b40b2006-37ac-4287-b0fb-e4e1205e4fca · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1713-653/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33478-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Å iÅ¡kinos (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

M. (R. M.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. M. ieÅ¡kinį atsakovams M. M. ir D. P. (D. P.) dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovas R. M. kreipėsi į teismÄ , patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas teismo paskirti DNR ekspertizę nustatyti, ar ieÅ¡kovas yra E. M. tėvas, o esant teigiamam testo rezultatui, praÅ¡o nustatyti, kad D.

P. nėra E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. M., gimusi (duomenys neskelbtini), nėra D. P. dukra; nustatyti, kad R. M. yra E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. M., (duomenys neskelbtini), yra R. M. dukra.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovas R. M. su atsakove M. M. susipažino ir pradėjo bendrauti 2014 metais. Tuo metu ieÅ¡kovas gyveno ir dirbo Vokietijoje, o atsakovė – Lietuvoje. IeÅ¡kovas atvažiuodavo į LietuvÄ , tada laikÄ leisdavo kartu su atsakove. Kadangi santykiai klostėsi gana gerai, be jokių barnių ir kitų nesutarimų, ieÅ¡kovas su atsakove planavo susilaukti vaiko. 2014 m. spalio viduryje ieÅ¡kovas sužinojo, kad atsakovė yra nėščia. Kadangi vaikas buvo planuotas, ieÅ¡kovas džiaugėsi naujiena bei pasitaikiusia galimybe gyventi Lietuvoje. 2015 m. sausį bÅ«simi tėvai sužinojo, kad laukiasi mergaitės. Bendravimas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės ir toliau vyko, kaip įprasta, daugiausiai per atstumÄ .

Kadangi ieÅ¡kovas daug dirbo ir negalėjo dažnai lankytis Lietuvoje, atsakovė buvo atvykusi pas ieÅ¡kovÄ Ä¯ VokietijÄ . Visgi, laikui bėgant, ieÅ¡kovas su atsakove pradėjo dažniau pyktis dėl įvairiausių priežasčių, o po paskutinio barnio atsakovė užblokavo ieÅ¡kovÄ visuose socialiniuose tinkluose (per kuriuos vyko bendravimas) bei ieÅ¡kovo telefono numerį. Po tam tikro laiko ieÅ¡kovas su atsakove susitaikė. IeÅ¡kovui atvykus į LietuvÄ , kartu su atsakove lankėsi medicinos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl periodinio atsakovės nėštumo patikrinimo.

Apsilankymo metu gydytoja, pildant reikiamus dokumentus, ieÅ¡kovÄ nurodė kaip bÅ«simo vaiko tėvÄ . Maždaug likus 1,5 mėn. iki vaiko gimimo, ieÅ¡kovas ir atsakovė vėl susipyko, ieÅ¡kovas vėl negalėjo susisiekti su atsakove, nes buvo užblokuotas socialiniuose tinkluose. 2015 m. birželio 29 d., ieÅ¡kovo žiniomis, VÅ¡Ä® ,, (duomenys neskelbtini)“ atsakovė pagimdė dukrÄ . IeÅ¡kovas dvejus metus nėra matęs gimusio vaiko. IÅ¡ bendrų pažįstamų ieÅ¡kovui pavyko nustatyti, kad E. M. gimimo liudijime tėvas neįraÅ¡ytas (kaip dabar paaiÅ¡kėjo, buvo neįraÅ¡ytas iki 2017 m. rugsėjo mėn.).

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė vengia bendrauti su ieÅ¡kovu galimai ir dėl to, kad pati nėra įsitikinusi, kas yra vaiko tėvas. IeÅ¡kovas ne kartÄ , juoko forma, iÅ¡ atsakovės yra girdėjęs, kad ,,dar neaiÅ¡ku, kas bÅ«simas vaiko tėvas“. Tėvas į E. M. liudijimÄ buvo įraÅ¡ytas tik atsakovei M. M. įteikus ieÅ¡kinio dokumentus ir, ieÅ¡kovo įsitikinimu, taip pasielgta tik tam, kad nebÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos aplinkybės su ieÅ¡kovu. Nurodė, kad atsakovė M. M. neužtikrina vaiko interesų ir teisės žinoti savo biologinį tėvÄ .

D. P. įraÅ¡ytas tėvu abiejų vaiko tėvų pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, patvirtintu notaro. Nėra jokių duomenų, kad atsakovai atliko tėvystės nustatymo testÄ . Be to, ieÅ¡kovo žiniomis, M. M. su D. P. pradėjo bendrauti po vaiko gimimo, todėl iÅ¡lieka tikimybė, jog E. M. tėvas yra ieÅ¡kovas.

