b40c5f20-d1ec-4c07-b79c-3d61fa94bd3e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1627-236/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00303-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4.; 3.3.2.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys KailiÅ«nas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo A. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

L. ieÅ¡kinį atsakovui J. J. dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir su tuo susijusių pasekmių taikymo, spręndžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti apsimestine 2013 m. sausio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintÄ Klaipėdos m. 6-ajame notarų biure, notarinio reg. Nr. LP-11, dėl J. J. priklausančio nekilnojamojo turto: 2623/10000 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių, 464/1000 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rÅ«sio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo A.

L. už 200 000 Lt ir taikyti garantijos sutarties, turėjusios užtikrinti tarp Å¡alių sudarytÄ 2012 m. balandžio 2 d. UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, teisines pasekmes, t. y. grÄ Å¾inti J. J. nuosavybėn 2623/10000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių, 464/1000 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nutarė ieškinį atsisakyti priimti.

3. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas siekia Å¡alių sudarytÄ 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl J. J. priklaususio nekilnojamojo turto pardavimo A. L. už 200 000 Lt pripažinti apsimestine ir taikyti garantijos sutarties, turėjusios užtikrinti tarp Å¡alių sudarytÄ 2012 m. balandžio 2 d. UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, teisines pasekmes ir grÄ Å¾inti J. J. nekilnojamÄ jį turtÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad susidarė situacija, kai ieÅ¡kovas atgavo atsakovui sumokėtus pinigus už UAB „Lotidė“ akcijas, o atsakovas neatgavo ieÅ¡kovui perleisto, kaip garantija savo nekilnojamojo turto, kuriuo buvo garantavęs pirminio sandorio įvykdymÄ , todėl kreipėsi į teismÄ dėl sutarties dalies, kuria patvirtinta, kad atsakovas gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo 200 000 Lt, pripažinimo negaliojančia.

Teismui patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui buvo priteista ginčo suma. Atsakovas inicijavo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo turto pagal 2019 m. sausio 3 d įsiteisėjusį teismo sprendimÄ . Atsakovas inicijavo kitÄ procesÄ , kuriuo siekia nuginčyti ieÅ¡kovo sudarytÄ dovanojmo sutartį, nes atsakovo ieÅ¡kovui parduoto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), vertė daug mažesnė už 2019 m. sausio 3 d. teismo sprendimu priteistÄ sumÄ , todėl atsakovas turi teisinę galimybę nesÄ Å¾iningai pasipelnyti ieÅ¡kovo sÄ skaita.

4. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad Å¡alių ginčai dėl 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo ir 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių yra iÅ¡spręsti įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015, kuriuo tenkino ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinį dėl 2012 m. balandžio 2 d. ieÅ¡kovo A.

L. ir atsakovo J. J. sudarytos UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo ir 59 390,43 Eur skolos, 5 939,04 Eur palÅ«kanų bei 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundÄ atmetė ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. 2A-270-370/2016).

Taip pat, LITEKO duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ byloje Nr. e2-311-479/2019 pagal ieÅ¡kovo J. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. L. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo. Teismas patenkino ieÅ¡kovo J. J. ieÅ¡kinį ir pripažino negaliojančiu tarp ieÅ¡kovo J. J. ir atsakovo A. L. sudarytos 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punktÄ , nustatantį, kad pardavėjas pareiÅ¡kia, jog 200 000 Lt iÅ¡ pirkėjo gavo ir Å¡is pareiÅ¡kimas kartu yra pakvitavimas apie gautus pinigus už parduotus daiktus.

Priteisė iÅ¡ atsakovo A. L. ieÅ¡kovui J. J. 57 924 Eur skolÄ bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, apskaičiuotas pagal skolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. e2A-57-450/2020).

