b40e85be-67ab-4e8e-a8b8-af28e137b875 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-933-332/2014                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02079-2013-1                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                                        1.2.29.3.; 2.1.7.; 2.1.7.4.;                                      2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.(S)                                                                 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 19 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui,gynėjui advokatui Ričardui Raliui,nuteistajam D.

R.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014-09-12 nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas 70 parų areÅ¡tas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d. į paskirtÄ areÅ¡to bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-11-07 iki 2013-11-08 (1 para).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

D. R. nuteistas už tai, kad jis neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo svetimÄ dokumentÄ - V. M. vardu iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas jį Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio patruliui G. B..Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2014-09-12 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., panaikinti, priimti naujÄ nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti.Apeliaciniame skunde nuteistasis D.

R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, visiÅ¡kai atmetė bet kokius įrodymus, kurie pagrįstai kelia abejones dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., taip pat padarė iÅ¡vadas, kurios neatitinka teisminio nagrinėjimo metu (ir ikiteisminio tyrimo metu) nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip kaltinamajame akte. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis grindžiamas netinkamai vertinant surinktus įrodymus, darant klaidingas iÅ¡vadas, nuosprendyje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio nagrinėjimo iÅ¡tirti įrodymai vertinami prieÅ¡ingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms.Nuteistasis D.

R. teigia, kad pirmosios insancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, kaip jo kaltės įrodymus vertina liudytojų N. N., V. N., V. M., G. B. ir E. Z. parodymus, teismo posėdžio metu peržiÅ«rėto vaizdo įraÅ¡o duomenis. Tačiau Å¡iuos duomenis vertindamas kaip jo kaltės įrodymus teismas nemotyvuodamas, be teisėto pagrindo atmeta ir nevertina tų pačių liudytojų (policijos pareigÅ«nų) G. B. ir E. Z. parodymų, kad įvykio metu dėl girtumo jis (apeliantas) sunkiai orientavosi aplinkoje, esamoje situacijoje, buvo neadekvatus, su juo sunkiai sekėsi susikalbėti, pačiam savarankiÅ¡kai paeiti.

Teismas taip pat atmeta ir Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimus, kad policijos automobilyje E. B. papraÅ¡ius pateikti vairuotojo pažymėjimÄ arba kitÄ asmens tapatybės dokumentÄ , jam (apeliantui) iÅ¡ dokumentų dėklo išėmus ir nesÄ moningai galimai padavus vairuotojo pažymėjimÄ policijos pareigÅ«nui, duomenys vairuotojo pažymėjime su asmeniu (apeliantu) nebuvo tikrinami, nebuvo tikrinami ir sulyginami esantys duomenys vairuotojo pažymėjime, automobilio registracijos pažymėjime, draudimo sutartyje.

Be to, teismas nepagrįstai konstatuoja, kad policijos pareigÅ«nai į jį (apeliantÄ ) kreipdavosi vairuotojo pažymėjime nurodytu vardu, kadangi tokių aplinkybių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta. PrieÅ¡ingai, tiek G. B., tiek E. Z. nurodė, kad duomenis alkotesterio parodymų kvite ir alkotesterio matavimo knygoje užpildė pagal turimÄ vairuotojo pažymėjimÄ , įrašų Å¡iuose dokumentuose netikrino ir nelygino su turimu vairuotojo pažymėjimu.Apeliantas nurodo, kad jau pačiam teismui nagrinėjant bylÄ teisme kilo abejonės ir buvo aiÅ¡kinamasi, kodėl nėra iÅ¡saugotas įraÅ¡as iÅ¡ policijos automobilyje esančio vaizdo registratoriaus.

Liudytojai davė nesuprantamus ir nepaaiÅ¡kinamus parodymus, kad įraÅ¡as neiÅ¡sisaugojo, nes „užsirašė ant virÅ¡aus“. Nuteistojo D. R. nuomone, teismas nesiėmė visų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos aplinkybės, nes nebuvo tenkintas jo praÅ¡ymas iÅ¡tirti ir nustatyti aplinkybes dėl jo asmenybės nustatymo Å iaulių miesto PK, kai jis buvo pristatytas po autoįvykio į policijos komisariatÄ . D. R. nurodo, kad pristačius jį į komisariatÄ , operatyvaus valdymo padalinio pareigÅ«nų buvo iÅ¡kart nurodyta policijos ekipažui, kad pristatytas asmuo ir nurodytas dokumentuose nėra tas pats asmuo ir policijos pareigÅ«nai turėjo visas realias galimybes iÅ¡saugoti policijos automobilyje esančio vaizdo registratoriaus užfiksuotas faktines aplinkybes dėl vairuotojo pažymėjimo pateikimo faktinių aplinkybių nustatymo.