3. Atsakovai M. M. ir D. P. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka bei prašė teismÄ atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ paskirti DNR tėvystės nustatymo ekspertizę, su kuria atsakovai nesutinka, atmesti ieÅ¡kinį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovė M. M. nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais apie jų bendravimÄ ir planus susilaukti vaiko, kadangi jokios draugystės ar partnerystės tarp Å¡alių nebuvo. Atsakovė bendrÄ gyvenimÄ ir vaikus planavo su atsakovu D. P., su kuriuo susipažino 2012 metais, o 2013 metais tapo pora. IeÅ¡kovas R. M. buvo tik geras atsakovės pažįstamas, draugas, bet jokiu bÅ«du ne gyvenimo partneris, su kuriuo atsakovė planavo bendrÄ gyvenimÄ . Nurodė, kad atsakovė su ieÅ¡kovu susipažino per ieÅ¡kovo mamÄ , kurios darbovietė yra Å¡alia atsakovės darbo.

IeÅ¡kovÄ ir atsakovę daugiau siejo bendras susiraÅ¡inėjimas, bet ne kažkokie artimesni santykiai. Nurodė, kad atsakovė M. M. ieÅ¡kovÄ pirmÄ kartÄ gyvenime pamatė 2014 metų rugsėjo mėnesį, kuomet jis trims dienoms atvažiavo aplankyti savo mamos. Po to 2015 m. sausio mėnesį, ieÅ¡kovo pakviesta, nuvyko pas jį į svečius Vokietijoje, kur pamatė tikrÄ jį ieÅ¡kovo veidÄ ir jo bÅ«dÄ . IeÅ¡kovo elgesys su savo vieÅ¡nia buvo labai keistas – ieÅ¡kovas iÅ¡eidavo iÅ¡ namų ir užrakindavo jÄ bute bei liepdavo, jei kas skambins ar bels, neatsiliepti.

PaaiÅ¡kėjo, kad viso to priežastis buvo ta, jog ieÅ¡kovas Vokietijoje prekiauja narkotikais bei su Albanijos piliečiais prekiauja vogtomis automobilių detalėmis. IeÅ¡kovas jau žinojo, kad atsakovė yra nėščia, ir kažkodėl pradėjo jÄ savintis kaip daiktÄ , dalintis savo ateities planais su atsakove. Atsakovė yra fitneso trenerė, todėl ieÅ¡kovas teigė, kad ji pasiliks Vokietijoje, kai gims vaikas, jis suras atsakovei trenerės darbÄ , o savo užsiėmimÄ mes ir kreipsis į atitinkamas institucijas dėl paÅ¡alpos gimus vaikui.

Kadangi Vokietijoje ji siekia 700 Eur, tai jam dirbti nereikės. BÅ«nant Vokietijoje, iÅ¡garavo ir bet koks ieÅ¡kovo draugiÅ¡kumas atsakovės atžvilgiu. IeÅ¡kovas tapo nepagarbus, grubus, atsakovę kažkodėl laikė savo nuosavybe, nevengė grubesnių žodžių ir keiksmažodžių. Vieno ieÅ¡kovo protrÅ«kio metu ieÅ¡kovas jau nėščiÄ atsakovę M. M. pastÅ«mė, dėl ko ji parkrito ir susitrenkė pilvÄ . IÅ¡gėręs ieÅ¡kovas pasiÅ¡aipė iÅ¡ atsakovės ir prisipažino, kad buvo susilažinęs su draugu, kad permiegos su atsakove ir jÄ ves ir pasipuikavo, kad laimėjo lažybas.

Visos nurodytos aplinkybės lėmė, kad atsakovė, grįžusi iÅ¡ Vokietijos ir pasijutusi pagaliau saugi savo namuose, nusprendė nutraukti bendravimÄ su ieÅ¡kovu, tačiau pastarasis nenorėjo jos palikti ramybėje, grasino, kad atvažiuos ir atkerÅ¡ys, sugadins visÄ gyvenimÄ . Savo grasinimų įgyvendinimÄ ieÅ¡kovas pradėjo nuo to, kad savo motinai pasakė, jog Marina norėjo jam „priraÅ¡yti” ne jo vaikÄ . Prasidėjo apkalbos, dėl kurių atsakovės paskutiniai nėštumo mėnesiai buvo labai sunkÅ«s. IeÅ¡kovo motina dirba Å¡alia atsakovės darbo, todėl atsakovė patyrė nepatogumų, jai buvo nejauku bÅ«ti darbe, gėda prieÅ¡ bendradarbius, dėl to teko iÅ¡eiti iÅ¡ darbo.

Atsakovė neneigia, kad turėjo santykių su ieÅ¡kovu, bet nesutinka, kad jis yra dukros tėvas. Atsakovė nurodė esanti įsitikinusi, kad dukros tėvas yra dukros gimimo liudijime įraÅ¡ytas atsakovas D. P., nes su juo atsakovė planavo savo ateitį, siekė susilaukti vaikų ir visiÅ¡kai nesisaugojo. Tuo tarpu su ieÅ¡kovu atsakovė saugojosi, kad nepastotų. Svarbu tai, kad dukra Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Tariamasis tėvas, ieÅ¡kovas, niekuomet nesidomėjo nei kaip dukra auga, nei kokia jos sveikata, nei aplankė ar teikė jai iÅ¡laikymÄ .