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, iÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019, matyti, kad teismas nustatė, jog atsakovas A. L. pinigines lėšas už perkamas UAB „Lotidė“ akcijas perdavė ieÅ¡kovui 2012 metais, o ieÅ¡kinį dėl akcijų pirkimo –pardavimo sutarties nutraukimo ir lėšų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovas pareiÅ¡kė 2015 m. vasario 17 d. Å ios bylos aplinkybės patvirtina, kad po 2013 m. sausio 3 d. sutarties sudarymo ginčo Å¡alys gana ilgÄ laikotarpį viena kitai pretenzijų nereiÅ¡kė nei pagal ginčijamÄ sutartį, nei pagal UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių veiksmai po ginčijamos sutarties sudarymo patvirtina, jog Å¡alių valiÄ atitiko tikrieji Å¡alių ketinimai, tai yra ieÅ¡kovas J. J. perleidžia už gautas iÅ¡ atsakovo A. L. lėšas ieÅ¡kovui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), o atsakovas A. L. sutiko su tuo, jog jis nebereiÅ¡kia ieÅ¡kovui reikalavimų dėl UAB „Lotidė“ akcijų, turto perleidimo atsakovui (sprendimo 30 punktas). Teismas taip pat nurodė, kad dėl to ieÅ¡kovas J.

J. byloje pagrįstai įrodinėja, kad piniginės lėšos pagal 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ieÅ¡kovui nebuvo mokamos prieÅ¡ 2013 m. sausio 3 d. sutarties sudarymÄ , Å¡alys ginčo turto kainos sumokėjimu pripažino lėšų ieÅ¡kovui perdavimÄ pagal UAB „Lotidė“ akcijų perleidimo sutartį. Teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių iÅ¡kilus konfliktui atsakovas A. L. nutarė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl skolos už UAB „Lotidė“ akcijas priteisimo, nors 2013 m. sausio 3 d. sutartyje nurodytos turto kainos atsakovas ieÅ¡kovui nesumokėjo.

Taigi, atsakovas A. L. 2013 m. sausio 3 d. sutarties sudarymo metu suklaidino ieÅ¡kovÄ J. J., kad atsakovas nereikalaus iÅ¡ ieÅ¡kovo sugrÄ Å¾inti lėšas už UAB „Lotidė“ akcijas ir lėšos, ieÅ¡kovo gautos už UAB „Lotidė“ akcijas, yra įskaitytos į turto kainÄ , mokėtinÄ už turtÄ (duomenys neskelbtini). Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieÅ¡kinį patenkinti ir nustatyti, jog ieÅ¡kovas negavo lėšų pagal 2013 m. sausio 3 d. sutartį, ieÅ¡kovas dėl suklydimo 2013 m. sausio 3 d. sutartyje patvirtino apie turto kainos sumokėjimÄ (sprendimo 34 punktas).

Teismas konstatavo ir tai, kad protingo asmens veiksmų neatitiktų atsakovo A. L. sprendimas sumokėti ieÅ¡kovui J. J. 200 000 Lt pagal ginčijamÄ sutartį tuo metu, kai atsakovas A. L. jau buvo sumokėjęs 205 063 Lt ieÅ¡kovui už UAB „Lotidė“ akcijas ir ieÅ¡kovas nevykdė įsipareigojimo perduoti nuosavybės teisę į UAB „Lotidė“ akcijas (sprendimo 40 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo A. L. skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo, nurodė, kad bylos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių valiÄ atitiko tikrieji Å¡alių ketinimai, tai yra ieÅ¡kovas J.

J. perleidžia už gautas iÅ¡ apelianto A. L. lėšas ieÅ¡kovui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), o apeliantas A. L. sutinka su tuo, jog jis nebereiÅ¡kia ieÅ¡kovui reikalavimų dėl UAB „Lotidė“ akcijų, turto perleidimo apeliantui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstomis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendime nustatytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas.

