b40ca9ec-59fd-49a3-8ffc-3eef4e8501cf · Å venčionių rajono apylinkės teismas

                                                                                                                                                                                                                         Civilinė byla Nr. 2-48-665/2012                                                                                          ( proceso Nr. 2-45-3-00781-2011-4 )                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                           117.1; 117.2.; 128.2.                                                                                           ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS  TEISMAS                                      S P R E N D I M A S                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                              2012 m. sausio 12 d.                                                        Švenčionys              Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Gražina Čereškevičienė, sekretoriaujant Olgai Saveljevai ,dalyvaujant pareiškėjai V.

Ž., pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Vladui Alfonsui MalaÅ¡kevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. Ž. pareiÅ¡kimÄ Â dėl turinčio juridinę reikÅ¡mę fakto nustatymo su suinteresuotais asmenimis Lietuvos Genocido ir rezistencijos centru ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir n u s t a t ė :                          PareiÅ¡kėja patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡o paÅ¡alpos pagal Lietuvos Respublikos žuvusių pasiprieÅ¡inimo 1940 – 1990 metų okupacijoms dalyvių Å¡eimoms įstatymÄ Nr. VII-871 gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos tėvas V.

Pe., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs 1946 metų vasario 26 d, mirė nuo okupacinės valdžios pareigÅ«nų tardymo metu padarytų jo kÅ«no sužalojimų ir jo mirtis yra susijusi su jo pasiprieÅ¡inimo sovietinei okupacijai veikla.  PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad tėvo mirties liudijime neįraÅ¡yta jo mirties priežastis, o bažnytiniame įraÅ¡e apie jo mirtį nurodyta, kad jis mirė nuo dusulio. Å i priežastis pilnai neatitinka tikrovės, todėl ji neįraÅ¡yta mirtį registruojant civiline tvarka, nes valdininkai žinojo, jog tėvÄ sumušė sulaikę okupacinės valdžios pareigÅ«nai, nuo Å¡ių sumuÅ¡imų tėvas mirė, nes buvo suimtas sveikas ir stiprus vyriÅ¡kis, po suėmimo iÅ¡leistas nevaikÅ¡tantis ir su matomomis sumuÅ¡imų žymėmis.

Jį parsivežus namo jis buvo gydytas nuo sumuÅ¡imų, tačiau gydytojas nurodė, kad jo padėtis beviltiÅ¡ka, nuo patirtų sužalojimų pagydyti neįmanoma ir netrukus tėvas mirė. V. Pe. sÅ«nus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)1944 metais į LietuvÄ sugrįžus sovietinei , okupacinei kariuomenei, nenorėjo joje tarnauti, išėjo į miÅ¡kÄ ir tapo partizanais. Å iuo metu jie visi yra mirę. Tačiau pareiÅ¡kėjos tėvas V.

Pe. nuolat susitikdavo su partizanais, juos rėmė maisto produktais, teikė žinias apie NKVD dalinių ir stribų judėjimÄ , buvo ryÅ¡ininku kitiems partizanų bÅ«riams. Å i tėvo veikla yra pripažinta , nes 2010 01 29 V. Pe. iÅ¡duotas laisvės kovų dalyvio pažymėjimas. Dėl Å¡ios savo veiklos V. Pe. buvo 1944 m. gruodžio mėnesį NKVD kareivių buvo suimtas, tardytas muÅ¡tas, sužalotas, paleistas iÅ¡ suėmimo nebevaikÅ¡tantis dėl patirtų sužalojimų ir sumuÅ¡imų, nuo ko netrukus mirė savo namuose.

Jį gydęs gydytojas iÅ¡ karto jį apžiÅ«rėjęs diagnozavo jo beviltiÅ¡kÄ bÅ«klė, skyrė gydymÄ , tačiau bÅ«klė nuolat blogėjo, kol tėvas mirė taip ir nepradėjęs vaikščioti, nepasibaigus vidiniam kraujavimui nuo patirtų sumuÅ¡imų ir su tais sumuÅ¡imais susijusiam dusuliui. Tėvas iki jo suėmimo turėjo 54 metus, tačiau buvo stiprus ir sveikas vyras, dirbęs sunkius žemės Å«kio darbus. Suinteresuoti asmenys dalyvauti teismo posėdyje neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai.

Gauti atsiliepimai, kuriuose suinteresuoti asmenys praÅ¡o bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant, o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra pagal byloje iÅ¡tirtus įrodymus ( b.l. 43, 51-53). Todėl byla iÅ¡nagrinėta Å¡iems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant. PareiÅ¡kimas tenkintinas.              PareiÅ¡kėja siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos tėvas V. Pe. mirė 1946 m. vasario 26 d. nuo okupacinės valdžios pareigÅ«nų tardymo metu padarytų kÅ«no sužalojimų ir jo mirtis yra susijusi su pasiprieÅ¡inimo sovietinei okupacijai veikla.