Atsakovas D. P. nuo dukros gimimo rÅ«pinasi dukros auklėjimu, priežiÅ«ra, su ja labai artimai bendrauja, teikia jai iÅ¡laikymÄ . Dukra jį vadina tėvu. Atsakovai ruoÅ¡iasi susituokti, Å¡iuo metu gyvena kartu ir veda bendrÄ Å«kį, t. y. gyvena faktiniuose Å¡eimos santykiuose. Taip pat atsakovai ruoÅ¡iasi imti kreditÄ ir pirkti nuosavÄ bÅ«stÄ . Taigi atsakovai nemato jokios priežasties, dėl kurios turėtų bÅ«ti skiriama tėvystės nustatymo ekspertizė ir traumuojamas mažametis vaikas. Atsakovų įsitikinimu, labiausiai mažametės jų dukros interesus atitinka status quo – vaikas žino, kas jo tėvas, tėvas vaiku rÅ«pinasi, jį prižiÅ«ri ir auklėja, teikia iÅ¡laikymÄ , bendrauja, juos sieja glaudus tarpusavio ryÅ¡ys, Å¡ilti tarpusavio santykiai, todėl atsakovai nesutinka, kad bÅ«tų skirta DNR tėvystės nustatymo ekspertizė.

Tai, kad atsakovas D. P. įraÅ¡ytas vaiko tėvu 2017 m. rugsėjo mėnesį, neturi nieko bendra su ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis. Tai lėmė visai kitos priežastys. Visų pirma, atsakovė norėjo lengvatine tvarka gauti vietÄ vaikų darželyje – siekiant patekti į norimÄ darželį, reikÅ¡mės turi ne tik miesto rajonas, kuriame vaikas gyvena, bet ir Å¡eimos padėtis, dėl kurios galima pasinaudoti pirmumo teise. Antra, atsakovai ne tik planuoja santuokÄ , bet ir nori paimti kreditÄ bÅ«sto pirkimui.

BÅ«sto kreditÄ atsakovui D. P. gauti yra lengviau, kol jis oficialiai neturi vaikų – bankas kelia mažesnius reikalavimus pajamoms, duoda didesnį kreditÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡galvotomis aplinkybėmis savanaudiÅ¡kais interesais siekia sudrumsti Å¡eimos bendrÄ gyvenimÄ , todėl jo ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo R. M. atsakovui D. P. 3 350,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 30,01 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

6. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad atsakovei M. M. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. M.. E. M. tėvu gimimo įraše nurodytas atsakovas D. P. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris tėvystę pripažino (duomenys neskelbtini) pareiškimu, patvirtintu notaro (CK 3.142 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, atsakovai susituokė 2018 m. liepos 27 d.

7. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi paskirta byloje ekspertizė tėvystei nustatyti atsakovams atsisakius jÄ atlikti nebuvo atlikta, atsakovams atsisakius jÄ atlikti.

8. Teismas vadovaudamasis atsakovų, davusių priesaikÄ teismo posėdžio metu, paaiÅ¡kinimais nustatė, kad atsakovai susipažino 2012 metais, 2013 metais tapo pora, pradėjo kartu gyventi gimus dukrai E. M.. Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės paaiÅ¡kinimų nustatė, kad Å¡alys susipažino internetu 2014 m. balandžio mėnesį, bendravo socialiniais tinklais, susitiko 2014 m. rudenį, ieÅ¡kovui 2014 m. rugsėjo 26 d. – spalio 3 d. atvykus į LietuvÄ ; byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė praleido savaitgalį Druskininkuose.

Atsakovė, bÅ«dama jau nėščia, 2015 m. sausio mėnesį buvo atvykusi pas ieÅ¡kovÄ Ä¯ VokietijÄ . Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nėra ginčo, kad Å¡alys 2014 m. rudenį turėjo intymių santykių, tačiau abiejų Å¡alių prieÅ¡taringi paaiÅ¡kinimai dėl aplinkybių, susijusių su jų tarpusavio santykiais – ieÅ¡kovo teigimu, jis atsakovę laikė savo partnere, planavo susilaukti vaiko, o atsakovės teigimu, ji su ieÅ¡kovu nebuvo pora, ieÅ¡kovas R. M. buvo tik geras atsakovės pažįstamas, draugas, bet jokiu bÅ«du ne gyvenimo partneris, su kuriuo atsakovė planavo bendrÄ gyvenimÄ , po lytinių santykių su ieÅ¡kovu ji vartojo kontracepcijÄ .

Atsakovų teigimu, 2014 m. rudenį jie palaikė intymius santykius, retai naudojo kontraceptines priemones, o M. M. bendravimas su ieškovu buvo atsakovės „kerštas“ atsakovui dėl jo išdavystės. Ieškovo teigimu, jo pateiktos nuotraukos, susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas D. P. negali būti vaiko E. M. tėvas, nes jie įrodo, kad 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigoje atsakovė gyveno kartu su ieškovu, su juo turėjo lytinius santykius.

9. Teismas nurodė, kadangi iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų nuotraukų (el. b. 3 t., b. l. 8-9, 13-16, 23-25, 34-35, 46-52) nėra galimybės nustatyti, kada jos darytos, kokiu bÅ«du jos pateko pas ieÅ¡kovÄ , teismas, priimdamas sprendimÄ , Å¡ių nuotraukų nevertino, nes jos neatitinka įrodymams keliamų sÄ sajumo ir leistinumo reikalavimų. Teismo vertinimu, į bylÄ pateiktos nuotraukos (el. b. 3 t., b. l. 10-12, 17-22, 26-33, 38-45) patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė artimai bendravo, tačiau iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie bendrÄ vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimÄ , siekį sukurti Å¡eiminius santykius.

10. Taip pat bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė nėštumo metu vienÄ kartÄ lankėsi pas gydytojÄ . IÅ¡ atsakovės nėščiosios kortelės, medicinos dokumentų teismas nustatė, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) buvo įraÅ¡yta į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ įskaitÄ , nurodyta, kad 2014 m. spalio 24 d. nėštumo trukmė buvo 4-5 savaitės, paskutinės mėnesinės – (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas įvardintas „vyru“ (el. bylos priedas, b. l. 111, 112-113).

IeÅ¡kovo atstovo teigimu, iÅ¡ medicinos dokumentų įrašų bendro turinio akivaizdu, kad sÄ voka „vyras“ medikai įvardina bÅ«simo vaiko tėvÄ , nes įraÅ¡ai akivaizdžiai susiję su bÅ«simo vaiko tėvo fizine sveikata; atsakovė negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl ieÅ¡kovo vardas ir pavardė nurodyti nėščiosios kortelėje. Atsakovės teigimu, ji nėra ieÅ¡kovui sakiusi, kad jis yra vaiko tėvas. Atsakovė nurodė neabejojanti, kad vaiko biologinis tėvas yra atsakovas D. P..

Atsakovui apie nėštumÄ pranešė 2014 m. pabaigoje/ 2015 m. pradžioje.

11. Teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pateiktus įrodymus sprendė, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti, kuriÄ dienÄ atsakovė pastojo, tačiau, bylos duomenimis, 2014 m. rugsėjo pabaigoje/ spalio pradžioje (galimu vaiko pradėjimo metu) ji intymiai bendravo tiek su atsakovu, tiek su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovo nurodomus argumentus, kad tuo pačiu metu atsakovė negalėjo turėti lytinių santykių ir su ieÅ¡kovu, ir su atsakovu, nes atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad tuo metu bendravo, teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi aplinkybę, jog ieÅ¡kovas su atsakove turėjo lytinių santykių patvirtina Å¡alių paaiÅ¡kinimai, o ne pateiktos nuotraukos, susiraÅ¡inėjimas, tokiomis pat įrodinėjimo priemonėmis, t. y. paaiÅ¡kinimais (CPK 177 straipsnio 2 dalis), atsakovai įrodinėjo savo intymių santykių buvimÄ .

12. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovas pripažino tėvystę, taip pat apie bendrÄ vaiko auklėjimÄ ir iÅ¡laikymÄ ; byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės bendravimas nutrÅ«ko 2015 m. balandžio mėnesį. IeÅ¡kovo teigimu, jis atsakovei nėštumo metu atliko tris pavedimus po 150-200 Eur, iÅ¡ į bylÄ pateikto iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovas 2015 m. sausio 13 d. atsakovei pervedė 200 Eur (paskirtis – dovana) (el. b. 3 t., b. l. 53-54). Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės nepatvirtina, jog pinigai buvo skirti bÅ«simam kÅ«dikiui, todėl Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip ieÅ¡kovo tėvystės pripažinimas.

13. Teismas nurodė, kad tėvystės nuginčijimo pagrindas – teismo į(si)tikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovę siejo trumpalaikiai, epizodiniai, nepastovÅ«s santykiai. Teismas pažymėjo, kad tai, jog yra tikimybė, kad ieÅ¡kovas gali bÅ«ti biologinis vaiko tėvas, savaime nepatvirtina, kad atsakovas nėra biologinis tėvas. Pagrindu nustatyti tėvystę gali bÅ«ti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir iÅ¡laikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt., tačiau byloje tokių įrodymų nėra (CPK 178, 185 straipsnis).

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė savaitę palaikė intymius santykius su ieškovu, nereiškia, kad tuo pačiu laikotarpiu atsakovai neturėjo ar negalėjo turėti intymių santykių ir, juo labiau, nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas.

14. Teismas nurodė, kad iš ieškovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad ieškovo tikslas, reiškiant ieškinį – atlikti DNR ekspertizę, siekiant įsitikinti, ar jis yra Emilijos tėvas. Ieškovo teigimu, jis tėvyste nėra įsitikinęs, turi abejonių, nes šalys gyveno toli viena nuo kitos (2019 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovas nurodė, kad be ekspertizės jis nemato tikslo būti teisiškai įrašytas vaiko tėvu, tai nebūtų teisinga, nes atsakovai yra susituokę, faktinis vaiko tėvas yra D. P., vaikas laiko jį tėvu.

15. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta, jog ieÅ¡kovo kreipimasis į teismÄ , siekiant pirmiausia atlikti DNR ekspertizę, ir, esant teigiamam rezultatui, nuginčyti ir nustatyti tėvystę, bÅ«tų buvęs nulemtas kitų aplinkybių nei ieÅ¡kovo abejonių, ar jis yra tikrasis vaiko tėvas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas į teismÄ dėl tėvystės nustatymo kreipėsi 2017 m. rugsėjo 4 d., t. y. kai vaikui buvo daugiau nei dveji metai, todėl laikė, kad dvejus metus ieÅ¡kovas, turėdamas abejonių dėl savo tėvystės vaiko, kurio gimimo įraÅ¡e Å¡iuo metu įraÅ¡ytas kitas asmuo, atžvilgiu, nesiėmė priemonių ginti savo subjektinės tėvystės teisės. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, dėl kurių į teismÄ jis kreipėsi tik po dvejų metų nuo vaiko gimimo (bylinėjimasis su buvusia sutuoktine dėl bendravimo su dukra, finansinė krizė, kojos trauma, tikėjosi, kad atsakovė pirma kreipsis dėl iÅ¡laikymo priteisimo), nelaikytinos svarbiomis ar pateisinančiomis delsimÄ ginti savo teises, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo nurodomos priežastys rodo atsainų jo požiÅ«rį į tėvystę.

16. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, kad E. M. kilmė iÅ¡ tėvo yra nustatyta laikantis įstatymo nustatytų taisyklių ir kol nėra nuginčyta, D. P. yra mergaitės tėvas, turintis visas įstatymų numatytas tėvystės teises ir pareigas; nustatyta, kad tarp dukters ir atsakovo yra susiklostę tėviÅ¡ki santykiai, duktė savo gyvenime jį pažįsta kaip vienintelį savo tėvÄ , tarp jų užsimezgęs glaudus tarpusavio ryÅ¡ys; pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad atsakovas pripažįsta vaikÄ kaip savo, yra užmezgęs tvirtÄ emocinį ryšį su vaiku, auklėja ir ugdo nuo pat jo gimimo, dalyvauja kasdieniame jo gyvenime.

Atsakovo teigimu, jis niekada neabejojo ir Å¡iuo metu neabejoja savo tėvyste. IÅ¡ 2018 m. vasario 7 d. Buities tyrimo akto, 2019 m. spalio 7 d. Å eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo akto, kuriame buvo fiksuota vaiko nuomonė apie jos Å¡eimÄ , matyti, kad E. savo tėvu laiko D. P., Å¡alia jo, kaip ir mamos, mergaitė jaučiasi drÄ siai, saugi (el. b. 1 t., b. l. 96-97; DOK-224446).

17. Teismas, įvertinęs per jau Å¡iuo metu penkerius metus susiformavusius vaiko ir atsakovo santykius, vaiko amžių, ieÅ¡kovo elgesį, jo požiÅ«rį į tėvystę, tėvo valdžios įgyvendinimÄ , byloje nesant įrodymų, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas, konstavo, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų. Teismo vertinimu, vaiko teisės žinoti savo biologinę kilmę užtikrinimas jau esant patvirtintai vaiko kilmei ir kartu atsiradus vaiko kilme grindžiamoms teisėms ir pareigoms ne visada reiÅ¡kia veikimÄ geriausiais vaiko interesais (ypač tais atvejais, kai tarp asmens, vaiko gimimo įraÅ¡e įraÅ¡yto kaip vaiko tėvas, ir vaiko yra susiformavęs emocinis ryÅ¡ys). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra iÅ¡saugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo Å¡eimos santykių stabilumÄ ir tęstinumÄ , vaiko teisinio statuso aiÅ¡kumÄ .

18. Teismas pažymėjo, kad DNR tyrimo atlikimas ir jo rezultatas savaime nereiškia ieškinio patenkinimo, t. y. ekspertizės rezultatas yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais. Atsisakymas atlikti DNR ekspertizę, išreikštas vaiko motinos ir (ar) asmens, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip vaiko tėvas, gali būti kartu su kitais įrodymais įvertintas kaip įrodymas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau tėvystės nuginčijimas negali būti kaip neigiama pasekmė ar sankcija vaiko motinai ar vaiko gimimo įraše įrašytam asmeniui, kurie atsisako atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti, nesant kitų pagrindų nuginčyti tėvystę.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateikti argumentai ir įrodymai nepakankami pagrįsti jo ieÅ¡kinio reikalavimams (CPK 178, 185 straipsniai), kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas nėra biologinis E. M. tėvas (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, įrodymų visumÄ , galutinę Tarnybos iÅ¡vadÄ byloje, sprendė, kad tėvystės nuginčijimas Å¡iuo konkrečiu atveju neatitiktų geriausių nepilnametės interesų, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ nuginčyti tėvystę atmetė kaip nepagrįstÄ , o atmetęs ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl tėvystės nuginčijo, atmetė ir reikalavimÄ nustatyti tėvystę.