6. Teismas konstatavo, kad abiejose bylose pareikÅ¡ti reikalavimai yra tapatÅ«s, ginčas kilęs tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties reikalavimo (t. y. dokumentų), tik civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 J. J. kėlė reikalavimÄ dėl 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo –pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, reikÅ¡damas šį ieÅ¡kinį A. L. siekia Å¡alių sudarytÄ 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti apsimestine ir taikyti garantijos sutarties teisines pasekmes, restitucijos taikymo. Abiejose bylose Å¡alys reikalavimus grindžia tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad abiejose bylose tiek ieÅ¡kinio pagrindas, tiek ieÅ¡kinio dalykas yra tapatÅ«s.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimo patenkinimo atveju ir pripažinus 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį apsimestine, taikant jai garantijos sandorio teisines pasekmes susidarytų situacija, kai būtų priimti du prieštaraujantys vienas kitam sprendimai dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, iš esmės pasidarytų neįmanomas abiejų sprendimų vykdymas.

8. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad visi šalių turtiniai reikalavimai yra išspręsti 2015 m. liepos 28 d. ir 2019 m. sausio 3 d. įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, negalimas, todėl ieškovo A. L. ieškinį atsakovui J. J. dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir su tuo susijusių pasekmių taikymo, atsisakytina priimti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliantas A. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį.

10. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 10.1. Teismas negalėjo savo iÅ¡vados remti dviejose skirtingose bylose nagrinėtais ginčais, bei jų dalykais ir pagrindais. CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytas pagrindas bylai nutraukti ar atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, negali bÅ«ti grindžiamas keliose bylose priimtų sprendimų visuma. 10.2. Apeliantas ginčija visÄ 2013 m. sausio 3 d. nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartį, o ne jos dalį, kaip kad ginčijo J. J. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2­311­479/2019.

Todėl akivaizdu, kad ieškinio dalykai šiose bylose yra skirtingi net ir savo apimtyse. Šiose bylose yra skirtingi ir ieškinio pagrindai, nes ieškovas nurodo, kad ginčijamas sandoris yra apsimestinis, nes juo pridengiamas kitas, tikrasis susitarimas, kuris niekada šalių nebuvo pasirašytas ir patvirtintas tokiam sandoriui nustatyta privaloma notarine tvarka. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2­311­479/2019 ginčijamas nekilnojamo turto pardavimo sutarties 4.2 punktas tuo pagrindu, jog J.

J. suklydo nurodydamas Å¡iame punkte, kad gavo A. L., sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ ieÅ¡kinio ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį. Å i taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiÅ¡kiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali bÅ«ti paneigtas iÅ¡keliant kitÄ tapačiÄ civilinę bylÄ .

Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiÅ¡kia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų. Draudimo kelti tapatų teismo iÅ¡spręstam civilinį ginÄÄ turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas.

Kartu teismas visada turi išsiaiškinti, ar tarp šalių susiklostę materialieji santykiai nėra tęstiniai. Taip pat, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

16. Atsisakyti priimti ieÅ¡kinį galima tik konstatavus ieÅ¡kinių tapatumÄ (sutapus ieÅ¡kinio Å¡alims, pagrindui ir dalykui). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡samiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieÅ¡kiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

Sprendžiant klausimÄ dėl Å¡alių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo Å¡alys tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje. Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo Å¡alys yra tapačios, esminę reikÅ¡mę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginÄÄ sprendė teismas, dalyviai. Dėl to Å¡alių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiÅ¡kia buvusiam ieÅ¡kovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šioje byloje kilo ginčas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti A. L. ieškinį dėl 2013 m. sausio 3 d. sutarties pripažinimo apsimestine, nes teisme jau yra išnagrinėtos civilinės bylos Nr.e2-1043-112/2015 ir Nr.e2­311­479/2019 tarp tų pačių bylos šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad minėtose bylose ieškinio pagrindas ir dalykas nesutampa. Taigi, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju konstatuoja, kad nėra ginčo dėl nagrinėjamos bylos ir civilinių bylų Nr.e2-1043-112/2015, Nr.e2­311­479/2019 šalių tapatumo, todėl nutartyje plačiau pasisako tik dėl ieškinio pagrindo ir dalyko tapatumo.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pasisakęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad konkrečiu atveju, ieÅ¡kovas A. L. ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti 2013 m. sausio 3 d. tarp Å¡alių sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine ir taikyti garantijas sutarties, turėjusios užtikrinti tarp Å¡alių sudarytos 2012 m balandžio 2 d. UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo pardavimo sutarties teisines pasekmes, t.y. grÄ Å¾inti J. J. nuosavybėn 2623/10000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančių statinių,- 464/1000 gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. duomenys neskelbtini); kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius duomenys neskelbtini).

20. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015 tenkino ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinį dėl 2012 m. balandžio 2 d. ieÅ¡kovo A. L. ir atsakovo J. J. sudarytos UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo ir 59 390,43 Eur skolos, 5 939,04 Eur palÅ«kanų bei 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi, minėtÄ Klaipėdos apygardos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 J. J. pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieÅ¡kinį dėl su A. L. 2013 m. sausio 3 d. sudarytos nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia dėl suklydimo. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu pripažino 2013 m. sausio 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties 4.2 punktÄ negaliojančiu. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas negavo lėšų pagal 2013 m. sausio 3 d. sutartį ir dėl suklydimo 2013 m. sausio 3 d. sutartyje patvirtino apie turto kainos sumokėjimÄ , todėl sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai pripažinti 2013 m. sausio 3 d. sutarties 4.2 punktÄ negaliojančiu bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 57 924 Eur yra pagrįsti.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad sutartyje ieÅ¡kovas dėl esminio suklydimo patvirtino apie turto kainos sumokėjimÄ , ieÅ¡kovÄ suklaidino atsakovas A. L., neturėdamas tikslo ieÅ¡kovÄ apgauti sutarties sudarymo metu ir Å¡i sutarties dalis yra negaliojanti. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendime papildomai pasisakė dėl sutarties pripažinimo negaliojančia dėl apgaulės, t.y. nurodė, kad Å¡alių veiksmai, raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog 2013 m. sausio 3 d. sandorio sudarymo metu A.

L. nesiekė apgauti J. J., neatliko aktyvių veiksmų jam suklaidinti, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CPK 1.91 straipsnį.

22. Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytų trijų bylų/ieÅ¡kinių reikalavimai (ieÅ¡kinio dalykas) nesutampa. Pastebėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015 ieÅ¡kovas A. L. prašė nutraukti 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisti iÅ¡ J. J. 59 390,43 Eur skolÄ , 5 939,04 Eur palÅ«kanų bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 J. J. prašė iÅ¡ dalies pripažinti negaliojančia dėl suklydimo 2013 m. sausio 3 d. su A. L. sudarytÄ nekilnojamojo daikto pirkimo –pardavimo sutartį, o civilinėje byloje Nr. e2-1091-618/2020 A. L. praÅ¡o pripažinti visÄ 2013 m. sausio 3 d. negaliojančia, kaip apsimestinę, t.y. sudarytÄ kitam sandoriui pridengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors visose minėtose bylose yra siekiama vieno rezultato, t.y. pripažinti sandorius negaliojančiais, tačiau civilinėje byloje Nr. e2-1043-112/2015 buvo siekiama pripažinti negaliojančiu 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 tik dalį 2013 m. sausio 3 d. sandorio (4.2 punktÄ ), o civilinėje byloje Nr. e2-1091-618/2020 visÄ 2013 m. sausio 3 d. sandorį.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad prieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas civilinės bylos Nr. e2-1043-112/2015 ir Nr. e2-1091-618/2020 dalykai nesutampa, o civilinėse bylose Nr. e2-311-479/2019 ir Nr. e2-1091-618/2020 sutampa tik iÅ¡ dalies, t.y. pareikÅ¡tas reikalavimas dėl visos sutarties pripažinimo negaliojančia apima jau iÅ¡nagrinėtÄ klausimÄ dėl sutarties 4.2 punkto pripažinimo negaliojančiu.

