2016-01-13 Nr. AB-964-3-61-3-05191-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-29-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05191-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. F. elektroninių ryšių priemonėmis 2015 m. spalio 29 d. kreipėsi į teismą su skundu „dėl LR teisingumo ministro J. Bernatonio savo pareigų nepaisymo ir atsakomybės vengimo, talkininkaujant antstolei prieš nukentėjusiojo asmens interesus“.

Pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 88 straipsnių reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2015 m. lapkričio 16 d. skundo trūkumams pašalinti: suformuluoti konkrečius reikalavimus.

Pareiškėja V. F. 2015 m. lapkričio 14 d. teismui pateikė patikslintą skundą (skirtą atsakovams Teisingumo ministrui J. Bernatoniui, viceministrui J. Pagojui, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui (skunde nurodoma pirmininko pavaduotojui) J. Sabatauskui, Lietuvos Respublikos antstolių rūmams, laikinai einančiam Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas D. Raulušaičiui), kuriuo prašoma (tokia skundo reikalavimų numeracija, nurodyta atskiruoju skundu skundžiamoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartyje):

1) ministras turi kompensuoti pareiškėjos nuostolius, įpareigoti teisingumo ministrą J. Bernatonį, paskyrusį antstolę R. P., už ją atsakyti arba įpareigoti ministrą kelti antstolei drausmės bylą ir naikinti jos nutartis;

2) viceministras J. Pagojus, delsdamas vykdyti prašymus sustabdyti antstolės veiklą, turi atsakyti, jo veikla teisingumo ministerijoje turi būti patikrinta, nustatyta kiek teisinių klaidų jis dar padarė;

3) anuliuoti antstolės R. P. nutartį Nr. 183/14/00254 dėl V. F. turto pasisavinimo;

4) nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi priimti nagrinėti V. F. peticijas ir nustatyti, kad visi buvę teisti teisininkai turi susirasti kitą darbą, nesusijusį su teisinių paslaugų teikimu; įpareigoti komitetą inicijuoti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo pakeitimus;

6) nutarti, ar gali Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbuotojai J. Bernatonis, J. Pagojus bei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas eiti užimamas pareigas;

7) priversti laikinai einantį Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas D. Raulušaitį vykdyti sutarties sąlygas ir išsiaiškinti su visa V. F. turto prievartautojų grupuote.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjos V. F. skundo patikslinimą atsisakė priimti, skundą laikė nepaduotu; išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą, atitinkantį ABTĮ nustatytus reikalavimus.

Teismas rėmėsi ABTĮ 52 straipsniu, kuriame nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Iš nurodyto reglamentavimo seka, kad pareiškėjas turi teisę pakeisti arba skundo pagrindą arba jo dalyką (reikalavimą), tačiau įstatyme nėra nustatyta galimybė pakeisti ir skundo pagrindą, ir skundo reikalavimą vienu metu, tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas teikia naują skundą. Įvertinus pareiškėjos patikslinto skundo turinį matyti, kad pareiškėja pareiškė naujus reikalavimus dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau reikalavimus kildina iš šių institucijų veiksmų sprendžiant pareiškėjos prašymus dėl peticijų pateikimo ir kreipimosi dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo (patikslinto skundo 4, 6 ir 7 reikalavimai). Taigi, pareiškėjos patikslintas skundas šioje dalyje yra grindžiamas visiškai skirtingais pagrindais, nei buvo nurodyti pareiškėjos pirminiame skunde, reiškiami nauji reikalavimai, todėl patikslintas skundas šioje dalyje (4, 6 ir 7 reikalavimai) laikytinas nauju skundu ir negali būti nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, todėl jį atsisakytina priimti.

Vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu, pareiškėjai išaiškintina teisė kreiptis į teismą bendra tvarka paduodant dėl šių reikalavimų naują skundą. Naujai teismui pateiktas skundas turi atitikti minimalius įstatyme nustatytus reikalavimus skundo formai ir turiniui, nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas ar aktas, bylos proceso šalys, aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, tinkamai suformuluotas skundo dalyką ir reikalavimas teismui.