20. Teismas, atmetęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, atsakovui D. P. iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 3 350,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovo turėtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. gegužės 2 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, bei įvertinęs byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ , galimas advokato darbo ir laiko sÄ naudas, sprendė, kad patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, protingo dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 21. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) R. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-6651-1019/2020, priimti naujÄ sprendimÄ ir pripažinti, kad atsakovas D. P. nėra vaiko E. M. tėvas, panaikinti įraÅ¡us apie D. P. tėvystę vaiko metrikacijos dokumentuose ir konstatuoti, kad Å¡io vaiko tėvas yra ieÅ¡kovas R. M., priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

22. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 22.1. Teismas nepagrįstai atsakovų atsisakymo atlikti DNR tėvystės nustatymo ekspertizę nevertino kaip atsakovų sÄ moningo vengimo pateikti įrodymus ir kaip pakankamÄ pagrindÄ pripažinti dėl pateikti įrodymÄ atsisakančios ginčo Å¡alies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs. Apeliantui nėra suprantama, kodėl toks atsakovų elgesys nesuformulavo teismo vidinio įsitikinimo apie tai, kad atsakovas D.

P. nėra tikrasis vaiko tėvas, o tikrasis vaiko tėvas yra ieÅ¡kovas. Nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patikimai įrodė aplinkybes dėl ieÅ¡kovo ir atsakovės tarpusavio santykių, kurie susiję su nagrinėjamu laikotarpiu. Teismas pats nurodė, kad Å¡ie įrodymai tikėtinai pagrindžia aplinkybes, kad ieÅ¡kovas gali bÅ«ti vaiko tėvas. Todėl byloje esantys įrodymai, vertinant jų visumÄ , turėjo bÅ«ti laikomi pakankamais tam, kad teismas atsakovų atsisakymÄ atlikti DNR ekspertizę įvertintų pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalies reikalavimus. 22.2.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad tėvystės nuginčijimas Å¡iuo atveju neatitiktų geriausių nepilnametės interesų. Atsakovų siekis iÅ¡saugoti esamÄ padėtį, kuomet vaikas klaidingai yra įtikinamas, kad jo tėvas yra D. P., neturi bÅ«ti teismo toleruojamas ir vertinamas kaip socialinė tėvystė. Teismas turėjo įvertinti, kad toks atsakovų elgesys akivaizdžiai susijęs ne su atsakovų siekiu užtikrinti vaiko interesus, bet su atsakovės nenoru bendrauti vaiko priežiÅ«ros klausimais su ieÅ¡kovu. 22.3.

Skundžiamu sprendimu yra pažeista vaiko teisė žinoti savo kilmę. Atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl Ftėvystės nuginčijimo, vaikas, net ir sulaukęs pilnametystės negalėtų kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nustatymo, nes tai bÅ«tų vertinama kaip tapatus ieÅ¡kinys. 22.4. Teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ , netinkamai įvertino medicininių dokumentų duomenis, kur ieÅ¡kovas įvardijamas „vyru“, kas reiÅ¡kia bÅ«simo vaiko tėvas, netinkamai įvertino aplinkybę, kad ieÅ¡kovas kartu su atsakove jos nėštumo metu lankėsi gydymo įstaigoje. 22.5.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad, neva, nėra paneigta, kad atsakovė tuo pačiu metu galėjo turėti lytinius santykius dar ir su atsakovu D. P.. Atsakovai savo artimus santykius prieÅ¡ nėštumÄ grindžia tik savo parodymais, jokių įrodymų Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Tuo tarpu ieÅ¡kovas pateikė iÅ¡samius ir pakankamus įrodymus, pagrindžiančius jo ir atsakovės artimus santykius. 22.6. Duomenys apie tai, kad vaiko ir atsakovo D. P. santykiai yra labai artimi yra nepatikimi.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas nedaro veiksmų, kurie rodytų, kad jis nori rÅ«pintis vaiku. 22.7. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, neatsižvelgė į atsakovų elgesį viso bylos nagrinėjimo proceso metu ir nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai viso bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesÄ Å¾iningai, vilkino procesÄ , piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pažeidė CPK 7 straipsnyje įtvirtintÄ proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ .

IeÅ¡kovas nuosekliai siekė nustatyti vaiko kilmę, aktyviai dalyvavo procese, tačiau atsakovai, nepagrįstai atsisakydami atlikti DNR tyrimÄ , vilkino procesÄ .

23. Atsakovai M. M. ir D. P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

24. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 24.1. Atsakovai nuosekliai viso proceso metu nesutiko atlikti DNR ekspertizės nenorėdami traumuoti vaiko medicinėmis procedūromis. 24.2. Atsakovė viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad niekada neplanavo su ieškovu kurti šeimos ir susilaukti vaikų ir neturėjo jokių su ieškovui susijusių ateiities planų. 24.3. Atsakovė niekuomet nesiuntė ieškovui savo nuotraukų ir nerašė SMS pranešimų, nurodydama, kad ieškovas yra E. M. tėvas.

