimo eigoje netikslinga buvo skirti ir psichologinę ekspertizę, kad nustatyti vaiko emocinio prisiriÅ¡imo lygį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų.

37. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, teismas nesuabsoliutino vaiko prisiriÅ¡imo prie savo senelių fakto, bet, įvertinęs pateiktas nuotraukas, vaizdo įraÅ¡us, liudytojų parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad vaikas labiau prisirišęs prie ieÅ¡kovo, o, kadangi jis beveik dveji metai su ieÅ¡kovu gyvena jo tėvų namuose, tai buvo pagrindas spręsti ir dėl vaiko santykio su seneliais. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiÅ¡ka teisė, kuri nėra iÅ¡vestinė iÅ¡ tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiÅ¡kia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka.

CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga abiem tėvams sudaryti sÄ lygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiÅ¡kai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).

38. Sprendime teismas nurodė, kad atsakovė dirba VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotyje“ Vilniuje GMP slaugos specialiste, jos darbas pamaininis, dažniausiai ji dirba po dvi paras iÅ¡ eilės, penkios dienos laisvos, tačiau nuvykimas į darbÄ ir grįžimas atgal taip pat užima laiko, todėl dažniausiai po budėjimų motina vaikÄ pamato trečios paros popietę, be to, atsakovė dar dirba slaugytoja VšĮ „Utenos ligoninė“, darbas taip pat susijęs su budėjimais. Apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdžių metu Å¡ių duomenų dėl darbo grafiko neginčijo ir leistinais įrodymais nepaneigė.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad darbdavys sutiko pakeisti apeliantės darbo grafikÄ , todėl ji dirbs po parÄ ir kas ketvirta para, per mėnesį susidarys ne daugiau 6 paros darbo, taip pat yra apsisprendusi toliau gyventi Utenoje. Tačiau, kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė nekeis gyvenamosios vietos ar kad pasikeitė jos darbo grafikas, situacijos vertinimo tame kontekste, kokiame jÄ vertino pirmosios instancijos teismas, nekeičia, nes lieka neatsakytas klausimas, kaip bus sprendžiamas vaiko globos klausimas tÄ parÄ ar kitÄ laikotarpį, kai atsakovė dirbs.

Byloje nėra įrodymų, kad šalių sūnus turi sveikatos problemų ir kad jam reikalinga medicininių žinių turinčios apeliantės priežiūra, todėl atsakovės specialybė šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra esminė aplinkybė sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

39. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Teisėjų kolegija nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje neiÅ¡sprendė reikalavimo dėl buvusių sutuoktinių pavardžių, nepaisant to, kad iÅ¡ tiesų sprendimo rezoliucinėje dalyje per klaidÄ apie tai nepasisakė. Kaip matyti, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad nutraukdamas santuokÄ Å¡alių praÅ¡ymu ieÅ¡kovui paliko pavardę – J., atsakovei – J. (CK 3.31 straipsnis). Apeliantė skunde patikslina, kad norėtų susigrÄ Å¾inti ikisantuokinę pavardę G. Pagal CK 3.31 straipsnį, abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtÄ savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrÄ pavardę arba pasirinkti dvigubÄ pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. Atsižvelgiant į tai, apeliantės praÅ¡ymas tenkinamas, jai paliekant pavardę – G, ieÅ¡kovui – J.

41. Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ ieÅ¡kovas A. J. patyrė 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Netenkinus apeliacinio skundo, Å¡ios iÅ¡laidos, kurios pagrįstos įrodymais, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, priteistinos iÅ¡ atsakovės J. J. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. birželio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Patikslinti Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. birželio 6 d. sprendimo rezoliucinę dalį, papildomai nustatant, kad: „Nutraukus santuokÄ , ieÅ¡kovui A. J. palikti pavardę – J., atsakovei J. J. – G.“. Priteisti iÅ¡ J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Eigirdas Činka Laimantas Misiūnas