13. Apeliacinės instancijos teismas palyginęs aplinkybes, kuriomis yra grindžiami minėti ieÅ¡kiniai daro iÅ¡vadÄ , kad nesutampa ir bylų pagrindai. Kaip matyti iÅ¡ civilinės bylos Nr. e2-1043-112/2015, Å¡ios bylos pagrindÄ sudarė aplinkybės, kad J. J. pagal 2012 m. balandžio 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį įsipareigojo perduoti A. L. 97,06 proc. UAB „Lotidė“ akcijų. A. L. sumokėjo J. J. 205 063,29 Lt (59 390,43 Eur), tačiau Å¡is akcijų neperdavė. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d. sprendimu minėtÄ 2012 m. balandžio 2 d.akcijų pirkimo – pardavimo sutartį tarp ieÅ¡kovo A.

L. ir atsakovo J. J. nutraukė. Civilinėje byloje Nr. e2-311-479/2019 ieÅ¡kinys buvo grindžiamas tuo, kad J. J. pasiraÅ¡ydamas 2013 m. sausio 3 d. sutartį suklydo. IeÅ¡kovas J. J. pasitikėjo atsakovu A. L., buvo įsitikinęs, jog akte nurodytos lėšos yra už atsakovui parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), todėl jam nekilo abejonių dėl Å¡io akto ir sudaromos pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo. Tik atsakovui A. L. pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl UAB „Lotidė“ akcijų pirkimo– pardavimo sutarties nutraukimo, ieÅ¡kovas suprato, kad 2012 m. gruodžio 26 d. aktu J.

J. grindžia reikalavimus dėl akcijų perleidimo sutarties nutraukimo ir jo sumokėtų lėšų grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovas teigė, kad jis suprato, kad suklydo, nes už A. L. parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ negavo piniginių lėšų. Taip pat J. J. nurodė, kad 2013 m. sausio 3 d. sutartis buvo sudaryta dėl A. L. apgaulės, nes Å¡is 2012 m. gruodžio 26 d. pinigų priėmimo-perdavimo aktu sÄ moningai pakeitė Å¡alių valiÄ , kad Å¡iuo aktu yra atsiskaityta už ginčo turtÄ . Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu J.

J. ieÅ¡kinį tenkino – pripažino 2013 m. sausio 3 d. sutarties 4.2 punktÄ negaliojančiu, kaip sudarytÄ dėl suklydimo (CPK 1.90 straipsnio 4 dalis), tačiau nurodė, kad sutarties pripažinti sudaryta dėl apgaulės nėra pagrindo (CPK 1.91 straipsnis). Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-1091-618/2020, ieÅ¡kovas A. L. nurodo, kad 2013 m. sausio 3 d. sandoris yra apsimestinis (CPK 1.87 straipsnis). IeÅ¡kovas teigia, J. J. parduotas nekilnojamasis (duomenys neskelbtini) buvo žymiai mažesnės vertės, nei buvo nurodyta jo pardavimo sutartyje, todėl priėmus Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimÄ civilinėje byloje e2-311-479/2019, susiklostė situacija, kai atsakovas J.

J. turi teisinę galimybę nesÄ Å¾iningai pasipelnyti ieÅ¡kovo A. L. sÄ skaita, t.y. vietoje perleisto ieÅ¡kovui nedidelės vertės nekilnojamo turto, įgyti pinigines lėšas, gautas parduodant ne tik tÄ pati nekilnojamÄ turtÄ , už kurio pardavimÄ ieÅ¡kovui jis įgijo reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ 200 000 Lt sumoje, bet ir visÄ kitÄ ieÅ¡kovo nekilnojamÄ turtÄ . Ä®vertinęs minėtų trijų civilinių bylų pagrindus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis grindžiami ieÅ¡kiniai Å¡iose bylose yra skirtingos, todėl pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartyje neteisingai konstatavo, kad ieÅ¡kinių pagrindai yra tapatÅ«s. Dėl proceso baigties 14.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė gauto ieÅ¡kinio tapatumÄ su jau iÅ¡nagrinėtomis civilinėmis bylomis Nr. e2-1043-112/2015 ir Nr. e2-311-479/2019, nepagrįstai atsisakė priimti A. L. ieÅ¡kinį, todėl ieÅ¡kinio priėmimo klausimas grÄ Å¾intinas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjas Kazys Kailiūnas