Nuotraukas ieškovas galėjo paimti iš socialinių tinklų. 24.4. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo D. P. tėvystę, ieškovas šios aplinkybės apskritai neįrodinėjo. 24.5. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kas geriausiai atitiks vaiko interesus. Tokiam vertinimui reikšmės turėjo ne tik nusistovėję socialiniai atsakovų tarpusavio ryšiai, bet ir paties ieškovo paaiškinimai. 24.6. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu išreiškė abejones dėl savo tėvystės, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį. 24.7.

IeÅ¡kovas į teismÄ dėl tėvystės nustatymo kreipėsi, kai vaikui jau buvo daugiau nei dveji metai, ieÅ¡kovo nurodytos priežastys tokio vėlyvo kreipimosi nelaikytinos svarbiomis, pateisinančiomis tokį delsimÄ , prieÅ¡ingai, nurodytos priežastys rodo atsainų jo požiÅ«rį į tėvystę. 24.8. Teismas pagrįstai sprendė, kad DNR atlikimas ir jo rezultatas savaime nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio patenkinimo, t.y. ekspertizės rezultatas yra reikÅ¡mingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tėvystei, pripažintai pareiÅ¡kimu, nuginčyti vien ekspertizės akto nepakanka. 24.9. Atsakovų nesÄ Å¾iningumo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis klausimas Å¡ioje byloje yra iÅ¡spręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019. Teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai 25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Å ioje byloje apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimÄ , kuomet atsakovai atsisakė atlikti DNR ekspertizę.

28. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai pagrindė iÅ¡vadas teismo sprendime nurodyta Lietuvos teismų praktika, kurios taikymo Å¡ioje byloje apeliantas neginčija. Be to, teismas motyvavo, kad ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kuriÄ atsisakymas atlikti DNR tyrimÄ negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali bÅ«ti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 22037/13).

Tačiau visais atvejais teismo užduotis nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas – rasti, kiek tai objektyviai įmanoma, teisingÄ balansÄ tarp konfliktuojančių interesų, atsižvelgiant pirmiausia į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

29. Akivaizdu, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymas, galintis patvirtinti ar paneigti vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, Å¡altinis. Tokio įrodymo Å¡ioje byloje nėra, nes atsakovai atsisakė atlikti DNR tyrimÄ .

30. Å ioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-05-08 priimtoje nutartyje iÅ¡sisaikinta, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimÄ poveikį vaiko interesams.

31. Taigi, tėvystės nuginčijimo bylose įrodymų vertinimas turi specifikÄ â€“ teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , negali apsiriboti aplinkybių, susijusių su biologinių ryÅ¡ių tarp Å¡alių ir vaiko nustatymu, iÅ¡tyrimu ir įvertinimu. Pirmiausiai teismas turi įvertinti vaiko interesus ir galimo biologinės tėvystės nustatymo atitiktį geriausiems vaiko interesams.

32. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymų visumÄ , tame tarpe Tarybos iÅ¡vadÄ byloje, 2018-02-07 Buities tyrimo aktas, 2019-10-07 Å eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktÄ , laikė prioritetiniais vaiko interesus iÅ¡saugoti ilgametį ryšį su tėvu (atsakovu), savo Å¡eimos santykių stabilumÄ ir tęstinumÄ , vaiko teisinio statuso aiÅ¡kumÄ .

33. Apeliantas nepaneigė ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės neginčijo aplinkybių, kad tarp dukters ir atsakovo yra susiklostę tėviÅ¡ki santykiai, duktė savo gyvenime jį pažįsta kaip vienintelį savo tėvÄ , tarp jų užsimezgęs glaudus tarpusavio ryÅ¡ys; atsakovas pripažįsta vaikÄ kaip savo, auklėja ir ugdo jį nuo pat gimimo, dalyvauja kasdieniniame jo gyvenime; atsakovas niekada neabejojo ir Å¡iuo metu neabejoja savo tėvyste. Taigi, pavienių netiesioginių įrodymų vertinamosios reikÅ¡mės nustatymas, siekiant nustatyti vaiko biologinę kilmę, byloje esant nustatytam socialinės atsakovo tėvystės faktui ir susiformavusiems artimiems Å¡eimos ryÅ¡imas, tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu, nustačius prioritetinį vaiko interesÄ Å¡ioje byloje neprarasti turimÄ Å¡eimos santykių stabilumÄ , tęstinumÄ , teisinio statuso aiÅ¡kumÄ .

Nors apeliantas nurodė, jog duomenys apie tai, kad vaiko ir atsakovo D. P. santykiai yra labai artimi, nepatikimi, tačiau įrodymų, pagrindžiančių Å¡iuos argumentus, nepateikė. Tuo tarpu vaiko nuomonė apie jos Å¡eimÄ buvo iÅ¡reikÅ¡ta ir užfiksuota tyrimo aktuose dalyvaujant Tarnybos atstovams ir teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių įrodymų patikimumu.