Tokių priemonių nebuvo imtasi. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismo metu peržiÅ«rėtame vaizdo įraÅ¡e jis jau besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡ kart po autoįvykio yra pripažįstamas kaltu dėl svetimo vairuotojo pažymėjimo panaudojimo.Nuteistasis D. R. teigia, kad, paduodamas vairuotojo pažymėjimÄ policijos pareigÅ«nui, jis veikė nesÄ moningai, jokio tikslo nuslėpti savo asmenybės ar kitaip kaip nors iÅ¡kraipyti faktinius duomenis neturėjo. Nurodo, kad autoįvykį jis padarė su savo automobiliu, policijos pareigÅ«nams buvo pateikti jo vardu turimi kiti automobilio dokumentai (registracijos pažymėjimas, draudimas), vairuotojo pažymėjimas buvo paduotas nesÄ moningai iÅ¡ bendro dokumentų dėklo, kuriame buvo asmens tapatybės kortelė, invalido pažymėjimas, banko kortele, kiti dokumentai.

Apelianto nuomone, teismas neįvertino visų Å¡ių nurodytų aplinkybių, jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nesiėmė visų priemonių, kad bÅ«tų paÅ¡alintos bet kokios abejonės, galimybės, prielaidos ar tikimybės dėl jo kaltės ir, priimdamas nuosprendį, vadovavosi tik galimai jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Teismo posėdyje nuteistasis D. R. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis D. R. pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su Å iaulių apylinkės teismo 2014-09-12 nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už neteisėtÄ svetimo dokumento panaudojimÄ . Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai atmetė įrodymus, kurie kelia abejonių dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., ir padarė iÅ¡vadas, kurios neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis D. R. savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siÅ«lo besÄ lygiÅ¡kai remtis jo dėstomu vertinimu, o ne byloje esančiu ir iÅ¡nagrinėtų duomenų visetu. Å ios aplinkybės rodo, kad D. R. tik jam palankų įrodymų vertinimÄ laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai, su kuriais bei jų vertinimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, todėl iÅ¡samiai nekartoja ir nebeanalizuoja, atskleidžiant jų turinį, įrodo, kad D.

R., 2013-11-07 apie 17.48 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo svetimÄ dokumentÄ - V. M. vardu iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas jį Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio patruliui G. B..Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, remdamasis jų visuma padarė teisingas iÅ¡vadas, pagrįstai D.

R. parodymus, kuriais jis neigė savo kaltę atmetė ir pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį, todėl Å iaulių apylinkės teismo 2014-09-12 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį D. R. atžvilgiu, kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti D. R. nuteisimo motyvai, su kuriais teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka, todėl laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo suraÅ¡ymo ekonomiÅ¡kumo jų nekartoja.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Todėl apelianto iÅ¡sakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendžiai pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieÅ¡taravimų. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Sprendžiant nuteisto D. R. kaltės klausimÄ , nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Nuteistojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme iÅ¡tirtais bylos duomenimis. Å ie faktiniai duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis.

Teismas nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 301 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, bÅ«tų nesilaikęs minėtų Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimų. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡analizavus byloje surinktų įrodymų visumÄ , o ne tik tuos įrodymus, kuriais remiantis buvo galima priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kaip nepagrįstai teigiama D.

R. apeliaciniame skunde. Å ioje byloje Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos bÅ«tų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingÄ sprendimÄ , taipogi nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas, bei nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka apelianto lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės. Nuteistasis D.

R. apeliaciniame skunde nurodo, jog, paduodamas vairuotojo pažymėjimÄ policijos pareigÅ«nui, jis veikė nesÄ moningai, jokio tikslo nuslėpti savo asmenybės ar kitaip kaip nors iÅ¡kraipyti faktinius duomenis neturėjo, ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino liudytojų G. B. ir E. Z. parodymų, jog įvykio metu dėl girtumo jis (apeliantas) sunkiai orientavosi aplinkoje, esamoje situacijoje, buvo neadekvatus, su juo sunkiai sekėsi susikalbėti, pačiam savarankiÅ¡kai paeiti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog D.

R., apklausiamas įtariamuoju 2013-11-08, t. y. kitÄ dienÄ po byloje nagrinėjamo įvykio, nenurodė, kad jis neprisimena, kas įvyko 2013-11-07 apie 17.48 val., ar kad byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo be orientacijos, veikė nesÄ moningai, o, prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, savaip interpretuodamas nurodė aplinkybes, kuriomis jis 2013-11-07 apie 17.48 val. sukėlė eismo įvykį, teigė prisimenantis, jog policijos pareigÅ«nui nedavė kito asmens vairuotojo pažymėjimo ir Å¡ių savo parodymų laikėsi viso ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 79, 80 b. l.).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu D. R. orientacija ir nuovoka nebuvo sutrikusios tiek, kad D. R. negalėtų suvokti savo paties atliekamų veiksmų ir elgesio, nes po byloje nagrinėjamo įvykio jis prisiminė įvykio aplinkybes, nors jas ir interpretavo savaip. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija D. R. apeliacinio skundo teiginius, kad, paduodamas ne savo vairuotojo pažymėjimÄ policijos pareigÅ«nui, jis veikė nesÄ moningai, jokio tikslo nuslėpti savo asmenybės ar kitaip kaip nors iÅ¡kraipyti faktinius duomenis neturėjo, vertina kaip jo gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti, ir juos atmeta kaip nepagrįstus.Nuteistasis D.