Å io fakto įrodyti dokumentais pareiÅ¡kėja negali, nes jos tėvo mirties registracijos civiline tvarka akto įraÅ¡e mirties priežastis nenurodyta ( b.l.39). Todėl faktas nustatytinas teisme. Å io fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes pareiÅ¡kėja įgis teisę į vienkartinę paÅ¡alpÄ Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių Å¡eimoms įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkto numatytu pagrindu. Todėl yra visos trys sÄ lygos juridinio fakto nustatymui teisme: pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , nuo kurio nustatymo priklauso jos asmeninių turtinių teisių atsiradimas; pareiÅ¡kėja neturi dokumento patvirtinančio mirties priežastį; pareiÅ¡kėja negali ne teismo tvarka gauti mirties priežastį patvirtinančių dokumentų, nes mirties akto įraÅ¡e nenurodyta pareiÅ¡kėjos tėvo mirties priežastis.

             PareiÅ¡kėja yra V. Pe., gim. (duomenys neskelbtini) ir mirusio 1946 02 27, dukra. Å ios faktinės aplinkybės yra patvirtintos bylos medžiaga( b.l.7,8,10,1,39). Po mirties V. Pe. yra pripažintas laisvės kovų dalyviu ( b.l. 26). Todėl yra įrodyta, kad jis kovojo prieÅ¡ okupacinę valdžiÄ Â nuo 1940 iki savo mirties 1946 m.             Liudytojai J. B. ir V. P. patvirtino joms žinomas V. Pe. suėmimo aplinkybes 1944 metais ir sužalojimo bei mirties priežastį nuo Å¡ių sužalojimų. .

Iš jų parodymų matyti, kad V. Pe. 1944 m. gruodžio mėnesį NKVD kareivių buvo suimtas, tardytas muštas, nes talkino partizaniniam judėjimui, kuriame dalyvavo jo sūnus Juozas ir kurį nušovė NKVD kariai bandant išvengti šio persekiojimo, o V. Pe. suimtas kaip tiesioginis šių įvykių dalyvis. Jis buvo suimtas , tardytas, iš tardymo paleistas sužalotas,- paleistas iš suėmimo nebevaikštantis dėl patirtų sužalojimų ir sumušimų, nuo ko netrukus mirė savo namuose.

Jį gydęs gydytojas iÅ¡ karto po paleidimo iÅ¡ suėmimo ir grįžimo į namus (duomenys neskelbtini) kaime, jį apžiÅ«rėjęs diagnozavo jo beviltiÅ¡kÄ bÅ«klę, skyrė gydymÄ , tačiau bÅ«klė nuolat blogėjo, kol pareiÅ¡kėjos tėvas mirė taip ir nepradėjęs vaikščioti, nepasibaigus vidiniam kraujavimui nuo patirtų sumuÅ¡imų ir su tais sumuÅ¡imais susijusiam dusuliui. Tėvas iki jo suėmimo turėjo 54 metus, tačiau buvo stiprus ir sveikas vyras, dirbęs sunkius žemės Å«kio darbus .Å ie liudytojų parodymai patvirtina pareiÅ¡kėjos patikslintame pareiÅ¡kime nurodytas faktines aplinkybes, jos paaiÅ¡kinimo teismui turinį, neprieÅ¡tarauja ir Vincento mirties registracijos bažnyčioje akto duomenims ( b.l.28) bei archyvo pažymai apie V.

Pe. mirtį, kuri registruota akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) 1946 02 27, mirties priežastis nenurodyta ( b.l. 38).             Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėja teisme įrodė, jog tėvas V. Pe. mirė 1946 m. vasario 26 d. nuo okupacinės valdžios pareigūnų tardymo metu padarytų kūno sužalojimų ir jo mirtis yra susijusi su pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikla.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 dalies 9 punktu ,448 str., teismas              nusprendė :

             PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ patenkinti.                          Teisės į vienkartinę paÅ¡alpÄ pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasiprieÅ¡inimo 1940- 1990 metų okupacijoms dalyvių Å¡eimoms įstatymÄ Nr. VII-871 įgijimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas V. Pe., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs 1946 metų vasario 26 d, mirė nuo okupacinės valdžios pareigÅ«nų tardymo metu padarytų jo kÅ«no sužalojimų ir jo mirtis yra susijusi su jo pasiprieÅ¡inimo sovietinei okupacijai veikla.             Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Å venčionių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                    Gražina Čereškevičienė