34. Sprendžiant dėl vaiko interesų šioje byloje yra svarbūs ieškovo paaiškinimai apie šiuo ieškiniu jo siekiamus tikslus – pirmosios instancijos teisme duoti ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad jis nėra įsitikinęs ar yra vaiko tėvas, ieškovas turi abejonių, nes šalys gyveno toli viena nuo kitos (2019-10-08 teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovas nurodė, kad be ekspertizės jis nemato tikslo būti teisiškai įrašytas vaiko tėvu, tai nebūtų teisinga, nes atsakovai yra susituokę, faktinis vaiko tėvas yra D.

P., vaikas laiko jį tėvu; ieÅ¡kovo teigimu, jis neketina kiÅ¡tis į atsakovų gyvenimÄ , jei reikės, suteiks finansinę pagalbÄ . Pasak ieÅ¡kovo, vaikui jį galėtų prisistatyti kaip dėdė, nebÅ«tinai kaip tėvas, nes faktinis vaiko tėvas yra D. P., vaikas laiko jį tėvu. Toks apelianto tėvystės nuginčijimo tikslas – iÅ¡siaiÅ¡kinti ar jis yra biologinis vaiko tėvas ir, ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, epizodiÅ¡kai rÅ«pintis vaiku, - nėra susijęs su atsakingu ir rÅ«pestingu tėvo valdžios įgyvendinimu; ieÅ¡kovas, byloje esančiais duomenimis, realiai nesiekia įgyti vaiko kilme grindžiamų teisių ir pareigų, todėl Å¡iuo atveju tėvystės nuginčijimas faktinėje situacijoje, kai vaikas gyvena susiformavusioje Å¡eimos aplinkoje ir atsakovÄ laiko tėvu, neatitiktų geriausių vaiko interesų.

35. Kasacinis teismas minėtoje 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių aspektų iÅ¡skyrė tai, kad bylų pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, ieÅ¡kinį dėl kito asmens tėvystės nuginčijimo ir jo tėvystės nustatymo atvejais vaiko motinos ir (ar) asmens, vaiko gimimo įraÅ¡e įraÅ¡yto kaip vaiko tėvo, atsisakymas atlikti DNR ekspertizę gali bÅ«ti kartu su kitais įrodymais įvertintas kaip įrodymas, kad asmuo, vaiko gimimo įraÅ¡e įraÅ¡ytas kaip vaiko tėvas, nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau aplinkybių, susijusių su biologinių ryÅ¡ių tarp ginčo Å¡alių ir vaiko nustatymu, iÅ¡tyrimo ir įvertinimo nepakanka sprendžiant ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo klausimÄ â€“ pirmiausia turi bÅ«ti įvertinti vaiko interesai ir galimos biologinės tėvystės nustatymo atitiktis geriausiems vaiko interesams, be to, turi bÅ«ti įvertinti ginčo Å¡alių interesai ir, kiek tas objektyviai įmanoma, užtikrinta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, prioritetÄ teikiant vaiko interesams.

36. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai atsakovų atsisakymo atlikti DNR tėvystės nustatymo ekspertizę nevertino kaip atsakovų sÄ moningÄ vengimÄ pateikti įrodymus ir kaip pakankamÄ pagrindÄ pripažinti atsakovų ginčijamus faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs, kadangi pirmosios instancijos teismas dėl tėvystės nuginčijimo sprendė visų byloje esančių duomenų kontekste bei vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais.

37. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas nekėlė klausimo dėl jo bendravimo su vaiku teisių pažeidimo, nes, kaip pripažino ieškovas, jis pats dar nebuvo įsitikinęs ar jis yra vaiko tėvas. Dėl to apelianto apeliacinės instancijos teisme nurodyti argumentai, kad atsakovė nenori bendrauti vaiko priežiūros klausimais su ieškovu, yra nenuoseklūs ir šioje byloje neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių .

38. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos iÅ¡vados užtikrina konfliktuojančių interesų balansÄ , nes atitinka vaiko interesus.

39. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

40. Taip pat apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkami paskirstė pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai veikė nesÄ Å¾iningai, vilkino procesÄ , piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, buvo įvertintas atsakovės atsisakymas atlikti ekspertizę: teismas vertino DNR ekspertizės skyrimÄ nesutinkant vaiko tėvams, veikiantiems kaip vaiko atstovams pagal įstatymÄ ir (ar) savo vardu, prieÅ¡taraujančiu asmens teisės į kÅ«no neliečiamumÄ ir vientisumÄ prigimčiai, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų neatvykimas į ekspertizės įstaigÄ atlikti teismo medicinos ekspertizę, skirtÄ biologiniam tėvystės ryÅ¡iui patvirtinti ar paneigti, nesudaro pagrindÄ pripažinti piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir skirti jai baudÄ .

Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovų atsisakymas atlikti ekspertizę buvo nuoseklus. Dėl iÅ¡dėstyto apelianto teiginiai apie atsakovų nesÄ Å¾iningÄ naudojimÄ si procesinėmis teisėmis, proceso vilkinamÄ , piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ (CPK 93 str.).

42. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsakovo nurodytos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruoÅ¡imÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumÄ , Å¡ių iÅ¡laidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apelianto R. M. atsakovo D. P. naudai 800 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento. Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Jelena Å iÅ¡kina