R., ginčydamas savo kaltę, apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam nesÄ moningai galimai padavus vairuotojo pažymėjimÄ policijos pareigÅ«nui, duomenys, esantys vairuotojo pažymėjime, su asmeniu (apeliantu) nebuvo tikrinami, nebuvo tikrinami ir sulyginami duomenys, esantys vairuotojo pažymėjime, automobilio registracijos pažymėjime, draudimo sutartyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad policijos pareigÅ«nų veiksmai, pildant dokumentus ir renkant pirminę informacijÄ apie įvykusį eismo įvykį, D.

R. veiksmų paduodant kito asmens vairuotojo pažymėjimÄ policijos pareigÅ«nui teisiniam įvertinmui ir kvalifikavimui jokios reikÅ¡mės neturi. D. R. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatuoja, kad policijos pareigÅ«nai į jį (apeliantÄ ) byloje nagrinėjamo įvykio metu kreipdavosi vairuotojo pažymėjime nurodytu vardu, nes tokių aplinkybių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.Kaip matyti iÅ¡ liudytojo G.

B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jis su kolega E. Z. ant alkoholio matuoklių Å¡aknelių raÅ¡ydami duomenis nuo vairuotojo pažymėjimo, tuo vardu kreipėsi į D. R. ir jis pasirašė tiek ant Å¡aknelės, tiek į alkotesterio matavimo knygÄ . G. B. su kolega netikrino parašų pagal vairuotojo pažymėjimÄ , nes žmogus prisistatė, padavė vairuotojo pažymėjimÄ . Liudytojas E. Z. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jam su kolega G. B. priėjus prie D.

R. automobilio, ir paklausus Å¡io asmens vardo ir pavardės, D. R. iÅ¡ pat pradžių prisistatė vardu to žmogaus, kurio vairuotojo pažymėjimÄ jiems vėliau pateikė. Taigi aplinkybė, kad policijos pareigÅ«nai G. B. ir E. Z. į D. R. byloje nagrinėjamo įvykio metu kreipdavosi vairuotojo pažymėjime nurodytu vardu, nustatyta remiantis minėtų policijos pareigÅ«nų parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti Å¡ių liudytojų duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, esminėse detalėse sutampa, liudytojai iÅ¡ esmės vienodai aiÅ¡kina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistÄ jį, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Nuteistojo D. R. nuomone, teismas nesiėmė visų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos visos aplinkybės, nes netenkino jo praÅ¡ymo iÅ¡tirti ir nustatyti aplinkybes dėl jo asmenybės nustatymo Å iaulių miesto PK, kai jis buvo pristatytas po autoįvykio į policijos komisariatÄ .

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali atmesti bylos nagrinėjimo teisme dalyvių praÅ¡ymus, kai jie praÅ¡o iÅ¡aiÅ¡kinti aplinkybes, kurios jau iÅ¡samiai nustatytos surinktoje bylos medžiagoje, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikÅ¡mės arba ryÅ¡io su byla. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė minėtÄ D. R. gynėjo advokato praÅ¡ymÄ , nes praÅ¡ymas neturėjo esminės reikÅ¡mės bylai – kaltinimas D. R. buvo formuojamas dėl neteisėto kito asmens dokumento pateikimo policijos pareigÅ«nams, todėl veiksmai, kurie vyko po Å¡ios veikos padarymo yra nesusiję su pačia kaltinimo apimtimi.D.

R. taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai turėjo visas realias galimybes išsaugoti policijos automobilyje esančio vaizdo registratoriaus užfiksuotas faktines aplinkybes dėl vairuotojo pažymėjimo pateikimo faktinių aplinkybių nustatymo, tačiau dėl nežinomų aplinkybių to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad be policijos automobilyje esančio vaizdo registratoriaus įrašo su užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis dėl vairuotojo pažymėjimo pateikimo policijos pareigūnams, byloje esančių duomenų pakanka D.

R. kaltei dėl Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagrįsti. Nors D. R. atkreipia dėmesį, kad teismo metu peržiÅ«rėtame vaizdo įraÅ¡e jis jau besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡ kart po autoįvykio yra pripažįstamas kaltu dėl svetimo vairuotojo pažymėjimo panaudojimo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, ar bÅ«tų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nereiÅ¡kia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo D. R. padarytÄ veikÄ , bei iÅ¡sprendė kitus nuosprendžio klausimus, paskyrė teisingÄ savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu bausmę, todėl keisti ar naikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014-09-12 nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo D.

R. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                Raimundas Jurgaitis Teisėjai                                                                                                           Zigmas Kavaliauskas                                                                                                                         Vidmantas Mylė