Pažymėtina, kad pareiškėja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, t. y. tinkamai nesuformulavo skundo dalyko (reikalavimų), nepateikė įrodymų apie kreipimąsi į atsakovus dėl konkrečių veiksmų atlikimo, nenurodė prašomos priteisti žalos dydžio. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino visų 2015 m. lapkričio 6 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, jai buvo išaiškintos skundo trūkumų nepašalinimo pasekmės, todėl skundas laikytinas nepaduotu.

Pareiškėjos reikalavimai dėl įpareigojimo kelti antstolei drausmės bylą ir naikinti jos priimtus sprendimus, antstolės vykdymo procese priimtų procesinių sprendimų panaikinimo nenagrinėtini administraciniame teisme. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Antstolių procesinės veiklos kontrolė yra priskirta bendrosios kompetencijos teismams ir nepatenka į viešojo administravimo sritį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog drausminės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai – atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. AS492–23/2012, nutartis adm. byloje Nr. A552-2745/2012 ir kt.). Pareiškėjai išaiškintina, jog reikalavimai dėl įpareigojimo kelti antstolei drausmės bylą, antstolės vykdymo procese priimtų procesinių sprendimų panaikinimo negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

III. Pareiškėja 2015 m. lapkričio 30 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kurį 2015 m. gruodžio 15 d. patikslino. Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti ministrą kelti antstolei R. P. drausmės bylą ir anuliuoti jos nutartį.

Pareiškėja nesutinka su tuo, kad jos skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų. Be to, jos manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi, kuria nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, nenurodė, kokius tiksliai trūkumus pareiškėja turi pašalinti. Pareiškėjos teigimu, skunde bei patikslintame skunde ji aiškiai nurodė, kad skundžia ministro J. Benatonio neveikimą, neatvykus į planuotą 2015 m. rugsėjo 28 d. susitikimą, viceministro J. Pagojaus veiksmus, atsisakius kelti antstolei R. P. drausmės bylą, neteisingai aiškinant, kad teisingumo ministerija jai pagal įstatymą nieko padaryti negalinti; ji reikalavo įpareigoti teisingumo ministrą anuliuoti antstolės nutartį Nr. 183/14/00254 ir padengti žalą. Pareiškėja dar išdėstė papildomas aplinkybes dėl jos nuolat pažeidžiamų interesų siekiant teisingumo, kai prie viso to savo neveikimu prisideda ir Generalinė prokuratūra, laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas D. Raulušaitis, bei Seimo teisės ir Teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas. Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi turėjo patenkinti pareiškėjos skundą (prašymą) ir atlyginti pareiškėjos žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjos skundas atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus. Reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjos teigimu, yra konkretus, t. y. už sugaištą laiką, kelionės išlaidas bei prarastas investicijas, pareiškėja prašo priteisti mažiausiai 1,5 mln. litų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja V. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti jos 2015 m. lapkričio 14 d. patikslintą skundą ir skundą laikė nepaduotu. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad tokį procesinį sprendimą teismas priėmė konstatavęs, kad:

1) pareiškėjos 2015 m. lapkričio 14 d. patikslinto skundo 4, 6 ir 7 reikalavimai grindžiami visiškai skirtingais pagrindais, nei buvo nurodyti jos pirminiame skunde, todėl patikslintas skundas šioje dalyje laikytinas nauju skundu;

2) pareiškėja nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y. tinkamai nesuformulavo skundo dalyko (reikalavimų), nepateikė įrodymų apie kreipimąsi į atsakovus dėl konkrečių veiksmų atlikimo, nenurodė prašomos priteisti žalos dydžio;

3) pareiškėjos reikalavimai dėl įpareigojimo iškelti antstolei drausmės bylą ir panaikinti jos priimtus sprendimus, antstolės vykdymo procese priimtų procesinių sprendimų panaikinimo nenagrinėtini administraciniame teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo nutartimi sutinka (ABTĮ 136 str., 148 str.). Kolegijos vertinimu, pareiškėja atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog pirminiame skunde suformavo aiškius ir konkrečius reikalavimus, o jos skundas atitinka ABTĮ nuostatas.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 37 straipsnyje inter alia numatyta, jog jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).

Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties matyti, jog pareiškėja buvo įpareigota patikslinti 2015 m. spalio 29 d. teismui pateikto skundo reikalavimus (skunde pareiškėja dėstė aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neveikimo). Šioje nutartyje teismas nurodė, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, todėl pareiškėja, keldama administraciniam teismui reikalavimus dėl atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) įpareigojimo, su skundu teismui turėtų taip pat pateikti ir atitinkamo jos kreipimosi į atsakovą dėl konkrečių veiksmų atlikimo įrodymus. Nutartyje dėl skundo trūkumų šalinimo teismas nurodė ir tai, kad pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nekonkretus, todėl pareiškėja šį reikalavimą turėtų patikslinti ir nurodyti konkretų prašomos priteisti žalos susidarymo laikotarpį, aiškiai konkrečia suma apibrėžti jos dydį, nurodyti kokia turtinė ir neturtinė žala kilo ir kaip ji pasireiškė.

Šie teismo nustatyti trūkumai, kolegijos vertinimu, buvo pakankamai akivaizdūs ir aiškiai trukdė teismo procesui pradėti. Tokių skundo trūkumų pašalinimas nereikalavo specifinių teisinių žinių ar antrinės teisinės pagalbos gavimo, taigi pirmosios instancijos teismas pakankamai aiškiai pareiškėjai išaiškino jos skundo trūkumus ir kaip jie turėtų būti pašalinti (ABTĮ 10 straipsnis), pasiūlė tikslinti skundo reikalavimus taip, kad jie atitiktų administracinių teismų kompetencijai priskirtinų ginčų nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek atskiruoju skundu skundžiamos nutarties, tiek ir nutarties, kuria buvo nustatyti skundo trūkumai, turinį, daro išvada, kad šios nutartys atitinka aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką – yra aiškios ir išsamios – teismas nurodė pareiškėjai ne tik kurių ABTĮ nustatytų reikalavimų neatitinka pateiktas skundas, bet ir detaliai paaiškino, kaip pareiškėja turėtų pašalinti nustatytus skundo trūkumus. Įvertinusi pareiškėjos 2015 m. lapkričio 14 d. teismui pateikto patikslinto skundo turinį bei prie patikslinto skundo pridėtus dokumentus (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. lapkričio 12 d. raštus Nr. (1.23)7R-7765 ir Nr. (1.23).7R-7779, V. F. 2015 m. lapkričio 9 d. pareiškimą, adresuotą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros laikinai einančiam generalinio prokuroro pareigas D. Raulušaičiui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Atstovavimo Europos Žmogaus Teisių Teisme skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 8 d. raštą Nr. (1.23).7R-4484, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015 m. spalio 28 d. raštą Nr. S-2015-6572, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento priėmimo skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. S-2015-5179), apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartyje padarytai išvadai, kad pareiškėja teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, t. y. tinkamai nesuformulavo skundo dalyko (reikalavimų), nepateikė įrodymų apie kreipimąsi į atsakovus dėl konkrečių veiksmų atlikimo, nenurodė prašomos priteisti žalos dydžio (pažymėtina, kad žalos dydį pareiškėja nurodė tik atskirajame skunde).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pritaria ir Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadoms, kad pareiškėjos 2015 m. lapkričio 14 d. patikslinto skundo 4, 6 ir 7 reikalavimai laikytini nauju skundu, o pareiškėjos reikalavimai dėl įpareigojimo iškelti antstolei drausmės bylą ir panaikinti antstolės vykdymo procese priimtus procesinius sprendimus nenagrinėtini administraciniame teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Atsižvelgusi į Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą (šiuo atveju – atskirąjį skundą), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-341/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014 ir kt.), teisėjų kolegija iš naujo nekartoja pirmosios instancijos teismo minėtais aspektais nurodytų argumentų.

Administracinių teismų praktikoje pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neištaisė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatytų jos skundo trūkumų. Pirmosios instancijos teismo nustatyti pareiškėjos skundo trūkumai, kaip konstatuota šioje nutartyje, laikytini esminiais, trukdančiais pareiškėjai pasinaudoti teise į gynybą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą, kad pareiškėjos skundas neatitinka esminių skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, ir, jai šių trūkumų nepašalinus, pagrįstai bei teisėtai nutarė laikyti skundą nepaduotu. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė